Civilinė byla Nr. 3K-3-104/2007
Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 113.6.2.7 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. kovo 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Aloyzo Marčiulionio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 18 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. J. ieškinį atsakovui G. J. dėl išlaikymo priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – V. J.
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas 2006 m. vasario 24 d. kreipėsi į teismą ir nurodė, kad jo tėvai atsakovas G. J. ir V. J. 1998 m. gegužės 11 d. teismo sprendimu nutraukė santuoką. Ieškovas liko gyventi su motina, atsakovas pagal teismo sprendimą mokėjo alimentus, tačiau, kai ieškovui suėjo 18 metų, nutraukė alimentų mokėjimą. Ieškovas ieškinio pareiškimo metu mokėsi Vilniaus miesto Antakalnio vidurinės mokyklos 11 klasėje, gyveno kartu su motina, kuriai vienai jį išlaikyti per sunku. Ieškovas lankė parengiamuosius kursus Vilniaus dailės akademijoje, nes norėjo ten studijuoti. Atsakovas neprisidėjo prie ieškovo išlaikymo, kurio netekęs ieškovas prarastų galimybę mokytis, įgyti profesiją. Ieškovo motinos atlyginimas yra apie 1400 Lt, tėvo – 1600 Lt, ieškovo reikmėms motina per mėnesį išleidžia apie 1200 Lt. Ieškovo teigimu, abu tėvai turi rūpintis ir išlaikyti savo vaikus, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas ieškovo naudai. Ieškovas, remdamasis CK 3.194 straipsnio 3 dalimi, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 34 straipsniais, prašė teismo priteisti ieškovui iš atsakovo po 600 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2006 m. sausio 9 d., kai ieškovui suėjo 18 metų, iki tol, kol ieškovas mokysis vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir bus ne vyresnis negu 24 metų.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui išlaikyti po 450 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2006 m. sausio 9 d. iki tol, kol ieškovas baigs vidurinę mokyklą; ieškovo reikalavimą priteisti paramą iki tol, kol jis mokysis aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau, kaip iki 24 metų, atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas yra pilnametis, tačiau mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje 11 klasėje, dirbti ir užsidirbti negali, lanko dailės kursus, turi sveikatos problemų, ieškovo tėvų turtinė padėtis iš esmės yra panaši. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgęs į ieškovo poreikius, jo tėvų materialinę padėtį, į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis rėmė sūnų materialiai, vadovaudamasis CK 3.194 straipsnio 3 dalimi, pripažino, kad tėvas privalo materialiai remti savo sūnų, kol šis baigs vidurinę mokyklą; įstojus studijuoti į aukštąją ar profesinės mokyklos dieninį skyrių ir teismui pateikus atitinkamus įrodymus, ieškovas galėtų pakartotinai kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti materialinį išlaikymą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 18 d. sprendimą; netenkino atsakovo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijai. Kolegija nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą grindė 2004 m. lapkričio 26 d. įsigaliojusia CK 3.194 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią materialinė parama iš tėvų pilnamečiam vaikui nepriteisiama besąlygiškai, o tik esant visoms šioje normoje nustatytoms sąlygoms: turi būti reikalinga parama pilnamečiam vaikui, jis turi mokytis mokyklų dieniniuose skyriuose. Kolegija pripažino, kad nors nagrinėjamoje civilinėje byloje aštuoniolikos metų ieškovas yra darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau remdamasi byloje pateiktais įrodymais padarė išvadą, kad ieškovas nedirba, negauna pajamų, nes dieną mokosi vidurinėje mokykloje, o atsakovo reikalavimas, kad moksleivis dirbtų kitą dienos dalį ar naktį neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų protingumo ir sąžiningumo principų. Be to, ieškovas pradėjo siekti vidurinio mokslo dar būdamas nepilnametis, jo tėvas nebuvo informavęs ieškovo apie tai, kad šis, tapęs pilnamečiu, nebegalės siekti vidurinio mokslo, jam nebus teikiama parama, kai jis mokysis vidurinėje mokykloje. Kolegija netenkino atsakovo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijai, motyvavo, kad teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar įstatymas atitinka Konstituciją, jei yra pagrindas manyti, jog įstatymas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, tačiau šį klausimą teismas sprendžia kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Kolegija nagrinėjamoje civilinėje byloje nenustatė, kad būtų pagrindas abejoti dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies konstitucingumo sprendžiant ginčą dėl išlaikymo priteisimo.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 18 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijai ir sustabdyti bylos nagrinėjimą tol, kol byla bus išnagrinėta Konstituciniame Teisme. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netenkino atsakovo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijai ir sustabdyti bylą, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad, nagrinėjant bylas, kuriose taikytina CK 3.194 straipsnio 3 dalis, yra pagrindas sustabdyti šias bylas iki tol, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės klausimą dėl šios normos atitikties Konstitucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. S. P., Nr. 3K-3-78/2006, ir kt.).
- Kasatoriaus manymu, bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 3.194 straipsnio 3 dalį, neteisingai nustatė paramos ieškovui reikalingumo faktą, t. y. vien tik ta aplinkybė, kad ieškovas mokosi vidurinėje mokykloje, nelaikytina svarbia priežastimi, pagrindžiančia paramos pilnamečiam vaikui reikalingumą. Nors apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas yra darbingas, įgijęs civilinį veiksnumą, tačiau neįvertino aplinkybių, ar ieškovas išnaudojo visas įmanomas galimybes gauti pajamų, įsidarbinti. Be to, kasatoriaus, aiškindamas nurodytą teisės normą, pabrėžė, kad, priteisiant išlaikymą pilnamečiam vaikui, būtina atsižvelgti į konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų materialinę padėtį, tuo tarpu bylą nagrinėję teismai, nustatę ieškovo tėvų materialinę padėtį, nevertino jos, o atsižvelgė tik į ieškovo poreikius, todėl nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią teismas, nustatydamas vaiko poreikius, turi apskaičiuoti vaiko poreikiams tenkinti reikalingas tik tokias išlaidas, kurios būtų pagrįstos ir racionalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 8 punktas).
Ieškovas atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistus skundžiamus teismų priimtus procesinius dokumentus. Jis nurodo, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė CK 3.194 straipsnio 3 dalį, nenukrypo nuo teismų praktikos, pagrįstai netenkino atsakovo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Ieškovas – pilnametis, vidurinės mokyklos moksleivis kreipėsi į teismą su prašymu priteisti jam iš tėvo, kuris, ieškovui suėjus 18 metų nebeteikė materialinės paramos, išlaikymą. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai priteisė išlaikymą ieškovui, kol šis mokysis vidurinėje mokykloje, nes jis dėl mokymosi bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje neturi galimybių įsidarbinti, gauti pajamų, o reikalavimas, kad moksleivis dirbtų kitą dienos dalį ar naktį neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų. Teismai netenkino atsakovo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijai, nes laikė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra pagrindo abejoti CK 3.194 straipsnio 3 dalies konstitucingumu.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, kuris mokosi vidurinėje mokykloje, priteisimo, ar nenukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).
Dėl tėvų pareigos išlaikyti pilnametį vaiką, kuris mokosi bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje. Tėvų pareiga išlaikyti pilnamečius vaikus nėra tiesiogiai nustatyta Konstitucijoje, tačiau valstybė, esant išimtiniams atvejams, įstatymais gali išplėsti šios pareigos turinį ir nustatyti tėvams pareigą pagal savo galimybes teikti pilnamečiams vaikams materialinę paramą, jeigu vaikai siekia išsilavinimo. Švietimas – veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus; švietimas saugo ir kuria tautos tapatybę, perduoda vertybes, kurios daro žmogaus gyvenimą prasmingą, visuomenės gyvenimą – darnų ir solidarų, valstybės – pažangų ir saugų, todėl švietimas yra prioritetiškai valstybės remiama visuomenės raidos sritis (1991 m. birželio 25 d. Švietimo įstatymas). Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismai nustatė, kad ieškovas yra 11 klasės moksleivis, siekiantis įgyti vidurinį išsilavinimą. Mokinys yra asmuo, kuris mokosi (Švietimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalis), studentas – asmuo, studijuojantis pagal aukštesniųjų ir aukštojo mokslo studijų programas (Švietimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalis), t. y. įstatymas neapibrėžia mokinio amžiaus ribų; be to, aiškinant studento sąvoką, darytina išvada, kad mokinio sąvoka įstatyme apima asmenis, siekiančius vidurinio išsilavinimo, nes mokiniai mokosi pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus bendrojo lavinimo mokyklų bendrųjų ugdymo planus. Pagal Švietimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį išsilavinimas yra Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pripažinta, asmens tam tikro lygio brandą liudijanti kompetencija, žinios, įgūdžiai, gebėjimai ir vertybinės nuostatos. Vidurinio ugdymo paskirtis yra padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis ir (ar) kvalifikaciją (Švietimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Tai yra baigiamoji bendrojo lavinimo mokyklos pakopa, kurią baigęs mokinys įgyja teisę studijuoti pagal aukštojo ar aukštesniojo mokslo programas bei galimybę įgyti profesinį išsilavinimą (Švietimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis, 13 straipsnio 2 dalis, 14 straipsnio 2 dalis). Taigi demokratinės teisinės valstybės pareiga, atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 2 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad niekam neturi būti atimta teisė į mokslą, yra kartu su moksleivio tėvais suteikti tokiam asmeniui teisę siekti įgyti vidurinį išsilavinimą kaip pamatą tolimesniam tokio asmens socialiniam, teisiniam, kultūriniam, politiniam ir panašiai gyvenimui. Dėl to turi būti užtikrinamos bent minimalios garantijos asmeniui, siekiančiam įgyti vidurinį išsilavinimą.
Minėta, kad valstybė kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui garantuoja pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą (Švietimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis), tačiau šią valstybės prisiimtą pareigą turi padėti įgyvendinti ir tėvai, kuriems įstatymuose yra įtvirtinta pareiga rūpintis savo vaikais. Pagal bendrąsias vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, konkrečiai – pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, pirmiausia tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), tačiau šiame straipsnyje išplečiama tėvų pareiga ir yra nustatyta išimtis, kad išlaikymą teismas gali priteisti ir pilnamečiam vaikui, jeigu šiam vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų, t. y. teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į šios normos turinį, kurią aiškinant, darytina išvada, kad pilnametis vaikas gali prašyti teismo priteisti jam išlaikymą ne apskritai, o būtent tik todėl, kad jis mokosi ir tuo tikslu jam reikalinga tėvų materialinė parama. Vadinasi, tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Juolab kad pačiam teismui yra suteikta diskrecijos teisė, įvertinus įrodymus, išnagrinėjus ir nustačius reikšmingas aplinkybes ir esant kitoms CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatytoms sąlygoms (2004 m. balandžio 11 d. įstatymo redakcija), priteisti išlaikymą asmeniui, sulaukusiam pilnametystės, kuris mokosi vidurinėje mokykloje. Ši išvada grindžiama tuo, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą (kaip nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatė apeliacinės instancijos teismas), tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio išsilavinimo (švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. ISAK–663 „Dėl 2005–2007 metų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“). Nurodytame ministro įsakyme yra nustatyti vidurinėje mokykloje besimokančių moksleivių mokslo metų ir atostogų trukmė, moksleiviui privalomų išklausyti dalykų kiekis, minimalus privalomų savaitinių pamokų skaičius ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir(ar) studentui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos.
Dėl teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas priteisia išlaikymą iš abiejų tėvų ar vieno iš tėvų pilnamečiam vaikui, kuris mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, tik tada, kai yra visos CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos: vaikas yra moksleivis, mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, dėl to vaikui būtina parama. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.) ir poreikius (mokestį už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas), taip pat, nustatant paramos būtinumą ir vaiko išlaikymo dydį, teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas yra pilnametis, mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje 11 klasėje, dirbti ir užsidirbti negali, lanko dailės kursus būtent tuo tikslu, kad vėliau galėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, turi sveikatos problemų.
Teisėjų kolegija, peržiūrėdama šioje civilinėje byloje apskųstus teismų procesinius dokumentus, remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis ir patikrina apskųstus teismų procesinius dokumentus teisės taikymo aspektu, t. y. nagrinėjamoje civilinėje byloje tiria, ar bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė išlaikymo pilnamečiam vaikui, kuris mokosi vidurinėje mokykloje, priteisimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, ar, vertindami bylai reikšmingus įrodymus, nepažeidė procesinės teisės normų (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad ieškovas, nors jau yra darbingo amžiaus, tačiau negali dirbti ir gauti pajamų, nes dieną mokosi vidurinėje mokykloje, ieškovo motina teikia išlaikymą sūnui, o atsakovas, nors gauna pakankamai pajamų, kad galėtų teikti besimokančiam vaikui išlaikymą, jo neteikia, todėl, atsižvelgiant į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo ir sąžiningumo principus ir CK 3.194 straipsnio 3 dalį, darytina išvada, kad teismai pagrįstai priteisė išlaikymą pilnamečiam sūnui iš vaiko tėvo. Be to, teisėjų kolegija, aiškindama paramos būtinumo sąvoką, nurodo, kad ieškovui yra reikalinga abiejų tėvų teikiama materialinė parama, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai pripažino, jog ieškovo motinai didžiąja dalimi teikiant paramą sūnui, atsakovas taip pat turi prisidėti prie išlaikymo savo vaikui teikimo. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad, atsakovui geranoriškai neteikiant išlaikymo savo vaikui, šis turi būti priteistas teismo tvarka, todėl teismai pagrįstai priteisė iš atsakovo 450 Lt periodinių išmokų sumą iki tol, kol šis mokysis bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje. Priteista pinigų suma atitinka nurodytas teisinio reglamentavimo nuostatas, nes, vaikui sulaukus pilnametystės, jo ryšys su tėvais galutinai nenutrūksta, todėl abu tėvai privalo remti ir skatinti vaikus, pradėjusius siekti vidurinio išsilavinimo, nepaisant to, kad tuo laiku, kai asmuo mokosi vidurinėje mokykloje, jis yra pilnametis. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais; vadovaudamasis įstatymu, juos įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismai nustatė ieškovo poreikius (jis papildomai lanko dailės kursus, kad vėliau galėtų siekti aukštesniojo ar aukštojo išsilavinimo, turi sveikatos problemų), įvertino tėvų turtinę padėtį, kuri iš esmės yra panaši (tiek ieškovo motina, tiek tėvas gauna panašias pajamas, tačiau didesnę dalį išlaikymo teikia ieškovo motina). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad išlaikymas yra skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, todėl kas mėnesį mokamos išmokos užtikrina vaiko pragyvenimą; juolab kad materialinį išlaikymą turi teikti abu tėvai, o situacija, kai išlaikymą vaikui teikia tik vienas iš tėvų, nors jų abiejų turtinė padėtis yra panaši, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams ir CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms sąlygoms, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai teisingai pripažino, kad atsakovas taip pat turi prisidėti išlaikant sūnų ir pagrįstai priteisė materialinį išlaikymą iš atsakovo.
Dėl teismo pareigos kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teisėjų kolegija, vertindama kasatoriaus prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijai ir sustabdyti bylos nagrinėjimą tol, kol byla bus išnagrinėta Konstituciniame Teisme, ir su šiuo prašymu susijusius argumentus, nurodo, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą. Taigi teismas klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, o vien tik ta aplinkybė, kad kiti teismai yra jau kreipęsi į Konstitucinį Teismą, neįpareigoja teismo daryti tą patį, nes įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitikties Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 69 straipsnio 4 dalies (1996 m. liepos 11 d. redakcija), Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija), 96 straipsnio 2 dalies (2002 m. sausio 24 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 8 punkte nurodyta, kad Konstitucija netoleruoja tokių situacijų, kai teismas, turintis nagrinėjamoje byloje taikyti teisės aktą (jo dalį), dėl kurio atitikties aukštesnės galios teisės aktui (pirmiausia Konstitucijai) į Konstitucinį Teismą jau yra kreipęsis kitas pareiškėjas, nei (jeigu teismas abejoja, ar tas teisės aktas (jo dalis) atitinka aukštesnės galios teisės aktą, inter alia (ir pirmiausia) Konstituciją) sustabdo atitinkamos bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kad tos abejonės būtų pašalintos, nei (jeigu teismas neabejoja, kad tas teisės aktas (jo dalis) atitinka aukštesnės galios teisės aktą, inter alia (pirmiausia) Konstituciją) taiko šį teisės aktą (jo dalį). Nurodytame nutarime Konstitucinis Teismas akcentuoja, kad kai teismas konkrečioje byloje neabejoja byloje taikytino teisės akto atitiktimi Konstitucijai, tai taiko šį teisės aktą. Nagrinėjamoje civilinėje byloje teismai sprendė klausimą dėl pateikto prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies konstitucingumo sprendžiant ginčą dėl išlaikymo moksleiviui, besimokančiam vidurinėje mokykloje, priteisimo, todėl, minėta, užtikrinant tiek tarptautiniuose teisės aktuose, tiek nacionaliniuose įstatymuose vaikui garantuotą teisę siekti išsilavinimo (pagrindinio, vidurinio) kaip pamato tolimesniam asmens gyvenimui, teismams nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CK 3.194 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kurioje įtvirtinta tėvų pareiga teikti vaikui, besimokančiam vidurinėje mokykloje, materialinę paramą, atitinka Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalį.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas byloje nustatytoms aplinkybėms, nepažeidė nurodytų teisės normų, todėl nėra pagrindo naikinti teismų priimtus procesinius dokumentus kasaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 18 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Janina Januškienė
Aloyzas Marčiulionis