Baudžiamoji byla Nr. e1-839-1133/2023

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31375-2022-8

        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.12.1.4

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, registruojasi Užimtumo tarnyboje, neteistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. spalio 6 d. nutartimi (ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-17538-22), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 5 dalimi, patvirtintas prokuroro nutarimas ikiteisminį tyrimą nutraukti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, 

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

J. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent jis, 2022 m. rugpjūčio 14 d. apie 3.50 val., (duomenys neskelbtini) g., netoli (duomenys neskelbtini) namo, žodinio konflikto su nukentėjusiuoju A. J. L. (A. J. L.) dėl 100 Eur skolos metu, pavijo pabėgusį nukentėjusįjį ir įkando: vieną nukentėjusiajam į kairės rankos petį, du kartus į dešinę plaštaką. Po to nukentėjusiajam vėl pabėgus, J. K. pavijęs A. J. L. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), už pavėsinės, sudavė nukentėjusiajam 10 smūgių į veidą ir spyrė 5 kartus A. J. L. į kojas. Tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairiame žaste, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimą kairiame žaste, dešinėje rankoje, dešinės kojos kelyje, dešinės plaštakos kastines žaizdas, t. y. padarė nukentėjusiajam sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis J. K. 2022 m. rugsėjo 24 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad A. J. L. pažįsta apie 15 metų, susipažino mokykloje. 7 metus turi bendrą pomėgį, žaisti pokerį. 2022 m. rugpjūčio 13 d. susitiko draugų kompanijoje, jo namuose, kur žaidė pokerį ir vartojo alkoholį. 2022 m. rugpjūčio 14 d. naktį visi pradėjo skirstytis. Liko tik jis ir nukentėjusysis. Pradėjo tarpusavyje aiškintis, kad po žaidimo lagamine trūko 100 Eur. Jis (kaltinamasis) reikalavo iš nukentėjusiojo, kad  tą sumą padengtų, nes jis tą vakarą gavo bankinius pavedimus iš kitų tą vakarą buvusių žaidėjų. Nukentėjusysis pradėjo šalintis iš jo  namų, kol jie aiškinosi dėl minėtų pinigų. Jis nukentėjusiajam  neleido važiuoti namo,  prašė pasilikti, smurto prieš jį nenaudojo. Pradėjo skambinti kitiems vakaro žaidėjams. Minėti asmenys įvykio aplinkybių nematė. Išėjo kartu į lauką ir nukentėjusysis pradėjo šalintis. Jam nubėgus apie 10 metrų nuo jo namų, (duomenys neskelbtini), namo kieme pradėjo tarpusavyje grumtis. Neprisimena, kaip  įkando nukentėjusiajam į kairės rankos petį, bet gali būti, kad tai padarė. Neprisimena, kad spyrė ne mažiau 5 kartų  nukentėjusiajam į kojas, bet gali būti, kad  tokiais veiksmais sukėlė jam šį fizinį skausmą. Vėliau nukentėjusysis  bandė nuo jo šalintis. Jis jį pagavo, reikalavo iš  jo 100 Eur ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje abejais kumščiais sudavė, tačiau neprisimena kiek tiksliai smūgių nukentėjusiajam į veidą. Gali būti tiek, kiek  nurodyta įtarime – nemažiau 15 smūgių. Prisimena, kad po suduotų smūgių nukentėjusysis atidavė jam skolą – 100 Eur. Neprisimena ar nukentėjusysis sulaužė akinius ir juodos spalvos mechaninį laikrodį. Jų tarpusavio konflikto niekas nematė. Visas konfliktas vyko naktį ir jie buvo tik dviese. Po įvykio iškart nuėjo į naktinį barą. Kai grįžo namo apie 5 val. ryto, lauke kaimynas V. P. jam pranešė, kad buvo atvykę policijos pareigūnai. Dėl nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Su nukentėjusiuoju bando taikytis, geranoriškai bando  atlyginti jam  žalą. Nukentėjusiojo atsiprašė. Žino, kad šiame ikiteisminiame tyrime Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 175,50 Eur.

Kaltinamasis J. K. 2022 m. gruodžio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, laikosi ankstesnių parodymų, savo parodymų nekeičia ir tvirtina, kad apmokėjo žalą ligonių kasoms ir nukentėjusiajam. Pažada, kad daugiau nenusikals, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Nukentėjusiojo A. J. L. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugpjūčio 18 d. duoti parodymai, kad kaltinamąjį pažįsta  apie 15 metų, susipažino mokykloje. Bendrauja su juo iki šiol, turi  bendrų draugų bei pomėgį žaisti pokerį. Susitikdavo su juo bendrų draugų kompanijoje, Šiais metais per Naujųjų metų vakarėlį turėjo su juo konfliktą, po kurio stengėsi su kaltinamuoju kuo mažiau bendrauti. 2022 m. rugpjūčio 13 d. pas kaltinamąjį namuose,  susitiko draugų kompanijoje,  kur žaidė pokerį, bendravo, vartojo alkoholį. Vakarėlio metu jokių konfliktų nebuvo. Vakarėliui baigiantis visi pavieniui pradėjo skirstytis. Kol namuose liko tik jis ir kaltinamasis.  Kaltinamasis pradėjo aiškinti, kad po žaidimo, lagamine trūko 94 Eur,  reikalavo, kad jis iš savo pinigų tą sumą padengtų, neleido važiuoti namo. Jiems stovint kaltinamojo namo kieme,  jis (nukentėjusysis)  pradėjo nuo kaltinamojo bėgti (duomenys neskelbtini) g. Jam nubėgus maždaug 50 m parkrito ant gatvės, nes labai greitai bėgo, dėl to galimai susižalojo, kairės kojos kelį. Kaltinamasis jį pasivijo ir griebė už rankos, bet nepamena už kurios. Kaltinamasis jį tempėsi  atgal, liepė eiti su juo atgal į namus. Jis (nukentėjusysis) pasakė, kad dingo jo telefonas, pradėjo jo ieškoti, po ko kaltinamasis jį paleido. Rado telefoną, o kaltinamasis vėl  jam liepė grįžti atgal, o jis atgal grįžti nenorėjo, vėl  pradėjo nuo kaltinamojo bėgti. Bėgdamas paskambino skubios pagalbos numeriu, pranešė, kad jį vejasi, prašė policijos pagalbos.  Kaltinamasis jį visą laiką vijosi. Bėgdamas įbėgo į atsitiktinį kiemą, kuriame suprato, kad daugiau niekur nepabėgs. Prie jo pribėgo kaltinamasis, griebė jį už rankos, nepamena už kurios, liepė sėsti ant žemės,  jis (nukentėjusysis) vis tiek  bandė  pabėgti.  Kaltinamasis  laikė, po ko įkando jam į kairės rankos petį, spardė jį  į kojas, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.  Jis (nukentėjusysis) bandė gintis, smūgiavo atgal, mano, kad  pataikė  kaltinamajam  į galvą. Visą įvykį matė pagyvenusi moteris.  Nukentėjusysis prašė  pagalbos, kad skambintų skubios pagalbos numeriu, tačiau moteris  pagalbos nekvietė,  nurodė jam ir kaltinamajam baigti pyktis. Jis (nukentėjusysis) dešinėje rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo skambino skubios pagalbos numeriu, o kaltinamasis jį laikė už kairės rankos, liepė grįžti atgal į namus. Jiems išėjus iš to namo kiemo, telefonu vis dar vyko pokalbis su skubios pagalbos centro operatore.  Einant kaltinamasis išgirdo, kad   telefonu kažkas su juo (nukentėjusiuoju) kalba, todėl pagriebė telefoną iš jo rankų, po ko jam (nukentėjusiajam) pavyko  išsilaisvinti. Išsilaisvinęs  ėjo  link savo namų,  atsitiktiniais  kiemais, viename iš namų degė šviesa, suprato, kad ten gyvenantys asmenys galimai nemiega. Minėtame kieme rūkė pagyvenusi moteris. Jis paprašė jos, kad  skambintų skubios pagalbos numeriu, tačiau ji jam atsakė kažką rusų kalba. Jis  nesuprato, todėl iš minėto kiemo išėjo į gatvę tikėdamasis, kad į įvykio vietą bus atvykę pareigūnai. Gatvėje nieko nepastebėjęs grįžo į tą patį kiemą, kur jau  su pagyvenusią moterimi buvo pagyvenęs vyras. Jam būnant tame kieme pastebėjo, kad į minėtą kiemą atėjo kaltinamasis. Jis  pradėjo šalintis nuo kaltinamojo, po ko minėtas pagyvenęs vyras pradėjo jį nuo kaltinamojo ginti, neleido jam eiti artyn. Kaltinamasis pakankamai stipriai minėtą nepažįstamą vyrą pastūmė ir spyrė jam į krutinę, dėl ko žmogus nukrito. Tame kieme, (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, ėmė grumtis su kaltinamuoju ant žemės. Kaltinamasis prieš jį (nukentėjusįjį) naudoti fizinį smurtą, abejais kumščiais sudavė nemažiau 15 smūgių  į veidą, dėl ko sulaužė jam akinius, juodos spalvos mechaninį laikrodį. Suprato, kad nebeverta priešintis, iš savo mūvimų kelnių dešinės kišenės padavė J. 100 Eur. Po to, kai  padavė 100 Eur, kaltinamasis nustojo jį mušti ir nuėjo, o jis grumtynių vietoje ieškojo savo bato, laikrodžio ir akinių. Akinius rado sulaužytus,  batą taip pat rado, tačiau laikrodžio nerado. Ieškoti jam padėjo ir ten galimai gyvenantis, bei jį nuo J. bandęs užstoti vyras. Jiems ieškant, minėta pagyvenusi moteris pasakė, kad atvyko policijos pareigūnai.  Jis (nukentėjusysis) išėjo  į gatvę jų ieškoti. Sutikęs pareigūnus, viską jiems paaiškino. Pareigūnai ieškojo kaltinamojo, tačiau jo nerado nei namuose,  nei gatvėje. Rado tik jo ir  kaltinamojo telefonus, jo telefoną gražino. Atvykusi GMP jį apžiūrėjo ir nuvežė RVUL. Mano, kad lagamine pinigų pritrūko ne dėl jo kaltės, tačiau  100 Eur  padavė J.  savanoriškai, kad jis nusiramintų.

Nukentėjusiojo A. J. L. 2022 m. rugpjūčio 18 d. protokolas-pareiškimas, kuriame nukentėjusysis nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 14 d. apie 3.50 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme jo draugas J. K. reikalavo grąžinti skolą, o po to pradėjo naudoti fizinį smurtą prieš jį, o būtent, įkando jam į kairės rankos petį, abejais kumščiais sudavė nenustatytą kiekį smūgių, bet nemažiau nei 15 kartų, į veidą, dėl ko sulaužė jo akinius, juodos spalvos mechaninį laikrodį. Spyrė ne mažiau nei penkis kartus jam į kojas. Dėl visų šių kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, ant jo kūno įvairiose vietose matomi sužalojimai. Taip pat padaryta turtinė žala.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. Š. 2022 m. gruodžio 2 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2022 m. lapkričio 28 d. apie 15 val. su nukentėjusiuoju nuvyko  adresu (duomenys neskelbtini), kur su nukentėjusiuoju atliktas parodymų patikrinimas įvykio vietoje. 2022 m. lapkričio 28 d. tikslinant įvykio aplinkybes, bendrauta su L. J.,  (nukentėjusysis buvo įbėgęs į jos kiemą). Bendravimo metu L. J. patvirtino, kad atsimena jog šių metu rugpjūčio mėnesį (tikslios datos neatsimena) šventė savo pavėsinėje ir prie savo namo išgirdo vyriškus balsus, grumtynių garsus. Buvo tamsu, todėl asmenų atpažinti negalėtų ir tiksliai nurodyti, kas vyko irgi negalėtų, tik patvirtino, kad jokio fizinio skausmo ji nepatyrė. 2022 m. lapkričio 28 d. taip pat bendrauta su A. L., kuri patvirtino, kad irgi atsimena vasaros įvykį ir nurodė, kad matė kaip 2 vaikinai jos pavėsinėje stumdėsi, aiškinosi santykius ir juos bandė išskirti A. L. vyras, kuris jokio fizinio skausmo nepatyrė, niekas jam nespyrė. Toliau vaikinai mušėsi už pavėsinės ribų, bet A. L. paaiškino, kad negalėtų atpažinti ir nurodyti, kas ką mušė, kadangi buvo tamsu.

Įvykio vietos 2022 m. rugpjūčio 18 d. apžiūros protokolas su fotolentele, iš kurių matyti, kad apžiūrėta vieta,  (duomenys neskelbtini) namo kiemas. Įvykio vieta nestebima vaizdo stebėjimo kameromis. Fotlentelėje esančioje nuotraukoje Nr. 1 užfiksuotas namas, esantis (duomenys neskelbtini), o nuotraukose Nr. 2-3, užfiksuota gatvė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2022 m. rugsėjo 1 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyta, kad A. J. L. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai kairiame žaste, dešinėje rankoje, abiejose keliuose, dešinės plaštakos, kastinės žaizdos. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2022 m. rugpjūčio 14 d. Kastinės žaizdos dešinės plaštakos, tikėtina padarytos įkandus. Sužalojimai padaryti prieš atvykstant į gydymo įstaigą. Tiksliai pasisakyti apie sužalojimo susidarymo laiką, nėra galimybės, dėl nepakankamo sužalojimo makromorfologinio vaizdo aprašymo pateiktuose medicinos dokumentuose. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Konstatuoti sužalojimai sugyja be pasekmių. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis turėjo jausti fizinį skausmą.

2022 m. lapkričio 28 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio matyti, kad A. J. L.savanoriškai sutikus parodyti vietą ir paaiškinti aplinkybes vietoje, jo nurodymu,  tarnybiniu automobiliu iš  Vilniaus m. 3 PK, esančio Vilniuje, Gerovės g. 29, nuvažiuota į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur privažiavus (duomenys neskelbtini) gatvę nukentėjusysis paprašė pasukti į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pasukus į kairę privažiuoti (duomenys neskelbtini) gatvę ir sustoti prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Išlipęs iš automobilio nukentėjusysis parodė, kad prie minėto namo,  esančio (duomenys neskelbtini), stovėjo jo tėvų automobilis, į kurį jis norėjo atsisėsti ir važiuoti, tačiau J. K. jam to padaryti neleido, prašė grįžti ir paskaičiuoti pinigus. Tada nukentėjusysis,  supratęs, kad kaltinamasis yra labai agresyvus, pradėjo bėgti kiek įmanoma greičiau (duomenys neskelbtini) gatve. Bėgdamas paslydo, nes nesugebėjo palaikyti to pačio greičio. Nukentėjusysis pamiršo paminėti, kad jam bėgant, prie automobilio, iškrito mobiliojo ryšio telefonas. Kai nukentėjusysis paslydo, J. K. paėmė jį už rankos ir pasiūlė eiti atgal į namus, jie pradėjo eiti atgal link namo, esančio (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis pasigedęs mobiliojo ryšio telefono pradėjo jo ieškoti, eidamas pėstute žiūrėjo į kelią ir bandė jo ieškoti. Nukentėjusysis mobiliojo ryšio telefoną rado prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Pasilenkė ir jį paėmė, kaltinamasis paleido nukentėjusiojo ranką ir jis (nukentėjusysis) pradėjo bėgti nuo kaltinamojo vėl. Kadangi žinojo, kad kaltinamasis jį pavys, paėmęs savo rastą mobiliojo ryšio telefoną paskambino 112,  iškvietė policiją. Nukentėjusysis, bėgdamas (duomenys neskelbtini) gatve, iki pirmo posūkio, pasuko į dešinę ir toliau bėgo žemyn (duomenys neskelbtini) gatve. Jo planas buvo apibėgti ratą ir grįžti prie savo tėvų automobilio ir išvažiuoti. Nukentėjusysis, bėgdamas (duomenys neskelbtini) gatve, pasuko į kairę, kur (duomenys neskelbtini) gatvė, ir praėjo pro pirmus pasitaikiusius vartelius, kurie tuo metu buvo atidaryti. Atsidūrė namo kieme, aklavietėje kur J. K. jį pavijo ir įkando į kairės rankos petį, pagriebė už rankos ir liepė grįžti atgal. Jie išėjo iš kiemo ir toliau ėjo (duomenys neskelbtini) gatve maždaug 10 metrų iki pirmo posūkio į kairę. Nukentėjusysis laikė rankoje mobiliojo ryšio telefoną su įjungtu rageliu, kad policija galėtų jį atsekti. Kaltinamasis, išgirdęs mobiliojo ryšio telefone balsą staigiai sugriebė už rankos, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas. Nukentėjusysis pamatė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, name, ant kalno, dega šviesa ir bėgo į tą pusę. Atbėgo iki namo, esančio (duomenys neskelbtini). Netrukus atbėgo J. K.. Prie minėto namo pavėsinėje sėdėjo pagyvenęs vyras, kuris bandė juos išskirti, stoti tarp jų, tačiau J. K. jam spyrė. Toliau veiksmas vyko už pavėsinės ribų, kur vyko grumtynės, o būtent J. K. nukentėjusiajam kumščiais sudavė nemažiau 10 kartų į veidą. Spyrė ne mažiau 5 kartų jam į kojas. Šalia namo minėto namo buvo kitas namas, iš kurio moteriškė girdėjo grumtynių garsus, pačio įvykio nematė. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai.

III.                      Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti surinktų ir pirmiau aptartų duomenų objektyvumu, todėl juos pripažįsta įrodymais bei jais vadovaujasi.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus pirmiau aptartus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartų įrodymų visetas visiškai patvirtina, kad J. K. žodinio konflikto su A. J. L. metu, nukentėjusiajam pabėgus, jį pasivijo ir vieną kartą įkando jam į kairės rankos petį, du kartus įkando į dešinę plaštaką, o nukentėjusiajam vėl pabėgus, pasivijo jį ir sudavė 10 smūgių į veidą bei 5 kartus spyrė nukentėjusiajam į kojas, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nubrozdinimu kairiame žaste, dešinėje rankoje, dešinės kojos kelyje, dešinės plaštakos kastinėmis žaizdomis.

Ši išvada grindžiama ne vien tik kaltininko visišku prisipažinimu, bet ir kitais įrodymais: nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiojo pareiškimu, nukentėjusiojo 2022 m. lapkričio 28 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu,  vyresniosios tyrėjos R. Š. 2022 m. gruodžio 2 d. tarnybiniu pranešimu bei valstybinės teismo medicinos tarnybos 2022 m. rugsėjo 1 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, jog nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, o jo sveikatos sutrikdymas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes galima daryti išvadą, jog J. K. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti sukeltas fizinis skausmas ar sutrikdyta sveikata bei to norėjo, nors konkrečių padarinių nesiekė (vijosi nukentėjusįjį, kartą įkando jam į kairės rankos petį, du kartus įkando į dešinę plaštaką, o nukentėjusiajam vėl pabėgus, vėl pasivijo jį ir sudavė 10 smūgių į veidą bei 5 kartus spyrė į kojas). Esant šioms aplinkybėms, darytina pagrįsta išvada, kad J. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta, todėl jis pripažįstamas tyčia padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

2023 m. sausio 6 d. nukentėjusysis el. paštu informuotas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. 

IV.                      Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. P. sutiko, taip pat sutiko su siūloma skirti bausmės rūšimi ir jos dydžiu (priedo b. l. 131-133).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybės, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, jo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkius tyčinį baigtą nusikaltimą, susijusį su žmogaus sveikatos sutrikdymu,  kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimu žala padaryta, tačiau kaltinamasis žalą atlygino. Jis yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai). Duomenų apie jo gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre byloje nėra, tačiau pagal kaltinamąjį jis gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas. 2022 m. rugsėjo 24 d. duomenimis per paskutinius tris metus 5 kartus baustas už administracinių nusižengimų padarymą, iš kurių daugiausia už KET pažeidimus, paskirtos baudos apmokėtos. Praeityje neteistas. Iš išdėstyto galima spręsti, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. K. už padarytą nusikaltimą parinkus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą vieną švelniausių bausmių – laisvės apribojimą. Teismas, sprendžia, jog prokurorės siūlomas šios bausmės terminas- 1 metų nėra per griežtas. Taigi, kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Taip pat vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi įpareigojant J. K. visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei žaisti azartinius žaidimus iš pinigų.

Teismas mano, kad būtent tokia bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus, nebus akivaizdžiai per griežta ar švelni ir darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Kaltinamasis prašė jam skirti švelnesnę laisvės apribojimo bausmę – 5 mėnesių, tačiau teismas, atsižvelgęs į nusikaltimo padarymo aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamojo pageidaujama bausmė būtų pernelyg švelni, o jos terminas per trumpas bausmės tikslams (tarp jų paveikti asmenį taip, kad jis ateityje nedarytų nusikalstamų veikų) pasiekti.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 8 mėnesių laisvės apribojimo.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligoniu kasa buvo pateikusi civilinį ieškinį dėl 175 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, tačiau raštu savo pareikšto civilinio ieškinio atsisakė, nurodydama, jog kaltinamasis atlygino patirtą žalą, žino apie Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytas ieškinio atsisakymo teisines pasekmes. Byloje yra AB „SEB“ banko išrašas, iš kurio matyti, jog Valstybinei ligonių kasai 2022 m. lapkričio 21 d. pervesta 175 Eur, t. y. atlyginta patirta žala. Esant tokioms aplinkybėms, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio  dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 

n u s p r e n d ž i a :

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, J. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi įpareigoti J. K. visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, visą laisvės apribojimo laikotarpį uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei žaisti azartinius žaidimus iš pinigų.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nutraukti procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.

Išaiškinti J. K., kad:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Jeigu nuteistasis vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį.

4. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja        Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė