Civilinė byla Nr.2S-329-392/2012
(Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02552-2011-0)
Procesinio sprendimo kategorija:122.3,122.4,129.4.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. sausio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio V. M. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš skolininko V. M..
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas antstolis V. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl vykdymo išlaidų priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininko V. M. 5 672,99 Lt vykdymo išlaidų. Nurodė, kad antstolio kontoroje 2011-02-14 buvo priimtas vykdyti Vilniaus miesto 2 – ojo notarų biuro išduotas vykdomasis įrašas Nr. 2-7343/09 dėl 50 026,40 Lt išieškojimo iš skolininko išieškotojo R. K. naudai. Skolininkui raginimas įvykdyti sprendimą buvo išsiųstas, tačiau grįžo su atžyma, kad „neatsiėmė“, todėl nustatyta tvarka apie raginimą buvo paskelbta spaudoje. 2011-03-23 skolininkas atvyko į antstolio kontorą, kur buvo supažindintas su vykdomosios bylos Nr. 0013/11/00257 medžiaga. Per raginime nustatytą terminą skolininkas skolos nesumokėjo, todėl buvo pradėta priverstinio vykdymo procedūra – areštuotos skolininko sąskaitos, esančios bankuose. 2011-04-08 išieškotojas raštu paprašė sustabdyti vykdymą iki 2011-06-01, bei panaikinti areštą sąskaitoms, priklausančioms skolininkui. Taip pat, išieškotojas nurodė skolininkui grąžinti išieškotus pinigus iš jo, išskyrus antstoliui priklausančias vykdymo išlaidas. 2011-07-18 atnaujinus vykdomojo dokumento vykdymą ir informavus apie tai skolininką, jis skolos ir vykdymo išlaidų nesumokėjo, vėl buvo taikomas skolininko sąskaitų areštas. 2011-08-01 gautas išieškotojo pranešimas, kad skolininkas 2011-08-01 su išieškotoju atsiskaitė pilnai. Kadangi dalis vykdymo išlaidų skolininko buvo sumokėta, todėl 2011-08-02 buvo apskaičiuotos vykdymo išlaidos, kurių skolininkas nebuvo sumokėjęs. Antstolis įteikė skolininkui siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, tačiau skolininkas vykdymo išlaidų nesumokėjo, todėl antstolis kreipėsi į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi antstolio prašymą dėl vykdymo išlaidų priteisimo tenkino ir priteisė iš skolininko antstolio naudai 5 672,99 Lt vykdymo išlaidų. Teismas nurodė, kad skolininkas apie susidariusias vykdymo išlaidas žinojo, tačiau sąmoningai vengė jas atlyginti. Pažymėjo, kad antstolio paskaičiuotos vykdymo išlaidos yra pagrįstos, jos indeksuotos nustatyta tvarka. Kadangi skolininkas vykdomąjį dokumentą įvykdė pasibaigus raginime nustatytam terminui, todėl iš jo išieškotinos visos vykdymo išlaidos.
Skolininkas V. M. atskiruoju skundu prašė iš dalies panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir atmesti antstolio pareiškimą dėl 4 000 Lt vykdymo išlaidų priteisimo. Nurodė, kad su teismo nutartimi sutinka tik iš dalies. Skolininko manymu antstolis paskaičiavo per dideles vykdymo išlaidas, tuo tarpu vykdymo išlaidų ataskaitos skolininkas negavo iki šiol. Su išieškotoju skolininkas atsiskaitė asmeniškai, tuo tarpu antstolis jokio realaus išieškojimo neatliko, todėl antstolis nepagrįstai iš skolininko reikalauja 4 000 Lt sumos už vykdomojo dokumento įvykdymą.
