Civilinė byla Nr. 2-1841/2011

              Procesinio sprendimo kategorija 110.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-698-560/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stiprybė“ prašymą buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, bei

n u s t a t ė :

                                                        I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas, ar pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo principą, ar yra proporcingos siekiamiems tikslams ir ar jomis išlaikomas šalių interesų balansas.

Ieškovas UAB „Stiprybė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu UAB „Swedbank lizingas“, prašydamas pripažinti 2008-11-12 Susitarimą dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo negaliojančiu; pripažinti vienašališką sutarčių Nr. LT017385; LT017386; LT049308; LT052979; LT053257; LT054836; LT055578; LT055580; LT059800; LT064177; LT064178; LT065354; LT065355 nutraukimą negaliojančiu.

UAB „Swedbank lizingas“ pateikė priešieškinį UAB „Stiprybė“, prašydamas įpareigoti įvykdyti prievoles, t.y. įpareigoti UAB „Stiprybė“ per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti UAB „Swedbank lizingas“ pagal lizingo sutartis Nr. LT017385, LT017386, LT049308, LT052979, LT053257, LT054836, LT055578, LT055580, LT059800, LT064177, LT064178, LT065354, LT065355 naudotą ir valdytą turtą: 1 (vieną) važiuoklę MERCEDES-BENZ ACTROS 1836 LNRA (duomenys neskelbtini),1 (vieną) įrangą automobiliams pervežti RIMO PL 1, (duomenys neskelbtini), 1 (vieną) autovežio važiuoklę RENAULT PREMIUM 410.18 D, (duomenys neskelbtini), 1 (vieną) autovežio priekabą su antstatu RIMO PL1, (duomenys neskelbtini), 1 (vieną) autovežio važiuoklę RENAULT PREMIUM 410.18 D (duomenys neskelbtini), 1 (vieną) autovežio priekabą su antstatu RIMO PL 1 (duomenys neskelbtini), 1 (vieną) vilkiką MERCEDES BENZ ACTROS 1841 (duomenys neskelbtini), 1 (vieną) autovežio priekabą su antstatu RIMO PL 1 (duomenys neskelbtini), 1 (vieną) vilkiką DAF FT XF 105.460 SSC (duomenys neskelbtini), 1 (vieną) autovežį MERCEDES BENZ ACTROS 1841 (duomenys neskelbtini), 1 (vieną) autovežio antstatą su priekaba RIMO PL1 (duomenys neskelbtini), 1 (vieną) autovežio važiuoklę SCANIA P380LB4X2HLB (LOVV CAB) (duomenys neskelbtini), 1 (vieną) autovežio antstatą ir priekabą RIMO PL1 (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos teismas 2010-10-13 nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui uždraudė atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su sutartyse Nr. LT017385; LT017386; LT049308; LT052979; LT053257; LT054836; LT055578; LT055580; LT059800; LT064177; LT064178; LT065354; LT065355 numatytų lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2011-03-24 šią nutartį panaikino (civilinė byla Nr. 2-427/2011) ir atmetė ieškovo BUAB „Stiprybė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 

Lietuvos apeliacinis teismas 2011-04-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-800/2011 iš dalies patenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė uždrausti UAB „Stiprybė“ subnuomoti ir suteikti panaudai turtą tretiesiems asmenims pagal lizingo sutartis Nr. LT017385, LT017386, LT049308, LT052979, LT053257, LT054836, LT055578, LT055580, LT059800, LT064177, LT064178, LT065354, LT065355.

Ieškovas 2011-04-19 pateikė prašymą nepranešus atsakovui pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui perimtus autovežio važiuoklę RENAULT PREMIUM 410.18 D (duomenys neskelbtini) ir autovežio priekabą su antstatu RIMO PL1 (duomenys neskelbtini); uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su lizingo sutartyse Nr. LT017385; LT017386; LT049308; LT052979; LT053257; LT054836; LT055578; LT055580; LT059800; LT064177; LT064178; LT065354; LT065355 numatytų lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu; nutartį vykdyti skubiai.

Ieškovas nurodė, jog Lietuvos apeliaciniam teismui 2011-04-07 nutartimi uždraudus ieškovui subnuomoti ir suteikti panaudai turtą tretiesiems asmenims pagal ginčijamas lizingo sutartis, ginčo šalių interesų pusiausvyrą atitiktų situacija, kai BUAB „Stiprybė“ draudžiama ginčo objektus subnuomoti ir teikti panaudai tretiesiems asmenims, tačiau nekliudoma  BUAB „Stiprybė“ naudoti lizingo automobilius komercinėje - ūkinėje veikloje. Tuo tarpu, nepaisant 2011-04-07 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, atsakovo įgaliotas asmuo UAB „Baltijos inkaso“, nereaguodamas į administratoriaus reikalavimus, perėmė ginčo turto dalį - autovežio važiuoklę RENAULT PREMIUM 410.18 D (duomenys neskelbtini) ir autovežio priekabą su antstatu RIMO PL1.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011-05-02 skubiai vykdoma nutartimi įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovui perimtus autovežio važiuoklę RENAULT PREMIUM 410.18 D (duomenys neskelbtini) ir autovežio priekabą su antstatu RIMO PL1 (duomenys neskelbtini); uždraudė atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su lizingo sutartyse Nr. LT017385; LT017386; LT049308; LT052979; LT053257; LT054836; LT055578; LT055580; LT059800; LT064177; LT064178; LT065354; LT065355 numatytų lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu.

Teismas nurodė, kad įvertinus Lietuvos apeliacinio teismo 2011-04-07 nutarties argumentus bei susidariusią faktinę situaciją, taip pat atsižvelgus į ieškinyje išdėstytus reikalavimus, nevertindamas jų teisinio pagrįstumo, teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog ginčo laikotarpiu ginčo šalių interesų pusiausvyrą atitinka tokia faktinė situacija, kai BUAB „Stiprybė“ draudžiama ginčo objektus subnuomoti ir teikti panaudai tretiesiems asmenims, tačiau negali būti kliudoma BUAB „Stiprybė“ naudoti lizingo automobilius komercinėje – ūkinėje veikloje.

Pagal bylos duomenis, nors ieškovui ir iškelta bankroto byla, tačiau įmonė ir toliau vykdo ūkinę – komercinę veiklą, gauna pelno, kuris bus paskirstytas įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti. Tuo tarpu atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ iš karto po to, kai buvo priimta minima Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, ėmėsi veiksmų pagal lizingo sutartis perduoto turto perėmimui (atsakovo įgaliotas asmuo UAB „Baltijos inkaso“ perėmė dalį ginčo turto – autovežį bei priekabą). Šį turtą atsakovas gali perleisti tretiesiems asmenims ar jį suvaržyti. Be to, atsakovas gali imtis analogiškų veiksmų kito ieškovui lizingo sutarčių pagrindu perduoto turto atžvilgiu, o tai lemtų negalimumą įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą arba teismo sprendimo įvykdymą apsunkintų. Tuo tarpu ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju atsakovo lizinguotos transporto priemonės liktų ieškovo valdyme, todėl, siekiant neapsunkinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo bei išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, byloje tikslinga taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones (LR CPK 144 str., 145 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti 2011-05-02 Vilniaus apygardos teismo nutartį. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

Skundžiamoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas rėmėsi aplinkybe, kad BUAB „Stiprybė“ net ir po bankroto bylos iškėlimo vykdo veiklą bei gauna pajamas iš šios veiklos (veiklos pelnas yra 14 105 Lt), tačiau teismas neįvertino aplinkybės, jog šiuo metu UAB „Stiprybė“ už naudojimąsi pagal lizingo sutartis gautu turtu jo savininkui UAB „Swedbank lizingas“ nieko nemoka, t.y. naudojasi lizinguojamu turtu neatlygintinai. Naudodamasi pagal lizingo sutartis gautu turtu UAB „Stiprybė“ privalo mokėti šalių suderėto dydžio atlyginimą už naudojimąsi turtu, kuris per mėnesį sudaro 66 831,67 Lt, kas viršija BUAB „Stiprybė” iš veiklos gaunamą pelną. Taip didinami  kreditoriaus (UAB „Swedbank lizingas”) nuostoliai ir BUAB „Stiprybė” tebevykdo veiklą, kuri nuostolinga jos kreditoriams.

2. Vilniaus apygardos teismas nenurodė jokių įrodymais pagrįstų aplinkybių, kurios leistų teigti, jog byloje nagrinėjamu konkrečiu atveju yra reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų ar neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

3. Lietuvos apeliacinis teismas 2011-03-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-427/2011 jau buvo panaikinęs Vilniaus apygardos teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Šioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė, jog, esant faktinei situacijai, kuomet UAB „Stiprybė“ yra iškelta bankroto bylą ir ji negali vykdyti piniginių prievolių pagal lizingo sutartis, draudimas atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su lizingo sutartyse nurodytų daiktų valdymo perėmimu, iš esmės pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą bei taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo principą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas atsakovui priklausančiu turtu naudojasi neatlygintinai ir komercinę veiklą vykdo atsakovo (vieno iš kreditorių) sąskaita. Šį faktinė situacija nėra pasikeitusi ir šiuo metu.

4. Autovežis bei priekaba buvo atsiimti tik po to, kai buvo gauta Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-427/2011, kurioje buvo aiškiai įvardinta, jog lizinguojamo turto buvimas pas ieškovą pažeidžia ekonomiškumo principą.

5. Ieškovas prašo pripažinti vienašališką lizingo sutarčių nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, t.y. ieškovas prašo atnaujinti lizingo sutarčių galiojimą. Palankaus sprendimo atveju, ieškovas ir vėl galėtų teisėtai naudoti atsakovui priklausantį turtą, tačiau atsinaujintu ir pareiga kas mėnesi mokėti sutartines įmokas, o realios galimybės vykdyti šią pareigą ieškovas neturi. Ieškovo veiklos pelnas (nemokant įmokų pagal lizingo sutartis) yra 14 105 Lt, o mėnesinė įmoka pagal visas lizingo sutartis sudarytų 66 831,67 Lt. Taigi lizingo sutartys ir vėl būtų iš esmės pažeistos bei vėl nutrauktos.

6. Skundžiama nutartis yra palanki tik vienai šaliai - ieškovui, kuriam sudaro sąlygas neatlygintinai naudotis iki lizingo sutarčių nutraukimo pagal šias sutartis turėtomis teisėmis ir pagal šias sutartis gautą turtą valdyti bei juo naudotis.

7. Teisingumo principas reikalauja, kad nei vienas asmuo negautų naudos iš neteisėtų veiksmų ar padaryto teisės pažeidimo. Akivaizdu, kad ieškovas yra nemoki bendrovė, jam iškelta bankroto byla ir nėra pagrindo manyti, kad ieškovas ateityje galės vykdyti sutartinius įsipareigojimus UAB „Swedbank lizingas“.

8.  Laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo principą, nes galimam teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti pakaktų kur kas mažiau  UAB „Swedbank lizingas“ teises ir teisėtus interesus ribojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (būtų pakakę taikyti draudimą atsakovui realizuoti turtą tretiesiems asmenims ar pan.).

Kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo principą, konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2011-03-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-427/2011. Nei Vilniaus apygardos teismas, nei ieškovas nenurodė argumentų, kurie paneigtų apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus dėl ekonomiškumo principo pažeidimo.

9. Vilniaus apygardos teismui skundžiama nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas yra nesuinteresuotas greitu ir operatyviu bylos išsprendimu, priešingai - suinteresuotas vilkinti bylos nagrinėjimą, kadangi visu laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu naudosis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu turtu neatlygintinai. Ieškovo veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas savo teise, todėl Vilniaus apygardos teismas turėjo atsisakyti ginti ieškovo teisę (CK 1.137 str. 3 d.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tokių priemonių paskirtis – užtikrinti galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, o taikymo pagrindas – reali grėsmė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti išsprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu.

Byloje sprendžiamas ginčas dėl skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigojimo atsakovui grąžinti nutraukus lizingo sutartis perimtą turtą bei draudimo imtis veiksmų, susijusių su lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu.

Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2011-03-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-427/2011, atsižvelgė į tai, kad ieškovui buvo iškelta bankroto byla ir, nors ĮBĮ numato, kad bankrutuojanti įmonė turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms (ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 p.), tačiau byloje nėra įrodymų, kad bankrutuojantį UAB „Stiprybė“ toliau verstųsi ūkine komercine veikla. Atsižvelgęs būtent į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad, susiklosčius tokiai faktinei situacijai, kai ieškovui iškėlus bankroto bylą turi būti taikomas įstatyme numatytas draudimas vykdyti prisiimtas pinigines prievoles, o lizingo davėjui tokiu atveju negalint realiai realizuoti savo teisių pagal lizingo sutartį, palikimas galioti pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių - draudimo atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su nurodytose lizingo sutartyse numatytu lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu, šiuo atveju iš esmės pažeistų šalių interesų pusiausvyrą bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo principą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas minėta nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (uždraudimo atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su lizingo sutartyse numatytų lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu) taikymo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų nutartys, kuriomis išsprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, išnykus būtinumui jas taikyti ar kitaip pasikeitus aplinkybėms, bet kada gali panaikinti tiek aukštesnės instancijos teismas, kurio žinioje yra byla, tiek ir pats jas pritaikęs teismas, o ieškovas, kurio prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismo buvo atmestas, nepraranda teisės reikšti tokį prašymą pakartotinai, jei atsiranda papildomų aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti byloje atsiradus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą arba išnykus pagrindui, dėl kurių laikinąsias apsaugos priemones taikyti buvo atsisakyta.

Tiek skundžiamą nutartį priėmusiam pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui yra pateikti duomenys, kad ieškovas, nors jam iškelta bankroto byla, tebevykdo veiklą ir iš jos gauna pajamas. Šių duomenų, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-427/2011, apeliacinės instancijos teismas neturėjo. Atitinkamai atskirojo skundo tinkamam išnagrinėjimui šioje byloje svarbu įvertinti, ar teismui pateikti nauji duomenys leidžia nukrypti nuo Lietuvos apeliacinio teismo išvadų, išdėstytų 2011-03-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-427/2011, kurioje buvo spręsta, kad draudimas atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su lizingo sutartyse numatytu lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu, iš esmės pažeistų šalių interesų pusiausvyrą bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo principą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateikti duomenys, kad ieškovas bankrutuojanti UAB „Stiprybė“ tebevykdo veiklą, leidžia nukrypti nuo Lietuvos apeliacinio teismo išvadų civilinėje byloje Nr. 2-427/2011, pasisakant, kokia situacija vertintina kaip išlaikanti bylos šalių interesų pusiausvyrą bei atitinkanti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo principą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, perdavus lizinguojamą turtą atsakovui, pastarasis, tebebūdamas jo savininkas, gali šį turtą perleisti tretiesiems asmenims ir ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Atskirajame skunde išdėstytas argumentas, kad teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti pakaktų mažiau UAB „Swedbank lizingas“ teises ir teisėtus interesus ribojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (draudimo atsakovui realizuoti turtą tretiesiems asmenims ar pan.), nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą, kadangi, viena, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra saistomas ieškovo prašymo dalyko, antra, tokia laikinoji apsaugos priemonė potencialiai gali padidinti kiekvienos bylos šalies nuostolius. Lizinguojamą turtą perdavus atsakovui ir uždraudus jį perleisti tretiesiems asmenims, šis turtas būtų nenaudojamas tikslu gauti pajamas, jo vertė dėl nusidėvėjimo mažėtų. Dabartinėje situacijoje, kai lizinguojamas turtas yra ieškovo valdomas, ieškovas, naudodamas šį turtą gauna pajamas, kurios vėliau bus naudojamos atsiskaitymui su kreditoriais, įskaitant ir atsakovą.

Atsakovas atskirajame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovui naudojant lizinguojamą turtą, ieškovas gauna mažesnes pajamas negu turi mokėti atsakovui pagal lizingo sutartis. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog taip didėja ieškovo įsiskolinimas atsakovui, tačiau, kadangi tiek taikant laikinąsias apsaugos priemones, tiek jų netaikant šalių nuostoliai iki ginčo išsprendimo potencialiai didėtų, aptartų bylos aplinkybių kontekste, apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog dabartinėje situacijoje šalių interesų pusiausvyrą atitinka tokia faktinė situacija, kai BUAB „Stiprybė“ draudžiama lizinguojamą turtą subnuomoti ir teikti panaudai tretiesiems asmenims, tačiau sudaromos sąlygos šį turtą naudoti komercinėje – ūkinėje veikloje

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                          Algirdas Gailiūnas

       Danutė Gasiūnienė        

       Danutė Milašienė