Civilinė byla Nr. 2A-188-194/2013

Pranešėja J. Badaugienė                                                          Teisminio proceso Nr. 2-07-3-00955-2011-6

Teisėja Edita Kavaliauskienė                                                        Procesinio sprendimo kategorija 121.14; 121.20

121.21

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

   S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 16 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti  iš

kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,

kolegijos narių Birutės Simonaitienės, Danutės Matiukienės,

             teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės M. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui A. B. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė teismui patikslintu ieškiniu (1 t. 65, 66 b.l.) prašė pripažinti, kad 2009 m. balandžio 8 d. paskolos sutartis dėl 7500 Lt. pasirašyta ieškovės M. M. ir atsakovo A. B., yra įforminta dviem egzemplioriais; pripažinti, kad 2009 m. balandžio 8 d. paskolos sutartis dėl 7500 Lt paskolos, pasirašyta ieškovės M. M. ir atsakovo A. B., nebuvo sudaryta; priteisti ieškovei M. M. iš atsakovo A. B. visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas A. B. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas (1 t. 15-17 b.l.).

Atsakovas nurodė, kad paskolino ieškovei 15000 Lt, o ne 7500 Lt, pinigai buvo perduoti, o pareikštu reikalavimu ieškovė siekia išvengti prievolės grąžinti skolas. Jo manymu, ieškovė neteisingai nurodo, kad sutartis dėl paskolos suteikimo buvo pasirašyta viena tačiau dviem egzemplioriais, nes abi sutartys buvo pas atsakovą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu  ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės M. M. atsakovui A. B. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų bei priteisė iš ieškovės M. M. 450 Lt žyminio mokesčio valstybei (1 t., 156-159 b.l.).

Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, nusprendė, kad buvo sudarytos dvi paskolos sutartys 15000 Lt sumai, o ne viena sutartis dviem egzemplioriais.

Nurodė, jog atsakovas įrodė, kad ieškovei pinigai buvo reikalingi ir jie ieškovei buvo perduoti. Pažymėjo, jog ieškovė turėjo skolų už komunalinius patarnavimus, fiziniam asmeniui, bankams.

Teismas laikė, jog ieškovės teismui pateikta paskolos sutartis 10 000 Lt, sudaryta su jos sūnumi A. M. yra sugalvota gynybos versija, o ne realiai egzistuojanti paskolos sutartis (1 t., b.l. 158).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu M. M. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b.l. 162-164).

Apeliantė nurodo, kad iš byloje esančių įrodymų-identiškų paskolos sutarties tekstų, tik 3000 USD (7500 Lt ekvivalento) atsakovo nuėmimo iš banko faktas, nesant duomenų, kad ieškovė tuo laikotarpiu būtų patyrusi didesnes nei 7500 Lt išlaidas - yra akivaizdus įrodymas, kad 2009-04-08 paskolos sutartis tarp šalių buvo pasirašyta dviem egzemplioriais. Reikšminga yra tai, kad apeliantė surašiusi paskolos sutarties tekstą neturi teisinio išsilavinimo, dėl ko į sutarties tekstą neįrašė sutarties sąlygos, kad sutartis sudaroma dviem egzemplioriais po vieną kiekvienai sutarties šaliai. Apeliantė teigia, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad teismų praktikoje yra laikoma, kad paskolos sutartys yra surašomos vienu egzemplioriumi, kuris iki paskolos grąžinimo yra laikomas pas paskolos davėją. Apeliantės nuomone, skolos rašteliai yra surašomi vienu egzemplioriumi, o paskolos sutartys, kurios yra pasirašomos abiejų sutarties šalių- dviem egzemplioriais.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b.l. 172-177).

Atsakovas pabrėžė, jog abiejuose paskolos sutartyse aiškiai yra nurodyta, kad pinigus M. paskolinu, o ne paskolinsiu ateityje, o ieškovė įsipareigojo juos grąžinti 2010 m. lapkričio 8 d.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas.

          Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

          Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas tik apeliacinio skundo ribų apimtyje (CPK 320 str. 2 d.).

         Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą šioje byloje, neteisingai vertino sutarties teksto sąvokas bei netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl I instancijos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimas naikintinas.

        Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei sutarties sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis nurodytomis įstatymo nuostatomis, kiekviena sutartis turi būti teisingai teisiškai kvalifikuojama, t. y. jai turi būti taikomos tos teisės normos, kuriose reglamentuojama tokios sutarties esmė bei tikslas, ir būtent iš tokios rūšies sutarčių atsirandantys civiliniai teisiniai santykiai. Vertindamas ir aiškindamas sutartis teismas turi nustatyti tikruosius sandoryje dalyvaujančių civilinių teisinių santykių subjektų ketinimus ir pagal juos kvalifikuoti konkrečią sutartį. Sutarties elementai yra šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). Sutarties, kaip sandorio, šalių valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma, pavyzdžiui, konkliudentiniais veiksmais, kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti konkretų sandorį (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnio 2 dalis).

         Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovas 2009 m. balandžio 8 d. pasirašė dvi identiškas sutartis (I t., 3,4 b.l.). Sutarčių tekstuose nurodyta, kad atsakovas A. B. paskolina pinigus M. M., t.y. 7500 Lt. (setynis tūkstančius penkis šimtus litų), kuriuos M. M. turėjo atiduoti 2010 m. lapkričio 8 d.

       Apeliantė prašo pripažinti, kad 2009 m. balandžio 8 d. paskolos sutartis yra įforminta dviem egzemplioriais bei, kad ši sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Apeliantė teismui įrodinėja, kad po sutarties sudarymo jos ir atsakovo santykiai pašlijo, todėl ji nebeprašė paskolinti sutartyje nurodytos pinigų sumos. Tuo tarpu, atsakovas A. B. teigia, kad tarp jo ir ieškovės buvo pasirašytos dvi sutartys, ir kad M. M. jam yra skolinga 15000 Lt, o ne 7500 Lt.

         Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė ir įrodė, kad atsakovas A. B. 2011 m. balandžio 7 d., t.y., dieną prieš šalių  paskolos sutarties pasirašymą, iš Šiaulių banko išsiėmė 3000 USD (7739,10 Lt), kuriuos paskolino M. M.. Būtent tą pačią dieną, t.y. 2009 m. balandžio 7 d. ieškovė M. M. padengė skolas AB SEB bankui - 4945,81 Lt (1 t., 67 b.l.) bei UAB ,,Šiaulių banko lizingui"- 2021,69 Lt (1 t. 142 b.l.). Pati ieškovė šių faktų neginčijo. Pažymėtina tai, kad ieškovė, rašydama kasacinį skundą, pati nurodė, jog A. B., anksčiau laiko nutraukus terminuoto indėlio sutartį, tą pačią dieną ji padengė AB SEB banko ir UAB ,,Šiaulių banko lizingas" skolas (2 t. 3 b.l.). Tai reiškia, kad ieškovė pati pripažino, jog A. B., jai paskolino 7500 Lt sumą, kaip nurodyta šalių pasirašytoje 2009 m. balandžio 8 d. sutartyje. Todėl labiau tikėtina minėtomis faktinėmis aplinkybėmis bei  ir  paaiškinimu, jog pirma buvo paskolinti pinigai, o po to pasirašyta sutartis.

            Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistuoja, negu neegzistuoja, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Tokia įrodynėjimo taisyklė yra suformuluota LAT Civilinių bylų skyriaus priimtose nutartyse įrodymų vertinimo aspektu.           

           Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro pagrįstą išvadą, jog pinigų perdavimas įvyko ir atsakovas paskolino ieškovei 7500 Lt, kuriuos ieškovė įsipareigojo grąžinti šalių pasirašyta 2009 m. balandžio 8 d. sutartimi, 2010 m. lapkričio 8 d., o po to šalims susitarus pratęsiant terminą dar vieneriems metams.

            Teismų praktikoje labai svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumui užtikrinti yra numatyti įrodinėjimo priemonių sąrašas, įrodymų rinkimo, pateikimo, tyrimo ir vertinimo tvarka, įrodymų ryšys su byla (sąsajumas), įrodinėjimo priemonių leistinumas. Įrodymų patikimumas atsiskleidžia faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumu. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių, ar nėra įrodymų klastojimo požymių.

                Kolegijos nuomone, I instancijos teismo išvados ya paremtos subjektyviais liudytojų parodymais, t.y. R. B., kuri yra atsakovo sutuoktinė, ir kurie gyvena kartu, ir atsakovo draugas V. Ž., pas kurį, A. B. laikė abu sutarties egzempliorius. Teismas, remdamasis faktu, jog paskolos sutartys buvo pas paskolos davėją, padarė nepagrįstą išvadą, kad buvo dvi sutartys.  Pirmos instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog būtent už A. B. paskolintus pinigus, ieškovė mokėjo ir kitas savo skolas. Byloje nustatyta, kad ieškovė sumokėjo S. J. S. 2500,00 Lt., pagal mokėjimo nurodymą 2009 m. kovo 28 d., pagal SEB banko pateiktą informaciją, ieškovė 2009 m. sausio 8 d. sumokėjo 96,00 Lt už elektros pajungimo mokestį (1 t., b.l. 97), už suvartotą elektros energiją: 2009-01-08 99,00 Lt., ir 320,0 Lt., 2009-04-04 55,5 Lt (1 t. b.l. 122); taip pat nurodyta AB ,,Šiaulių energijos” skola 2011-11-01 dienai 3614,00 Lt (1 t., b.l. 126), tačiau šių skolų niekaip negalima sutapatinti su apelianto paskolinta pinigų suma. Nėra įrodymų sąsajumo, jog būtent iš atsakovo pinigų ieškovė apmokėjo ,,komunalinius mokesčius”. Pats apeliantas teigė, jog pirma paskolino pinigus, po to pasirašė sutartį, bet tarp pinigų paskolinimo ir sutarties surašymo yra tik 1 dienos skirtumas, nors apeliantas posėdžio metu nurodė, jog pasirašė sutartį tą pačią dieną, kai paskolino pinigus. Tai reiškia, kad negalima sutapatinti duomenų su ankstenėmis ieškovės mokėtomis skolomis. Svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovė yra dirbanti, nėra bedarbė, o taip pat gaudavo iš savo sūnaus pinigų, kuris siųsdavo pinigus ieškovei paštu (1 t., b.l. 92, 93, 95, 96). Taigi, kolegija, nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis sprendime, kuriame išvados yra paremtos Swedbank pateikta informacija, jog M. M. 2009 m. kovo 28 d. S. S. grąžino 2500, 00 Lt, bei padaryta išvada, jog M. M. skolas už komunalinius patarnavimus, mokėjo būtent iš A. B. pinigų, o ne iš savo atlyginimo, ar kitų šaltinių.

          Pažymėtina, kad paskolos sutartyje, paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente aiškiai, nedviprasmiškai ir neabejotinai neužfiksuotas expressis verbis pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, tokio fakto buvimą privalo įrodyti paskolos davėjas kitais leistinais ir patikimais įrodymais (CPK 178, 180 str.). Teisėjų kolegijai, atmeta atsakovo argumentą, jog atsakovas paskolino pinigus ieškovei iš viso 15000 Lt pagal dvi identiškas sutartis bei, kad sutartyse aiškiai parašyta, jog jis pinigus paskolina dabar, o ne ateityje paskolins.

          Kasacinis teismas formuodamas sutarčių aiškinimo sąlygas, reglamentuotas CK 6.193-6.195 straipsniuose, yra ne kartą pažymėjęs, kad sutarties tekste žodis ,,pasiskolino" negali būti suabsoliutintas pripažįstant, jog tokio žodžio buvimas aiškiai patvirtina pinigų perdavimą, nes paprastai  paskolinių teisinių santykių atsiradimo praktikoje tokia teksto išraiška reiškia ketinimą perduoti pinigus, o ne pinigų gavimą.

