LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

       2023 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno, 

susipažinusi su 2023 m. spalio 12 d. paduotu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Samagis“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartis atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Samagis“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-1304-803/2022, pradėtoje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje, suinteresuoti asmenys Šveicarijos įmonė United Engineering & Consulting Capital AG, uždaroji akcinė bendrovė „Baldų meistras“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Samagis“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

        Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

        Pareiškėjos paduotas kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino kreditorių lygiateisiškumo ir kreditorių finansinių reikalavimų dengimo proporcijas reglamentuojančias Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 3 straipsnio 2 punkto ir 94 straipsnio 4 dalies normas ir nukrypo nuo jas aiškinančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Šiuo atveju susiklostė dvigubo apmokestinimo situacija, kai BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra apmokestinamas du kartus – tiek kreditorius UAB „GJ baldai“, tiek kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI)  reikalauja iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ tų pačių sumų. Bankroto byloje yra nepagrįstai patvirtinti du kreditoriai su identiškais finansiniais reikalavimais, t. y. 236 622,96 Eur. Dėl to teismai pažeidė pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai. Argumentuojama, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino kreditorių reikalavimų mažinimą reglamentuojančias Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalies ir 30 straipsnio 3 dalies teisės normas. Finansinis reikalavimas gali būti mažinamas bet kurioje proceso stadijoje, nepaisant to, ar pats prieš tai vykęs finansinio reikalavimo tvirtinimo procesas yra atnaujintas, ar ne. Šiuo atveju pareiškėjas prašyme išdėstė išsamius argumentus ir motyvus, kurie liudija apie tai, jog VMI finansinis reikalavimas yra ženkliai per didelis, nei jis yra iš tikrųjų. Esant tokiai situacijai, VMI finansinio reikalavimo tikslinimo klausimas turėjo būti išskirtas nagrinėti į atskirą bylą, o ne taikant proceso atnaujinimo procedūrą. 

        Atrankos kolegija, susipažinusi su pareiškėjos kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė jame nurodytas materialiosios teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. 

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                   Virgilijus Grabinskas

                                                                                Antanas Simniškis 

                                                                                Donatas Šernas