Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-3453-422-2014].docx
Bylos nr.: I-3453-422/2014
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Kauno apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno tardymo izoliatorius 300013972 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
Neturtinė žala
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-3453-422/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01136-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74.

(S)

 

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. lapkričio 14 d.

Kaunas

 

 

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,

sekretoriaujant Neringai Musinienei,

dalyvaujant pareiškėjui Ž. G.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjas Ž. G. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo  20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4-6) nurodė, jog jis nuo 2010 m. spalio 16 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose Nr. 167, 211, 213, 212, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, jose buvo laikoma nuo 5 iki 6 asmenų. Kadangi kamerose gyvenamojo ploto teko mažiau, nei numatyta teisės aktuose, negalėjo judėti, turėjo nuolat gulėti lovoje arba sėdėti, todėl tokios laikymo sąlygos prilygsta žmogaus kankinimui. Kamerose, kuriose buvo patalpintas pareiškėjas, buvo šalta, drėgna, tamsu, rūkantieji asmenys laikomi kartu su nerūkančiaisiais asmenimis, gamtinius reikalus buvo priverstas atlikinėti kitų asmenų akivaizdoje. Atvykstant ar išvykstant etapu iš Kauno tardymo izoliatoriaus, asmens ir jo daiktų apžiūros daromos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina ir pan.), asmuo, esant žemai oro temperatūrai verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į nešvarias dėžes. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 20000 Lt.

Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 9-12) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodė, jog Kauno tardymo izoliatorius pripažįsta, kad dėl objektyvių priežasčių pareiškėjas 3 paras buvo laikomas mažesnio nei teisės aktų normomis nustatyto minimalaus ploto, reglamentuojančio vienam laikomam asmeniui tenkančio ploto (3,6 kv.m.) normą. Tokie pažeidimai yra susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais, t.y. objektyviomis aplinkybėmis, kurios nuo tardymo izoliatoriaus nepriklauso ir yra besąlygiškai vykdomos. Pareiškėjo teiginiai, kad kamerose buvo tamsu, drėgna ir šalta, yra melagingi. Kauno tardymo izoliatoriaus kameros yra įrengtos taip, kaip reikalauja tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Pažymėjo, kad švarą ir tvarką kamerose privalo palaikyti patys jose laikomi asmenys. Pareiškėjas, nenurodydamas, ar yra rūkantis, deklaratyviai teigia, kad kamerose kartu laikomi rūkantieji ir nerūkantys asmenys. Kauno tardymo izoliatoriuje kratos vykdomos kamerų tipo patalpose. Kameros, kuriose vykdoma krata, atitinka higienos normos reikalavimus, jos yra pagal grafiką valomos, drabužiai dedami ant suolelių, arba stalo, jokių dėžių nenaudojama. Patikrinus priėmimų pas psichologą registracijos žurnalą, nerasta įrašų apie tai, kad pareiškėjas, siekdamas kompensuoti jo nurodytas psichologinio pobūdžio problemas, kreipėsi psichologo pagalbos. Nėra įrašų ir dėl kreipimosi į Kauno tardymo izoliatoriaus psichiatrą. Mano, jog Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, todėl prašymas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Prašė skundą atmesti.

Į teismo posėdį neatvyko atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovas, apie posėdį pranešta tinkamai. Atsakovas yra pateikęs prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsižvelgiant į šias aplinkybes, byla nagrinėtina atsakovo atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).

Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad jis buvo kalinamas perpildytose Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kad  kamerose buvo šalta, purvina, drėgna, kad buvo kalinamas kamerose kartu su rūkančiais asmenimis, neužtikrintas natūralus apšvietimas, asmens ir daiktų apžiūros daromos antisanitarinėmis sąlygomis, gamtinius reikalus buvo priverstas atlikinėti kitų asmenų akivaizdoje, dėl to ilgą laiką buvo sudaryti nepatogumai, tyčia ir sąmoningai suvaržytos jo teisės.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Pareiškėjas skunde (b.l. 4) nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 16 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose Nr. 167, 211, 213, 212, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, tačiau pagal teismui pateiktus duomenis nustatyta, kad pareiškėjas  Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas laikotarpiu 2012-12-11 iki 2013-10-07. Tai patvirtina pareiškėjo asmens įskaitos kortelės (b.l. 13) bei atsakovo parengtų lentelių apie jo laikymą Kauno tardymo izoliatoriuje (b.l. 20-21, 26-27) duomenys.

