Pranešėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2S-47-513/2013
Teisėja Dalė Žukauskienė Civilinė byla Nr. 2S-48-513/2013
Civilinė byla Nr. 2S-49-513/2013
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
121.14;122.1;122.3;122.4;124.2
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. sausio 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos T. Ž. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-05 nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl 2012-07-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos T. Ž. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo, dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-05 nutarties pagal pareiškėjos T. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovui UAB „CMA-CGM Lietuva“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo,
nustatė:
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-07-05 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-18 ir 2012-06-19 nutarčių (t. 1, b. l. 149). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-18 nutartimi atnaujino civilinę bylą Nr. 2-288-328/2012 bei paskyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, 2012-06-19 nutartimi įteikė pareiškėjai T. Ž. procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu (t. 1, b. l. 104–105).
Pareiškėja T. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-05 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti jos atskirąjį skundą bei grąžinti civilinę bylą į pradinę padėtį. Nurodo, kad nutartys yra skundžiamos, o teisėja priimdama skundžiamas nutartis elgėsi suinteresuotai, šališkai ir nesąžiningai. Prašymai atnaujinti procesą buvo priimti iki naujojo CPK įsigaliojimo ir nagrinėjami pagal procesines teisės normas, galiojusias iki naujojo CPK įsigaliojimo. Teisėja tyčia pasinaudojo tokia padėtimi ir bylą paskyrė nagrinėti rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka (t. 1, b. l.176–178).
2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-07-05 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos T. Ž. prašymą sustabdyti bylą pagal jos pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, nušalinti visą Klaipėdos miesto apylinkės teismą ir kt., nes jis gautas išnagrinėjus prašymą atnaujinti procesą iš esmės, todėl savo atskirojo skundo motyvus gali naudoti atskirajame skunde dėl galutinės teismo nutarties (t. 1, b. l. 142–143, 148).
Pareiškėja T. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-05 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad prašymą teismui pateikė laiku, jis LITEKO sistemoje užregistruotas 8.30 val., o posėdžio laikas 9 val. Pagrindas sustabdyti bylą yra tai, kad pareiškėjai niekas neatstovauja, jai nėra paskirtas advokatas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad jos prašymas gautas ir išnagrinėtas jau po bylos išnagrinėjimo (t. 1, b. l. 184–185).
3. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-16 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-417-740/2008 dėl neteisėto atleidimo iš darbo, išeitinės išmokos priteisimo ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių reikalavimų išsprendimo, kadangi civilinė byla išnagrinėta nesant atsakovės UAB „CMA-CGM Lietuva“ atstovės I. M. įgaliojimo, pareiškėja teigia, kad ši aplinkybė jai žinoma nebuvo ir kad tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (t. 1, b. l. 2–3).
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-07-05 nutartimi netenkino ieškovės T. Ž. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-417-740/2008. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodyta aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia ir nebuvusia žinoma bylos nagrinėjimo metu. Vadovui, pagal įstatymą suteiktų teisių ribose veikiančiam juridinio asmens vardu, nereikia gauti bet kokio papildomo įgaliojimo veiksmų atstovaujamos įmonės vardu atlikimui, kadangi juridinio asmens atstovavimas teisme patenka į vadovo kompetencijos sritį, joks papildomas įgaliojimas juridinio asmens vadovui nėra reikalingas (t. 1, b. l. 146–147).
Pareiškėja T. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-05 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir naikintina. Teisėja priimdama skundžiamas nutartis elgėsi suinteresuotai, šališkai ir nesąžiningai. Prašymai atnaujinti procesą buvo priimti iki naujojo CPK įsigaliojimo ir nagrinėjami pagal procesines teisės normas, galiojusias iki naujojo CPK įsigaliojimo. Teisėja tyčia pasinaudojo tokia padėtimi ir bylą paskyrė nagrinėti rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka (t. 2, b. l. 2–6).
Apeliantės prašymai atskiruosius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintini, nes pagrindų pripažinti, jog būtinas žodinis nagrinėjimas, nenustatyta, visi dalyvaujančių byloje asmenų motyvai ir įrodymai išdėstyti raštu (CPK 336 str. 1 d.).
