MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 21 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės M. M. rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė,

sekretoriaujant E. V.,

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vizima“ atstovui bankroto administratoriui N. J.,

atsakovams V. Z. ir S. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vizima“, atstovaujamos bankroto administratoriaus N. J., ieškinį atsakovams V. Z. ir S. Z. dėl 12 978 Eur priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų V. Z. ir S. Z. 12 978 Eur skolą, 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 19–20).

Ieškovė ieškinyje nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 11 d. iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vizima“, o 2016 m. vasario 29 d. įmonės bankroto administratoriumi paskyrė N. J.. Bankroto administratorius patikrino bendrovės balansą, sudarytą bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos duomenims, ir nustatė, kad jame yra apskaitytų atsargų 12 978 Eur sumai. Bendrovės direktorė V. Z. neperdavė administratoriui įmonės balanse apskaitomų atsargų ir negalėjo nurodyti, kokios tai atsargos ir jų buvimo vietos, tačiau sutiko kompensuoti atsargų vertę pinigais. 2017 m. kovo 13 d. tarp bankroto administratoriaus ir atsakovų V. Z. bei S. Z. buvo pasirašytas susitarimas dėl atsargų vertės kompensavimo, pagal kurį atsakovai įsipareigojo iki 2017 m. birželio 1 d. solidariai sumokėti bankrutavusiai įmonei 12 978 Eur. Kadangi atsakovai 2017 m. kovo 13 d. sudarytu susitarimu prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė iki šiol ir yra skolingi bendrovei, todėl prašo bankrutavusiai įmonei priteisti iš atsakovų solidariai 12 978 Eur skolą. Nurodė, kad atsakovų atsiliepime minimos staklės, kurios, kaip teigia atsakovai, įtrauktos į įmonės balansą kaip atsargos, niekuomet nebuvo UAB „Vizima“ nuosavybė, įmonėje nėra šių staklių įsigijimo dokumentų, todėl jos negalėjo būti apskaitomos kaip UAB „Vizima“. Atsakovai nuo pat bankroto bylos iškėlimo vengė perduoti įmonės atsargas bankroto administratoriui, vilkino procesą vis žadėdami išsiaiškinti, kur dingo atsargos, ir tik praėjus maždaug pusantrų metų nuo bankroto bylos iškėlimo, jie sugalvojo naują versiją apie neva įmonei priklausančias, tačiau pas atsakovus esančias stakles ir paprašė leidimo jas parduoti, kad galėtų gautomis lėšomis padengti neperduotų atsargų vertę. Kadangi bankrutavusioje įmonėje jokių staklių nėra apskaitoma, bankroto administratorius 2017 m. liepos 28 d. raštu nurodė atsakovams, kad jis neturi pagrindo prieštarauti staklių pardavimui, nes jos nėra apskaitomos bankrutavusioje įmonėje.

              Atsakovai pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (e. b. l. 54–58).

Teismo posėdyje atsakovai patvirtino, kad su ieškiniu nesutinka ir paaiškino, jog iškėlus UAB „Vizima“ bankroto bylą jos vadovė direktorė V. Z. paskirtam bankroto administratoriui perdavė viską, kas buvo jos kaip vadovės žinioje. Bankroto administratorius pareikalavo perduoti bendrovės balanse nurodytas atsargas, kurių apskaityta vertė 12 978 Eur. V. Z. bankroto administratoriui paaiškino, kad bendrovės balanso dalyje, kuri įvardinta kaip „Atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys“ nurodyta 12978 Eur suma yra medienos išilginės jungimo staklės su presu FJ-2B ir medienos skersavimo staklės (duomenys neskelbtini), kurios pagal pasirašytą sutartį su Norvegijos įmone buvo atvežtos remontui, tačiau užsakovui neapmokėjus remonto darbų, staklės nebuvo grąžintos užsakovui, o įtrauktos į UAB „Vizima“ apskaitą ir atsakovė V. Z. buvo pasirengusi perduoti bankroto administratoriui medienos išilgines jungimo stakles su presu FJ-2B bei medienos skersavimo stakles (duomenys neskelbtini), tačiau jas bankroto administratorius atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad jos nėra UAB „Vizima“ turtas ir pareikalavo perduoti bendrovės balanse nurodytas atsargas, kurių apskaityta vertė 12 978 Eur arba kompensuoti šią sumą pinigais. Nurodė, kad ieškovui atsisakius priimti stakles ir reikalaujant pervesti balanse nurodytą 12 978 Eur sumą, bankroto administratoriaus iniciatyva buvo pasirašytas 2017m. kovo 13 d. susitarimas dėl 12 978 Eur sumos pervedimo ieškovui. Pradėjus domėtis dėl staklių pardavimo paaiškėjo, kad atsakovai jų parduoti negali, kadangi jie nėra minėtų staklių savininkai, o bankroto administratorius atsisakė duoti leidimą parduoti stakles. Teigia, kad pasirašydami 2017 m. kovo 13 d. susitarimą, buvo suklaidinti ieškovo, nes tikėjosi kompensuoti balanse nurodytą atsargų 12 978 Eur sumą, pervedant lėšas, kurios būtų gautos pardavus stakles. Atsakovai mano, kad iš esmės tarp šalių ginčas yra ne dėl 12978 Eur sumos, o dėl į UAB „Vizima“ balansą įtraukto turto (dviejų staklių), kurio ieškovas nenori priimti, o nori, kad atsakovai šį turtą parduotų ir gautas lėšas pervestų bendrovei, tačiau atsakovai, neturėdami aiškaus ieškovo leidimo ar nurodymo dėl staklių pardavimo, negali parduoti staklių ir dėl to negali įvykdyti 2017 m. kovo 13 d. pasirašyto susitarimo kompensuoti bankroto administratoriaus reikalaujamą sumokėti sumą. Atsakovai nurodo, kad į balansą įtrauktas turtas kaip atsargos yra, jis nėra prarastas, staklės yra saugomos atsakovų adresu Tarpučių g. 216-1, Skaisčiūnų kM. M. sav., atsakovai pasirengę jas perduoti ieškovui, tačiau pats ieškovas šio turto nepriima, todėl atsakovai ieškovui jokios žalos nėra padarę, jokių neteisėtų veiksmų nėra atlikę ir todėl prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

              Ieškinys tenkinamas iš dalies.              

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Vizima“, juridinio asmens kodas 302306785, buveinės adresas: Užupių g.21, Baraginės kM. M. sav. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. vasario 23 d. 2016 m. vasario 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismas paskyrė įmonės bankroto administratoriumi N. J., įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-FA495, Verkių g. 32, 08221 Vilnius (e. b. l. 22–24, 25–26, Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, civilinė byla Nr. eB2-273-264/2018). Bankroto bylos iškėlimo metu UAB „Vizima“ vadovė (direktorė) buvo atsakovė V. Z..

Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nustatė, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (e. b. l. 22–24).

Iš byloje pateikto dokumentų ir daiktų perdavimo–priėmimo akto matyti, kad buvusi UAB „Vizima“ direktorė atsakovė V. Z. bankroto administratoriui N. J. perdavė įmonės dokumentus ir turtą 2016 m. kovo 22 d. (e. b. l. 95–98, 99–100). Minėtas aktas ir prie jo pridėtas atiduodamų dokumentų segtuvų sąrašas patvirtina, kad bankroto administratoriui nebuvo perduotas materialus turtas, išskyrus įmonės banko generatorių, antspaudą, kadangi UAB „Vizima“ neturėjo jokio ilgalaikio turto (e. b. l. 27).

2015 metų įmonės balanse, perduotame bankroto administratoriui 2016 m. kovo 22 d., pasirašytame direktorės V. Z., grafoje „B. T. turtas. I. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys“ nurodyta 12 978 Eur (e. b. l. 29).

Bankroto administratorius, atstovaujantis ieškovę, teigia, kad buvusi įmonės direktorė jam neperdavė balanse nurodytų atsargų. A. V. Z pripažįsta, kad tikrai nėra perdavusi bankroto administratoriui į balansą įtraukto trumpalaikio turto, ginčo dėl šio fakto tarp šalių nėra.

Šalys skirtingai aiškina turto neperdavimo aplinkybes. Ieškovė teigia, kad bankroto administratoriui nustačius, jog pagal pateiktą balansą bendrovė turi atsargų 12 978 Eur sumai, ir pareikalavus perduoti šį turtą, bendrovės direktorė V. Z. negalėjo paaiškinti, kokios tai atsargos ir nurodyti jų buvimo vietos, vilkino perdavimą, o vėliau sutiko kompensuoti neperduotų atsargų vertę, todėl tarp bankroto administratoriaus ir atsakovų V. Z. bei S. Z., kuris yra V. Z. sutuoktinis ir iki bankroto bendrovėje dirbo direktoriumi gamybai, buvo sudarytas 2017 m. kovo 13 d. susitarimas dėl atsargų vertės kompensavimo. Atsakovai šiuo susitarimu įsipareigojo kompensuoti ieškovei atsargų vertę pinigais – iki 2017 m. birželio 1 d. sumokėti bankrutavusiai įmonei 12 978 Eur, tačiau iki šiol įsipareigojimo neįvykdė.

A. V. Z nurodė, kad bendrovės balanso grafoje, kuri įvardinta kaip „Atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys“ nurodyta 12978 Eur suma yra medienos išilginės jungimo staklės Kikukawa su presu FJ-2B ir medienos skersavimo staklės (duomenys neskelbtini), kurios pagal 2010 m. vasario 16 d. pasirašytą sutartį su Norvegijos įmone GD Laftebygg AS Bartulac buvo atvežtos remontui, tačiau užsakovui neapmokėjus remonto darbų, staklės nebuvo grąžintos užsakovui, o įtrauktos į UAB „Vizima“ apskaitą ir atsakovė V. Z. yra pasirengusi perduoti bankroto administratoriui šias stakles, tačiau bankroto administratorius atsisako jas priimti, motyvuodamas tuo, kad jos nėra UAB „Vizima“ turtas, reikalauja perduoti bendrovės balanse nurodytas atsargas, kurių apskaityta vertė 12 978 Eur arba kompensuoti šią sumą pinigais, tačiau neduoda leidimo ar aiškaus nurodymo parduoti minėtas stakles ir gautomis už šį turtą lėšomis kompensuoti ieškovei neperduotų atsargų vertę. Teigia, kad šios staklės buvo ir dabar yra saugomos atsakovų adresu, (duomenys neskelbtini). Atsakovai nurodo, kad 2017m. kovo 13 d. susitarimas dėl 12 978 Eur sumos pervedimo ieškovei buvo pasirašytas bankroto administratoriaus iniciatyva ir buvo jo suklaidinti, kadangi šio susitarimo atsakovai negali įvykdyti, nes bankroto administratorius neduoda aiškaus sutikimo realizuoti stakles, o neturėdami staklių įsigijimo dokumentų jie negali jų parduoti ir atsiskaityti su ieškovė.

Tokius atsakovų aiškinimus teismas vertina kaip neįtikinamus ir nelogiškus, nes jie nepagrįsti jokiais įrodymais, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir teisės normoms. A. V. Z, teigdama, kad 2010 m. iš Norvegijos įmonės atvežtos remontuoti staklės Kikukawa su presu FJ-2B ir (duomenys neskelbtini) buvo įtrauktos į bendrovės apskaitą ir balanse įvardytos kaip atsargos 12 978 Eur sumai, nes užsakovas nesumokėjo už atliktus remonto darbus ir todėl bendrovė negrąžino užsakovui šių staklių, rėmėsi liudytojos A. S., kuri, atsakovės teigimu, sudarė 2015 metų bendrovės balansą, parodymais, taip pat į nagrinėjamą bylą pateiktais dokumentais iš Lietuvos muitinės dėl staklių įvežimo į Lietuvą būtinoms procedūroms atlikti: prašymais įvežti įrengimus, leidimais. Tačiau teismo posėdyje apklausta liudytoja A. S. nepatvirtino atsakovų nurodytų aplinkybių, teigdama, kad ji turi buhalterinį išsilavinimą, bet UAB „Vizima“ 2015 metų balanso nesudarinėjo, ji tik vadovauja UAB „Mokesčių srautas“, kuri pagal sutartis teikia buhalterinės apskaitos paslaugas, balansą galėjo sudaryti kuri nors kita UAB „Mokesčių srautas“ darbuotoja pagal UAB „Vizima“ direktorės pateiktus duomenis. Paaiškino, kad į bendrovės balansą negali būti įtraukiamas bendrovei nepriklausantis turtas.

Byloje esantys dokumentai : 2010 m. vasario 16 d. sutartis Nr.10.02.16, sudaryta tarp UAB „Vizima“ ir Norvegijos įmonės G.D LAFTEBYGG A/s dėl medienos apdirbimo staklių Kikukawa  su presu ir skersavimo staklių GENAX remonto darbų (e. b. l. 77),  UAB „Vizima“ direktorės V. Z. 2010 m. vasario 19 d. pateiktas prašymas Lietuvos muitinei išduoti leidimą taikyti ekonominio poveikio turinčią muitinės procedūrą/laikiną įvežimą perdirbti (e. b. l. 78) ir pagal minėtą prašymą Kauno teritorinės muitinės išduotas leidimas Nr.(duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d. (e. b. l. 79–80) patvirtina aplinkybę, kad UAB „Vizima“ 2010 metais  galėjo atlikti Norvegijos įmonei priklausančių medžio apdirbimo staklių remontą. Tačiau nors direktorės V. Z. prašymas Muitinei išduoti leidimą taikyti ekonominio poveikio turinčią muitinės procedūrą/laikiną įvežimą perdirbti  ir jo pagrindu išduotas leidimas buvo dėl trijų medžio apdirbimo staklių: keturpusės medienos obliavimo staklės REX, medienos išilginio jungimo staklės KIKUKAWA su presu Mod. FJ-2B ir medienos skersavimo staklės GENAX Nr.302, įvežimo, bet, kaip matyti iš UAB „Vizima“ 2010 m. spalio 4 d. direktorės V. Z. pranešimo Kauno teritorinei muitinei, pagal išduotą leidimą Nr.(duomenys neskelbtini) buvo laikinai įvežtos remontui tik keturpusės medienos obliavimo staklės REX, kurios po atlikto remonto 2010 m. balandžio 2 d. buvo išvežtos iš Lietuvos, o į leidimą laikinai įvežti įtrauktos medienos išilginio jungimo staklės KIKUKAWA su presu Mod. FJ-2B ir medienos skersavimo staklės GENAX Nr.302 iki leidimo galiojimo pabaigos nebuvo įvežtos, todėl direktorė prašė laikyti, kad leidimas yra užbaigtas (e. b. l. 81). Taigi, minėti dokumentai paneigia atsakovų teiginius, kad į bendrovės apskaitą ir 2015 metų balanse įvardytos kaip atsargos 12 978 Eur sumai yra būtent 2010 m. iš Norvegijos įmonės atvežtos remontuoti staklės Kikukawa su presu FJ-2B ir GENAX Nr. 302. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų nuginčyti minėtais dokumentais nustatytus faktus. Bankroto administratorius patvirtino, kad tarp bankrutavusios įmonės direktorės V. Z. perduotų jam bendrovės dokumentų nėra tokių, kurie patvirtintų atsakovų nurodomų staklių perdavimą UAB „Vizima“ ar jų įgijimą nuosavybėn. Iš esmės atsakovai ir patys patvirtina, kad staklių įsigijimo dokumentų nėra, teigdami, kad jie negali parduoti staklių. Taigi darytina išvada, kad atsakovų minimos staklės nebuvo UAB „Vizima“ nuosavybė ir jos negalėjo būti apskaitomos kaip UAB „Vizima“ atsargos. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, jog bankroto administratorius neteisėtai atsisako priimti iš jų į balansą įtrauktą trumpalaikį turtą/atsargas: medienos išilginio jungimo stakles KIKUKAWA su presu Mod. FJ-2B ir medienos skersavimo stakles GENAX Nr.302, o taip pat kad neduoda sutikimo šį turtą parduoti, kad gautomis lėšomis atsakovai galėtų kompensuoti neperduotas atsargas.

Teismas taip pat laiko nepagrįstu atsakovės V. Z. nurodytą motyvą, jog medienos apdirbimo staklės tapo bankrutuojančios įmonės nuosavybe tuo pagrindu, kad rangovui nesumokėjus už atliktus staklių remonto darbus, bendrovė įgijo teisę į užsakovui priklausantį turtą, esantį pas rangovą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.656 straipsnyje įstatymų leidėjas numatė, kad jeigu užsakovas nevykdo savo įsipareigojimo sumokėti rangos sutartyje nustatytą atlyginimą arba kitokią sutarties šalių sutartą sumą, rangovas turi teisę išieškoti jam pagal sutartį priklausančias sumas už atliktą darbą iš užsakovui priklausančių įrenginių, likusių medžiagų ir kito užsakovui priklausančio turto, kol užsakovas visiškai su juo neatsiskaitys, arba gali sulaikyti darbų rezultatą tol, kol užsakovas tinkamai neįvykdys savo prievolės. Iš to seka, kad nuosavybė rangovui į užsakovo įrenginius šiam neatsiskaičius už atliktus darbus nepereina. Nuosavybės įgijimo pagrindus reglamentuoja daiktinės, o ne prievolinės teisės normos (CK 4 knygos normos).

