Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-07-31][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-5338-1067-2024].docx
Bylos nr.: e2-5338-1067/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 188752021 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Bendrosios nuostatos
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Civiliniai teisiniai santykiai
Procesas pirmosios instancijos teisme
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Civilinis procesas
Šeimos teisė
Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
Tėvų teisės ir pareigos vaikams
Ginčai dėl vaikų
dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Teismo sprendimas
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Bylinėjimosi išlaidos
Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
Laikinosios apsaugos priemonės

?

Civilinė byla Nr. e2-5338-1067/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02585-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.4.4.3.; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1

 (S)

 

img1 

 

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. liepos 31 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,

sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai,

dalyvaujant ieškovei G. A., jos atstovei advokatei Ramunei Juškaitei,

išvadą byloje teikiančios institucijos atstovei E. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui V. B. dėl dalies bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

 

Teismas

 

nustatė:

 

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš dalies pakeisti 2023 m. balandžio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais G. B., gimusiu (duomenys neskelbtini) ir D. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), nustatant tokią žemiau pateiktą bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku D. B.,

1.        atsakovas bendrauja ir leidžia laiką su nepilnamečiu sūnumi D. B. kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimant vaiką penktadienio vakare iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove G. A. sutartos vietos ar nepilnamečio sūnaus ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką (jam esant sveikam) pirmadienio ryte į nepilnamečio sūnaus ugdymo įstaigą. D. B. susirgus, atsakovui nedelsiant apie vaiko ligą informavus ieškovę G. A., nepilnametis sūnus atsakovo grąžinamas į nepilnamečio sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą (ar kitą su G. A. sutartą vietą) pirmadienio ryte iki 9:00 val. atsakovo transportu ir lėšomis;

2.        atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi D. B., nepilnamečio sūnaus gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)) lyginiais metais, pasiimdamas nepilnametį sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitos su G. A. sutartos vietos ar nepilnamečio sūnaus ugdymo įstaigos. Nepilnamečio sūnaus gimtadienio dienai lyginiais metais nesutapus su atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi dienomis, atsakovas grąžina nepilnametį sūnų tos pačios dienos vakare į nepilnamečio sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą ar kitą su G. A. sutartą vietą;

3.        atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi D. B. kiekvienų kalendorinių metų Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį), pasiimdamas nepilnametį sūnų iš nepilnamečio sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitos su G. A. sutartos vietos. Tėvo dienai nesutapus su atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi dienomis, atsakovas grąžina nepilnametį sūnų tos pačios dienos vakare į nepilnamečio sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą ar kitą su G. A. sutartą vietą;

4.        atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi D. B. kiekvienų kalendorinių metų atsakovo gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)), pasiimdamas nepilnametį sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitos su G. A. sutartos vietos ar nepilnamečio sūnaus ugdymo įstaigos. Atsakovo gimimo dienai ((duomenys neskelbtini)), nesutapus su atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi dienomis, atsakovas grąžina nepilnametį sūnų tos pačios dienos vakare į nepilnamečio sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą ar kitą su G. A. sutartą vietą;

5.        esant aukščiau nenurodytoms kitoms atsakovo šeimos šventėms, atsakovas norėdamas pasiimti nepilnametį sūnų D. B. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su G. A. sutartos vietos ar nepilnamečio sūnaus ugdymo įstaigos, šventinei dienai (nesutampančiai su atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi dienomis), informuoja ir tariasi su ieškove ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki numatytos šventinės dienos. Tokiai šventinei dienai nesutapus su atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi dienomis, atsakovas grąžina nepilnametį sūnų tos pačios dienos vakare į nepilnamečio sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą ar kitą su G. A. sutartą vietą;

6.        esant aukščiau nenurodytoms šventėms (Šv. Kalėdoms, Naujiesiems metams, Šv. Velykoms ir kt.), dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. B. bendravimo tvarkos šalys susitaria bendru sutarimu;

