Administracinė byla Nr. AS-71-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01935-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 43.8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui, sodininkų bendrijai „Lepšiškiai“ ir J. Č. dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja G. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2-8), prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti 2010 m. kovo 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-05-2932 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 52/29369) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)“.

Nurodė, kad 2012 m. jai sužinant apie priimtą įsakymą, negalėjo jo ginčyti, nes neturėjo informacijos, kad sodininkų bendrija „Lepšiškiai“ neatliko kadastrinių matavimų jai skirtos bendro naudojimo teritorijos ribos, kelių tinklo ir išorinių ribų, jų nenustatė bei neįregistravo nekilnojamojo turto registre. Iki VĮ Registrų centro rašto gavimo dienos (2016 m. rugsėjo 10 d.) pareiškėja negalėjo žinoti, kaip ginčijamas įsakymas pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, nes jis priimtas ne pareiškėjos atžvilgiu, sklypo plotas (650 kv. m) atlikus kadastrinius matavimus (2009 m. gegužės 27 d.) atitiko sklypo plotui, nurodytam preliminarioje schemoje (1993 m. gegužės 4 d.), todėl negalėjo suvokti, kodėl jį reikia ginčyti. Taigi, iš 2016 m. rugsėjo 6 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo direktoriaus rašto Nr. (3.4.5.)KAS-1200 „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų pateikimo Nekilnojamojo turto kadastre“ sužinojo, kad „sodininkų bendrijai „Lepšiškiai“ skirta bendro naudojimo teritorija kaip žemės sklypas nesuformuotas ir nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, todėl atsakyti, ar žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ribos kertasi / nesikerta su valstybine žeme, negalime.“ Manė, jog terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo direktoriaus rašto Nr. (3.4.5.)KAS-1200 gavimo dienos.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi (b. l. 129-131) prašymo dėl termino atnaujinimo netenkino ir pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio, 29 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismų praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-467/2011, 2011 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-753/2011, taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009 ir kt.). Taip pat iš pareiškėjos skundo nustatė, kad pareiškėja terminą skundui paduoti skaičiuoja nuo 2016 m. rugsėjo 6 d., kai gavusi VĮ Registrų centro Kauno filialo direktoriaus raštą Nr. (3.4.5.)KAS-1200 „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų pateikimo Nekilnojamojo turto kadastre“ sužinojo, kad „sodininkų bendrijai „Lepšiškiai“ skirta bendro naudojimo teritorija, kaip žemės sklypas nesuformuotas ir nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, todėl atsakyti ar žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ribos kertasi / nesikerta su valstybine žeme, negalime.“, iš šio rašto suprato, kad 2010 m. kovo 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-05-2932 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 52/29369) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)“ pažeidžia jos teises. Tačiau iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus pateiktos informacijos, taip pat pridėto Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. kovo 22 d. atsakymo į G. V. 2011 m. sausio 10 d. prašymą dėl papildomo 24 kv. m žemės ploto išpirkimo prie turimo žemės sklypo Nr. 164, teismas nustatė, jog atsakovas pareiškėją informavo, kad buvo atlikti J. Č. žemės sklypo kadastriniai matavimai ir Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 02-05-2932 patikslinti minėto sklypo kadastro duomenys. Taip pat iš 2011 m. gegužės 16 d. G. V. pateikto patikslinto ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-1506-540/2011, matyti, jog pareiškėja 2011 m. gegužės mėnesį žinojo apie priimtą 2010 m. kovo 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-05-2932. Taigi, teismas pripažino, kad pareiškėjai skundžiamas 2010 m. kovo 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-05-2932 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 52/29369) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)“ ir jo turinys buvo žinomi žymiai anksčiau, negu ji teigia. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja vėliausiai galėjo susipažinti su ginčijamu įsakymu 2011 m. gegužės mėnesį, skundą teismui su reikalavimu panaikinti 2010 m. kovo 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-05-2932 įteikė 2016 m. rugsėjo 27 d., t. y. praleidusi apskundimo terminą.