Atsakovai neįrodė, kad 2015 metų bankrutuojančios bendrovės balanse apskaitytų atsargų 12 978 Eur sumai nebuvo, balanse pateiktų duomenų nenuginčijo, pripažino, kad bendrovės direktorė V. Z. neperdavė bankroto administratoriui įmonės balanse apskaitomų atsargų ir jų nekompensavo. Todėl teismas konstatuoja, kad, remiantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto nuostatomis, bankroto administratorius, gindamas visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, pagrįstai kreipėsi į teismą dėl 12 978 Eur priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 12 978 Eur skolą. Reikalavimą grindžia 2017 m. kovo 13 d. pasirašyta sutartimi tarp įmonės bankroto administratoriaus ir atsakovų V. Z. ir S. Z., pagal kurią atsakovai įsipareigojo solidariai kompensuoti ieškovei įmonės balanse nurodytų atsargų vertę pinigais iki 2017 m. birželio 1 d. sumokant bankrutavusiai įmonei 12 978 Eur. Teigia, kad atsakovams iki šiol neįvykdžius pasirašytos sutarties pagrindu prisiimtų įsipareigojimų, jie ieškovei yra solidariai skolingi 12 978 Eur.

Nors atsakovai 2017 m. kovo 13 d. pasirašyto susitarimo nenuginčijo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, mano, kad ginčo sprendimui taikytinos civilinės atsakomybės teisės normos ir 12 978 Eur suma turi būti priteisiama tik iš atsakovės V. Z.. Teismas šią išvadą grindžia tokiais motyvais : Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Vizima“ direktore buvo V. Z.. Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nustatė, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Iki šiol pagal balansą trumpalaikis turtas/atsargos bankroto administratoriui nėra perduotas, atlikti minėtus veiksmus įstatymas įpareigoja įmonės vadovą, šiuo atveju direktorę V. Z.. Taigi būtent atsakovė V. Z. neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos (CK 6.246 straipsnis). Neperduodama bankroto administratoriui įmonės balanse apskaitytų atsargų 12 978 Eur sumai, atsakovė padarė žalą bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams (CK 6.247 straipsnis). P. B. apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už tinkamą bendrovės turto apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, t. y. nagrinėjamu atveju direktorė V. Z., kuriai pagal užimtas bendrovėje pareigas tenka atsakomybė už tinkamai neišsaugotą ar neįtrauktą į apskaitą bendrovės turtą, todėl atsakovė yra kalta dėl ieškovei ir jos kreditoriams padarytos žalos. A. V. Z preziumuojamos savo kaltės nenuginčijo (CK 6.248 straipsnis). Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo padaryta 12 978 Eur žala, kurios dydis nurodytas 2015 metų įmonės balanse. (CK 6.249 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas S. Z. savo neteisėtais veiksmais būtų prisidėjęs prie ieškovei padarytos žalos arba kad jis būtų turėjęs pareigą perduoti bankroto administratoriui balanse apskaitytas įmonės atsargas, arba turėjo privalėjo saugoti bankrutavusios įmonės turtą. Aplinkybė, kad atsakovas S. Z. bankrutavusioje įmonėje dirbo direktoriumi gamybai ir yra atsakovės V. Z. sutuoktinis, nesukuria teisinio pagrindo būti solidariai atsakingam už įmonės direktorės veiksmais padarytą žalą ieškovei. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimo atsakovo S. Z. atžvilgiu ir šioje dalyje ieškinį atmeta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad ieškovės pareikštas ieškinys turi būti tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovės V. Z. 12 978 Eur žalos atlyginimą, o taip pat už laikotarpį nuo bylos iškėlimo (2017 m. liepos 4 d.)  iki teismo sprendimo įvykdymo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, o atsakovo S. Z. atžvilgiu ieškinys atmestinas (CK 2. 87 straipsnis, 6. 37 straipsnis, 6.210 straipsnis,  6.246 – 6.249 straipsniai, CPP 178 straipsnis).

              Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė duomenų apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, o nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį ieškovė yra atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Kadangi ieškinys atsakovo S. Z. atžvilgiu atmestas, todėl valstybei priteisiamos teismo turėtos 302 Eur išlaidos, kurias sudaro 10,43 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir 292 Eur žyminis mokestis nuo priteistos sumos (12 978 Eur x 3 % x 75 %) ir 10,43 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės V. Z. (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnis, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vizima“, įmonės kodas 302306785, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 12 978 Eur (dvylika tūkstančių devynis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-07-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškinio atsakovo S. Z. atžvilgiu netenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei po 302 Eur (tris šimtus du eurus) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui M. M. apylinkės M. M. rūmus.

        Teisėja                                      [pasirašyta elektroniniu parašu]                    Virginija Šeškuvienė