Baudžiamoji byla Nr. 1-5-351/2020

                                             Proceso Nr. 1-01-1-62330-2017-7

                               Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.9.5.; 1.2.26.2.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.

 (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 3 d.

Šilutė

      Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Virgina Pankauskienė, 

sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei,

dalyvaujant prokurorui Robertui Kasnauskui, 

kaltinamajam Ž. M., jo gynėjui advokato padėjėjui G. D.,

nukentėjusiajam G. S., jo atstovui advokatui V. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

      Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas 2015-06-19 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį – 3 012,80 Eur bauda, teistumas neišnykęs,  kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje,

       Teismas

n u s t a t ė :

 Ž. M. 2016-06-05, apie 10.30 val., Šilutės r., Saugų sen., Kebelių k., Europos automobilių kroso čempionato II etapo metu, viešoje vietoje - G. S. komandos palapinėje, pašalinių asmenų akivaizdoje, nukentėjusiajam G. S. sėdint ant automobilio priekabos, tyčia suėmęs rankomis G. S. už rūbų krūtinės srityje, šį tampė ir stumdė, dėl ko G. S. keletą kartų atsitrenkė į šalia buvusius daiktus, taip tyčia suplėšydamas G. S. 400 eurų vertės kombinezoną, 50 eurų vertės marškinėlius ir sugadindamas rūbų kišenėje buvusį 200 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną, tuo padarydamas nukentėjusiajam 650 eurų turtinę žalą. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, mojuodamas su šalmu prieš nukentėjusįjį, šalmu vieną kartą sudavė G. S. į pakaušį ir ne mažiau du kartus į kairę ranką, kas nukentėjusiajam G. S. sukėlė fizinį skausmą ir taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis Ž. M. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016-06-05 dalyvavo Europos automobilių kroso čempionate. Važiuojant trasa G. S. savo automobiliu taranavo jo automobilį. Toks G. S. elgesys buvo nesportinis. Nuo smūgio atsikabino automobilio akseleratorius. Po važiavimo jis nuėjo į G. S. palapinę pasiaiškinti. Palapinėje buvo G. S., jo šeimos nariai ir keli žmonės. Palapinėje su G. S. apsižodžiavo, bet jis S. nestumdė, jam šalmu nesudavė, už drabužių jo netąsė. Priėjęs R. J. jį apkabino ir vedė lauk, G. S. kažką šaukė, o kai jis bandė atsisukti S. galva trenkė jam į nosį ir ją sulaužė. G. S. jis negrasino, nesikeikė.

Nors kaltinamasis kaltės nepripažįsta, jo  kaltumą patvirtina šie duomenys:

Nukentėjusysis G. S. parodė, kad 2016-06-05 dalyvavo Šilutės rajone vykusiame Europos automobilių kroso čempionato II etape. 2016-06-05, maždaug apie 10.30 val., po vieno iš varžybų etapo grįžo į palapinę. Neužilgo grįžusi jo palaikymo komanda  sveikino su patekimu į finalą. Į palapinę įsiveržė agresyviai nusiteikęs Ž. M., kuris sugriebęs rankomis jam už rūbų pagrasino „aš tave, šūdo gabale, užmušiu“, po to ėmė jį tampyti, stumdyti, jis kelis kartus atsitrenkė į automobilį bei priekabą. Po to Ž. M. ėmė prieš jį mojuoti atsineštu šalmu, jis dengėsi galvą rankomis ir pajuto, kaip Ž. M. sudavė šalmu vieną smūgį į pakaušį ir ne mažiau kaip du smūgius į kairę ranką. Paskui Ž. M. kažkas nuo jo atitraukė ir išstūmė iš palapinės. Viso to įvykio metu Ž. M. šaukė, kad jį užmuš, keikė  įvairiais necenzūriniais žodžiais. Nesuprato, kodėl Ž. M. taip elgėsi. Palapinėje buvo jo draugė J. K. bei nepilnamečiai vaikai: D. S., G. S. ir I. S.. Mažamečiai vaikai patyrė psichologinę traumą, matydami, kaip svetimas asmuo muša jį, iki šiol bijo ir nenori kartu važiuoti į varžybas.

Liudytojas I. S.parodė, kad buvo atvykęs stebėti automobilių kroso varžybų. Po tėvo G. S. važiavimo su kitais palaikymo komandos nariais atėjo į palapinę pasveikinti tėčio su laimėjimu. Po kiek laiko į palapinę įsiveržė Ž. M., kuris pripuolęs prie tėčio pradėjo šaukti, kad užmuš, kad jis nebegalės niekur dalyvauti, suėmęs už kombinezono tėtį tampė, palapinėje buvę jo broliukas su sesutė pradėjo verkti, todėl jis nuėjo jų raminti. Po konflikto matė, suplėšytus tėčio rūbus, suskilusį telefoną.