Antstolis V. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį kaip nepagrįstą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad skolininko argumentas, jog jis nėra gavęs vykdymo išlaidų ataskaitos yra nepagrįstas, kadangi siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas, kuriame yra išdėstytos visos vykdymo išlaidos, jų dydžiai, kiekis, indeksavimo tvarka, skolininkui buvo įteiktas asmeniškai. Be to, vykdymo išlaidos buvo indeksuotos Civilinio proceso kodekso bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes skolininkui buvo apskaičiuotas minimalus 4 000 Lt vykdymo išlaidų dydis. Jokių papildomų mokesčių prie vykdymo išlaidų sumos nebuvo priskaičiuota. Pažymėjo, kad vykdant vykdomąjį raštą skola buvo išieškota areštavus skolininko turtą bei taikius priverstines vykdymo priemones – areštavus skolininko sąskaitas ir turtą. Šie veiksniai įtakojo skolininko atsiskaitymą su išieškotoju. Teismų praktikoje yra suformuota pozicija, jog vykdomąjį dokumentą įvykdžius pasibaigus raginime nustatytam terminui iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos tarp jų ir atlyginimas antstoliui. Anstolis teisę į visų vykdymo išlaidų atlyginimą įgijo priimdamas vykdomąjį įrašą vykdyti, todėl apelianto atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolio kontoroje 2011-02-14 buvo priimtas vykdyti Vilniaus miesto 2 – ojo notarų biuro išduotas vykdomasis įrašas Nr. 2-7343/09 dėl 50 026,40 Lt išieškojimo iš skolininko išieškotojo R. K. naudai (v. b. l. 2 – 4). Vykdomojoje byloje Nr. 0013/11/00257 atlikti vykdymo veiksmai (v. b. l. 5 – 32). 2011-02-14 raginimas įvykdyti sprendimą, 2011-02-14 siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas, 2011-02-15 turto arešto aktas bei kiti dokumentai skolininkui du kartus siųsti jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau grįžo neįteikti (v. b. l. 35, 42). Todėl įstatymo nustatyta tvarka apie raginimą įvykdyti sprendimą 2011-03-21 buvo paskelbta spaudoje (v. b. l. 58). 2011-03-23 skolininkas atvyko į antstolio kontorą, kur buvo supažindintas su vykdomosios bylos Nr. 0013/11/00257 medžiaga (v. b. l. 59 – 60). Kadangi per raginime nustatytą terminą, skolininkas skolos nesumokėjo, todėl buvo pradėta priverstinio vykdymo procedūra – areštuotos skolininko sąskaitos, esančios bankuose. 2011-04-08 išieškotojas pateikė prašymą sustabdyti priverstinių vykdymo veiksmų vykdymą iki 2011-06-01 bei panaikinti areštą skolininko vardu atidarytoms sąskaitoms, esančioms AB DnB NORD banke. Taip pat, išieškotojas nurodė skolininkui grąžinti išieškotus pinigus iš jo, išskyrus antstoliui priklausančias vykdymo išlaidas (v. b. l. 72). 2011-04-08 antstolio patvarkymu buvo panaikinti areštai skolininko sąskaitoms (v. b. l. 73) bei grąžinta išieškota piniginės sumos dalis (v. b. l. 76 – 77). Išieškotojas 2011-07-15 prašymu prašė atnaujinti skolos išieškojimą vykdomojoje byloje bei pradėti priverstinius vykdymo veiksmus (v. b. l. 83). Vykdomojoje byloje buvo atnaujinti bei atlikti vykdymo veiksmai – 2011-07-18 atliktos užklausos apie skolininko turtinę padėtį bei įdarbinimus (v. b. l. 84 – 86), 2011-07-18 priimtas patvarkymas areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 87). 2011-08-01 išieškotojas pranešimu informavo antstolį, kad skolininkas 2011-08-01 su išieškotoju atsiskaitė visiškai (v. b. l. 90). Kadangi dalis vykdymo išlaidų skolininko buvo sumokėta, todėl 2011-08-02 buvo apskaičiuotos vykdymo išlaidos, kurių skolininkas nebuvo sumokėjęs. Antstolis įteikė skolininkui siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, tačiau skolininkas vykdymo išlaidų nesumokėjo, todėl antstolis kreipėsi į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Teismas skundžiama nutartimi antstolio pareiškimą patenkino ir priteisė 5 672,99 Lt vykdymo išlaidų iš skolininko antstolio V. M. naudai.
Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš skolininko antstolio naudai buvo priteistos vykdymo išlaidos, teisėtumo bei pagrįstumo.
Skolininkas atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, kad antstolis paskaičiavo per dideles vykdymo išlaidas, tuo tarpu vykdymo išlaidų ataskaitos skolininkas nėra iki šiol gavęs. Be to, pažymėjo, kad skolininkas su išieškotoju atsiskaitė asmeniškai, o antstolis jokio realaus išieškojimo neatliko, todėl nepagrįstai reikalauja priteisti 4 000 Lt atlyginimo už vykdomojo dokumento įvykdymą. Su tokiais skolininko atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir juos vertina kritiškai.
Vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos CPK XLI skyriaus normos, įtvirtinančios bendrąsias vykdymo veiksmų atlikimo taisykles bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. Pagal CPK 609 str. 1 dalį vykdymo išlaidas sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos ir atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Pagal CPK 610 straipsnio 1 dalį patirtos vykdymo išlaidos yra išieškomos iš skolininko.
Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijos (redakcija galiojusi 2011-02-01 iki 2011-11-18) 51 punkte numatyta, kad tuo atveju, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime arba siūlyme nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu. Atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas. Tuo tarpu, 52 punkte numatyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime arba siūlyme nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007 išplėstinė teisėjų kolegija, pasisakydama dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už jam pavestų teismo sprendimų vykdymo funkcijų atlikimą, dėl vykdymo išlaidų atlyginimo pagrindų, dėl antstoliui priteistino atlyginimo už vykdymo veiksmus dydžio, nurodė, kad sprendžiant dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį): per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, – per įstatyme, vykdomajame dokumente nustatytą terminą, t. y. savanoriškai, ar jau pradėjus priverstinį vykdymą. Jeigu skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai atlyginimas antstoliui už šio vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą iš skolininko neimamas. Tačiau tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0013/11/00257 medžiagos matyti, kad 2011-02-14 raginimas įvykdyti sprendimą bei kiti dokumentai skolininkui du kartus siųsti jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau grįžo neįteikti (v. b. l. 35, 42). Atkreiptinas dėmesys, kad apie raginimą įvykdyti sprendimą 2011-03-21 buvo paskelbta spaudoje (v. b. l. 58), be to, skolininkas 2011-03-23 buvo atvykęs į antstolio kontorą, kur buvo supažindintas su vykdomosios bylos Nr. 0013/11/00257 medžiaga bei raginimu įvykdyti sprendimą, tačiau sprendimo per raginime nustatytą terminą neįvykdė (v. b. l. 59 – 60). Skolininkas tik 2011-08-01 atsiskaitė su išieškotoju (v. b. l. 90). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog iš skolininko išieškotinos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Tuo labiau, kad antstolis atliko visą eilę vykdymo veiksmų, t. y. vykdomojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad buvo atliekamos užklausos kredito įstaigoms apie skolininko turimas pinigines lėšas (v. b. l. 55 – 57, 84 – 86), VSDFV apie skolininko įdarbinimus (v. b. l. 55, 80 – 81, 84), VĮ „Regitra“ apie skolininko turimą kilnojamąjį turtą (v. b. l. 16) bei VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registras apie skolininko turimą nekilnojamąjį turtą (v. b. l. 5 – 15). Be to, buvo užklausti ir kiti antstoliai apie skolininko atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas (v. b. l. 17). Taip pat, priimtas patvarkymas dėl turto arešto (v. b. l. 22), surašytas turto arešto aktas (v. b. l. 23 – 25), patvarkymai areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 62 – 65, 87), patvarkymas dėl turto arešto panaikinimo (v. b. l. 96) bei atlikti kiti vykdymo veiksmai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje 2007 m. vasario 5 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Tik tam tikrais, tačiau itin išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas minimalus atlyginimas. Tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju nenustatytos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės 15 eilutėje numatyta, kad esant išieškotinai sumai tarp 50 000 Lt ir 100 000 Lt (nagrinėjamu atveju išieškoma suma buvo 50 026,40 Lt) atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą yra 6 procentai nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 4 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad antstoliui priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą, įteikus raginimą įvykdyti sprendimą, skolininkas su išieškotoju atsiskaitė tik jau pasibaigus raginime nustatytam terminui ir po to atlikus atitinkamus vykdymo veiksmus, daro išvadą, jog yra pagrindas priteisti antstoliui minimalų Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą atlyginimą, t. y. 4 000 Lt.
Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, kad jis nėra gavęs vykdymo išlaidų ataskaitos. Tačiau su tokiu atskirojo skundo teiginiu apelaicinės instancijos teismas nesutinka.
Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad 2011-08-02 siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas, kuriame yra detaliai nurodoma kokios vykdymo išlaidos sudaro visą išlaidų sumą, skolininkui buvo asmeniškai įteiktas 2011-08-02 (v. b. l. 100). Todėl skolininko argumentai, kad jis nėra gavęs vykdymo išlaidų ataskaitos, atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliantas taip pat atskirajame skunde nurodo, kad antstolis paskaičiavo per dideles vykdymo išlaidas. Tačiau, kaip matyti iš 2011-08-02 siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas, skolininkui buvo paskaičiuotos tokios vykdymo išlaidos: 42 Lt užklausų, susijusių su skolininko turtinės padėties patikrinimu, išlaidų, 20 Lt patvarkymų parengimo išlaidų, 12 Lt dokumentų nuorašų surašymo išlaidų, 6,06 Lt pašto išlaidų, 4 000 Lt antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžiai atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje keliamus vykdymo išlaidų dydžiui nustatytus reikalavimus. Be to, vykdymo išlaidos yra indeksuotos Sprendimų vykdymo instrukcijos bei Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Todėl, apelianto argumentai, kad paskaičiuotos vykdymo išlaidos yra per didelės, atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė vykdymo išlaidų priteisimo klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas, apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas
n u t a r ė:
V. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Virginijus Kairevičius