Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-6-903/2012

Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00083-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 39.1.; 45.4.; 73.

(S)

KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. kovo 16 d.

Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. N., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. N. skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK nutarimo pakeitimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 68N-1377096-12,

n u s t a t ė :

2012-01-14 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulis Egidijus Garbenčius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad S. N. 2012-01-14, 0.30 val., Šilininkų k., Klaipėdos r. vairuodamas automobilį nesustojo prie „STOP“ ženklo ties geležinkelio pervaža.

2012-01-18 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko nutarimu S. N. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 125 straipsnį paskirta 400,00 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.

Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. N. prašo nutarimą pakeisti ir netaikyti jam papildomos nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad jis pripažįsta, jog vairuodamas automobilį nesustojo prie kelio ženklo „STOP“, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, tačiau mano, kad paskirta nuobauda yra per griežta, vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbui, nes tai pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis.

Atsiliepimu nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi institucija - Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas K.Vitkauskas su skundo reikalavimais nesutinka, nurodo, kad S. N. pažeidė Kelių eismo taisykles 175 punkto reikalavimus, t.y. nesustojo prie kelio ženklo ,,STOP“, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą. Pažymėjo, kad priimtas nutarimas yra teisingas ir atitinka padarytą S. N. pažeidimą.

Teismo posėdžio metu S. N. skundą palaikė, paaiškino, kad specialioji teisė būtina tam, kad jis iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) automobiliu galėtų pasiekti savo darbo vietą Klaipėdoje, kadangi per jo kaimą visuomeninis transportas nevažiuoja. Taip pat pažymėjo, kad įvykio dieną jis jau per tą pervažą buvo važiavęs, pažeidimą padarė grįždamas atgal, tuo metu buvo prastos oro sąlygos ir labai slidu, todėl važiuodamas eilėje tarp kitų automobilių ir bijodamas neatsitrenkti, prie kelio ženklo „STOP“ jis tik stabtelėjo, tačiau nesustojo. Taip pat nurodė, kad gyvena su tėvais, kurie turi automobilį, kuriuo važiuoja į darbą Priekulėje (mama) ir Dumpiuose (tėvas), taip pat jam pavesta prižiūrėti pensininkę močiutę, kurią reikia dažnai vežioti į gydymo įstaigas.

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 125 straipsnyje numatyta, kad kelio ženklo ,,STOP“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių. Ginčijamu nutarimu S. N. veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 125 straipsnį kvalifikuota teisingai, nes jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 175 punkto reikalavimus, t.y. vairuodamas automobilį nesustojo prie kelio ženklo „STOP“, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą. Iš skundo turinio teismas sprendžia, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, ginčijamas tik galimai netinkamas Lietuvos Respublikos ATPK nuostatų taikymas skiriant nuobaudą S. N..

Sprendžiant klausimą dėl nuobaudos bei jos dydžio skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą) pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnyje numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant  atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių  aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi skirdamas nuobaudą, pareigūnas iš esmės laikėsi nuobaudos skyrimo bendrųjų taisyklių, atsižvelgė į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir paskyrė 400,00 litų baudą ir minimalų papildomos nuobaudos -  teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 2 mėnesiams. Nors paskirta 400 Lt bauda yra mažesnė nei minimali Lietuvos Respublikos ATPK 125 straipsnio sankcijoje numatyta bauda, tačiau pažymėtina tai, kad minėto straipsnio griežtesnė sankcija įsigaliojo tik nuo 2012-01-01, ir nuobaudą skyręs pareigūnas, matyt, dėl apsirikimo taikė ankstesnės straipsnio redakcijos sankcijoje numatytos baudos vidurkį. Tokiu būdu prašydamas neskirti jam papildomos nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, S. N. iš esmės prašo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301str. nuostatas, kurių nepritaikė nuobaudą skyręs pareigūnas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

S. N. padarė pakankamai grubų KET pažeidimą – vairuodamas automobilį nesustojo prie „STOP“ ženklo ties geležinkelio pervaža, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Nors S. N. prisipažino padaręs pažeidimą, tačiau savo elgesį pateisina blogomis eismo sąlygomis, nors žino, kad būtent vairuotojas, įvertinęs eismo sąlygas, privalo pasirinkti saugų greitį, todėl laikyti S. N. prisipažinimą nuoširdžiu ir jį laikyti jo atsakomybę švelninančia aplinkybe nėra pagrindo. Be to, S. N. už KET pažeidimus baustas ne kartą, taip pat praėjus tik kelioms dienoms po skundžiamo nutarimo priėmimo, 2012-01-26 administracine tvarka nubaustas už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 1 d., tai neigiamai apibūdina S. N. asmenybę bei rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Taigi išdėstytų aplinkybių kontekste ta aplinkybė, jog S. N. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvažiuoti į darbą bei prižiūrėti pensininkę močiutę, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 301 str. nuostatas.

Remiantis išdėstytu, naikinti S. N. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 125 str. paskirtą administracinę nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesiams ar ją sušvelninti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, nes tai prieštarautų Lietuvos Respublikos ATPK 1, 20 straipsnių nuostatoms.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 296, 302 straipsniais, teismas

n u t a r ė :

S. N. skundo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                            Gintaras Stonkus