Liudytojas R. S. parodė, kad 2016-06-05 Šilutės r., Kebelių k. vyko Europos kroso čempionato II-asis etapas. Kažkur apie vidurdienį, būdamas štabe, pastebėjo, kad Ž. M. vaikšto prie starto zonos, kur stovėjo greitoji pagalba, gaisrinė, kitos specialiosios tarnybos, susiėmęs ranka už nosies. Federacijos prezidentas paprašė jo nueiti ir išsiaiškinti kas atsitiko. Ž. M. paaiškino kad G. S. galva sudavė smūgį į nosį, pasakojo, kad ėjo pas pastarąjį į palapinę aiškintis dėl automobilio pastūmimo trasoje. Jis kartu su Ž. M. nuėjo į G. S. palapinę, nes norėjo išklausyti ir antrą pusę, taip pat apžiūrėti G. S. automobilio, įvertinti jo apgadinimus, nes iš tribūnos matė, kaip G. S. įvažiavo į Ž. M. automobilį dėl ko šis pakeitė važiavimo trajektoriją, tačiau palapinėje buvę asmenys buvo agresyviai nusiteikę, su juo niekas nekalbėjo. G. S. jį iškeikė ir nieko neaiškino. Jis informavo vadovybę, abu sportininkai parašė pareiškimus, vėliau buvo svarstytas jų elgesys Federacijoje, abu buvo nubausti.

Liudytoja J. K. parodė, kad  2016-06-05 su G. S. bei mažamečiais vaikais: D. S. ir G. S. bei G. S. sūnumi iš pirmos santuokos I. S. buvo Šilutės rajone vykusiose Europos automobilių kroso čempionato varžybose.  Po vieno iš varžybų etapo, apie 10.30 val., į jų palapinę įsiveržė agresyviai nusiteikęs Ž. M., keikdamasis puolė G. S., rėkė, stumdė jį, sudavė smūgius šalmu į galvą. Kilęs konfliktas išgąsdino ją ir vaikus, kurie pradėjo verkti, juos reikėjo raminti.

Liudytojas R. J. parodė, kad 2016 m. birželio mėnesį vyko autokroso varžybos. Po lietuvių klasės važiavimo ėjo per parką. Pro šalį prabėgo Ž. M.. Matė, kaip šis įbėgo į G. S. palapinę ir joje ėmė triukšmauti, šūkauti, stumdytis. Įėjęs į palapinę matė susikibusius Ž. M. ir  G. S.. Jis išvedė Ž. M. iš palapinės ir nuėjo, o Ž. M. apsisukęs grįžo atgal.

 Savo parodymus liudytojas patvirtino ir akistatose su Ž. M. (2 t., b. l. 12-16), bei G. S. (2 t., b. l. 17-20). 

Liudytoja E. S. parodė, kad 2016-06-05 Šilutės rajone vyko Europos automobilių kroso čempionatas. Matė, kaip G. S. trasoje pasielgė nesportiškai - išstūmė savo automobiliu iš trasos Ž. M. vairuojamą automobilį, dėl to šis negalėjo tęsti varžybų. Po varžybų etapo dalis komandos nubėgo prie palapinės laukti grįžtančio Ž. M.. Matė, kaip Ž. M. nuėjo į Stonio palapinę. Girdėjo iš palapinės sklindančius

keiksmažodžius. Vėliau pamatė kaip Ž. M. su kitu asmeniu susikabinę išėjo iš palapinės, po to sustojo ir apsisukęs vėl grižo į palapinę, po kurio laiko Ž. M. iš palapinės išėjo kruvina nosimi. Kas vyko palapinėje ji nematė, nes  į G. S. palapinę nebuvo užėjusi.

Liudytojas D. Š.parodė kad 2016 m. birželio mėnesį vyko autokroso varžybos. Po važiavimo ėjo link palapinė, juos aplenkė Ž. M. ir nuėjęs į G. S. palapinę  šaukė „šūdo gabale, užmušiu aš tave“, matė, kaip Ž. M. gan stipriai G. S. stumtelėjo, buvo įsikibęs jam už drabužių, jie stumdėsi, matė kaip mojavo šalmu, bet ar juo sudavė smūgius  G. S., nematė, nes apėjęs automobilį, atsidūrė tarp G. S. ir Ž. M., kurį stūmė nuo G. S.. Atėjęs vyras išsivedė Ž. M. lauk. Kai Ž. M. išėjo, matė suplėšytus G. S. marškinėlius, o šis skundėsi galvos skausmu. Vėliau į palapinę atėjo sportininkai iš Latvijos, kurie teiravosi dėl ko kilo konfliktas.