7.        aukščiau nurodytoje bendravimo tvarkoje nenumatytomis dienomis ir/arba datomis atsakovas gali pasiimti nepilnametį sūnų iš nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos ar kitos su G. A. sutartos vietos ar nepilnamečio sūnaus ugdymo įstaigos, su paros nakvyne tik iš anksto – ne vėliau nei prieš 1 (vieną) dieną įspėjęs ir gavęs ieškovės sutikimą. Po paros nakvynės atsakovas grąžina nepilnametį sūnų (jam esant sveikam) į nepilnamečio sūnaus ugdymo įstaigą. D. B. susirgus, atsakovui nedelsiant apie vaiko ligą informavus ieškovę, nepilnametis sūnus atsakovo grąžinamas į nepilnamečio sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą (ar kitą su G. A. sutartą vietą) sekančios dienos ryte iki 9:00 val., atsakovo transportu ir lėšomis;

8.        ieškovė ir atsakovas, kai nepilnametis sūnus yra su vienu iš tėvų, kaip galima greičiau privalo informuoti kitą iš tėvų, kad dėl objektyvių priežasčių (sūnui susirgus, užsitęsus renginiams ugdymo įstaigoje ar mokykloje ir kitų nenumatytų aplinkybių) sutartas bendravimas su vaiku yra atšaukiamas, vienas kitą informuojant telefonu, SMS žinute ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais;

9.        ieškovė ir atsakovas nepilnametį sūnų į užsienį išsivežti gali tik su tėvo/motinos sutikimu nurodant tikslią išvykimo trukmę bei gyvenamosios vietos adresą. Nepilnamečiui sūnui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, mokslo metų laikotarpiu, išskyrus nepilnamečio sūnaus atostogų laikotarpius, išsivežti nepilnamečio sūnaus į užsienį negalima.

Taip pat prašo priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

Ieškovė ieškinyje nurodo, jog 2023 m. balandžio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu nuspręsta tenkinti G. A. ir V. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu - nutraukti 2016 m. liepos 15 d. sudarytą santuoką Skuodo Švč. Trejybės bažnyčioje, kuri apskaityta Skuodo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimu patvirtinta šalių suderinta bendravimo tvarka su ginčo šalių nepilnamečiais vaikais: D. B., gimusiu (duomenys neskelbtini) ir G. B., gimusiu (duomenys neskelbtini). Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.4. punktu šalys susitarė dėl tokios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos: „V. B. bendrauja ir leidžia laiką su nepilnamečiais vaikais kas antrą kiekvieno mėnesio savaitę, pasiimant vaikus penktadienio vakarą iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos (ar kitos su G. B. sutartos vietos) ir grąžina vaikus kitą penktadienio vakarą į jų nuolatinę gyvenamąją vietą (ar kitą su G. B. sutartą vietą), savo transportu ir savo lėšomis. Jeigu V. B. dėl objektyvių priežasčių negali pasiimti vaikų jam priklausančią savaitę, apie tai nedelsiant turi pranešti G. B. (dabar A.). Ši bendravimo su vaikais tvarka įsigalioja nuo Sutarties pasirašymo dienos.“ Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, šio ieškinio teismui teikimo dieną yra praėję 1 metai, per kuriuos ilgainiui išryškėjo teismo sprendimu nustatytos bendravimo su ginčo šalių nepilnamečiu vaiku D. B., tvarkos nepriimtinumas nepilnamečio vaiko D. B. atžvilgiu. Per 1 metų laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos išryškėjo ieškovės, kaip motinos, vaidmuo ginčo šalių nepilnamečio vaiko D. B. gyvenime, kuris turi didelę reikšmę. Ilgalaikis vaiko atskyrimas pagal teismo sprendimu nustatytą ginčo šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką nuo ieškovės vaikui D. B. sukelia didelius emocinius išgyvenimus, pasikeičia vaiko elgesys ugdymo įstaigoje, namie. Vaikas akivaizdžiai išreiškia norą, jog jį iš ugdymo įstaigos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatytu laiku pasiimtų ieškovė, kuri ir leistų didesnę laiko dalį su mažamečiu ginčo šalių vaiku – D. B. Apie nepilnamečio ginčo šalių vaiko D. B. emocinę būseną (verksmą, mamos ilgesį ir jos reikalavimą) jį pasiėmus atsakovui, pats atsakovas ne kartą teksto žinutėmis yra informavęs ir pačią ieškovę, kuri pagal turimas galimybes stengėsi bei stengiasi situaciją taisyti – nuraminti bei įtikinti mažametį ginčo šalių vaiką D. B. pasilikti su atsakovu, jo nustatytu bendravimu laiku, tačiau kuo toliau, tuo labiau darosi akivaizdu, jog tai prieštarauja geriausiems vaiko D. B. interesams ir norams, jo emocinei ir psichologinei sveikatai. Ieškovė nuo 2023 m. rugsėjo mėn. bandė savarankiškai susitarti su atsakovu dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo iš dalies, pakeičiant tvarką tik dėl nepilnamečio ginčo šalių vaiko D. B., tačiau to padaryti patiems nepavyko. Mediacija tarp šalių nepavyko. Ieškovė pakartotinai - pasibaigus mediacijai, kreipėsi į atsakovą siekdama geranoriškai susitarti ir iš dalies pakeisti teismo sprendimu nustatytą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. B. bendravimo tvarką. Raštišku pasiūlymu atsakovui, ieškovė atkreipė atsakovo dėmesį, jog teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais siekia pakeisti tik iš dalies, nekeičiant teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su ginčo šalių nepilnamečiu vaiku G. B., tačiau taikus susitarimas nebuvo pasiektas.

