Nr. 1S-115-350/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. sausio 6 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis,
sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,
dalyvaujant prokurorei Sigitai Šabliauskienei
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo N. S. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-23 nutarties, kuria N. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui ir
n u s t a t ė:
N. S. įtariamas tuo, kad jis, 2011-12-20 apie 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), G. R. namuose, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. T., R. B., A. B. ir M. G., įsibrovę į patalpą - G. R. gyvenamąjį namą ir panaudoję fizinį smurtą, įvykdė plėšimą, o būtent sudavė vieną kartą medine lazda nukentėjusiajai per dešinę koją ir nustūmė nuo kėdės, o šiai nukritus ant žemės, nuo svetainės stalo pagrobė svetimą IĮ (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės vertės turtą - pinigus - 166 000 Lt, be to, paėmę nuo stalo nukentėjusiosios piniginę, iš jos pagrobė svetimą G. R. priklausantį turtą - pinigus - 1230 Lt bei 10 dolerių ir ant stalo gulėjusį raktų ryšulį, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 str. 3 d.
Skundžiama 2011-12-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi įtariamajam N. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui, suėmimo pradžią skaičiuojant nuo 2011-12-21 jo sulaikymo (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnį) dienos.
Įtariamasis N. S. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-23 nutartį, prašo ją panaikinti kaip neteisėtą. Skunde nurodo, kad jokios nusikalstamos veikos jis nėra padaręs. Pažymi, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu įvykio vietoje nebuvo, jam apie bylos aplinkybes nieko nėra žinoma, todėl kardomoji priemonė - suėmimas jam paskirta neteisėtai ir nepagrįstai. Mano, kad šiuo atveju nėra suėmimo skyrimo pagrindų, numatytų BPK 122 str. - jis turi pastovią gyvenamąją vietą, byloje nėra duomenų kad jis gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Suimtasis akcentuoja, kad suėmimo pagrindu negali būti pripažįstamos aplinkybės dėl negautų specialistų išvadų, neatliktų kitų neatidėliotinų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti.
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.
Skundas atmetamas.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas kardomosios priemonės klausimą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis yra kaltas. Šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas tik patikrina, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t.y. ar buvo pagrindas paskirti jam kardomąją priemonę ir ar pagrįstai paskirta griežčiausia kardomoji priemonė- suėmimas.
Byloje surinkti faktiniai duomenys - nukentėjusios G. R., liudytojų A. R., A. L., K. G., E. T., S. B., taip pat įtariamųjų parodymų, bei įvykio vietų apžiūros, kratų protokolų duomenų visetas leidžia visiškai pagrįstai manyti, jog N. S. padarė jam inkriminuojamą veiką, todėl kardomoji priemonė N. S. paskirta nepažeidžiant BPK 121 str. 2 d. reikalavimų.
Skundžiama nutartimi įtariamajam suėmimas paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1, 3 p. numatytais pagrindais, t. y. kad bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus.
BPK 122 str. nustato, kad kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama tik kai yra šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytos sąlygos, tai yra suėmimas skiriamas tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir tik kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės tikslų, numatytų BPK 119 str. Be to, suėmimas gali būti paskirtas esant bent vienam BPK 122 str. 1 d. numatytam pagrindui.
N. S. įtariamas tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 str.), už kurį įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nors suimtasis ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau nedirba, yra teistas, nevedęs, neturi nuolatinio pragyvenimo šaltinio, nesaistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje N. S. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Taigi, byloje yra duomenų N. S. skirti kardomąją priemonę - suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.
Teismas skundžiama nutartimi įtariamajam N. S. suėmimą skyrė ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu, kad jis darys BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus.
Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų N. S. praeityje yra teistas, t.y. 2008-12-19 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 189 str. 1 d. jam paskirta 60 parų arešto bausmė. Šiuo metu jis įtariamas padaręs sunkų tyčinį nusikaltimą. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali daryti BPK 122 str. 4 d. numatytus naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Šį manymą sustiprina ir tai, kad įtariamasis legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, o aplinkybės, kad įtariamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, aptartų suėmimo pagrindų buvimo nepašalina.
Skundžiamojoje nutartyje suėmimo pagrindų buvimas išsamiai motyvuotas, su šiais motyvais apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir konstatuoja, kad atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes - nusikaltimo, kurio padarymu N. S. įtariamas sunkumą, įtariamojo asmenybę, BPK 119 str. numatytų tikslų šioje proceso stadijoje jokiomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti neįmanoma, kaip tik N. S. taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Esant BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., numatytiems pagrindams suėmimui taikyti, skundžiama apylinkės teismo nutartis laikytina teisėta, suėmimo termino nustatymas šioje byloje ir šioje proceso stadijoje yra pagrįstas ir neprieštarauja nei nacionalinės teisės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso), nei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatoms. Todėl naikinti pirmos instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,
nutarė:
Įtariamojo N. S. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Algirdas Gaputis