Liudytoja E. T. parodė, kad 2016-06-05 kartu su D. Š., J. K. grįžo į G. S. palaikymo komandos palapinę, kur automobiliu buvo atvažiavęs G. S.. Pakeliui juos aplenkė Ž. M., kuris nuėjo į G. S. palapinę. Priėję arčiau, pamatė, kaip palapinėje Ž. M. stumdė G. S., tąsė už rūbų ir mojavo rankoje laikomu šalmu ties G. S. galva, pastarąjį keikdamas necenzūriniais žodžiais. G. S., prisidengęs galvą rankomis, Ž. M. stūmė nuo savęs. Tuo metu tarp G. S. ir Ž. M. atsistojo D. Š. ir G. S. komandos narys  R., kurie  stūmė  Ž. M. lauk. Kažkoks vyriškis Ž. M. išvedė iš palapinės. Dėl Ž. M. veiksmų ji patyrė stresą ir baimę, išsigando palapinėje buvę mažamečiai vaikai, kurie verkė ir juos reikėjo raminti. Prie palapinės buvo susirinkę daug žmonių. Šalia G. S. palapinės stovėjo latvių palapinė. Latviai buvo priėję prie palapinės, nes buvo sukeltas didelis triukšmas.

Liudytojas E. T. parodė, kad jis su žmona dalyvavo Europos automobilių kroso čempionate Šilutės rajone. Žmonos brolis Ž. M. lenktyniavo kartu su G. S.. Apie vidurdienį, išeidamas iš biotualeto, nuo kurio matėsi dalis G. S. palapinės vidaus, pamatė, kaip G. S. galva sudavė smūgį jo svainiui Ž. M. į veidą. Jis pribėgo prie pastarojo, tuo metu stovėjusio nugara į jį, apkabinęs laikė, kad konfliktas nesitęstų. Iš Ž. M. nosies bėgo kraujas, todėl jis palydėjo Ž. M. iki jo palapinės. Ž. M. dėl sužalojimo kreipėsi į medikus.

Liudytojas Š. L. parodė, kad 2016-06-05 Europos kroso čempionato II turo metu į jį kaip į Lietuvos komisarą kreipėsi varžybų dalyviai Ž. M. ir G. S., kaltindami vienas kitą konflikto sukėlimu ir muštynių pradėjimu. Važiavimo metu tarp G. S. ir Ž. M. automobilių buvo susidūrimas, tačiau tai nebuvo traktuojama kaip varžybų taisyklių pažeidimas, dėl tokių tarpusavio kontaktų varžybų dalyviai galėtų tęsti varžybas ir jis nebuvo fiksuotas oficialiuose dokumentuose. Iš pokalbių suprato, kad Ž. M. atėjo į G. S. palapinę ir sukėlė konfliktą. Abu sportininkai buvo pašalinti iš varžybų.

Liudytojas G. L. parodė, kad 2016-06-05 buvo Vilkyčiuose vykusiame Europos automobilių kroso čempionato II etape. Po vieno iš varžybų etapo Ž. M. užėjęs į G. S. palapinę, kurioje buvo ir G. S. šeimos nariai, elgėsi agresyviai - garsiai šaukė, gąsdino G. S. ir šį įžeidinėjo žodžiais „asile, nemoki važiuoti, šūdo gabale“,   grasino, kad užmuš, sugriebė G. S. už rūbų jį tampė, su šalmu sudavė per galvą. G. S., gindamasis nuo smūgių, dengėsi galvą. G. S. vaikai buvo palapinėje, jie išsigando, verkė.

Liudytojas D. K. parodė, kad ėjo iš varžybų ir matė kaip Ž. M. sparčiu žingsniu ėjo link G. S. palapinės. Eidamas matė, kaip R. J. bandė Ž. M. išstumti iš palapinės, bet jis šio įvykio nesureikšmino. Į G. S. palapinę nebuvo užėjęs. Vėliau sužinojo, kad G. S. sulaužė Ž. M. nosį.

Iš savanoriško daiktų pateikimo protokolo (t. 2. b.l. 27) nustatyta, kad nukentėjusiojo G. S. atstovas advokatas V. A. pateikė apžiūrai marškinėlius, kombinezoną ir mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia“.

Iš daiktų apžiūros protokolo, fotolentelių nustatyta, kad apžiūrėjus marškinėlius, kombinezoną buvo konstatuoti jų įplyšimai, mobiliojo ryšio telefono ekrano įtrūkimai (t. 2., b.l. 30-31, 32-36). 

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis Ž. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir jo veika atitinka baudžiamojo kodekso  284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Byloje nustatyta, kad Ž. M. įsiveržęs į G. S. palapinę elgėsi agresyviai, vartojo keiksmažodžius, naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, dėl ko šokiravo ir išgasdino palapinėje buvusius asmenis, tame tarpe ir mažamečius vaikus. Sukeltas konfliktas atkreipė aplinkinių asmenų dėmesį, tokiu būdu buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir viešoji tvarka.

