Civilinė byla Nr. e2-30557-1134/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18350-2025-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.8.3.12; 2.6.18.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

  S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,

sekretoriaujant Neringai Pratapaitei,

dalyvaujant ieškovei Ž. K.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Protingi baldai“ vadovui R. V., atstovui advokatui Valdemarui Kovalevskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Protingi baldai“ dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, ir atsakovės priešieškinį pareikštą ieškovei dėl skolos ir delspinigių priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Teismas

n u s t a t ė:

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

1.       ieškovė Ž. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Protingi baldai“, prašydama pripažinti, kad atsakovė pažeidė Sutarties nuostatas ir atliko darbus nekokybiškai, dėl ko turi būti sumažinta Sutarties kaina nekokybiškai atliktų darbų apimtimi, t. y. 50 proc., priteisti iš atsakovės 6 procentų metines palūkanas nuo patvirtintos žalos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (sumokėtą žyminį mokestį).

2.       Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2024 m. rugpjūčio mėnesį kreipėsi į atsakovę, siekdama pagal individualų užsakymą įsigyti virtuvės baldus savo naujai įrenginėjamiems namams. Ieškovė pateikė atsakovei namo planą, bei paminėjo, kad reikalingas U formos virtuvės projektas. Rugsėjo mėnesį ieškovė buvo susitikusi su dizainere aptarti jos siūlomą virtuvės projektą, galimas naudoti medžiagas. Ieškovė gavo pasiūlymą dėl virtuvės kainos, tačiau jai buvo parodyta tik vizualizacija kompiuterio ekrane. Paaiškėjo, kad su projektu galima susipažinti tik už jį papildomai susimokėjus, išskyrus tą atvejį, jei ieškovė sudarys sutartį ir įsigys baldus pas atsakovę. 2024 m. rugsėjo 30 d. atsakovė pateikė laišką su galutiniu 10220 Eur kainos su montavimo darbais pasiūlymu ir ieškovė su šiuo pasiūlymu sutiko. Gavusi sutartį ieškovė pastebėjo, kad kaina nurodyta didesnė nei sutarta. Dizainerė patikino, kad kaina išliks tokia pati, ji bus sumažinta ir už montavimo bei pristatymo darbus nereikės mokėti, tačiau tai bus daroma tik po baldų pristatymo į namus, tokia yra direktoriaus politika, siekiant apsisaugoti, jei klientas atsisakytų užsakymo. Ieškovė pasitikėjo dizainere, sutartį pasirašė ir sumokėjo avansinį mokėjimą. 2024 m. spalio 21 d. dizainerė atsiuntė brėžinius. Siekdama būti atidi, ieškovė dėjo maksimalias pastangas peržiūrėti brėžinius ir savo gebėjimų ribose teikė pastabas. Matmenų ieškovė netikrino, nes dar turėjo ateiti tiksliai permatuoti virtuvę atsakovės darbuotojas. Kitų dalykų, kurie vėliau paaiškėjo, ieškovė nepastebėjo, nes nesupranta brėžinių ir pasitiki profesionalais. 2024 m. spalio 24 d. buvo gautas dizainerės laiškas su pakoreguotais brėžiniais. Tuo pačiu laišku ieškovė paraginta kuo greičiau informuoti apie planuojamą montuoti buitinę techniką ir kriauklę, šiukšlių rūšiavimo sistemą, nes bendrovė negali projektuoti virtuvės, kol neturi tikslių įrangos matmenų. Dizainerė pati informavo, kad buitinės technikos nišos ir angos bus pjaunamos pagal individualius matmenis. Susitarta, kad šiukšlių montavimo sistema ir kriauklė bus išsiųsti į gamybos vietą tiesiai iš pardavėjo, pas kurį pirkta įranga, o kontaktinis asmuo bus dizainerė. Vėliau dizainerė paaiškino, kad visgi reikia tikslių matmenų kaitlentės ir paprašė ją atvežti su dėže ir visa įranga, kad gamybos darbuotojai viską galėtų įsivertinti. Pastebi, kad vėliau gartraukio dalis dingo ir ieškovė turėjo iš naujo ją įsigyti.

3.       Teigia, kad baldai buvo pristatyti 2024 m. vasario 3 d. ir pradėti montuoti. Pradėjus montuoti baldus (darbas užtruko 3 dienas) 2024 m. vasario 6 d. pastebėti keletas defektų, todėl ieškovė nelaukdama darbų pabaigos, siekdama savalaikiai išsiaiškinti, parašė pastebėjimus dizainerei, nes su ja bendrauta visą laiką, tačiau pastaroji nereagavo. 2024 m. vasario 7 d. ieškovė išsiuntė laišką direktoriui. Tą pačią dieną gauti dizainerės paaiškinimai dėl pastebėtų defektų, į kuriuos ieškovės buvo atsakyta. 2025 m. vasario 10 d. ieškovė surašė papildomai pastebėtus defektus. 2024 m. vasario 10 d. gautas direktoriaus laiškas, kad reikia užpildyti Reklamacijos aktą, kuris yra Sutarties priedas, tik tada bus svarstomi pastebėti defektai. Nuotraukų nebuvo prašoma padaryti. Direktorius informavo, kad Reklamacijos akto word formos neturi ir galima pildyti ranka arba jo darbuotojai padės užpildyti ir surašyti tai, kas iš tikrųjų yra defektas, o ne tai, ką vartotoja pastebi. 2025 m. vasario 11 d. atvyko bendrovės darbuotojas, kuris nustatė nemažai ir projektavimo ir montavimo klaidų, pateikė pasiūlymus, kaip galima viską išspręsti, rasti kompromisai, tačiau darbuotojas paminėjo, kad reikia gauti direktoriaus leidimą. 2024 m. vasario 19 d. gautas direktoriaus laiškas su atmestais esminiais defektais. Sutvarkyta buvo tik dalis defektų. O įsigijus originalią dingusią kaitlentės gartraukio dalį ir ją montuojant specialistui, vėliau dar paaiškėjo, kad kaitlentės anga išpjauta per arti sienos, dėl ko netelpa gartraukis. 2025 m. kovo 2 d. buvo vėl surašytas Reklamacijos aktas (nes žinota, kad kitaip pateikta informacija bus ignoruojama) ir išsiųstas. 2025 m. kovo 3 d. direktorius aktą grąžino teigdamas, kad ieškovė neteisi, jie padarė viską gerai, nors nusiųsti akivaizdūs matavimai ir pats direktorius juos turėjo. 

4.       Ieškovės teigimu, atsakovė neištaisė ir atmetė kaip nepagrįstus šiuos baldų nustatytus defektus: įleidžiamos kaitlentės anga išpjauta per arti sienos, todėl netelpa originalus gartraukis; nesuprojektuota indų džiovyklė; suprojektuotas stalčius šiukšlių rūšiavimo sistemai yra per arti vandens įvado, dėl ko, siekiant įrengti vandens sifoną, teko išimti stalčiau galinę lentą, kuri šiuo metu lieka nereikalinga; spintelės suprojektuotos taip, kad visas vandens ir kanalizacijos įvadas yra ne per vidurį spintelės, o šone, dėl ko ieškovė turėjo priimti kitokius vandens prijungimo sprendinius nei įprasta; šaldytuvas sumontuotas per arti sienos, lieka tik 1 cm tarpas nuo jo nugaros; baras tvirtintas gręžiant kalimo būdu, dėl ko pažeistas sienos blokelis; negrąžinta kaitlentės gartraukio išėjimo anga; negrąžintos stalviršio išpjautos dalys (kainoje stalviršis paskaičiuotas pilna apimtimi, neišminusuojant angų, išpjautos ženklios dalys buvo utilizuotos be ieškovės leidimo ir tuo turi būti mažinama kaina); papildomai naudojant virtuvę paaiškėjo, kad rankenėlės drasko rūbus, pjauna pirštus, t. y žalojančios. Kadangi atsakovė atsisakė tvarkyti šiuos paaiškėjusius esminius defektus, ieškovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kur jos prašymas pripažinti atsakovės padarytus trūkumus esminiais ir sumažinti rangos darbų kainą 50 proc. buvo atmestas. Nesutikdama su tokiu VVTAT sprendimu ieškovė kreipėsi į teismą, kad ginčas būtų išnagrinėtas iš esmės.

5.       Ieškovės vertinimu, tarp šalių buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis. Pažymi, kad Sutartis sudaryta prisijungimo būdu, todėl nebuvo leista derinti jokių Sutarties sąlygų, net koreguoti kainos, kuri buvo sutarta dar iki Sutarties pasirašymo. Formalus atsakovės požiūris, agresyvūs atsakymai sukėlė vartotojai spaudimą. Ieškovės, kaip silpnesniosios vartojimo rangos sutarties šalies, pažeidžiamumas inter alia reiškiasi ir tuo, kad vartotojas turi mažiau specialiųjų žinių baldų projektavime ir gamyboje negu šia veikla profesionaliai užsiimanti atsakovė. Ieškovė, yra silpnesnė už atsakovę ekonomiškai, neturi kompetencijos, ir kt. reikšmingų vartotojo interesams aplinkybių, be to, vartotojo turtinę padėtį skaudžiau paveikia netinkamo užsakymo rizika ir pan. veiksniai. 

6.       Pažymi, kad ieškovė nėra linkusi neatsiskaityti. Kadangi atsakovė nėra ištaisiusi darbų rezultatų trūkumų, todėl už tokią dalį, kuri nėra atlikta tinkamai, yra neatsiskaityta. Ieškovė sumokėjo atsakovei iš viso 5350 Eur (3220 Eur avansinio mokėjimo, 2130 Eur atsiskaitymą už likusią kokybiškai atliktų darbų vertę). Likusi nesumokėta Sutarties kaina – ieškinio suma – 5310 Eur už nekokybiškai atliktus darbus. 700 Eur už montavimo ir pristatymo darbus laikytina ginčytina suma, nes ofertoje buvo kita suma ir atsakovė suklaidino ieškovę.

7.       Teisme gautas atsakovės UAB „Protingi baldai“ atsiliepimas į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.       Nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio mėn. ieškovė kreipėsi į atsakovę ir išreiškė susidomėjimą atsakovės paslaugų (gaminamų baldų) įsigijimu. Ieškovė kreipėsi į atsakovę viešojoje erdvėje pastebėjusi reklamą. Atsakovė vykdė teisėtą reklamą, kurioje buvo pateikta informacija apie atsakovės veiklą ir teikiamas paslaugas. Atsakovės veikla orientuota į individualius kliento poreikius, o kiekvienas projektas yra kuriamas glaudžiai bendradarbiaujant su klientu (šiuo atveju ieškove). Tai reiškia, jog sprendimai nėra standartizuoti, o pritaikomi pagal kiekvieno kliento konkrečius pageidavimus, kiekvienas projektas yra kuriamas glaudžiai bendradarbiaujant su užsakovu. Minėtoje reklamoje nėra garantuojami konkretūs baldų dizaino ar gamybos rezultatai be atskiro susitarimo. Visi konkretaus projekto aspektai – dizaino kūrimas, medžiagų parinkimas, gamybos terminai ir kitos sąlygos yra aptariami individualiai ir įtvirtinami Sutartyje bei jos prieduose. Reklama nebuvo nei atsakovė įpareigota suteikti konkrečias paslaugas be atskiro susitarimo, nei ieškovė nebuvo įpareigota įsigyti konkrečias paslaugas be atskiro susitarimo. Paspaudimas ant mygtuko „order now“ nėra ir negali būti laikomas sutarties sudarymu. Tuo tarpu galutinis susitarimas tarp ieškovės ir atsakovės įformintas atsižvelgiant į vykusias derybas Sutartimi. Todėl ieškovei, būnant teisininke, turinčia reikalingą patirtį ikisutartiniuose santykiuose bei rangos teisiniuose santykiuose, priešingai nei nurodo ieškinyje, atsakovė nesuformavo lūkesčio ir ieškovei negalėjo susiformuoti lūkestis, jog baldai bus projektuojami ir gaminami ne pagal ieškovės išreikštus pageidavimus, bet savarankiškus atsakovės sprendimus.

9.       Teigia, kad laikotarpiu nuo 2024-08-26 iki 2024-09-30, t. y. daugiau nei mėnesį, tarp šalių vyko diskusija dėl baldų projekto. Šiuo, iki Sutarties sudarymo, laikotarpiu vyko susitikimai, konsultacijos ir projektavimo darbai buvo atliekami neatlygintinai, kaip dalis ikisutartinių santykių proceso. Iki Sutarties sudarymo ieškovė turėjo galimybę (ir faktiškai tai darė) išsakyti visus savo pageidavimus ir reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog atsakovė nebūtų atsižvelgusi bent į vieną ieškovės išsakytą pageidavimą ar lūkestį, t. y. visi ieškovės pageidavimai ir lūkesčiai, kuriuos ieškovė iškomunikavo atsakovei, aptarti Sutartyje, brėžiniuose bei atsispindi Sutarties pagrindu ieškovei perduotame rezultate – balduose.

10.       2024-09-09 ieškovei buvo pateiktas preliminarus baldų kainos pasiūlymas. Iš pateikto pasiūlymo matyti, jog (i) pasiūlyta kaina buvo pradinė derybinė suma, kuri galėjo būti koreguota atsižvelgiant į ieškovės pageidavimus ir biudžetą; (ii) medžiagos ir baldų komponentai dar nebuvo galutinai ieškovės pasirinkti, o pateikta informacija preliminari; (iii) baldų gaminimo terminas galėjo būti pratęstas mainais į nuolaidą, kas buvo viena iš derybų sąlygų; (iv) ieškovei buvo suteikta teisė keisti baldų komplektaciją ir pasirinkti medžiagas, kurios galėjo turėti įtakos baldų kainai; (v) nebuvo sudaryta Sutartis. Todėl nei ieškovė, nei atsakovė nebuvo prisiėmę juos saistančių įsipareigojimų. Po pasiūlymo pateikimo atsakovė suderino pakartotinį susitikimą su ieškove jos įrenginėjamuose namuose detalesniam projekto aptarimui ir matmenų patikslinimui (susitikimo data ir laikas 2024-09-20, 13 val.). Nepaisant to, ieškovė į šį susitikimą neatvyko, apžiūra buvo atliekama dalyvaujant tik galimai ieškovės įgaliotam asmeniui, kuris neturėjo informacijos apie derinamą projektą. Dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių, atsakovė fiksavo esamą situaciją objekte, kuri galimai galėjo skirtis nuo ieškovės pateiktos informacijos pirminio susitikimo metu. Vėliau ieškovės papildomai kreipėsi į atsakovę ir atsiuntė savo projekto vizualizaciją. Taigi po minėto susitikimo paaiškėjo, jog pradinė ieškovės teikta informacija neatitiko realios situacijos ieškovės namuose. Buvo organizuotas dar vienas papildomas susitikimas, siekiant tiksliai suderinti projektą ir baldus. 2024-09-30 ieškovei pateiktas patikslintas baldų kainos pasiūlymas, paaiškinant, jog jeigu ieškovei pasiūlymas priimtinas, jai bus pateiktas Sutarties projektas. Tą pačią dieną ieškovė patvirtino pasiūlytą kainą, nurodė, jog laukia sutarties. 2024-10-03 ieškovei pateiktas Sutarties projektas. Atsakovė ieškovei nurodė, jog kilus papildomų klausimų dėl Sutarties, ieškovė susisiektų su atsakove. Nepaisant to, ieškovė jokių pastabų ar komentarų dėl Sutarties sąlygų, išskyrus dėl kainos, nepateikė. Nors galimybę pasisakyti dėl kiekvienos Sutarties sąlygos, priešingai nei nurodoma ieškinyje, ieškovė turėjo ir kur ieškovė manė reikalinga pasinaudojo. Ieškovės teiginys, jog jai tariamai neleista derinti Sutarties sąlygų yra ne tik nepagrįstas (byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris galėtų patvirtinti, jog ieškovė siekė keisti Sutarties sąlygas, o atsakovė būtų atsisakiusi), bet ir akivaizdžiai prieštarauja aukščiau aptartai ieškovės ir atsakovės komunikacijai (kurią ieškovė sąmoningai nutyli ir nepateikė į bylą kartu su ieškiniu). Akivaizdu, jog ieškovė turėdama aukštą universitetinį teisinį išsilavinimą bei atitinkamą patirtį, kuri inter alia susijusi su rangos sutarčių sudarymu ir vykdymu, ne tik susipažino su visomis Sutarties sąlygomis, bet ir jas suprato bei su jomis sutiko, nelaikė, jog jos galėtų būti nesąžiningos ar varžyti ieškovės teises. 2024-10-03 ieškovė grąžino pasirašytą Sutartį atsakovei. Ieškovė taip pat nurodė, jog artimiausiu metu bus atliktas mokėjimas, kuris yra būtinas pagal Sutarties sąlygas. Kas, vėlgi, patvirtina, kad ieškovė suprato tiek Sutarties turinį, tiek ir šalių tarpusavio teises ir pareigas. 2024-10-15 atsakovė išsiuntė ieškovei pirminius brėžinius su baldams naudojamų medžiagų ir mechanizmų aprašymu. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovė išsamiai su jais susipažintų, patikrintų ar brėžiniai atitinka ieškovės lūkesčius ir norus, kad būtų išvengta nesusipratimų ateityje. Ieškovė nurodė, jog peržiūrės brėžinius atidžiai, kad viskas būtų aišku. Taigi ieškovė suprato ir žinojo savo atsakomybę dėl brėžinių peržiūros, turėjo galimybę juos patikrinti iki baldų gamybos pradžios, kaip ir turėjo galimybę užduoti papildomų klausimų.

11.       2024-10-21 ieškovė informavo, jog peržiūrėjo brėžinius ir rado neatitikimų. Ši aplinkybė patvirtina, jog ieškovė įdėmiai peržiūrėjo brėžinius ir aktyviai dalyvavo brėžinių koregavimo procese. Ieškovei pastebėjus neatitikimą (10 cm) tarp orkaitės ir stalviršio nuleidimo, akivaizdu, jog ieškovė negalėjo nepastebėti tų baldų išdėstymo vietų ar sprendimų, kuriuos kvestionuoja ieškinyje. 2024-10-24 ieškovei pateikti pagal ieškovės pastabas pakoreguoti baldų brėžiniai. Atsakovė dar kartą akcentavo, kad tokie brėžinių peržiūros ir korekcijų procesai yra labai svarbūs, nes leidžia išvengti nesklandumų Baldų gamybos procese. Papildomai pažymi, jog baldų brėžiniai yra orientuoti į klientą (šiuo atveju ieškovę), pateikiami aiškiai ir suprantamai, nes juose pateikiama pagrindinė informacija, leidžianti klientui lengvai įvertinti baldų išdėstymą ir proporcijas. Kiekviena spintelė pažymėta su jos komplektacijos aprašymu, įskaitant numatytus mechanizmus, fasadų tipus, apšvietimo sprendimus ir kitus elementus. Atsakovė suteikė visas ir bet kokias galimybes ieškovei įsitraukti į brėžinių koregavimo procesą, tuo tarpu ieškovės pareiga buvo tinkamai išanalizuoti brėžinius ir laiku pateikti visą reikalingą informaciją. Ieškovei patvirtinus brėžinius ir vėliau teikiant pretenzijas dėl tariamo jų nesupratimo (nors prieš tai pati ieškovė brėžinius suprato) ar nepakankamo įsigilinimo, nėra ir negali būti laikoma atsakovės atsakomybe. 2024-10-24 ieškovė patvirtino pakoreguotų baldų brėžinių gavimą, jų atitiktį Sutarčiai bei ieškovės lūkesčiams bei pageidavimams. Nors vėliau bei ieškinyje ieškovė pradėjo teigti, jog ji tariamai neturėjo galimybės išanalizuoti baldų brėžinių. Vėliau tarp šalių vyko komunikacija dėl buitinės technikos išmatavimų, pristatymo pas atsakovę, poreikio atsakovės prašomą informaciją pateikti savalaikiai, kad atsakovė baldus pagamintų ir sumontuotu laiku. 2025-02-03 baldai pristatyti ir perduoti ieškovei. Atsakovė baldus pradėjo montuoti jau kitą dieną.

12.       2025-02-06 ieškovė pateikė pastabas dėl galimų baldų trūkumų. Akivaizdu, jog tam, kad būtų patikrinta ieškovės pateikta informacija reikėjo papildomo laiko bei resursų. Nepaisant to, ieškovė tą pačią dieną kreipėsi į atsakovę su pakartotiniu laišku, jog atsakovė tariamai nebendradarbiauja su ieškove. Nurodė papildomus galimus baldų trūkumus. 2025-02-07 atsakovė pateikė motyvuotą ir išsamų atsakymą į visas ir bet kokias ieškovės pastabas (pretenzijas) dėl galimų baldų kokybės trūkumų. Su ieškovės pastabomis, kurios susijusios su baldų kokybės trūkumais ir dėl kurių atsakomybė kyla atsakovei, atsakovė nedelsdama sutiko bei operatyviai trūkumus ištaisė. 2025-02-10 ieškovė pateikė papildomas pastabas (pretenzijas) dėl baldų kokybės. Atsakovei paprašius, jog ieškovė užpildytų reklamacijos aktą bei pasiūlius savo pagalbą pildant reklamacijos aktą, ieškovė atsisakė atsakovės pagalbos pildant reklamacijos aktą, išreiškė prieštaravimą, jog ieškovės deklaruojami baldų kokybės trūkumai būtų fiksuojami nuotraukų pagalba. Pažymi, jog reklamacijos aktas yra neatskiriama Sutarties dalis, Sutartyje aptarti atvejai ir tvarka, kuomet šis aktas pildomas. Todėl ieškovei prašymas užpildyti reklamacijos aktą nebuvo ir negalėjo būti staigmena ar naujai paaiškėjusi aplinkybė. Ieškovė, būdama teisininke ir turėdama atitinkamą patirtį teisės srityje, ir toliau kvestionavo Sutarties sąlygas, sąmoningai ignoravo Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

13.       2025-02-14 ieškovė pateikė reklamacijos aktą su priedais (nuotraukomis). 2025-02-19 atsakovė pateikė reklamacijos aktą su atsakovės siūlomais ieškovės nurodytų baldų kokybės trūkumų sprendimais ir atsakymais dėl nesutikimo su tam tikromis ieškovės pastabomis (pretenzijomis). 2025-03-02 ieškovė pateikė naują reklamacijos aktą. 2025-03-03 atsakovė pateikė reklamacijos aktą su atsakovės atsakymais dėl nesutikimo ieškovės pastabomis (pretenzijomis). Atsakovė paaiškino, jog ieškovės pretenzijos susijusios ne su atsakovės darbais, bet su netinkamai ieškovės pasirinktu ir įsigytu kaitlentės priedu. Baldų brėžiniuose numatytas konkretus baldo dydis, į kurį ieškovė turėjo atsižvelgti renkantis montavimo priedus. Nepaisant to, ieškovė į šią aplinkybę neatsižvelgė ir ją ignoruoja. 2025-03-03 ieškovė pateikė baldų brėžinį ir nuotrauką, nurodydama, jog tariamai anga kaitlentei netinkamai išpjauta. Nepaisant to, ieškovė sąmoningai nutyli, jog ieškovė matavimus atliko matuojant atstumą nuo sienos apdailos (plokštės), o ne nuo sienos, kaip tai numatyta brėžiniuose. Taigi, ieškovės matavimai šiuo atveju neaktualūs, nesusiję su atsakovės atliktais darbais ir nepatvirtina ir negali patvirtinti tariamai netinkamos angos kaitlentei išpjovimo fakto. 2025-03-03 atsakovė pateikė atsakymą, kuriame informavo, jog ieškovės pateiktas brėžinys neatitinka baldų brėžinio. Ieškovė pateikė gamintojo brėžinį, kuris aktualus ruošiant baldų konstrukcijas ir nustatant stalviršio išpjovos matmenis. Atsakovė angą kaitlentei išpjovė taip, kaip tai numatyta ieškovės patvirtintuose baldų brėžiniuose bei pagal kaitlentės gamintojo brėžinius (kuriuose nurodyti kaitlentės angos matmenys), įskaitant, bet neapsiribojant, tokioje pozicijoje, kuri numatyta baldų brėžiniuose.

14.       Atsakovė laikosi pozicijos, kad atsakovė nepažeidė Sutartyje numatytų įsipareigojimų, o ieškovės nurodomos pastabos (pretenzijos) dėl tariamų baldų kokybės trūkumų absoliučia dauguma atvejų negali būti vertinami kaip baldų kokybės trūkumai apskritai. Ieškovė sąmoningai siekia išvengti jai tenkančios pareigos atsiskaityti už Sutarties pagrindu pagamintus ir sumontuotus baldus (virtuvę) arba bent jau mokėti už baldus žymiai mažesnę kainą, nei šalys susitarė Sutartyje. Ieškovė vartotojos teisiniu statusu naudojasi tokiu būdu, kuris yra nesuderinamas nei su Lietuvos teise, nei su Lietuvos teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais. Pastebi, kad ieškovė ne tik turi teisės magistro laipsnį, bet ir turi teisinio darbo patirties. Todėl ieškovės argumentai, jog ji tariamai nežinojo ar nesuprato Sutarties sąlygų, neturi patirties sudarant tokio pobūdžio susitarimus, tariamai galėjo būti manipuliuojama ir tariamai yra labai nepatyrusi tokio pobūdžio klausimų sprendime, laikytini nepagrįstais.

15.       Be to, pagal suformuotus reikalavimus ieškinys savo esme ir prigimtimi yra ieškinys dėl Sutarties kainos mažinimo, kaip tai įtvirtinta CK 6.665 str. 1 d. 2 p. Nepaisant to, ieškovė neįrodė ir nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei pagrindai, nei sąlygos pripažinti, jog Sutarties pagrindu atlikti Darbai tariamai galėtų turėti kokybės trūkumų bei sumažinti Sutarties kainą nei 50 proc., nei mažinti apskritai. Tuo labiau, tam tikri ieškovės nurodomi baldų „trūkumai“ nėra ir negali būti kvalifikuojami kaip trūkumai apskritai. Ieškovė turi pareigą atsiskaityti už Sutarties pagrindu pagamintus, ieškovei perduotus ir ieškovės priimtus baldus. Ieškovė neįrodė ir nagrinėjamu atveju neegzistuoja pagrindas teigti, jog atsakovė tariamai galėjo nuslėpti ar neatskleisti ieškovei informacijos, kuri galėjo turėti įtakos jai priimant sprendimą sudaryti Sutartį.

16.       Atsakovė taip pat nesutinka su reikalavimu (tiek dėl jo pagrindo, tiek dėl dydžio) priteisti procesines palūkanas, nes 6 proc. dydžio procesinės palūkanos taikomos tik tuo atveju, jeigu abi ginčo šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys. Nepaisant to, kaip nurodo pati ieškovė, ji yra vartotoja. Tad ir jos reikalavimas dėl 6 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo yra nepagrįstas.

17.       Teisme taip pat gautas atsakovės priešieškinis, kuriuo prašoma priteisti atsakovei iš ieškovės 6 200,48 Eur dydžio skolą, 34,72 Eur dydžio delspinigius, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (priešieškinio priėmimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

18.       Atsakovė nurodo, kad Sutartimi šalys sulygo, jog baldų kaina yra 10 660 Eur (2.1. p.), baldų pristatymo/ transportavimo kaina – 200 Eur (2.2. p.), o baldų montavimo darbų kaina – 500 Eur (2.3. p.). Taigi pagal Sutartį ieškovės atsakovei mokėtina suma sudaro – 11 360 Eur. Ieškovė sumokėjo atsakovei 3 220 Eur avansą, kaip tai yra aptarta Sutarties 10.3. p. 2025-02-03 atsakovė baldus pristatė ieškovei ir 2025-02-06 baldus sumontavo. 2025-02-11 atsakovė išrašė ieškovei sąskaitą likusios sumos pagal Sutartį apmokėjimo įforminimui. Ieškovė už baldus, įskaitant ir pristatymą bei montavimą (skaičiuojant nuo baldų sumontavimo dienos, net ne nuo baldų pristatymo dienos) turėjo sumokėti ne vėliau kaip iki 2025-02-10. Nepaisant to, ieškovė už baldus Sutartyje numatyta tvarka ir terminais atsakovei nesumokėjo. 2025-06-30 ieškovė sumokėjo atsakovei 2 130 Eur sumą. Kadangi ieškovė sumokėjo atsakovei dalį skolos už baldus, skolos dydis (atsižvelgiant į ieškovės mokėtinų Sutartyje numatytų delspinigių dydį ir kurių skaičiavimą atsakovė pateikė priešieškinyje) sudaro 6 200,48 Eur.

19.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašo priešieškinio nepriimti, nes ieškovei dar nėra kilusi pareiga sumokėti likusią Sutarties kainą, nes atsakovė neištaisė Baldų trūkumų ir neatlygino padarytos žalos, šalys šį ginčą sprendžia teisme; jei priešieškinis būtų priimtas, jį atmesti kaip nepagrįstą; jei teismas priimtų sprendimą tenkinti atsakovės prašymą priteisti delspinigius, ieškovė prašo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą (6 mėn. nuo priešieškinio priėmimo), sumažinti delspinigių dydį iki 0,1 proc. ir juos priteisti tik nuo nesumokėtos kokybiškai įrengtų Baldų sumos.

20.       Pažymi, kad ieškovė neatsisako atsiskaityti, o tik ginčija darbų kokybę. Ieškovė laikosi pozicijos, kad jai dar nėra kilusi pareiga sumokėti likusią Sutarties kainą, nes egzistuoja baldų trūkumai, atsakovė atsisako juos ištaisyti ir šiuo metu tarp šalių vyksta ginčas. Taigi kol neišnagrinėtas ieškinys, ieškovei nekyla pareiga atsiskaityti iki galo su atsakove ir priešieškiniui nėra pagrindo. Ieškovės vertinimu, jeigu rangovas (šiuo atveju atsakovė) neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas (šiuo atveju ieškovė) turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina. Todėl ieškovės manymu, atsiskaitymas galimas tik atsakovei ištaisius trūkumus arba sumažinus kainą ir vertina, kad vartojimo rangos sutartyje, kuri buvo sudaryta tarp šalių, atsakovė neįgyvendino savo pareigos, todėl atsiskaitymas įvykdytas tik už tą dalį, kurią ieškovė vertina, kaip įgyvendintą tinkamai.

21.       Pastebi, kad atsižvelgiant į tarp šalių kilusį ginčą, šiuo metu ieškovė nėra praleidusi atsiskaitymo termino, nes ji turi tokią teisę sulaikyti proporcingą dalį atsiskaitymo, todėl atsakovė neturi teisės reikalauti sumokėti delspinigius. Be to atsakovė skaičiuoja delspinigius nuo visos sulaikytos sumos, nors ieškovė jau yra sumokėjusi dalį Sutarties kainos ir ginčija likusią dalį. Taigi šiuo atveju atsakovė elgiasi nesąžiningai ginčo metu prašydama priskaičiuoti delspinigius. Ieškovė taip pat nori pasinaudoti teise prašyti taikyti delspinigių senaties terminą ir sumažinti delspinigius iki 0,1 proc., jei teismas priimtų sprendimą tenkinti atsakovės prašymą priteisti delspinigius. Taip pat ieškovė nesutinka su prašomomis priteisti procesinėmis palūkanomis nuo visos sumos, nors ginčas dėl baldų kokybės dar neišspręstas, o CK numato palūkanų mokėjimą tik už priteistą sumą.

22.       Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą byloje. Nurodė, jog gavusi vartotojos Ž. K. dėl galimai netinkamos kokybės bei netinkamų išmatavimų rangovo UAB „Protingi baldai“ pagamintų ir sumontuotų virtuvės komplekto baldų, ir tuo pagrindu vartotojos rangovo atžvilgiu keliamo reikalavimo – sumažinti galutinę prekės (paslaugos) kainą (50 proc.) ir pagal sudarytą sutartį rangovui (atsakovei) sumokėti tik dalį likutinės nesumokėtos sumos (2110,00 Eur), Tarnyba priėmė nutarimą, kuriuo išsprendė tarp vartotojos ir rangovo kilusį ginčą, atmesdama vartotojos reikalavimą, t. y. pripažino nepagrįstu vartotojos reikalavimą sumažinti galutinę prekės (paslaugos) kainą (50 proc.) ir pagal sudarytą sutartį rangovui sumokėti tik dalį likutinės nesumokėtos sumos (2110,00 Eur). Argumentai ir įrodymai, kuriais remiantis priimtas šis Tarnybos sprendimas yra išdėstyti Tarnybos nutarime.

23.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinė byla skirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka.

24.       Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti.

25.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus atsikirtimus, prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.

26.       Į teismo posėdį išvadą teikiančios institucijos atstovas neatvyko. Byla išnagrinėta VVTAT atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27.       Iš šalių atstovų paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad 2024-10-02 ieškovė su atsakove sudarė virtuvės baldų gamybos užsakymą – sutartį Nr. PBS20241002-02 (toliau – Sutartis) dėl virtuvės komplekto baldų gamybos, pristatymo bei jų montavimo darbų. Sutartyje nurodyta virtuvės komplekto baldų kaina 10 660,00 Eur (Sutarties 2.1. p.), pristatymo/transportavimo ir užnešimo darbai 200,00 Eur (Sutarties 2.2. p.), baldų montavimo darbai 500,00 Eur (Sutarties 2.3. p.). 2024-10-03 ieškovė sumokėjo atsakovei 3 220 Eur avansą.

28.       2024-10-15 atsakovė išsiuntė ieškovei pirminius brėžinius su baldams naudojamų medžiagų ir mechanizmų aprašymu.

29.       2024-10-21 ieškovė informavo, jog peržiūrėjo brėžinius ir rado neatitikimų.

30.       2024-10-24 atsakovė pagal ieškovės pastabas pateikė ieškovei pakoreguotus baldų brėžinius.

31.       2024-10-24 ieškovė patvirtino pakoreguotų baldų brėžinių gavimą, jų atitiktį Sutarčiai bei ieškovės lūkesčiams bei pageidavimams.

32.       2025-02-03 atsakovė pristatė baldus ieškovei, kurie 2025-02-06 buvo sumontuoti.

33.       2025-02-06 ieškovė pateikė atsakovei pastabas dėl galimų baldų trūkumų.

34.       2025-02-07 atsakovė pateikė atsakymą į ieškovės pastabas (pretenzijas) dėl galimų baldų kokybės trūkumų.

35.       2025-02-10 ieškovė pateikė papildomas pastabas (pretenzijas) dėl baldų kokybės.

36.       2025-02-14 ieškovė pateikė reklamacijos aktą su priedais (nuotraukomis).

37.       2025-02-19 atsakovė pateikė reklamacijos aktą su atsakovės siūlomais ieškovės nurodytų baldų kokybės trūkumų sprendimais ir atsakymais dėl nesutikimo su tam tikromis ieškovės pastabomis (pretenzijomis).

38.       2025-03-02 ieškovė pateikė naują reklamacijos aktą.

39.       2025-03-03 atsakovė pateikė reklamacijos aktą su atsakovės atsakymais dėl nesutikimo ieškovės pastabomis (pretenzijomis). Atsakovė paaiškino, jog ieškovės pretenzijos susijusios ne su atsakovės darbais, bet su netinkamai ieškovės pasirinktu ir įsigytu kaitlentės priedu.

40.       2025-03-03 ieškovė pateikė baldų brėžinį ir nuotrauką, nurodydama, jog anga kaitlentei netinkamai išpjauta.

41.       2025-03-03 atsakovė pateikė atsakymą, kuriame informavo, jog ieškovės pateiktas brėžinys neatitinka baldų brėžinio.

42.       2023-03-05 ieškovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisiją, prašydama sumažinti galutinę prekės (paslaugos) kainą (50 proc.) ir pagal sudarytą sutartį atsakovei sumokėti tik dalį likutinės nesumokėtos sumos (2110,00 Eur).

43.       Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija išnagrinėjusi ieškovės prašymą, priėmė 2025-06-03 nutarimą Nr. 10G-1618, kuriuo pripažino nepagrįstu ieškovės reikalavimą sumažinti galutinę prekės (paslaugos) kainą (50 proc.) ir pagal sudarytą sutartį atsakovei sumokėti tik dalį likutinės nesumokėtos sumos (2110,00 Eur).

Dėl ieškovės pateikto ieškinio

44.       Ieškovė, nesutikdama su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos Nutarimu, pareiškė ieškinį teisme, prašydama išnagrinėti šalių ginčą iš esmės ir pripažinti, kad atsakovė pažeidė Sutarties nuostatas ir atliko darbus nekokybiškai, ko pasekoje turi būti sumažinta Sutarties kaina nekokybiškai atliktų darbų apimtimi, t.y. 50 proc.

45.       Taigi kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tarp šalių kilo ginčas dėl galimai netinkamos kokybės bei netinkamų išmatavimų pagamintų ir sumontuotų virtuvės komplekto baldų ir ieškovės keliamo reikalavimo sumažinti galutinę prekės (paslaugos) kainą (50 proc.). Ieškovė savo ieškinio reikalavimus grindžia šiais baldų kokybės trūkumais (defektais): (i) įleidžiamos kaitlentės anga išpjauta per arti sienos, todėl netelpa originalus gartraukis; (ii) nesuprojektuota indų džiovyklė; (iii) suprojektuotas stalčius šiukšlių rūšiavimo sistemai yra per arti vandens įvado; (iv) šaldytuvas sumontuotas per arti sienos, lieka tik 1 cm; (v) baras tvirtintas gręžiant kalimo būdu, ko pasekoje pažeistas sienos blokelis; (vi) negrąžinta kaitlentės gartraukio išėjimo anga; (vii) negrąžintos stalviršio išpjautos dalys; (viii) papildomai naudojant virtuvę paaiškėjo, kad rankenėlės drasko rūbus, pjauna pirštus, t. y. yra žalojančios. Tačiau atsakovė su šia ieškovės pozicija nesutinka. Atsakovės teigimu, ji nepažeidė Sutartyje numatytų įsipareigojimų, o ieškovės nurodomos pastabos (pretenzijos) dėl baldų kokybės trūkumų negali būti vertinamos kaip baldų kokybės trūkumai apskritai. Taigi teismas pasisako dėl šių aplinkybių.

46.       Visų pirma, įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.

47.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Taip pat kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

48.       Civilinio kodekso 6.672 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta vartojimo rangos sutarties samprata. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.

49.       Nagrinėjamu atveju atsakovė Sutartimi įsipareigojo ieškovei pagal jos nurodytus reikalavimus pagaminti virtuvės komplekto baldus bei atlikti jų pristatymo ir montavimo darbus, o ieškovė sudarydama Sutartį įsipareigojo šiuos gaminius priimti ir už juos sumokėti sudarytoje Sutartyje nurodytą kainą.  Ieškovė yra fizinis asmuo, sudariusi Sutartį su atsakove, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o atsakovė yra verslininkas (juridinis asmuo), vykdantis komercinę veiklą baldų gamybos, pristatymo bei montavimo darbų srityje. Atsižvelgiant į tai, tarp šalių kilęs ginčas kildinamas iš vartojimo rangos teisinių santykių (Civilinio kodekso 6.672 straipsnis).

50.       CK

51.       Pažymėtina, kad reikalavimas sumažinti kainą yra taikomas tais atvejais, kai užsakovas priima darbų rezultatą, kadangi jis gali būti naudojamas pagal paskirtį, tačiau dėl rangovo atliktų darbų netinkamos kokybės pablogėja jo naudojimo pagal paskirtį galimybės (sąlygos), todėl rangovo atlikti darbai neverti kainos, kurią užsakovas buvo įsipareigojęs sumokėti pagal statybos rangos sutartį už tinkamos kokybės darbus. Taikant reikalavimą sumažinti darbų kainą, turi būti nustatyta, kokią sumą rangovas sutaupė dėl to, kad, pavyzdžiui, neatliko kai kurių statybos rangos darbų ar juos atliko netinkamai, kad panaudojo ne visas ar kitas, nei privalėjo panaudoti, medžiagas, nukrypo nuo statybos darbams nustatytų technologinių reikalavimų, be kita ko, darbus atlikdamas per trumpesnį, nei privalėjo atlikti, laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos 2024-06-19 apžvalga Nr. 3; 2021-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021; 2023-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023.

52.       Taigi tam, kad galėtų egzistuoti pagrindas sumažinti sutarties kainą, kainos mažinimo siekiantis asmuo (nagrinėjamu atveju ieškovė) privalo įrodyti, visų pirma, jog darbai atlikti ne pagal sutartį, t. y. jog darbai turi kokybės trūkumų. Sutarties kaina gali būti mažinama tik tuo atveju, jeigu nustatomas darbų kokybės trūkumo faktas, o taip pat kokią sumą rangovas dėl konkretaus kokybės trūkumo sutaupė, nes neatliko kai kurių rangos darbų ar juos atliko netinkamai, panaudojo ne visas ar kitas, nei privalėjo panaudoti, medžiagas, nukrypo nuo darbams nustatytų reikalavimų.

53.       Ieškovė teigia, jog įleidžiamos kaitlentės anga išpjauta per arti sienos, todėl netelpa originalus gartraukis. Pasak ieškovės, kaitlentė įmontuota 36-37 mm atstumu, nors pagal gamintojo rekomendacijas, nuo sienos turi būti 47 mm 60 cm stalviršyje. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia ieškovės pozicija dėl žemiau nurodytų argumentų.

54.       Visų pirma, kaip teisingai atkreipė dėmesį atsakovė, ieškovė matavimus atliko matuojant atstumą nuo sienos apdailos (plokštės), o ne nuo sienos, kaip tai numatyta baldų brėžiniuose. Taigi, ieškovės matavimai šiuo atveju neaktualūs, nesusiję su atsakovės atliktais darbais ir nepatvirtina netinkamos angos kaitlentei išpjovimo fakto.

55.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė angą kaitlentei išpjovė taip, kaip tai numatyta ieškovės patvirtintuose baldų brėžiniuose bei pagal kaitlentės gamintojo brėžinius (kuriuose nurodyti kaitlentės angos matmenys), įskaitant, bet neapsiribojant, tokioje pozicijoje, kuri numatyta baldų brėžiniuose. Teismo vertinimu, šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog ieškovei buvo suteikta galimybė koreguoti baldų brėžinius. Baldų brėžiniai yra aiškūs ir suprantami, juose pateikiama pagrindinė informacija, leidžianti lengvai įvertinti baldų išdėstymą ir proporcijas. Kiekviena spintelė brėžiniuose yra aiškiai pažymėta su jos komplektacijos aprašymu, įskaitant numatytus mechanizmus, fasadų tipus, apšvietimo sprendimus ir kitus elementus.

56.       Pažymėtina ir tai, jog jokių įrodymų, kad anga išpjauta ne toje vietoje, kuri numatyta Sutartyje (baldų brėžiniuose), kad anga galėtų būti „per arti“ sienos, ar kad ieškovė buvo informavusi atsakovę, jog anga kaitlentei turėtų būti išpjauta kitoje vietoje, nei nurodyta ieškovės patvirtintuose brėžiniuose, ieškovė į bylą nepateikė ir nenurodė. Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų apie tai, jog atsakovei buvo pateikta gartraukio alkūnė (nors ji ir neturėjo būti pateikta pagal Sutarties nuostatas), įskaitant jos išmatavimus, kad atsakovė angą išpjautų kitoje, nei patvirtinta vietoje.

57.       Dar daugiau, Sutarties Priedo Nr. 1 2.9.1. p. aiškiai numatyta, jog atsakovė neteikia buitinės technikos pajungimo paslaugų. Atitinkamai, atsakovei ir negali kilti atsakomybė dėl paslaugų, kurių atsakovė neteikia.

58.       Taigi byloje nustatyta, jog anga kaitlentei (su integruotu gartraukiu) (o ne gartraukio alkūnei, kuriai atsakovė jokių angų nepjovė ir neturėjo pjauti) išpjauta taip, kaip šalys susitarė bei numato pats kaitlentės gamintojas. Tuo tarpu ieškovės nurodomas baldų kokybės trūkumas, kaip patvirtina bylos medžiaga, yra ieškovės netinkamo gartraukio alkūnės įsigijimo pasekmė. Būtent ieškovė įsigijo ne tą ortakį, kuris turėjo būti pagal ieškovės patvirtintus brėžinius ir suderintą stalviršio gylį. Priešingų įrodymų ieškovė į bylą nepateikė ir nenurodė.

59.       Taigi byloje nenustačius neatitikties tarp Sutarties (baldų brėžinių) ir faktinės angos išpjovimo vietos, o taip pat tarp kaitlentės gamintojo brėžinių, neegzistuoja ir baldų kokybės trūkumas dėl kurio Sutartyje nurodyta darbų kaina turėtų sumažėti 50 proc.

60.       Dėl indų džiovyklės nesuprojektavimo teismas pastebi, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo, jog atsakovė pagamino baldus tuos ir tokiu būdu, koks buvo aptartas šalių sudarytoje Sutartyje. Pažymėtina, jog nei Sutartyje, nei baldų brėžiniuose indų džiovyklė nebuvo numatyta. Be to, pati ieškovė pripažino, jog ji pageidavimo įrengti indų džiovyklę neišreiškė arba pamiršo tai padaryti. Taigi ieškovei neišreiškus atsakovei pageidavimo dėl konkrečių baldų ar jų sprendimų, neegzistuoja ir baldų kokybės trūkumas ar Sutarties pažeidimas.

61.       Teismo vertinimu, indų džiovyklos įrengimas nėra laikomas savaime suprantamu dalyku ir visos detalės iki smulkmenų turėjo būti aptartos bei suderintos dar projekto derinimo metu, tačiau kaip minėta, ieškovė nebuvo nurodžiusi, kad indų džiovyklos įrengimas yra būtinas, todėl ieškovės keliamas reikalavimas atsakovei prisiimti atsakomybę dėl nesumontuotos indų džiovyklos yra nepagrįstas. Teismas sprendžia, kad atsakovė negali būti atsakinga už ieškovės pasirinkimus atskirai įsigyjant papildomą virtuvės įrangą ar būti atsakinga už tai, kad ieškovė dar projekto derinimo metu atsakovei pamiršo nurodyti, jog yra būtinas indų džiovyklos įrengimas ir ieškovė iš savo pusės turėjo pareigą laiku ir tinkamai informuoti atsakovę apie savo pasirinkimus bei pageidavimus. Teismas konstatuoja, kad baldų projektavimas yra abiejų šalių bendradarbiavimo procesas ir kaip patvirtina bylos medžiaga, ieškovei buvo suteikta teisė išsakyti savo pageidavimus ir gauti informaciją apie galimus spendimus, o esant poreikiui ir koreguoti projektą dar prieš pasirašant Sutartį. Pažymėtina, kad Sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia, todėl vertinama, kad ieškovė elgėsi nerūpestingai tiek projekto derinimo metu, tiek ir pasirenkant papildomą virtuvės įrangą ir dėl savo netinkamai priimtų sprendimų atsakomybę nepagrįstai perkelia atsakovei.

62.       Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovei jau po baldų sumontavimo išreiškus pageidavimą papildomai įsigyti (įrengti) indų džiovyklę, 2025-02-07 atsakovė pasiūlė ieškovei papildomai įsigyti indų džiovyklę bei paprašė nurodyti, kurioje spintelėje ji turėtų būti įrengti. Tačiau ieškovė į šį pasiūlymą taip ir neatsakė. Be to, kaip nurodė atsakovė, kadangi indų džiovyklė ieškovei neišreiškus pageidavimo nebuvo suprojektuota, indų džiovyklės kaina į Sutartį nebuvo ir įtraukta. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju joks atsakovės „sutaupymas“ kaip sąlyga CK 6.665 straipsnio taikymui nesuprojektavus ir nepagaminus indų džiovyklės neegzistuoja.

63.       Atsižvelgiant į tai, ieškovės nurodomas indų džiovyklės nesuprojektavimas nelaikomas baldų kokybės trūkumu dėl kurio Sutartyje nurodyta darbų kaina turėtų sumažėti 50 proc.

64.       Ieškovė taip pat nurodo, jog suprojektuotas stalčius šiukšlių rūšiavimo sistemai yra per arti vandens įvado, ko pasekoje, siekiant įrengti vandens sifoną, teko išimti stalčiau galinę lentą, kuri šiuo metu lieka nereikalinga. Ieškovės teigimu, spintelės suprojektuotos taip, kad visas vandens ir kanalizacijos įvadas yra ne per vidurį spintelės, o šone, ko pasekoje ieškovė turėjo priimti kitokius vandens prijungimo sprendinius nei įprasta. Tačiau teismas ir šiuos ieškovės teiginius vertina kritiškai.

65.       Byloje nėra ginčo, jog atsakovė pagamino baldus (šiukšlių rūšiavimo sistemą) tuos ir tokiu būdu, koks buvo aptartas šalių sudarytoje Sutartyje. Bylos duomenimis, šiukšlių rūšiavimo sistema pagaminta tokiu būdu ir toje vietoje, kaip ieškovė patvirtino Baldų brėžinyje

66.       Sutarties Priedo Nr. 1 2.9.5. p. numatyta, jog rangovas (atsakovė) neprisiima atsakomybės dėl užsakovo (ieškovės) objekte esančių rozečių ar kito tipo instaliacijos netinkamos pozicijos technikos pajungimui. Užsakovas (ieškovė) privalo visus galimus neatitikimus sutikrinti su Sutartyje pateiktu brėžiniu. Apie pastebėtus neatitikimus užsakovas (ieškovė) privalo informuoti rangovą (atsakovę) ir jie turi būti pašalinti iki Baldų montavimo dienos.

67.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, jog ieškovė tikrino vandens įvado įrengimo vietą su suprojektuotos šiukšlių rūšiavimo sistemos vieta, bei informavo atsakovę apie tai iki baldų montavimo dienos. Todėl, priešingai nei teigia ieškovė, šiuo atveju neegzistuoja atsakovės prisiimtų įsipareigojimų pažeidimas.

68.       Dar daugiau, Sutarties Priedo Nr. 1 2.9.3 p. nustatyta, kad spintelės, kuriuose yra numatytas santechnikos pajungimas, užsakovas (ieškovė) arba jo įgaliotinis privalo priderinti prie spintelės sumontuotų mechanizmų. Vandentiekio komunikacija turi būti pajungta taip, kad tai netrukdytų sklandžiam mechanizmų veikimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pati ieškovė nurodė, kad vanduo buvo pajungtas priėmus kitą (už kurį atsakinga ieškovė) sprendimą, kas, teismo vertinimu, patvirtina, jog šiukšlių rūšiavimo sistemos suprojektavimo vieta nagrinėjamu atveju net neturėjo jokios reikšmės.

69.       Taigi remiantis aukščiau išdėstytu, ieškovės nurodomas šiukšlių rūšiavimo sistemos suprojektavimas per arti vandens įvado taip pat nelaikomas baldų kokybės trūkumu, dėl kurio Sutartyje nurodyta darbų kaina turėtų sumažėti 50 proc.

70.       Kritiškai vertintinas ir ieškovės teiginys dėl šaldytuvo sumontavimo per arti sienos. Kaip jau minėta, byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė pagamino baldus tuos, o taip pat tokiu būdu koks buvo aptartas Sutartyje. Ieškovė neginčijo, jog šaldytuvas buvo sumontuotas tokiu būdu ir toje vietoje, kaip ieškovė patvirtino baldų brėžinyje. Bylos duomenimis, atsakovė baldų konstrukcijas paruošė šaldytuvo įmontavimui pagal ieškovės nurodytą šaldytuvo modelį ir tokio modelio šaldytuvo montavimo brėžinius, kaip tai numatyta Sutarties Priedo Nr. 1 2.1.11 punkte.

71.       Išsamiai susipažinęs su į bylą pateiktais šaldytuvo gamintojo montavimo brėžiniais, teismas nustatė, jog minėtuose brėžiniuose nėra numatytas nei 5 cm, nei 10 cm tarpas, kurį nurodo ieškovė.

72.       Taigi remiantis aukščiau išdėstytu, ieškovės nurodomas šaldytuvo sumontavimas per arti sienos taip pat nelaikomas baldų kokybės trūkumu, dėl kurio Sutartyje nurodyta darbų kaina turėtų sumažėti 50 proc.

73.       Byloje ginčas tarp šalių kilo ir tuo aspektu, kad baras buvo tvirtintas gręžiant kalimo būdu, ko pasekoje pažeistas sienos blokelis.

74.       Sutarties Priedo Nr. 1 5.5.1. p. numatyta, jog esant poreikiui baldus tvirtinti prie sienų, rangovas (atsakovė) neprisiima atsakomybės dėl gręžimo vietoje atsiradusių (i) sienos tinko ištrupėjimų; (ii) plytelių ir plytelių siūlų glaisto ištrupėjimų; (iii) plytelių skilimų.

75.       Išsamiai ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus teismas visiškai pritaria atsakovės pozicijai, jog ieškovės akcentuojamas blokelio pažeidimas sąlygotas netinkamos kokybės statybinių medžiagų ir (arba) netinkamu apdailos darbų technologijų taikymo. Atitinkamai, atsakomybė nagrinėjamu atveju atsakovei nekyla.

76.       Taigi remiantis aukščiau išdėstytu, ieškovės nurodomas baro tvirtinimas kalimo būdu taip pat nelaikomas baldų kokybės trūkumu, dėl kurio Sutartyje nurodyta darbų kaina turėtų sumažėti 50 proc.

77.       Ieškovė kaip baldų kokybės trūkumą laiko ir stalviršio išpjautų dalių (atraižų) negrąžinimą. Tačiau teismas ir su šiais ieškovės teiginiais nesutinka.

78.       Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovė, baldų gamybos procese susidariusios atraižos nėra laikomos baldų dalimi ir nėra įtraukiamos į baldų komplektaciją. Dalis stalviršio atliekų gali būti techniškai netinkamos tolesniam naudojimui – tai gali lemti tiek pažeidimai, tiek nestandartiniai pjūviai, tiek nebetinkami matmenys. Tokios atraižos susidaro gamybos procese kaip natūralios žaliavos apdirbimo pasekmė, o ne kaip savarankiški ar užsakovo užsakyti baldų gaminiai, todėl plokščių atraižos ar likučiai nėra laikomi nei užsakytu baldu, nei užsakymo objektu, o jų perdavimas užsakovui nėra numatytas nei sutartimi, nei aiškiai išreikšta šalių valia. Šios atraižos neatitinka baldų produkto sampratos, joms netaikomi gaminių kokybės kriterijai, jos neturi funkcijos, estetikos ar naudojimo paskirties, todėl net ir fiziškai likusios po pjovimo ar montavimo, jos nelaikomos rangovo prievole perduoti užsakovui. Visos gamybos metu susidariusios atraižos yra sunaikinamos. Atsakovė taip pat papildomai pažymėjo, kad dėl tokių atraižų techninių parametrų, jos dažnu atveju net neturi praktinės vertės, nebent būtų aiškiai iš anksto sutarta, kad užsakovas pageidauja jų perdavimo, prisiimdamas atsakomybę dėl jų likutinės būklės bei galimo tolimesnio pritaikymo ar utilizavimo.

79.       Nagrinėjamu šalys nei Sutartimi, nei žodžiu nebuvo susitarę, jog virtuvės baldų gamybos metu atsakovės išpjautos stalviršio likutinės dalys bus grąžinamos ieškovei.

80.       Atsižvelgiant į tai, ieškovės nurodomas stalviršio išpjautų dalių (atraižų) negrąžinimas taip pat nelaikomas baldų kokybės trūkumu, dėl kurio Sutartyje nurodyta darbų kaina turėtų sumažėti 50 proc.

81.       Dėl kaitlentės su integruotu gartraukiu išėjimo angos (ortakio) negrąžinimo teismas pastebi, jog civilinėje byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovei buvo pristatyta/perduota kaitlentė su integruotu gartraukiu. Jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė buvo perdavusi atsakovei ir kaitlentės papildomą dalį, t. y. ortakį, nėra pateikta, juolab, kaip teisingai nurodė atsakovė, pagal Sutartį jai turėjo būti pristatyta tik kaitlentė be papildomų komplektuojamų dalių. Be to, pagal Sutarties Priedo Nr. 1 2.6.1. p. užsakovas (ieškovė) privalėjo sutikrinti visą buitinės technikos komplektaciją, visus buitinės technikos komplektacijoje esamus priedus (lentynas, groteles, krepšius, vamzdžius ir pan.). Todėl atsakovei nekyla atsakomybė dėl galimai nepilnos buitinei technikai priklausančių priedų komplektacijos.

82.       Taigi remiantis aukščiau išdėstytu, ieškovės nurodomas kaitlentės su integruotu gartraukiu išėjimo angos (ortakio) negrąžinimas taip pat nelaikomas baldų kokybės trūkumu, dėl kurio Sutartyje nurodyta darbų kaina turėtų sumažėti 50 proc.

83.       Kritiškai vertintinas ir ieškovės teiginys dėl žalojančių baldų rankenėlių. 

84.       Kaip matyti iš bylos esančios medžiagos, nagrinėjamu atveju atsakovė pagamino baldus (įskaitant rankenėles) tuos, o taip pat tokiu būdu koks aptartas šalių sudarytoje Sutartyje. Ieškovė pripažino, jog rankenėlės sumontuotos tokios, kaip ieškovė patvirtino baldų brėžinyje (t. y. užsakė Sutartimi). Pati ieškovė išsirinko tokias rankenėles, kurios jų užsakymo metu visiškai atitiko ieškovės norus ir lūkesčius. Įrodymų, kad rankelės yra nesaugios byloje nėra pateikta. Teismo posėdžio apžiūrėjus atsakovės pateiktą rankenėlę, teismas taip pat nenustatė, jog rankenėlės būtų nesaugios. Dar daugiau, byloje nustatyta, jog tokios rankenėlės Lietuvos rinkoje yra ne vienerius metus.

85.       Atsižvelgiant į tai, ieškovės nurodomos rankenėlės taip pat nelaikomos baldų kokybės trūkumu, dėl kurio Sutartyje nurodyta darbų kaina turėtų sumažėti 50 proc.

86.       Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis teismų suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika, nustatant baldų naudojimo pagal paskirtį galimybes atsižvelgtina ne tik į baldo funkcinę paskirtį, bet ir į jo estetinę paskirtį (pvz., daiktams laikyti skirtas baldas gali būti vertinamas skirtingai priklausomai nuo to, ar tai svetainei skirtas reprezentacinis baldas, ar estetinės paskirties neturintis baldas). Dėl to vertinant ieškovės pasirinktų jos pažeistų teisių gynybos būdų proporcingumą, būtina atsižvelgti į nustatytų baldo trūkumų įtaką tiek jo funkcinei paskirčiai, o jei baldas skirtas ir estetinei funkcijai atlikti – ir pastarajai paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014). 

87.       Nagrinėjamu atveju išsamiai įvertinęs bylos medžiagą teismas nenustatė, kad pagaminti ir sumontuoti virtuvės komplekto baldai neatlieka savo funkcinės paskirties ar, kad atlieka ją ne iki galo. Teismo vertinimu, ieškovės ieškinyje nurodyti trūkumai nėra laikomi defektais, dėl kurių Sutartyje nurodyta darbų kaina turėtų sumažėti 50 proc.

88.       Pagal CPK 178 straipsnį, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė savo atsikirtimų į ieškinį pagrįstumo (CPK 178 str.).

89.       Teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė neįrodė nei baldų kokybės trūkumų fakto, nei atsakovės sutaupymo dėl konkretaus trūkumo. Atitinkamai, neegzistuoja pagrindas keisti Sutarties kainą. Teismo vertinimu, sumažinus Sutarties kainą susiklostytų situacija, kuomet ieškovė gavusi baldus, kuriuos užsakė, bei kurių kokybės reikalavimai atitinka Sutarties sąlygas, juos įsigytų už žymiai mažesnę kainą, nei šalys susitarė, kas neatitiktų nei protingumo, nei sąžiningumo, nei teisingumo principų.

90.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau išdėstyta, įvertinęs ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, teismas daro išvadą, jog ieškovės ieškiniu pareikštas reikalavimas pripažinti, kad atsakovė pažeidė Sutarties nuostatas ir atliko darbus nekokybiškai, ko pasekoje turi būti sumažinta Sutarties kaina nekokybiškai atliktų darbų apimtimi, t. y. 50 proc., yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl atsakovės pateikto priešieškinio

91.       Atsakovė pateiktu priešieškiniu prašo priteisti atsakovei iš ieškovės 6 200,48 Eur dydžio skolą, 34,72 Eur dydžio delspinigius, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (priešieškinio priėmimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

92.       Byloje nustatyta, jog 2024-10-02 ieškovė su atsakove sudarė virtuvės baldų gamybos užsakymą – sutartį Nr. PBS20241002-02 (toliau – Sutartis) dėl virtuvės komplekto baldų gamybos, pristatymo bei jų montavimo darbų. Sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovei pagal jos nurodytus reikalavimus pagaminti virtuvės komplekto baldus bei atlikti jų pristatymo ir montavimo darbus, o ieškovė sudarydama Sutartį įsipareigojo šiuos gaminius priimti ir už juos sumokėti sudarytoje Sutartyje nurodytą kainą.

93.       Sutarties 2.1. p. šalys susitarė, jog baldų kaina yra 10 660 Eur, baldų pristatymo/transportavimo ir užnešimo darbai 200,00 Eur (Sutarties 2.2. p.), baldų montavimo darbai 500,00 Eur (Sutarties 2.3. p.). Taigi pagal Sutartį ieškovės atsakovei mokėtina suma sudaro 11 360 Eur.

94.       2024-10-03 ieškovė sumokėjo atsakovei 3 220 Eur avansą.

95.       2025-02-03 atsakovė pristatė baldus ieškovei, kurie 2025-02-06 buvo sumontuoti.

96.       2025-02-11 atsakovė išrašė ieškovei sąskaitą likusios sumos pagal Sutartį apmokėjimo įforminimui.

97.       Sutarties 10.5. p. šalys susitarė, jog ieškovė galutinį baldų ir pristatymo apmokėjimą turi teisę atlikti per 2 darbo dienas, terminą pradedant skaičiuoti nuo baldų pristatymo dienos. Sutarties 10.6. p. šalys taip pat susitarė, jog ieškovė galutinį apmokėjimą už baldų montavimo darbus turi teisę atlikti per 2 darbo dienas, terminą pradedant skaičiuoti nuo baldų sumontavimo dienos.

98.       Taigi ieškovė už baldus, įskaitant ir pristatymą bei montavimą (skaičiuojant nuo baldų sumontavimo dienos) turėjo sumokėti ne vėliau kaip iki 2025-02-10. 2025-06-30 ieškovė sumokėjo atsakovei 2 130 Eur ir pagal atsakovės į bylą pateiktą pagrindinės skolos detalizaciją liko skolinga atsakovei (atsižvelgiant į ieškovės mokėtinų delspinigių dydį (teismas dėl to pasisakys vėliau)) 6 200,48 Eur sumą, kuria atsakovė priešieškiniu ir prašo priteisti iš ieškovės.

99.       Ieškovė šios aplinkybės neneigė, tačiau nurodė, kad atsiskaitymas galimas tik atsakovei ištaisius trūkumus arba sumažinus kainą.

100.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 26 punktas).

101.       Šiame teismo sprendime remiantis bylos duomenimis teismas konstatavo, jog atsakovės pagaminti ir sumontuoti virtuvės komplekto baldai buvo be defektų ar kokių kitų trūkumų, todėl ieškovė privalėjo laiku sumokėti šalių sutartą kainą. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Šiuo atveju byloje pateikti duomenys ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė savo sutartinių įsipareigojimų nėra įvykdžiusi, kadangi dalis baldų kainos atsakovei nėra sumokėta, todėl atsakovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas ir atsakovei iš ieškovės priteistina 6 200,48 Eur  dydžio skola.

102.       Atsakovė priešieškiniu taip pat prašo priteisti 34,72 Eur dydžio delspinigius.

103.       CK

104.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

105.       Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas iš netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (žr. 2012 m. spalio 25 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, Teismų praktika 37).

106.       Sutarties 10.8. p. šalys susitarė, jog ieškovei pavėlavus atsiskaityti už baldus, baldų pristatymą ir/ arba montavimą, atsakovei pareikalavus, ieškovė moka 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo pagal Sutartį likusios neapmokėtos sumos už kiekvieną dieną, bet ne daugiau kaip 0,5 proc. sumos per mėnesį.

107.       Kaip minėta, iki 2025-02-10 ieškovė turėjo sumokėti atsakovei 8 140 Eur. Ieškovė dalį šios sumos sumokėjo 2025-06-30, todėl ieškovė turi pareigą mokėti atsakovei Sutartyje numatytus delspinigius.

108.        CK 6.54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog, jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. CK 6.54 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, jog antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, o CK 6.54 straipsnio 4 d., jog ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.

109.       Atsakovė kartu su priešieškiniu pateikė delspinigių skaičiavimo lentelę iš kurios matyti, kad priešieškiniu prašoma priteisti delspinigius už 167 dienų laikotarpį, per kurį ieškovė vėlavo tinkamai atsiskaityti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pažeidė pareigą tinkamai atsiskaityti su atsakove, esant rašytiniam šalių susitarimui dėl delspinigių taikymo tvarkos, šis reikalavimas tenkintinas ir atsakovei iš ieškovės priteistina 34,72 Eur delspinigių suma.

110.       Ieškovė taip pat nurodė, jog Sutartyje numatyti 0,02 procento delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl mažintini iki 0,01 procento. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant netesybų mažinimo klausimą atsižvelgiama į šiuos kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. ar šalys yra vartotojai, taip pat kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010; ir kt.). Tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

111.       Byloje ieškovė iš esmės neįrodinėjo teismo sprendime 110 punkte nurodytų svarbių aplinkybių, kurios, jos nuomone, sudarytų pagrindą mažinti šalių Sutartimi numatytų delspinigių dydį nuo 0,02 procento iki 0,01 procento. Teismas, įvertinęs nagrinėjamo ginčo pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, bylos šalių elgesį, sprendžia, jog  nagrinėjamu nėra pagrindo sumažinti prašomus priteisti delspinigius. Teismo vertinimu, priteistini delspinigiai, taikant 0,02 procentą, nėra per dideli ar akivaizdžiai prieštaraujantys CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams.

112.       Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

113.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovei iš ieškovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (6235,20 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

114.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

115.       Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos.

116.       Atsakovė pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovės 140 Eur žyminį mokestį už priešieškinį ir 8044,08 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

117.       Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

118.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 20 punktą).

119.       Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

120.       Iš atsakovės pateikto prašymo matyti, kad 8044,08 Eur suma susidarė už teisinę konsultaciją, gautų dokumentų analizę, atsiliepimo į ieškinį parengimą ir pateikimą teismui, priešieškinio parengimą ir pateikimą teismui, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą ir pateikimą teismui, pasirengimą ir dalyvavimą parengiamajame teismo posėdyje, pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje, prašymo su papildomais įrodymais parengimą ir pateikimą teismui, o suteiktų paslaugų apimtis vertinama kaip 33 valandų teisinių paslaugų (vienos valandos kaina 200 Eur).

121.       Byloje nustatyta, kad atsakovės atstovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį, pildė bylos medžiagą naujais duomenimis. Byloje vyko vienas parengiamasis bei du teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė suapvalinus 9 valandos.

122.       Teismas įvertinęs bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, atsakovės atstovo rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę sprendžia, jog atsakovės  naudojimasis teisine pagalba už 8044,08 Eur sumą buvo racionalus ir šios išlaidos proporcingos tokio pobūdžio procese.

123.       Atsižvelgiant į tai, kad teismas priteisia atsakovei iš ieškovės  8184,08 Eur (140 Eur + 8044,08 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

124.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d., TAR, 2023, Nr. 2023-24579), nustatytą minimalią 8,00 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstymo

125.       Baigiamosios kalbos metu ieškovė prašė išdėstyti priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dalimis.

126.       Ieškovė tokį prašymą grindė sunkia finansine padėtimi, sunkia savo sveikatos būkle, bei tuo, jog viena augina du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas yra sunkios negalios.

127.       CPK

128.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašymą išdėstyti bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dalimis grindžia sunkia finansine padėtimi, tačiau jokių turtinę padėtį pagrindžiančių duomenų nepateikė, kokiam konkrečiam terminui prašo išdėstyti bylinėjimosi išlaidų mokėjimą, nenurodė. Taigi, ieškovei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių jos sunkią finansinę padėtį, gaunamas pajamas, finansinius įsipareigojimus, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas išdėstyti bylinėjimosi išlaidų mokėjimą (CPK 178, 284 straipsniai) ir nenurodžius bylinėjimosi išlaidų išdėstymo termino, prašymas išdėstyti bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dalimis netenkinamas.

129.       Teismas ieškovei išaiškina, kad pasikeitus aplinkybėms, ji turi teisę pateikti teismui atskirą prašymą dėl teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išdėstymo dalimis; su prašymu turi būti pateikti įrodymai apie ieškovės sunkią finansinę padėtį, gaunamas pajamas, finansinius įsipareigojimus, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas išdėstyti teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą (CPK 178, 284 straipsniai). Taip pat įstatyme numatyta galimybė skolos sumokėjimo klausimus taikiai spręsti vykdymo procese. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė turi teisę tiesiogiai kreiptis į atsakovę dėl tokio susitarimo sudarymo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės Ž. K. ieškinį atmesti.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Protingi baldai“ priešieškinį tenkinti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Protingi baldai“, juridinio asmens kodas 302652602, iš ieškovės Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 200,48 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų eurų ir 48 ct) skolą, 34,72 Eur (trisdešimt keturių eurų ir 72 ct) delspinigius, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (6235,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 8184,08 Eur (aštuonių tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt keturių eurų ir 08 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstymo netenkinti.

Išaiškinti ieškovei galimybę pateikti atskirą pagrįstą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išdėstymo dalimis arba tiesiogiai kreiptis į atsakovę dėl tokio susitarimo sudarymo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                      Marina Vladimircevienė