Atskirieji skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
1. Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-05 nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja T. Ž. iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl 2012-06-18 ir 2012-06-19 nutarčių. CPK 334 str. 1 d. suteikia teisę skųsti teismo nutartis, kai tai tiesiogiai numatoma CPK arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nutartys atnaujinti bylą apeliacine tvarka ir skirti bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka bei įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu neskundžiamos apeliacine tvarka, nes tai nenumatyta įstatymo ir šios nutartys neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 167, 130 str.), todėl teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantės atskirąjį skundą dėl šių nutarčių.
Pažymėtina, kad pareiškėjos prašymo pateikimo metu galiojo CPK 370 str. 2 d. redakcija, numatanti, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas teismo posėdyje. Po bylos sustabdymo, nuo 2011-10-01 įsigaliojo nauja 370 str. 2 d. redakcija, pagal kurią prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėja rašytinius motyvus nurodė prašyme, pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais grindžiamas prašymas, todėl nėra pagrindo teigti, jog teismas privalėjo nuspręsti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be to, nei prašyme, nei atskirajame skunde pareiškėja nenurodė, kuo procesas pažeidė jos teises. Nėra duomenų, kad 2012-06-19 nutartis procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu pažeidžia teises, kadangi CPK įpareigoja šalis nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą (CPK 111 str. 2 d. 2 p.). Pareiškėja atsisako priimti siuntas net teismo buveinėje, todėl viešasis paskelbimas šiuo atveju yra pateisinamas (t. 1, b. l. 150–154).
Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
2. Dėl 2012-07-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos T. Ž. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo.
Sutiktina su apeliantės argumentais apie tai, kad jos prašymas LITEKO sistemoje įregistruotas 2012-07-05 8.30 val., tačiau byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjos prašymas faktiškai buvo pateiktas į bylą prieš prašymo atnaujinti procesą išnagrinėjimą. Pažymėtina, kad apie prašymo nagrinėjimo laiką ir vietą 2012-06-20 paskelbta viešai ir pareiškėjos nurodytu adresu buvo pranešta 2012-06-21 (t. 1, b. l. 138–139), todėl pareiškėja, kaip ir kiekvienas asmuo, kuris sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, veikia siekdamas, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domisi nagrinėjamos bylos eiga, turėjo pakankamai laiko ir privalėjo iš anksto teismui pateikti prašymą (CPK 42 str. 5 d., 133 str. 3 d.).
Konstatuotina, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti prašymą, nes tarpiniai procesiniai sprendimai ir procesiniai veiksmai po bylos išnagrinėjimo iš esmės nepriimami, po galutinio procesinio sprendimo priėmimo galima apeliacija, todėl skundžiama nutartimi pareiškėjos procesinės teisės nepažeistos (CPK 370 str. 3 d.).
3. Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-05 nutarties pagal pareiškėjos T. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl to tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.
Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą, neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.
Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-843/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004).
Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindė, jo nuomone, naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinoma atsakovui bylos nagrinėjimo metu, t. y. prašymą grindė CPK 366 str. 1 d. 2 p. Tokia aplinkybe pareiškėja nurodė tai, kad byla išnagrinėta nesant atsakovės UAB „CMA-CGM Lietuva“ atstovės I. M. įgaliojimo. CPK 366 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagal šią nuostatą naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; apie naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėjui tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo sprendimui ir tai turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu šios aplinkybės būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitoks teismo sprendimas. Šioje byloje prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas aplinkybe, kad byloje nebuvo atsakovės UAB „CMA-CGM Lietuva“ atstovės – įmonės vadovės I. M. įgaliojimo. Nurodyta aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia ir nebuvusia žinoma bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad juridinio asmens atstovavimas teisme patenka į vadovo kompetencijos sritį, joks papildomas įgaliojimas juridinio asmens vadovui nėra reikalingas (CK 2.85 str., CPK 55 str.). Įgaliojimo nepateikimo faktas pareiškėjai buvo žinomas, todėl prašymo bei atskirojo skundo teiginiai negali būti laikomi naujai paaiškėjusia aplinkybe. Darytina išvada, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė nelaikytina naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe CPK 366 str. 1 d. 2 punkto prasme.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-417-740/2008 prašyme ir atskirajame skunde nurodytais motyvais.
Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl atskirojo skundo motyvais jos naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 str.,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-05 nutartis atsisakyti priimti pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą, atsisakyti priimti pareiškėjos T. Ž. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo ir atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovui UAB „CMA-CGM Lietuva“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo palikti nepakeistas.
Teisėja Irma Čuchraj