Įvertinęs pareiškėjos nurodytas kreipimosi į teismą praleidimo priežastis, teismas sprendė, kad akivaizdu, jog pareiškėja nebuvo rūpestinga, atidi, nesielgė operatyviai ir ilgai delsė ginti galimai pažeistas teises. Pareiškėja turėjo visas galimybes domėtis savo teisių gynimu dėl galimai neteisėtų atsakovo veiksmų, tačiau ji buvo pasyvi ir savo teisių į teisminę gynybą neįgyvendino per įstatyme nustatytą terminą dėl subjektyvių priežasčių. Teismas konstatavo, kad teisinių prielaidų skundo padavimo termino atnaujinimui nėra, todėl jis netenkintas ir skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III.

Pareiškėja G. V. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 133-139), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, sudarančias pagrindą termino skundui paduoti atnaujinimui, neįvertino aplinkybių visumos.

Pažymi, jog iš 2011 m. kovo 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus rašto Nr. 7SS-59 turinio matyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė parduoti prašomo sklypo plotą, nes tarp G. V. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo Nr. 164 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir J. Č. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nėra valstybinės žemės pagal pridėtą schemą. Taigi, 2011 m. kovo 22 d. Nacionalinė žemės tarnyba rašte Nr. 7SS-59 nustatė, kad tarp kaimyninių žemės sklypų Nr. 163 ir Nr. 164 nėra valstybinės žemės. Taip pat minėtame rašte pareiškėją informavo, kad „Kauno apskrities viršininko 2010 03 20 įsakymu Nr. 02-05-2932 patikslinti minėto sklypo kadastro duomenys“ ir jeigu pareiškėjos netenkina šis Kauno apskrities viršininko įsakymas, tai ji gali „skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą tvarka.“. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį viešojo administravimo subjektas savo akte privalo nurodyti šio akto apskundimo tvarką. Tačiau nagrinėjamu atveju viešojo administravimo subjektas – Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono žemėtvarkos skyrius – 2011 m. kovo 22 d. rašte šio administracinio akto apskundimo tvarkos pareiškėjai neišaiškino, t. y. nenurodė įsakymo apskundimo termino bei tvarkos (per kokį laikotarpį ir kam šis įsakymas gali būti skundžiamas). Todėl laikytina, kad pareiškėjai buvo netinkamai išaiškinta, kaip ji gali įgyvendinti savo procesines teises, nes Nacionalinė žemės tarnyba nustatytos tvarkos (skundo padavimo termino ir apskundimo tvarkos) nesilaikė. Todėl pareiškėja, negalėjo atsižvelgti į skundo padavimo terminą ir tvarką, negalėjo pasirinkti priimtino, apdairaus ir rūpestingo elgesio varianto. Be to, pareiškėja jokio pagrindo ginčyti įsakymą neturėjo, o tuo metu nežinojo nurodytos aplinkybės pateikti skundą dėl šio įsakymo panaikinimo. Be to, ši tarnyba šio įsakymo pareiškėjai iki šiol neįteikė.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymas Nr. 02-05-2932 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 52/29369) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)“ Kauno rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 (ankščiau civilinės bylos Nr. 2-1896-214/2010, Nr. 2-1506-540/2011) buvo. Iš to seka, kad pareiškėja sužinojo apie šį įsakymą iš civilinės bylos Nr. 2-115-540/2012 medžiagos, tačiau nežinojo, kada ir kaip jis atsirado civilinėje byloje. Kadangi Kauno rajono apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. 2-115-540/2012) nagrinėjimas vyko nuo 2010 m. gegužės 6 d. iki 2012 m. vasario 17 d., o minėtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus raštas Nr. 7SS-59 buvo priimtas 2011 m. kovo 22 d., t. y. civilinės bylos Nr. 2-115-540/2012 nagrinėjimo metu, todėl teismo argumentas, kad pareiškėjai skundžiamas įsakymas ir jo turinys „buvo žinomi žymiai anksčiau, negu ji teigia“ yra nepagrįstas, tuo labiau, kad pareiškėja pateiktame teismui skunde teigia, kad apie šį neteisėtą įsakymą nurodytu pagrindu sužinojo iš 2016 m. rugsėjo 6 d. VĮ Registrų centro surašyto rašto.