Pagal minėtus duomenis nustatyta, jog mažesnio ploto, nei teisės aktai numato, sąlygomis pareiškėjas buvo laikotarpiais: 1) nuo 2012-12-11 iki 2012-12-18, kai buvo laikomas kameroje Nr. 167, kurios plotas 15,23 kv. m., o tuo laikotarpiu kameroje buvo laikomi 5 asmenys; 2) nuo 2013-01-24 iki 2013-01-29, kai buvo laikomas kameroje Nr. 213, kurios plotas 15,42 kv. m., o tuo laikotarpiu kameroje buvo laikomi 5 asmenys; 3) nuo 2013-02-19 iki 2013-02-26, kai buvo laikomas kameroje Nr. 240, kurios plotas 15,96 kv. m., o tuo laikotarpiu kameroje buvo laikoma nuo 5 iki 6 asmenų; 4) nuo 2013-06-12 iki 2013-06-17, kai buvo laikomas kameroje Nr. 214, kurios plotas 15,44 kv. m., o tuo laikotarpiu kameroje buvo laikomi 5 asmenys; 5) nuo 2013-07-12 iki 2013-07-15, kai buvo laikomas kameroje Nr. 211, kurios plotas 16,50 kv. m., o tuo laikotarpiu kameroje buvo laikomi 5 asmenys; 6) nuo 2013-09-27 iki 2013-10-01, kai buvo laikomas kameroje Nr. 170, kurios plotas 15,10 kv. m., o tuo laikotarpiu kameroje buvo laikomi 5 asmenys; 7) nuo 2013-10-03 iki 2013-10-07, kai buvo laikomas kameroje Nr. 203, kurios plotas 15,96 kv. m., o tuo laikotarpiu kameroje buvo laikomi 5 asmenys. Pagal minėtus duomenis nustatyta, jog pareiškėjui šiais laikotarpiais teisės aktų nustatytas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto nebuvo užtikrintas.  Tačiau iš  įskaitos kortelės (b.l 13) matyti, jog 2012-12-11, 2012-12-18, 2013-01-24, 2013-01-29, 2013-02-19, 2013-02-26, 2013-06-12, 2013-06-14, 2013-07-12, 2013-09-27, 2013-10-01, 2013-10-03, 2013-10-07 vyko jo etapavimas arba perkėlimas į kitas kameras, todėl minėtu laiku jis buvo laikomas pažeidžiant ploto normos reikalavimus ne ištisą parą.

Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Darytina išvada, jog pareiškėjui kalint Kauno tardymo izoliatoriuje, atskirais laikotarpiais (viso 29 pilnas paras ir 13 nepilnų parų) nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje. Atsakovas atsiliepime neginčija fakto, jog nustatyti teisės aktų reikalavimai gyvenamojo ploto normai tam tikrą laiką buvo pažeisti.  Nors pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų apie sveikatos būklę, jos pablogėjimą, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto) neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. Ž. G. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Pareiškėjas savo teisių pažeidimus grindžia taip pat aplinkybėmis, jog buvo laikomas kamerose kartu su rūkančiais asmenimis, kamerose buvo šalta, purvina, drėgna, neužtikrintas natūralus apšvietimas, vykdant asmens kratą nesilaikoma higienos normos reikalavimų, tačiau  įrodymų šioms aplinkybėms patvirtinti nepateikta.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog prašymo Kauno tardymo izoliatoriaus administracijai dėl jo perkėlimo į nerūkančių asmenų kamerą nepateikė, byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl jo laikymo su rūkančiais asmenimis būtų reiškęs pretenzijas Tardymo izoliatoriaus  administracijai.  Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog jau du mėnesiai kaip jis nerūko, tačiau iš esmės neneigė, jog skunde nurodytu laikotarpiu buvo rūkantis, todėl įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog  pareiškėjas savo teisių pažeidimo neįrodė.