Atsakovui V. B. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 3 dalis). 

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, jog teismui priėmus ieškinį ir taikius laikinąsias apsaugos priemones, pagal kurias sūnus D. B. praleidžia pas atsakovą kas antrą savaitgalį, o ne visą savaitę, sūnaus emocinė būklė pagerėjo. Tiek mama, tiek darželio auklėtojos pastebi vaiko elgesio pokyčius, dingo vaiko nervingumas, nustojo šlapintis į kelnes, neverkia išsiskiriant, vykdamas pas tėtį savaitgaliui žino, jog pirmadienį pamatys mamą, suvokia, jog išsiskyrimas su mama trumpesnis, daugiau būdamas su mama spėja pasiilgti brolio ir tėčio, noriai eina susitikti ir bendrauti. Su broliu susitinka tame pačiame darželyje. Tuo remiantis mano, jog jos ieškinys yra pagrįstas. Nurodė, jog atsiradus požymiams jog vaiko emocinė būklė gera ilgesniems susitikimams, bus galima sugrįžti prie ilgesnio bendravimo su tėčiu. Paaiškino, jog nustatytą laikiną bendravimo tvarką atsakovas vykdo, tokia tvarka labiausiai šiuo metu atitinka sūnaus D. B. amžių, poreikius. Tuo tarpu ginčo dėl atsakovo bendravimo tvarkos su sūnum G. B. tarp šalių nėra. Ieškiniu prašo nustatyti bendravimo tvarką švenčių dienomis apsidraudimui, kad vien dėl jų ateityje nekiltų ginčai. Tokią tvarką siūlo palankesnę atsakovui, suteikiant jam visas svarbias šventes (tėvo dieną, atsakovo gimtadienį) praleisti su sūnum, kitas šventes sutinkant su sūnum keičiantis poriniais/ neporiniais metais.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu davė išvadą ir nurodė, kad palaiko į bylą teiktas rašytines išvadas. Atvejo vadyba šeimai netaikoma. Šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Susipažinus su ieškovės siūlomu bendravimo tvarkos pakeitimu, atsižvelgiant į ieškinyje išdėstytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus kartu su ieškiniu, į tai kad D. B. pasiilgsta mamos, pradeda verkti, nori likti su mama, iš į bylą pateiktų susirašinėjimų su atsakovu, matant, kad pats atsakovas neneigia to fakto ir sutinka, jog ieškovė atvyktų sūnų pasiimti ar jei vaikas išreikštų norą būti su mama, tam neprieštarautų, nors tuo metu būna atsakovo bendravimo laikas, todėl mano, kad ieškinyje išdėstyta bendravimo tvarka atitinka mažamečio vaiko interesus. Skyrius neprieštarauja prašomam bendravimo tvarkos pakeitimui. Papildomai pažymėjo, kad skyriaus atstovė neturi duomenų, jog atsakovas netinkamai užtikrina vaiko interesus, šeimos aplinkos sąlygų tyrimo metu nustatė, jog ginčo šalių vaikams tiek ieškovės, tiek atsakovo namuose sudarytos geros buities ir gyvenimo sąlygos, o atsakovo aplinkos sąlygų tyrimo metu pats atsakovas nurodė, jog „jokių procesinių dokumentų neteiks. Teigė, jog visada susitardavo tarpusavyje ir jei vaikas norėdavo pas mamą, tai nekildavo jokių problemų ir leisdavo pasiimti. Taip pat nurodė, jog vaikams norint pas tėtį, irgi nekyla problemų, nueina pas mamą ir pasiima“, t. y. aiškių prieštaravimų dėl siūlomo bendravimo tvarkos pakeitimo nereiškė.

Atsakovui V. B. apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai (CPK 130 straipsnis). Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. 

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė G. A. ir atsakovas V. B. yra nepilnamečių D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3534-1032/2023 patenkintas pareiškėjų G. A. ir V. B. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismo sprendimu patvirtinta 2023 m. vasario 27 d. pareiškėjų G. B. ir V. B. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria išspręsti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos klausimai. Šalių nepilnamečių vaikų G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su mama G. A. Šalys susitarė, jog bendraus su vaikais lygiomis dalimis pagal abipusį šalių susitarimą, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų norus, užimtumą, interesus. Šalys susitarė dėl tokios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos: V. B. bendrauja ir leidžia laiką su nepilnamečiais vaikais kas antrą kiekvieno mėnesio savaitę, pasiimant vaikus penktadienio vakarą iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos (ar kitos su G. B. sutartos vietos) ir grąžina vaikus kitą penktadienio vakarą į jų nuolatinę gyvenamąją vietą (ar kitą su G. B. sutartą vietą), savo transportu ir savo lėšomis. Jeigu V. B. dėl objektyvių priežasčių negali pasiimti vaikų jam priklausančią savaitę, apie tai nedelsiant turi pranešti G. B.. Ši bendravimo su vaikais tvarka įsigalioja nuo šios Sutarties pasirašymo dienos (santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.4 punktas).

 

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

Dėl CK 3.175 straipsnio 2 dalies taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Procesinio sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šalims ir šiuo atveju vaikui turi būti aiški bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka ir periodai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus.

Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2004).

Sprendžiant dėl tėvo (motinos) bendravimo su vaiku pakeitimo reikia vadovautis būtent vaiko interesais, o ne tėvų pageidavimais ir poreikiais (į juos atsižvelgtina tuo atveju, jeigu jie atitinka vaiko geriausius interesus). Jeigu paaiškėja, kad teismo nustatyta tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų, tai gali būti pripažinta pagrindu keisti tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką. Pasikeitusiomis aplinkybėmis CK 3.175 straipsnio 3 dalies prasme tokiu atveju laikytinas vaiko savijautos blogėjimas, sutrikdytas dienos, ugdymo režimas ir pan.

Nagrinėjamoje byloje ieškovės paaiškinimais, šalių susirašinėjimo žinutėmis nustatyta, kad teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu patvirtinta atsakovo bendravimo tvarka su atskirai gyvenančiais vaikais atitinka tik vaiko G. B. interesus, tačiau jau po 2 mėnesių nuo nustatytos bendravimo tvarkos pastebėta, jog tokia bendravimo tvarka, kai 1 savaitę praleidžia pas mamą, o 1 savaitę pas tėtį, neatitinka nepilnamečio D. B. interesų: dėl ilgų išsiskyrimų su mama vaikas tapo irzlus, nervingas, verkia išsiskiriant, prašo vežti pas mamą tėčio bendravimo laikotarpiu, elgesio pokyčius pastebint tiek tėvams, tiek darželio auklėtojoms. D. B., kuriam bylos nagrinėjimo metu suėjo 3 metai tokio amžiaus tarpsnyje yra labiau prisirišęs prie mamos ir ilgesni išsiskyrimai neigiamai veikia jo emocinę būklę. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, jog teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir tokiu būdu sutrumpinus išsiskyrimo su mama dienų skaičių, situacija susitvarkė, vaiko emocinė būklė pagerėjo, todėl siekiant, jog atsakovo bendravimo tvarka su D. B. geriausiai atitiktų nepilnamečio D. B. poreikius, teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu patvirtinta bendravimo tvarka keistina.

Teismas įvertina ir tai, jog atsakovas neteikė prieštaravimų dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos pakeitimo, atsakovas geranoriškai vykdo teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatytą laikinąją bendravimo tvarką, dėl siūlomos tvarkos prieštaravimų neišreiškė iš išvadą teikiančios institucijos atstovė, todėl nustatytina (keistina) ieškovės prašoma atsakovo bendravimo su vaiku D. B. tvarka.

Šalims išaiškintina, kad sutinkamai su CK 3.156 straipsniu tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, jų poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais.

 

Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyta, kad atsakovas V. B. bendrauja ir leidžią laiką su nepilnamečiu sūnumi D. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimant vaiką penktadienio vakare iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitos su G. A. sutartos vietos ar nepilnamečio sūnaus ugdymo įstaigos, grąžinant vaiką (jam esant sveikam) pirmadienio ryte į nepilnamečio sūnaus ugdymo įstaigą. D. B. susirgus, atsakovui nedelsiant apie vaiko ligą informavus ieškovę, nepilnametis sūnus atsakovo grąžinamas į nepilnamečio sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą (ar kitą su G. A. sutartą vietą) pirmadienio ryte iki 9:00 val., atsakovo transportu ir lėšomis. Teismo nutartimi 2024 m. balandžio 26 d. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo įsiteisėjimo.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, jeigu ieškinys patenkinus visiškai, ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Bylos duomenimis ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 163 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 1 620 Eur teisinės pagalbos išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl iš viso patyrė 1 783 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės reikalavimai tenkinti visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 783 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Šioje byloje teismas patyrė 39,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270, 282, 293 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį tenkinti.

Pakeisti iš dalies Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3534-1032/2023 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.4 punktą dėl tėvo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarkos ir nustatyti tokią atsakovo V. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. B. tvarką:

1.        atsakovas bendrauja ir leidžia laiką su nepilnamečiu sūnumi D. B. kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimant vaiką penktadienio vakare iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove G. A. sutartos vietos ar nepilnamečio sūnaus ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką (jam esant sveikam) pirmadienio ryte į nepilnamečio sūnaus ugdymo įstaigą. D. B. susirgus, atsakovui nedelsiant apie vaiko ligą informavus ieškovę G. A., nepilnametis sūnus atsakovo grąžinamas į nepilnamečio sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą (ar kitą su G. A. sutartą vietą) pirmadienio ryte iki 9:00 val. atsakovo transportu ir lėšomis;

2.        atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi D. B., nepilnamečio sūnaus gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)) lyginiais metais, pasiimdamas nepilnametį sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitos su G. A. sutartos vietos ar nepilnamečio sūnaus ugdymo įstaigos. Nepilnamečio sūnaus gimtadienio dienai lyginiais metais nesutapus su atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi dienomis, atsakovas grąžina nepilnametį sūnų tos pačios dienos vakare į nepilnamečio sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą ar kitą su G. A. sutartą vietą;

3.        atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi D. B. kiekvienų kalendorinių metų Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį), pasiimdamas nepilnametį sūnų iš nepilnamečio sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitos su G. A. sutartos vietos. Tėvo dienai nesutapus su atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi dienomis, atsakovas grąžina nepilnametį sūnų tos pačios dienos vakare į nepilnamečio sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą ar kitą su G. A. sutartą vietą;

4.        atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi D. B. kiekvienų kalendorinių metų atsakovo gimtadienio dieną ((duomenys neskelbtini)), pasiimdamas nepilnametį sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitos su G. A. sutartos vietos ar nepilnamečio sūnaus ugdymo įstaigos. Atsakovo gimimo dienai ((duomenys neskelbtini)), nesutapus su atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi dienomis, atsakovas grąžina nepilnametį sūnų tos pačios dienos vakare į nepilnamečio sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą ar kitą su G. A. sutartą vietą; 

5.        esant aukščiau nenurodytoms kitoms atsakovo šeimos šventėms, atsakovas norėdamas pasiimti nepilnametį sūnų D. B. iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su G. A. sutartos vietos ar nepilnamečio sūnaus ugdymo įstaigos, šventinei dienai (nesutampančiai su atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi dienomis), informuoja ir tariasi su ieškove ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki numatytos šventinės dienos. Tokiai šventinei dienai nesutapus su atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi dienomis, atsakovas grąžina nepilnametį sūnų tos pačios dienos vakare į nepilnamečio sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą ar kitą su G. A. sutartą vietą;

6.        esant aukščiau nenurodytoms šventėms (Šv. Kalėdoms, Naujiesiems metams, Šv. Velykoms ir kt.), dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. B. bendravimo tvarkos šalys susitaria bendru sutarimu;

7.        aukščiau nurodytoje bendravimo tvarkoje nenumatytomis dienomis ir/arba datomis atsakovas gali pasiimti nepilnametį sūnų iš nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos ar kitos su G. A. sutartos vietos ar nepilnamečio sūnaus ugdymo įstaigos, su paros nakvyne tik iš anksto – ne vėliau nei prieš 1 (vieną) dieną įspėjęs ir gavęs ieškovės sutikimą. Po paros nakvynės atsakovas grąžina nepilnametį sūnų (jam esant sveikam) į nepilnamečio sūnaus ugdymo įstaigą. D. B. susirgus, atsakovui nedelsiant apie vaiko ligą informavus ieškovę, nepilnametis sūnus atsakovo grąžinamas į nepilnamečio sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą (ar kitą su G. A. sutartą vietą) sekančios dienos ryte iki 9:00 val., atsakovo transportu ir lėšomis;

8.        ieškovė ir atsakovas, kai nepilnametis sūnus yra su vienu iš tėvų, kaip galima greičiau privalo informuoti kitą iš tėvų, kad dėl objektyvių priežasčių (sūnui susirgus, užsitęsus renginiams ugdymo įstaigoje ar mokykloje ir kitų nenumatytų aplinkybių) sutartas bendravimas su vaiku yra atšaukiamas, vienas kitą informuojant telefonu, SMS žinute ar kitais telekomunikacijų galiniais įrenginiais;

9.        ieškovė ir atsakovas nepilnametį sūnų į užsienį išsivežti gali tik su tėvo/motinos sutikimu nurodant tikslią išvykimo trukmę bei gyvenamosios vietos adresą. Nepilnamečiui sūnui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, mokslo metų laikotarpiu, išskyrus nepilnamečio sūnaus atostogų laikotarpius, išsivežti nepilnamečio sūnaus į užsienį negalima.

 

Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 783 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei G. A.

Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 39,65 Eur (trisdešimt devynis eurus 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nustatyta atsakovo V. B. ir nepilnamečio sūnaus D. B., (duomenys neskelbtini), laikinoji bendravimo tvarka, galioja iki šio sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

 

 

Teisėja                                                            Justė Visakavičienė


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 130 str. Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu
  • CK
  • CK3 3.155 str. Tėvų valdžios turinys
  • CK3 3.175 str. Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
  • 3K-3-202/2014
  • CK3 3.156 str. Tėvų valdžios lygybė
  • CK3 3.165 str. Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos
  • CPK 88 str. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu
  • CPK 80 str. Žyminio mokesčio dydis