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad G. S. už rūbų netampė, ir smūgių šalmu nesudavė, tačiau kaltinamojo neigimas laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina nei vienas faktas, esantis byloje.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo G. S. parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir kuriuos patvirtino apklausti liudytojai: J. K., D. Š., E. T., G. L., I. S., R. J.. Šių liudytojų parodymai nėra prieštaringi ir nėra gauta jokių duomenų, dėl kurių šie asmenys galėtų apkalbėti kaltinamąjį. 

Liudytoja E. S., R. J. parodė, kad pastarojo išvestas iš G. S. palapinės Ž. M. vėl sugrįžo į palapinę ir iš jos išėjo kraujuojančia nosimi. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas  E. T. iš dalies ir liudytojas R. S.. Kadangi dėl šio fakto buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00217-17, kuriame yra priimtas procesinis sprendimas, todėl teismas šių aplinkybių nevertina.

Ž. M. gynėjas pateikė atliktą akių-motorinį tyrimą melui atpažinti, siekiant atsakyti į klausimą ar Ž. M. buvo paėmęs rankomis G. S. už kombinezono ( t. 3. b.l.1-2). Ekspertas pateikė išvadą, kad kaltinamasis sakė tiesą neigdamas, jog buvo paėmęs G. S. už kombinezono.

Teismas pažymi, kad, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, galima remtis tik tais duomenimis, kurių gavimo ir išnagrinėjimo tvarka yra įtvirtinta BPK 20 straipsnio nuostatuose. Poligrafo naudojimo tvarką, tyrimo poligrafu objektus ir atvejus, kada pagal įstatymą šis tyrimo metodas bei jo rezultatai gali būti naudojamas, nustato Poligrafo įstatymas. Pagal šį įstatymą toks tyrimas gali būti atliekamas asmenims, kurių tarnyba yra susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja (Poligrafo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Todėl duomenų, gautų naudojant poligrafą kitais atvejais, pagal BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas negali pripažinti tinkamu įrodymu.

Nukentėjusysis G. S. pareiškė civilinį ieškinį 650 eurų dydžio turtinei ir 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti (t.1.b.l.100-108). Kaltinamasis Ž. M. civilinio ieškinio nepripažįsta, prašo jį atmesti. 

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civilinis ieškovas turtinę žalą grindžia tuo, jog kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo nepataisomai sugadinti jo rūbai – marškinėliai ir kombinezonas bei mobiliojo ryšio telefonas. Prie ieškinio pateikė naujų marškinėlių bei kombinezonų modelių pavyzdžius ir jų kainas. Byloje nėra duomenų apie tai tokio modelio kombinezoną vilkėjo nukentėjusysis. Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad marškinėliai nenauji, medvilniniai, neatitinka pateikto modelio, todėl atsižvelgiant į tai, kad sugadinti rūbai nebuvo nauji, todėl ieškinys mažintinas ir iš kaltinamojo priteistina 500 eurų turtinės žalos atlyginimas.

Civilinis ieškovas taip pat prašo priteisti 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso (toliau –CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti.

Spręsdamas ieškinio dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstami veiksmai sunkių pasekmių nukentėjusiajam nesukėlė, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl to būtų patyręs stiprų emocinį, psichinį sukrėtimą, patyręs kokių tai kūno sužalojimų ar sveikatos sutrikdymų. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis buvo tąsomas už rūbų, jam buvo suduota šalmu į pakaušį, ranką dėl ko šis patyrė fizinį skausmą, stresą. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad paties nukentėjusiojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, teismas neturtinės žalos dydį mažina iki 200 Eur.

Nukentėjusysis G. S. prašo priteisti iš kaltinamojo 550 Eur atstovavimo išlaidų už advokato jam suteiktas teisines paslaugas. Šios išlaidos pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas, atsižvelgdamas į bylos apimtį, jos nagrinėjimo trukmę, atstovo darbo sąnaudas mano, kad prašoma priteisti suma nėra aiškiai per didelė, todėl priteistina iš kaltinamojo.

Kaltinamojo Ž. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Ž. M. padarė nesunkų nusikaltimą turėdamas neišnykusį teistumą, yra baustas administracinėmis nuobaudomis. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, į tai, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos nėra sumokėjęs, teismas mano, kad Ž. M. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: kombinezonas, marškinėliai, mobiliojo ryšio telefonas  „Sony Xperia“ paliktini nukentėjusiajam G. S..

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-307 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ž. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam G. S. padarytą turtinę žalą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Ž. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – nekeisti.

Priteisti iš Ž. M. 500 eurų turtinės, 200 eurų neturtinės žalos bei 550 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą G. S..

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti - kombinezoną, marškinėlius, mobiliojo ryšio telefoną palikti nukentėjusiajam G. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja                                                                                                                                                                   Virgina Pankauskienė