Iš teismui pateikto 2013-10-07 Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto Nr. 36-1477 (7) (b.l. 31-33)  matyti, jog kameroje Nr. 240 buvo nustatyti HN 73:2010 26 p. pažeidimai. Minėtos kameros tikrinimo metu buvo nustatytas 0,06 m/s patalpų oro judėjimo greitis (pagal normą turi būti 0,15 – 0,25 m/s). Tačiau nukrypimas nuo normos yra nežymus, todėl negalima konstatuoti, jog dėl jo pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Duomenų apie higienos normų pažeidimus  byloje nėra.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, jog tualetai tardymo izoliatoriuje nuo bendros kameros patalpos atskirti pertvaromis, tai patvirtina atsakovo pateikta nuotrauka (b.l.14). Pareiškėjas nurodė, jog yra plyšiai tarp durų ir šonų iš abiejų pusių, tačiau nurodė, jog dėl to neteko patirti nepatogumų, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai dėl gamtinių reikalų atlikimo kitų akivaizdoje atmestini kaip nepagrįsti.

Asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, susijusių su pareiškėjo regėjimo sutrikimais (b.l. 34-62) ir pareiškėjas jokių kitų įrodymų dėl regėjimo sutrikimo teismui nepateikė, todėl jo argumentai dėl nusilpusio regėjimo esant netinkamai apšviestoms kameroms, laikytini nepagrįstais, neįrodytais ir atmestini.

Įvertinus byloje esamus duomenis, darytina išvada, jog pareiškėjo teiginiai, kad tardymo izoliatoriuje buvo pažeistos higienos normos dėl drėgmės, purvo, netinkamo natūralaus apšvietimo, kad vykdant kratą nesilaikoma higienos normos reikalavimų yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nėra pagrįsti įrodymais.

Tačiau iš teismui pateiktos pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos (b.l. 34-62) duomenų matyti, jog pareiškėjas minėtu laikotarpiu yra daug kartų kreipęsis į Kauno tardymo izoliatoriaus medikus, o taip pat ir į gydytoją psichiatrą dėl dirglumo, pykčio priepuolių, pablogėjusio miego, dėl šių priežasčių jam buvo skirti medikamentai (b.l. 47, 52, 58, 62), sveikatos istorijos įrašuose nurodoma, jog depresijos požymių nėra, tačiau yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų (b.l. 51, 55, 58).

Administracinėje byloje nesurinkta objektyvių duomenų, jog aukščiau nurodyti sveikatos sutrikimai atsirado būtent dėl jo kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje, tačiau dažnas pareiškėjo kreipimasis į įkalinimo įstaigos medikus, išsakant psichinio-psichologinio pobūdžio sveikatos būklės nusiskundimus dėl sutrikusio miego, dirglumo nepaneigia pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, jog jo sveikatos būklei, miegui, nuotaikai galėjo turėti įtakos ir netinkamos kalinimo sąlygos dėl gyvenamojo ploto neatitikimo teisės aktų nurodytiems reikalavimams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra  konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.

Aplinkybė, kad Kauno tardymo izoliatoriaus administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje minėtus teisės aktų reikalavimus, nėra pakankamas teisinis pagrindas atleisti atsakovą nuo viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo ( pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).

Įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, teisinį ginčo santykių reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog byloje nustačius aplinkybes dėl pareiškėjo laikymo perpildytose kamerose, pažeidžiant Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3 punkto nuostatas, yra teisinis pagrindas neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Atsižvelgiant į pažeidimo mastą, į jo trukmę (teisės aktų nustatytas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto  nebuvo užtikrintas 29 pilnas paras ir 13 nepilnų parų), į tai, kad byloje nepaneigti kitais įrodymais pareiškėjo nurodyti argumentai, jog netinkamos sąlygos galėjo turėti neigiamos įtakos jo psichologinei būsenai, tačiau nesant objektyvių duomenų, jog jo sveikatos istorijoje užfiksuoti sveikatos sutrikimai atsirado būtent dėl jo kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje, kad būnant tardymo izoliatoriuje jo sveikata būtų ženkliai pablogėjusi ir dėl būtų jam taikytas stacionarinis gydymas, nesant duomenų, kad jis dėl to būtų anksčiau kreipęsis į tardymo izoliatoriaus administraciją, į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis  įvertinamas 600 Lt ir ši suma  priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas remiantis aukščiau išdėstytais argumentais.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui Ž. G. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 600 Lt ( šešis  šimtus litų) ( 173,77 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

 

Teisėja                                                                                                                   Janina Vitunskienė


Paminėta tekste:
  • CK6 6.271 str. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
  • CK6 6.247 str. Priežastinis ryšys
  • CK6 6.248 str. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • CK
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala