Civilinė byla Nr. e2S-693-324/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06691-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.24; 3.1.7.6

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Saulius Užkuraitis, T. Š..

Teismas 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja O. Š. (toliau – ir pareiškėja) teismo prašė panaikinti antstolio Sauliaus Užkuraičio (toliau – ir antstolis) 2023 m. gegužės 22 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-34-15853 vykdomojoje byloje Nr. 0034/23/00766.

2.       Nurodė, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir Kauno apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis nustatyta nepilnamečių vaikų G. Š. ir T. Š. (toliau kartu – ir nepilnamečiai vaikai, atskirai – nepilnametė dukra, nepilnametis sūnus) laikina gyvenamoji vieta ir laikina bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu. Antstolis 2023 m. gegužės 22 d. priėmė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-34-15853, kuriame nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi ir 2023 m. sausio 4 d. nutartimi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra nevykdoma ir išieškotojui T. Š. (toliau – ir išieškotojas) nėra suteikiama galimybė ir sąlygos bendrauti su nepilnamete dukra. Pareiškėja neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti laikomi bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymu ar sąlygų išieškotojui bendrauti su dukra nesuteikimu. Pateikiamos SMS žinutės patvirtina, kad dukra nepageidauja bendrauti su tėvu ir nenori su juo susitikti.

3.       Antstolis Saulius Užkuraitis patvarkymu Nr. S-230001100 netenkino pareiškėjos skundo. Nurodė, kad išieškotojas 2023 m. gegužės 16 d. kreipėsi į jo kontorą pateikdamas vykdymui Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo tvarkos su dukra nustatymo. Antstolis 2023 m. gegužės 16 d. parengė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą ir išsiuntė skolininkei (pareiškėjai) nurodydamas „sudaryti sąlygas tėvui T. Š., kad pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį abu vaikai būtų su tėvu jo gyvenamojoje vietoje. Šiuo tikslu ieškovas dukrą pasiima penktadienį po pamokų“. 2023 m. gegužės 18 d. skolininkė elektroniniu paštu informavo antstolį, kad dukros pamokos penktadienį baigiasi 14.15 val. Antstolis su išieškotoju 2023 m. gegužės 19 d. trečiąjį mėnesio savaitgalį nuvyko į dukters mokyklą pasiimti dukros po pamokų, tačiau mokykloje dukters nerado, todėl jie nuvyko į dukters gyvenamąją vietą, tačiau ir ten jos nerado. Dėl to buvo surašytas 2023 m. gegužės 22 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-23-34-15853. Teismo sprendimo nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, kuri suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu.

4.       Suinteresuotas asmuo T. Š. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti deklaruotos vietos adresu.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 5 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.

6.       Nustatė, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir kt., kurioje buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas. Antstolio Sauliaus Užkuraičio kontoroje yra vykdoma Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)  (naujausias Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria nustatyta laikina šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta - nepilnametės dukters laikina gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o nepilnamečio sūnaus - su tėvu. Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi, kuri pakeista Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. teismo nutartimi, nustatyta laikina šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka su tėvu ir motina. Išieškotojas 2023 m. gegužės 16 d. kreipėsi į antstolio kontorą ir pateikė vykdymui Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį dėl bendravimo tvarkos su dukra nustatymo. Antstolis 2023 m. gegužės 16 d. parengė Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą ir išsiuntė skolininkei nurodydamas patvarkyme: „sudaryti sąlygas tėvui T. Š., kad pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį abu vaikai būtų su tėvu jo gyvenamojoje vietoje. Šiuo tikslu ieškovas dukrą pasiima penktadienį po pamokų.“ Antstolis 2023 m. gegužės 22 d. priėmė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-34-15853. 2023 m. birželio 9 d. gautas skolininkės skundas dėl 2023 m. gegužės 22 d. antstolio priimto Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-23-34-15853. Antstolis skundo netenkino. Iš antstolio 2023 m. gegužės 22 d. priimto sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-23-34-15853 nustatyta, kad antstolis, vykdydamas teismo nutartį, kartu su išieškotoju trečiąjį mėnesio savaitgalį, t. y. 2023 m. gegužės 19 d. 13.55 val., nuvyko į (duomenys neskelbtini) gimnaziją pasiimti dukters po pamokų, tačiau iš dukters klasiokų sužinojo, kad dukra nebuvo mokykloje, į telefono skambučius ir SMS žinutes neatsiliepė. Nuvykus dukters namų adresu, jiems durų niekas neatidarė. Apie tai, kad nevykdoma teismo nutartis, buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, aktas.

7.       Nurodė, kad šalių dukters atsisakymo bendrauti su tėvu priežastys negali būti vertinamos kaip atitinkančios nepilnamečio vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad vaiko bendravimas su tėvu neatitiktų jo interesų, kad vaikui būtų daroma žala. Pareiškėjos dėstomos aplinkybės, kad ji neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti laikomi bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymu ar sąlygų išieškotojui bendrauti su dukra nesuteikimu, teismo nuomone, neatleidžia jos nuo pareigos betarpiškai vykdyti teismo nutartį, nes pareiškėja neužtikrino dukters bendravimo su tėvu teismo nutartyje nustatyta tvarka. Bendravimo tvarka realiai nevyko ne dėl vaiko kategoriško atsisakymo bendrauti, bet labiau dėl pareiškėjos nepakankamo rūpestingumo ir kooperavimosi su išieškotoju, nes pareiškėja neatliko jokių aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti laikinosios bendravimo tvarkos vykdymą. Byloje surinktų įrodymų visuma įrodo faktines aplinkybes, kad skolininkė nepakankamai bendradarbiavo vykdydama bendravimo su vaiku tvarką, nes atsiradus svarbioms aplinkybėms, darančioms neįmanomu vaiko ir tėvo bendravimą nutartyje nurodytu laiku, būtent jai teko pareiga apie tai informuoti išieškotoją ir suderinti kitą jo bendravimo su dukterimi laiką. Vertinant dukters pareikštą poziciją, kad ji nepageidauja susitikti su tėvu ir dėl to teismo nutartis nebuvo vykdoma, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis abiejų šalių pastangomis. Nutartis galėtų būti pripažinta neįvykdyta ne dėl pareiškėjos kaltės tuo atveju, jei byloje surinkti įrodymai patvirtintų, kad duktė atsisakė susitikti su tėvu nepaisant pareiškėjos pastangų, tačiau tokių įrodymų nei civilinėje, nei vykdomojoje byloje pareiškėjos nėra pateikta.

III.        Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8.       Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjos 2023 m. birželio 8 d. skundą patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendravimo tvarka realiai nevyko ne dėl vaiko kategoriško atsisakymo bendrauti, bet labiau dėl pareiškėjos nepakankamo rūpestingumo ir kooperavimosi su išieškotoju, nes pareiškėja neatliko jokių aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti laikinosios bendravimo tvarkos vykdymą. Nustatant tokį teisinį reguliavimą, kuomet motinos pareigos iškeliamos aukščiau vaiko interesų, teismų praktikoje būtų formuojama ydinga praktika ateities teismo sprendimams, kuri pažeistų vaikų interesus. Šiuo atveju skundžiamoje nutartyje išdėstytas teisinis reguliavimas neparemtas logikos dėsniais, neprotingas, nepagrįstas ir nemotyvuotas. Nustačius tokį teisinį reguliavimą būtų pažeidžiami teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

1.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje surinktų įrodymų visuma įrodo faktines aplinkybes, kad skolininkė nepakankamai bendradarbiavo vykdydama bendravimo su vaiku tvarką, nes atsiradus svarbioms aplinkybėms, darančioms neįmanomu vaiko ir tėvo bendravimą nutartyje nurodyti laiku, būtent jai teko pareiga apie tai informuoti išieškotoją ir suderinti kitą jo bendravimo su dukterimi laiką. Vertinant dukters pareikštą poziciją, kad ji nepageidauja susitikti su tėvu ir dėl to teismo nutartis nebuvo vykdoma, turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar ši pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis abiejų šalių pastangomis. Nutartis galėtų būti pripažinta neįvykdyta ne dėl pareiškėjos kaltės tuo atveju, jei byloje surinkti įrodymai patvirtintų, kad duktė atsisakė susitikti su tėvu nepaisant pareiškėjos pastangų, tačiau tokių įrodymų nei civilinėje, nei vykdomojoje byloje pareiškėjos nėra pateikta.

1.3.                      Pareiškėja neatliko neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeidusi nustatytą laikinąją bendravimo tvarką su tėvu ir motina. Tai, kad teismas nepagrįstai iškelia motinos pareigą aukščiau vaiko interesų ir tokiu būdu nukrypsta nuo formuojamos teismų praktikos bei aktualių teisės aktų, nesudaro pagrindo pripažinti pareiškėją pažeidusią bendradarbiavimo su tėvu pareigą. Pareiškėja pateikė dukters ir tėvo susirašinėjimą SMS žinutėmis, iš kurių galima suprasti, jog pati dukra nenori bendrauti su tėvu, kuris turi pareigą elgtis ir kurti santykius tokius, kad dukra norėtų bendrauti, tačiau savo elgesiu ir veiksmais privedė, kad dukra nenori bendrauti.

1.4.                      Įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojas yra nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnį už tai, kad namuose savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius ir taip veikė priešingai vaikų interesams.  Minėti įvykiai, kai vaikų tėvas prie vaikų elgėsi nederamai, jiems kenkdamas, nebuvo vienkartiniai, o nutarimas nubausti išieškotoją buvo priimtas dar 2023 m. vasario 17 d., t. y. iki antstoliui priimant 2023 m. gegužės 22 d. aktą, taigi vaikų tėvas yra pats kaltas dėl to, kad dukra nenori bendrauti.

1.5.                      Dukrai buvo sudarytos ir užtikrintos visos sąlygos bendrauti – ji buvo namie, ji matė jį pro durų akutę, galėjo išeiti ir bendrauti, tačiau to nepadarė pati, nes nenorėjo, o ne dėl to, kad tam nebuvo sudarytos sąlygos. Pareiškėja nedarė neteisėtos įtakos dėl dukros nenoro bendrauti su tėvu.

9.       Antstolis atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Nesutiktina su pareiškėjos argumentais, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kuriais būtų pažeidusi nustatytą laikinąją bendravimo tvarką tėvo su dukra. CPK 644 straipsnyje numatytos skolininko pareigos, viena iš jų - nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Šiuo atveju pareiškėja nesėmė jokių aktyvių veiksmų, kad būtų vykdoma teismo nutartis dėl dukros bendravimo su tėvu. Pareiškėja nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad būtų vykdoma teismo nutartis.

2.2.                      Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bendravimo tvarka realiai nevyko ne dėl vaiko kategoriško atsisakymo bendrauti, bet labiau dėl pareiškėjos nepakankamo rūpestingumo ir kooperavimosi su išieškotoju, nes pareiškėja neatliko jokių aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti laikinosios bendravimo tvarkos vykdymą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

12.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas panaikinti Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.       Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėjusius teismų sprendimus priverstine tvarka vykdo valstybės įgaliotas asmuo – antstolis. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 19 punktą).

14.       Antstolio veiksmai vykdymo procese skundžiami CPK 510–512 straipsniuose nustatyta tvarka. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas (CPK 510 straipsnio 3 dalis).

15.       Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus antstolis vykdo laikydamasis bendrų CPK VI dalyje nurodytų nuostatų su CPK 763–772 straipsniuose nurodytomis išimtimis (CPK 763 straipsnis). Kaip minėta, tam tikri procesiniai ypatumai taikomi ne tik šeimos bylų teisminiam nagrinėjimui, bet ir šeimos bylose priimtų įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymui (pavyzdžiui, CPK 764 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punktas).

16.       CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

17.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu, t. y. tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 45 punktas). Antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 49 punktas).

18.       Bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023, 40 punktas).

19.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2023 m. gegužės 16 d. išieškotojas kreipėsi į antstolį, pateikdamas vykdymui Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos vykdymo. Antstolis 2023 m. gegužės 22 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-34-15853. Pareiškėja, nesutikdama su antstolio 2023 m. gegužės 22 d. surašytu sprendimų neįvykdymo aktu, apskundė antstolio veiksmus, prašydama panaikinti antstolio Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-34-15853. Skundo netenkinęs antstolis bylą persiuntė teismui (CPK 510 straipsnio 5 dalis).

20.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024 yra išaiškinęs, kad, remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, tuo atveju, kai skyrium gyvenantis tėvas (motina) nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, antstolis, esant pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių nevykdomą bendravimo su vaiku tvarką, konstatuoja sprendimo neįvykdymo faktą, surašydamas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Šis aktas, remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, antstolio yra siunčiamas teismui. Teismas, gavęs sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių antstolio surašytame akte nurodytas aplinkybes dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, nustato priežastis, kodėl nevykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ir sprendžia dėl atsakomybės tėvui (motinai), nevykdančiam teismo sprendimo, taikymo. Tokios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro antstolio surašyto akto pagrįstumo patikrinimas, priežasčių, dėl kurių nevykdomas teismo sprendimas, nustatymas ir, nustačius skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kaltę, – teisinių pasekmių skolininkui taikymas. Būtent šiame procese, vykstančiame pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, vertinamas antstolio surašyto akto (antstolio veiksmų) pagrįstumas ir sprendžiama dėl skolininko atsakomybės už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą. Visi šie teismo procesiniai veiksmai atliekami toje pačioje byloje, kurioje sprendžiama dėl atsakomybės taikymo sprendimo nevykdančiam asmeniui. Priešingu atveju, t. y. pripažįstant antstolio surašytą sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą skundo, paduoto CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, objektu, susiklostytų situacija, neatitinkanti proceso operatyvumo principo. Klausimas dėl sprendimų neįvykdymo akto pagrįstumo galėtų būti nagrinėjamas tiek procese pagal CPK 510 straipsnį dėl antstolio veiksmų, tiek procese pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį dėl atsakomybės skolininkui taikymo. Be to, tokia situacija, leidžiant du atskirus vienas po kito einančius teisminius procesus (pirmiausia – dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto pagrįstumo, o vėliau antrą– dėl atsakomybės skolininkui taikymo), užtęstų tėvų ginčą, o tai neatitinka ir vaiko interesų, todėl teismas konstatavo, kad tėvų ginčai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo turi būti sprendžiami viename procese, remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi. Šioje kasacinio teismo byloje teismas taip pat pažymėjo, kad, ribojant tėvo (motinos) teisę skųsti CPK 510 straipsnio pagrindu antstolio veiksmus, surašant sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, neužkertamas kelias skolininko teisių gynybai, nes aplinkybės, sudarančios skolininko atsakomybės pagrindą ar galinčios skolininką atleisti nuo atsakomybės už teismo sprendimo neįvykdymą, yra vertinamos procese dėl baudos skyrimo pagal CPK 771 straipsnį, o šiame straipsnyje nurodytais klausimais priimta nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 771 straipsnio 9 dalis).

21.       Apibendrindamas nutartyje išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylą dėl antstolio veiksmų CPK 510 straipsnio pagrindu nagrinėjo nepagrįstai, kadangi Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymu nėra sprendžiamas klausimas dėl sankcijų taikymo skolininkui. Tai yra procedūrinis veiksmas, kurio pagrindu gali būti kreipiamasi į teismą dėl sankcijų taikymo, tačiau tiesioginių pasekmių skolininkui nesukelia, todėl šis antstolio procesinis dokumentas negali būti savarankišku ginčo objektu.

Apeliacinės instancijos teismo išvados 

22.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą. Pareiškėjos skundžiamas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas nėra teisminio nagrinėjimo objektas, todėl skundžiama nutartis panaikinama ir civilinė byla nutraukiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė teismui prašymą priteisti jos turėtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 363 Eur teisinės pagalbos išlaidos.

24.       CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

25.       Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja patyrė 363 Eur teisinės pagalbos išlaidos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla, pradėta pareiškėjos inciatyva, nutraukiama nepriėmus sprendimo dėl bylos esmės, kad pareiškėjos apskųstas antstolio procesinis dokumentas nėra teisminio nagrinėjimo objektas, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlyginti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį ir civilinę bylą pagal pareiškėjos O. Š. skundą dėl antstolio veiksmų nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja        Virginija Gudynienė