          Kolegijos nuomone, atsakovo paaiškinimai kelią pagrįstų abejoių, kad tą pačią dieną buvo pasirašytos dvi atskiros sutartys dėl analogiškos sumos. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė su atsakovu palaikė artimus santykius, pasitikėjo vienas kitu, todėl labiau tikėtina, kad ieškovė parašė viena sutartį dviem egzemplioriais ranka, ir kad atsakovas bet kurio apsilankymo metu galėjo paiimti  ieškovės sutarties egzempliorius, nes šalys nuolat bendravo, atsakovas lankydavosi ieškovės kaip draugės namuose sistemingai. Nėra byloje logiškų paaiškinimų, kodėl atsakovas, žinodamas ieškovės materialinę padėtį, jos įsiskolinimus, skolino būtent 15000 Lt pinigų sumą (pasak atsakovo  - iš viso 15000 Lt) tikėdamas, kad ieškovė grąžins per metus laiko, t.y. 2010 m. lapkričio 8 d. Taip pat nėra jokio logiško paaiškinimo, kodėl turėjo būti dvi atskiros sutartys su identiškom datom, ir ta pačia pinigų suma bei ta pačia grąžinimo data. Atsakovo argumentas, jog buvo dvi atskiros sutartys, nes, neva, ieškovė norėjo skolą grąžinti dalimis, niekuo nepagrįsta, nes tai pilnai galėjo būti nurodyta vienoje sutartyje. Iš dalies teismas sutinka, kad ieškovė neturėdama teisinio išsilavinimo nežinojo kaip tinkamai surašyti sutartį, tačiau tiek ieškovė tiek atsakovas pasirašinėjo tokią sutartį ne pirmą kartą, todėl atsakomybė tenka abiems vienodai, abu vienodai, neįvertino savo galimybių ir finansinės padėties.

               Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, daro išvada, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta viena sutartis dviem egzemplioriais ir kad atsakovas A. B., 2009 m. balandžio 7 d. paskolino 7500 Lt, ieškovei. Tokia išvada seka iš rašytinių byloje esančių įrodymų, kurie yra patikimi ir nekelia abejonių.

            Remiantis šalių į bylą pateiktais įrodymais, vadovaujantis materialiosios teisės normomis, apeliacinės instancijos teismas tenkina ieškovės M. M. patikslintą ieškinį iš dalies, o pirmos instancijos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą naikina.                  

           Dėl bylinėjimosi išlaidų.

            LR CPK 96 str. 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

             Pagal teismui pateiktą Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą 2013-05-16 valstybės  teisinei pagalbai paskaičiuotos lėšos sudaro 440 Lt.

              Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, valstybės naudai priteistina suma - 220 Lt.

Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir mokesčio už apeliacinį skundą iki sprendimo priėmimo, o priėmus sprendimą, šie mokesčiai priteistini į valstybės biudžetą.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra pateiktos tik LR Aukščiausio teismo, o kitų instancijų  teismų  tokio išlaidų paskaičiavimo byloje nėra, todėl minėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš šalių pagal byloje esančius dokumentus ( LR CPK 88 str. 1d.3p.).         

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ė :

            Apeliantės M. M. apeliacinį skundą tenkinti.

             Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Tenkinti ieškovės patikslintą ieškinį iš dalies- pripažinti, kad 2009 m. balandžio 8 d. sutartis, pasirašyta ieškovės M. M. ir atsakovo A. B. yra dėl 7500 Lt paskolos  suteikimo ir yra įforminta dviem egzemplioriais, kitoje dalyje ieškovės patikslintą ieškinį atmesti.

            Priteisti iš atsakovo A. B. valstybės naudai 220 Lt., į VMI prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, banką –AB ,,Swedbank“, įmokos kodą - 5630 už suteiktą M. M. antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš M. M. 202 Lt žyminio mokesčio išlaidų valstybei bei 500 Lt  bylinėjimosi išlaidų A. B..

Priteisti iš M. M. ir A. B. po 17 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Teisėjai                                                                                  Jolanta Badaugienė

                                                                                   Danutė Matiukienė

                                                                                 Birutė Simonaitienė