Nurodo, kad skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog negalėjo suvokti, kaip šis įsakymas pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, nes jis priimtas ne jos atžvilgiu, kodėl jį reikia ginčyti, todėl jo ir neginčijo. Vadinasi, susipažindama su civilinės bylos Nr. 2-115-540/2012 medžiaga, pareiškėja susipažino ir su ginčijamu įsakymu, bet kadangi nebuvo pagrindo jo ginčyti, todėl ir neginčijo. Be to, skundžiamas įsakymas – individualus teisės aktas, skirtas konkrečiam asmeniui, nagrinėjamu atveju įsakymas priimtas J. Č. vardu ir jame nėra pateiktos informacijos, kad J. Č. priklausančio žemės sklypo ribos kerta valstybinę žemę, kaip nėra informacijos dėl atliktos registracijos sodininkų bendrijos skirtos teritorijos ir tik gavusi 2016 m. rugsėjo 6 d. VĮ Registrų centro direktoriaus surašytą raštą Nr. (3.4.5.)KAS-1200 „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų pateikimo Nekilnojamojo turto kadastre“ ir iš jame nurodytų aplinkybių, kad „sodininkų bendrijai „Lepšiškiai“ skirta bendro naudojimo teritorija kaip žemės sklypas nesuformuotas ir nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, todėl atsakyti ar žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ribos kertasi / nesikerta su valstybine žeme, negalime“, pareiškėja sužinojo apie neteisėtą įsakymą, todėl ir pateikė 2016 m. rugsėjo 27 d. skundą dėl jo panaikinimo.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo neteisingai nustatyta termino kreiptis į teismą eigos pradžia. Kadangi, kaip nurodyta VĮ Registrų centro 2016 m. rugsėjo 6 d. rašte, 2010 m. kovo 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-2932 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 52/29369) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)“ buvo patikslintos tokios sklypo ribos, kurių nėra įmanoma įvertinti, ar žemės sklypo ribos atitinka teritorijų, ar kertasi / nesikerta su sodininkų bendrijos „Lepšiškiai“ riba, su valstybine žeme, nes nebuvo priimtas sprendimas dėl sodininkų bendrijai „Lepšiškiai“ skirtos bendro naudojimo teritorijos ir taip pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 3 d.; dabartinis 91 str. 3 d.), todėl tik gavusi 2016 m. rugsėjo 6 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo minėtą raštą suvokė šį skundžiamo įsakymo neteisėtumą. Iki šiol pareiškėja neturėjo duomenų, jog „sodininkų bendrijai „Lepšiškiai“ skirta bendro naudojimo teritorija, kaip žemės sklypas nesuformuotas ir nekilnojamojo turto registre neįregistruotas“. Atitinkamai, terminas skundui paduoti skaičiuotinas po rašto gavimo einančios dienos, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 11 d. ir mėnesio terminas sueina 2016 m. spalio 11 d., o pareiškėja skundą pateikė 2016 m. rugsėjo 27 d., t. y. nepraleidusi termino kreiptis į administracinį teismą. Pažymėtina, kad žinojimas apie 2010 m. kovo 20 d. įsakymą tikslinti kadastro duomenis nereiškia, kad tuo pačiu metu pareiškėja sužinojo, kad šis įsakymas yra neteisėtas, todėl sužinojimas apie minėtą įsakymą negali tapti pagrindu ji ginčyti, nes apie šį neteisėtą pagrindą pareiškėja sužinojo tik iš 2016 m. rugsėjo 6 d. VĮ Registrų centro rašto.

Teigia, jog nagrinėjamu atveju, šioje administracinėje byloje, paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad „sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises“ negali būti taikoma, nes teismo paminėtose administracinėse bylose praktika taikoma tik tada, kai toks aktas priimtas to asmens atžvilgiu, ir jis aktą gavo, jame nurodytos jo teisės ir pareigos, todėl jis apie savo pažeistas teises sužino tuo pačiu metu, kai gauna aktą. Nagrinėjamu atveju, aktas priimtas ne pareiškėjos atžvilgiu, jis jai nebuvo įteiktas ir jame nenurodyta, kad sodininkų bendrijai „Lepšiškiai“ skirta bendro naudojimo teritorija, kaip žemės sklypas nesuformuotas ir nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, nenurodyta dėl sklypo ribų kirtimo, todėl pareiškėja apie savo pažeistas teises sužinojo iš pateikto VĮ Registro centro rašto (2016 m. rugsėjo 10 d.) ir daug vėliau, nei buvo priimtas įsakymas (2010 m. kovo 20 d.). Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl senaties termino taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. D. v. Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 676 ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. V. ir kt., bylos Nr. 3K-7-34/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir kt.).

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai teigė, kad „pareiškėja nebuvo rūpestingą, atidi, nesielgė operatyviai ir ilgai delsė ginti galimai pažeistas teises“, „Pareiškėja turėjo visas galimybes domėtis savo teisių gynimu dėl galimai neteisėtų atsakovo veiksmų, tačiau ji buvo pasyvi“, kadangi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Nagrinėjamu atveju, visos pareiškėjos skunde nurodytos faktinės aplinkybės, kurias galima nustatyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, patvirtina, jog 2016 m. vasario 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir joje išvardintas teismo nutartis per įstatymo nustatytą terminą pareiškėja apskundė, ir rodo, jog pareiškėja ėmėsi visų įmanomų veiksmų, liudijančių pareiškėjos siekį peržiūrėti 2012 m. vasario 17 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą, jį panaikinti ir taip apginti savo pažeistas teises. Be to, laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 11 d. Kauno rajono apylinkės teisme civilinės bylos Nr. 2-1896-214/2010 iškėlimo iki dabar pareiškėja nepertraukiamai dalyvauja bendrosios kompetencijos teisme, o vėliau ir administraciniuose teismuose, gindama savo pažeistas teises. Todėl tai patvirtina pareiškėjos rūpestingumą, atidumą ir operatyvumą, tai, kad ji nėra pasyvi.

Pažymi, jog teismo argumentas, kad pareiškėja „savo teisių į teisminę gynyba neįgyvendino per įstatyme nustatytą terminą dėl subjektyvių priežasčių“, nepagrįstas, kadangi pareiškėja ėmėsi procesinių priemonių ir savo teises į teisminę gynybą įgyvendino per įstatyme nustatytą terminą, nes minėtą raštą gavo 2016 m. rugsėjo 10 d., o skundą Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė 2016 m. rugsėjo 27 d.

Priduria, jog po 2009 m. gegužės 27 d. atliktų kadastrinių matavimų kaimyniniam žemės sklypui Kauno apygardos administracinis teismas dėl pateikto 2009 m. gruodžio 28 d. skundo buvo nustatęs, kad ginčas nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai, todėl laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 11 d. Kauno rajono apylinkės teisme civilinės bylos Nr. 2-1896-214/2010 iškėlimo iki dabar pareiškėja nepertraukiamai dalyvauja bendrosios kompetencijos teisme, o vėliau ir administraciniuose teismuose gindama savo pažeistas teises. Iš to seka, kad pareiškėja per įstatymų nustatytus terminus ginčijo priimtas nutartis, per įstatymų nustatytus terminus teikdavo / teikė procesinius dokumentus, įstatyme nustatytu laiku dalyvavo / dalyvauja teismo posėdžiuose, kas ir nurodo priežastis, kurios realiai egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir buvo objektyvaus pobūdžio. Nurodytos aplinkybės yra ne subjektyvios priežastys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą atsisakyta tenkinti ir skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 22 d. atsakymu į pareiškėjos 2011 m. sausio 10 d. prašymą dėl papildomo 24 kv. m žemės ploto išpirkimo prie turimo žemės sklypo Nr. 164 pareiškėją informavo, kad buvo atlikti J. Č. žemės sklypo kadastriniai matavimai ir Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 02-05-2932 patikslinti minėto sklypo kadastro duomenys, bei pareiškėja, 2011 m. gegužės 16 d. teikdama patikslintą ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1506-540/2011, žinojo apie priimtą 2010 m. kovo 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-05-2932, sprendė, jog pareiškėjai skundžiamas 2010 m. kovo 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-05-2932 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 52/29369) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)“ ir jo turinys vėliausiai galėjo būti žinomi 2011 m. gegužės mėnesį, tačiau pareiškėja skundą teismui su reikalavimu panaikinti 2010 m. kovo 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-05-2932 pateikusi 2016 m. rugsėjo 27 d., praleido šio įsakymo apskundimo terminą. Teismas pareiškėjos nurodytas kreipimosi į teismą praleidimo priežastis laikė nesvarbiomis, subjektyvaus pobūdžio nuo pareiškėjos valios priklausančiomis, todėl netenkino jos prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Pareiškėja, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog terminas skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo VĮ Registrų centro 2016 m. rugsėjo 6 d. rašto Nr. (3.4.5.)KAS-1200 „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų pateikimo Nekilnojamojo turto kadastre“, kuriame nurodyta, kad „sodininkų bendrijai „Lepšiškiai“ skirta bendro naudojimo teritorija kaip žemės sklypas nesuformuotas ir nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, todėl atsakyti ar žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ribos kertasi / nesikerta su valstybine žeme, negalime“, gavimo dienos (2016 m. rugsėjo 11 d.), kadangi iki tol pareiškėja negalėjo suvokti, kaip skundžiamas 2010 m. kovo 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-05-2932 pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, jis priimtas ne pareiškėjos atžvilgiu, todėl jo ir neginčijo. Priduria, jog pirmosios instancijos teismo nurodomame Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 22 d. rašte Nr. 7SS-59 Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 02-05-2932 apskundimo tvarka nebuvo tinkamai nurodyta, todėl pareiškėja ir negalėjo pasirinkti priimtino, apdairaus ir rūpestingo elgesio varianto, t. y. laiku kreiptis į teismą su skundu dėl Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 02-05-2932 panaikinimo. Be to, nors pareiškėja apie šį įsakymą sužinojo ir iš civilinės bylos Nr. 2-115-540/2012 medžiagos, tačiau nežinojo, kada ir kaip jis atsirado civilinėje byloje, taip pat minėtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus raštas Nr. 7SS-59 buvo priimtas 2011 m. kovo 22 d., t. y. civilinės bylos Nr. 2-115-540/2012 nagrinėjimo metu (nagrinėjimas vyko nuo 2010 m. gegužės 6 d. iki 2012 m. vasario 17 d.).

Taigi, kaip matyti, ginčas šiuo atveju kyla dėl termino kreiptis su skundu į teismą eigos pradžios.

Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Į minėtos taisyklės taikymo sritį patenka ir tie atvejai, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu. Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą.

Taigi, kadangi nagrinėjamu atveju skundžiamas 2010 m. kovo 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-05-2932 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 52/29369) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)“ buvo priimtas ne pareiškėjos atžvilgiu, vertintina, jog skundo padavimo teismui terminas skaičiuotinas nuo sužinojimo apie skundžiamą aktą dienos.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja apie skundžiamą aktą sužinojo vėliausiai 2011 m. gegužės mėnesį, kai gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 22 d. raštą Nr. 7SS-59 (b. l. 93-94) ir 2011 m. gegužės 16 d. pateikė patikslintą ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1506-540/2011 dėl žemės sklypo ribų nustatymo (b. l. 95-108). Tačiau, pareiškėjos nuomone, ji apie skundžiamą aktą sužinojo, kai gavo VĮ Registrų centro 2016 m. rugsėjo 6 d. raštą Nr. (3.4.5.)KAS-1200 „Dėl žemės sklypo kadastro duomenų pateikimo Nekilnojamojo turto kadastre“, iš kurio sužinojo, kad sodininkų bendrijai „Lepšiškiai“ skirta bendro naudojimo teritorija, kaip žemės sklypas nesuformuotas ir nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, remiantis 2010 m. kovo 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-2932 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 52/29369) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)“ patikslintomis sklypo ribomis.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais pareiškėjos teiginiais ir pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Kaip minėta, pagal panašiose bylose formuojamą administracinių teismų praktiką sužinojimas apie skundžiamą aktą, kuris pareiškėjui neturėjo būti įteiktas (priimtas ne jo atžvilgiu), reiškia sužinojimą apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas, tačiau ne apie galimas teisines pasekmes, kilsiančias ateityje dėl šio akto. Apskritai (individualaus) administracinio teisės akto konkrečios pasekmės laiko prasme gali būti labai nutolusios nuo paties akto priėmimo ar susipažinimo su jo turiniu datos, todėl šią aplinkybę sieti tiek su termino skundui paduoti eigos pradžia, tiek su priežastimis, lėmusiomis termino praleidimą, nėra pagrįsta ir teisinga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-929-261/2016). Šiuo atveju pareiškėja apie 2010 m. kovo 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-05-2932 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 52/29369) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)“ sužinojo pirmiausia iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 22 d. rašto Nr. 7SS-59, kuriame buvo nurodyta, jog J. Č. žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir J. Č. žemės sklypo kadastro duomenys patvirtinti būtent 2010 m. kovo 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-2932, ir apie šį skundžiamą aktą jau žinojo Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1506-540/2011 teikdama 2011 m. gegužės 16 d. patikslintą ieškinį. Kadangi pareiškėja iš esmės civilinėje byloje ir kitose administracinėse bylose kelia ginčą dėl jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo sodininkų bendrijoje „Lepšiškiai“ ir J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo toje pat sodininkų bendrijoje ribų, informacija apie 2010 m. kovo 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-2932 patvirtintus J. Č. žemės sklypo kadastro duomenis reiškė ne tik duomenis apie aktą priėmusią instituciją (Kauno apskrities viršininką), priėmimo datą (2010 m. kovo 20 d.), tačiau ir šiuo aktu nustatomas teises ar pareigas, lemiančias ir pareiškėjos interesus. Tai, kad, remiantis 2010 m. kovo 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-2932 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 52/29369) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)“ patikslintomis sklypo ribomis, sodininkų bendrijai „Lepšiškiai“ skirta tam tikra bendro naudojimo teritorija, kaip žemės sklypas nesuformuotas ir nekilnojamojo turto registre neįregistruotas ir dėl to VĮ Registrų centras negali atsakyti, ar J. Č. priklausančio žemės sklypo ribos kertasi / nesikerta su valstybine žeme, yra su teisine žemės sklypo duomenų registracija susijusios ir netiesioginės 2010 m. kovo 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-2932 sukeltos teisinės pasekmės, kurių sužinojimas šiuo atveju nekeičia nei 2010 m. kovo 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-2932 apskundimo termino eigos pradžios datos skaičiavimo, nei šio praleisto termino atnaujinimo klausimo išsprendimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, iš esmės nesutikdama dėl termino kreiptis su skundu į teismą eigos pradžios momento nustatymo, tais pačiais argumentais grindžia ir praleisto termino atnaujinimo prašymą, nenurodydama naujų aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis termino atnaujinimo priežastimis. Be to, tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 22 d. rašte Nr. 7SS-59 buvo nurodyta, kad jeigu pareiškėjos netenkina šis 2010 m. kovo 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakymas, ji gali jį skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, negali būti laikoma netinkamu skundžiamo administracinio akto (2010 m. kovo 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-2932) apskundimo tvarkos nurodymu bei objektyvia, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusia aplinkybe, kuri galėtų būti laikoma svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Pirmiausia, reikalavimas nurodyti akto apskundimo tvarką taikomas pačiam administraciniam aktui, kuris yra skundžiamas, t. y. šiuo atveju – 2010 m. kovo 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakymui Nr. 02-05-2932, tačiau ne Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 22 d. raštui Nr. 7SS-59. Kita vertus, pačiame skundžiamame 2010 m. kovo 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakyme Nr. 02-05-2932 buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, t. y. kad šis įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Antra, nurodymas, kad aktas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka yra tinkamas apskundimo tvarkos nurodymas, kadangi būtent Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtinta visų administracinių aktų apskundimo teismui bendroji tvarka (taip pat ir terminai), todėl bet kuris asmuo, manantis, kad jo teises ar teisėtus interesus galimai pažeidžia kuris nors administracinis aktas, susipažinęs su Administracinių bylų teisenos įstatymu taip pat susipažįsta ir su jame nustatyta administracinių aktų apskundimo tvarka. Šiuo atveju įstatymo (Administracinių bylų teisenos įstatymo) nežinojimas negali būti pagrindas atnaujinti praleistą skundo padavimo teismui terminą, kadangi tai laikoma subjektyvia, nuo paties asmens priklausančia termino praleidimo priežastimi.

Taigi, vadovaujantis tais pačiais motyvais bei sutinkant su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, vertintina, jog pareiškėjos nurodytos kreipimosi į teismą praleidimo priežastys yra nesvarbios, subjektyvaus pobūdžio, nuo pareiškėjos valios priklausančios, todėl nėra pagrindo tenkinti jos prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog terminą skundui dėl 2010 m. kovo 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-2932 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. 52/29369) kadastro duomenų patikslinimo (Kauno r.)“ paduoti pareiškėja praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl savo pačios valios, dėl subjektyvių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, ką pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai ir padarė.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos G. V. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas