Civilinė byla Nr. e3K-3-67-701/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00421-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG Paupio verslo namai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG Paupio verslo namai“ ieškinį atsakovėms „ERGO Insurance SE“ ir akcinei bendrovei Panevėžio statybos trestui dėl statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo ir netesybų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Eventus Pro“, uždaroji akcinė bendrovė „Darnu Group“, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „POSEV“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Spalvonikos fasadai“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalos sampratą, taip pat būsimos žalos įvertinimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1, 3 dalys), aiškinimo ir taikymo. 

2.       Ieškovė, patikslinusi ieškinį, prašė priteisti: 1) solidariai iš atsakovių „ERGO Insurance SE“ (toliau – ir draudikė) ir AB Panevėžio statybos tresto (toliau – ir rangovė) 827 917,61 Eur žalos atlyginimą; 2) iš rangovės 370 983,79 Eur žalos atlyginimą; 3) iš rangovės 27 000 Eur sutartinių netesybų; 4) iš atsakovių 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad rangovė nekokybiškai atliko jos užsakytus rangos darbus, jų trūkumai (atitrūkusios ir krentančios fasado apdailos plytelės (duomenys neskelbtini)) išryškėjo garantinio termino metu. Rangovė nuo 2022 m. balandžio 12 d. nepašalino atliktų rangos darbų trūkumų, todėl ieškovė priversta savo iniciatyva, pasitelkdama trečiuosius asmenis, juos šalinti. Ieškinio sumą sudaro išlaidos, kurias ieškovė patirs (ir patiria), šalindama rangovės atliktų darbų trūkumus (1 198 901,40 Eur), ir rangovei pritaikytos 27 000 Eur (po 150 Eur už 180 dienų) netesybos už rangovės netinkamą sutartinių prievolių vykdymą. Iš draudikės prašoma priteisti solidariai 827 917,61 Eur, nes tokia maksimalia suma draudikė yra užtikrinusi rangovės sutartinių įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu įvykdymą ieškovei.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei solidariai iš atsakovių AB Panevėžio statybos tresto ir „ERGO Insurance SE“ 219 432,82 Eur žalos atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5.       Teismas nurodė, kad byloje ieškovė nepasirinko specialių užsakovo teisių rangos santykiuose gynimo būdų, reiškia reikalavimą dėl būsimų nuostolių atlyginimo, todėl privalėjo įrodyti visas atsakovių civilinės atsakomybės sąlygas.

6.       Teismas, įvertinęs statybos specialistų E. L. ir T. M. (pasitelkti ieškovės ir rangovės), L. U. (pasitelktas rangovės) ir S. M. (pasitelktas atsakovės „ERGO Insurance SE“) išvadas dėl defektų atsiradimo, konstatavo, kad pagrindinė plytelių atsiklijavimo ir kritimo priežastis buvo drėgmės kaupimasis vidiniuose fasado sluoksniuose ir jos ardomasis poveikis pasikeitus oro sąlygoms (užšalimo ar atšalimo ciklų metu).

7.       Teismas konstatavo, kad dėl netinkamo plytelių padengimo klijais, nelygaus armavimo sluoksnio ir plytelių klijavimo netinkamomis oro sąlygomis atsakomybė tenka faktiškai darbus atlikusiam ir atlikimą prižiūrėjusiam asmenims, t. y. rangovei ir techninei prižiūrėtojai. Teismas nusprendė, kad atsakomybė dėl defektų sukeltos žalos turi būti paskirstyta taip: 40 proc. – rangovei, o projektuotojai UAB „Eventus Pro“ ir techninei prižiūrėtojai UAB „Darnu Group“ – po 30 proc.

8.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė tiek pirminiame, tiek patikslintame ieškinyje nurodė, jog reiškia byloje reikalavimą dėl būsimų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo. Pirminiame ieškinyje žalos dydį ieškovė grindė defektų šalinimo išlaidoms apskaičiuoti parengta sąmata, o pareiškime dėl ieškinio reikalavimų padidinimo būsimuosius nuostolius grindė nauja sąmatos redakcija, kurios keitimą lėmė, kaip nurodė ieškovė, darbų kainos padidėjimas. Ieškovė būsimų nuostolių defektams ištaisyti atlyginimą prašė priteisti pagal su UAB „DG statybų valdymas“ sudarytos rangos sutarties 2023 m. rugsėjo 14 d. sąmatą, taip pat pateiktus duomenis apie tai, jog sąmatoje nurodytos išlaidos yra realiai patiriamos, tačiau, teismo vertinimu, pasirašyta rangos sutartis ir pagal ją realiai atliekami mokėjimai / patiriami nuostoliai (bylos nagrinėjimo metu realiai patirta daugiau kaip 910 804 Eur) nėra pakankami ieškovės reikalavimui dėl būsimų, būtinų ir pagrįstų nuostolių pagrįsti.

9.       Teismas nustatė, kad pastatų defektams pašalinti buvo parengtas 2023 m. kovo 6 d. paprastojo remonto aprašas, kuriame pasirinkti kiti sprendiniai, nei buvo nurodyti darbo projekte ir 2018 m. gruodžio 14 d. patvirtintoje technologinėje kortelėje, tarp jų, be kita ko, nuspręsta fasado plyteles pakeisti mažesnėmis (700 × 500 mm ir 300 × 500 mm), tarpus tarp plytelių padidinti iki 10 mm, deformacines siūles išdėstyti taip, jog tarp jų esantys plotai nebūtų didesni nei 9 kv. m, prie langų deformacinėmis siūlėmis atskirti plotai yra net daug mažesni nei 9 kv. m (kai kur sudaro 2 ar 3 kv. m). Taigi, ant pastatų fasado bus klijuojamos tos pačios rūšies plytelės, tačiau jų klijavimas vyks kitokiu būdu.

10.       Teismas nesutiko su atsakovių argumentais, kad dėl naujų sprendinių įgyvendinimo ieškovė ne pašalins defektus, o gaus naują statybos objektą, todėl paprastojo remonto aprašo išlaidos negali būti vertinamos kaip būtinos ir pagrįstos. Teismas nurodė, kad pagal paprastajame remonto apraše nustatytus sprendinius rangovė ruošėsi atlikti rangos sutartimi prisiimtus fasado statybos darbus, juos nurodydama parengtoje technologinėje kortelėje. Taigi, pati rangovė vertino, kad „Ceresit“ gamintojo reikalavimai dėl plytelių dydžio, deformacinių siūlių išdėstymo ir pan. yra pagrįsti. Bet tai, kad naujai pasirinkti sprendiniai yra technologiškai pagrįsti, nereiškia, jog jų įgyvendinimo kaina neturėtų atitikti rinkos kainų.

11.       Atsakovės (rangovės) pateiktą L. U. tyrimo aktą, kuriame specialistas, atlikęs apskaičiavimus „Sistela“ programa, pateikė išvadą, jog plytelių defektams ištaisyti reikia 349 249 Eur pridedant pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), t. y. 422 591 su PVM, teismas įvertino kaip specialisto išvadą, t. y. kartu su visais kitais rašytiniais įrodymais, ir konstatavo, kad šis įrodymas labiau atspindi realią defektų pašalinimo išlaidų rinkos vertę, nes šiuo atveju specialias žinias turintis asmuo pateikė pagal „Sistelą“ programą parengtą konkretų defektų šalinimo darbų vertės apskaičiavimą. Tuo tarpu, teismo vertinimu, ieškovės su į bylą neįtraukta rangove sutarta defektų šalinimo kaina yra šalių derybų rezultatas ir nebūtinai atspindi rinkos kainą, juolab kad byloje nustatyta, jog darbų užsakovė, defektus šalinanti bendrovė ir techninę priežiūrą teikiančios bendrovės yra tarpusavyje susijusios. Teismas pažymėjo, kad specialisto L. U. nustatyta defektų pašalinimo darbų kaina yra artima specialisto S. M. analogišku būdu apskaičiuotai defektų šalinimo kainai (be plytelių) – 353 841,87 pridedant PVM, o tai papildomai patvirtina, kad vertinant defektų šalinimo išlaidas labiau pagrįsta yra remtis specialistų atliktais apskaičiavimais.

12.       Įvertinęs specialistų apskaičiuotų defektų šalinimo darbų kainų vidurkį ir atsižvelgdamas į tai, kad statybos darbams taikomas atvirkštinis PVM, teismas nusprendė, jog ieškovės pagrįstos defektų šalinimo išlaidos (be plytelių) sudaro 351 515,44 Eur, pridėjus plytelių kainą – 197 066,60 Eur su PVM, pagrįstų būsimų dėl defektų šalinimo patirsiančių nuostolių suma sudaro iš viso 548 582,04 Eur. Teismas konstatavo, kad, įvertinus rangovei tenkančią nuostolių dalį (40 proc.), atsakovės atsakomybė už defektus sudaro 219 432,82 Eur.

13.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės, atsakovės „ERGO Insurance SE“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Eventus Pro“ apeliacinius skundus bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Darnu Group“ prisidėjimą prie ieškovės apeliacinio skundo, 2024 m. spalio 24 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą: ieškinį patenkino iš dalies; priteisė ieškovei solidariai iš atsakovių 455 323,10 Eur nuostolių atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 455 323,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; pašalino iš teismo sprendimo argumentus, kad projektuotoja UAB „Eventus Pro“ yra iš dalies atsakinga už defektų statybos rangos darbų garantiniu laikotarpiu atsiradimą; perskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

14.       Kolegija pažymėjo, kad pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti atlyginti 1 149 653,71 Eur būsimas rangovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė ir UAB „DG statybų valdymas“ sudarė rangos sutartį rangovės atliktų darbų trūkumams pašalinti už 1 198 901,40 Eur kainą, todėl atitinkamai ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus, t. y. padidino prašomą priteisti sumą iki 1 198 901,40 Eur. Ieškovė ieškinio patikslinime nekeitė ieškinio faktinio pagrindo, t. y. ir toliau prašė priteisti būsimų rangovės atliktų darbų trūkumų išlaidų (patirsimų nuostolių) atlyginimą, neįrodinėjo ir neprašė priteisti bylos nagrinėjimo metu faktiškai patirtų statybos rangos defektų šalinimo išlaidų atlyginimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą pagal ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus (ir teisinį pagrindą), kuriais ieškovė kaip ir pradiniame ieškinyje, prašė priteisti iš rangovės ir draudikės būsimų rangovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą, o taip pat netesybas.

15.       Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovė, prašydama priteisti atlyginti būsimus nuostolius, nepasirinko CK 6.665 straipsnyje nustatyto specialaus (specialių) savo teisių gynimo būdo (būdų). Kolegija vertino, jog ieškovė pareikštu ieškiniu iš esmės siekia, jog iš rangovės būtų priteistas nuostolių, patirtų šalinant netinkamai atliktų darbų trūkumus, atlyginimas, t. y. pareiškė reikalavimą taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.

16.       Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies atsakinga už trūkumų atsiradimą pripažino projektuotoją. Kolegijos vertinimu, už garantiniu laikotarpiu atsiradusius rangovės atliktų darbų trūkumus dalis atsakomybės negali atitekti darbo projektą parengusiai projektuotojai. Nenustačius projektuotojos atsakomybės už ginčui aktualių statybos rangos trūkumų garantiniu laikotarpiu atsiradimą, kolegija pašalino iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies teismo padarytas išvadas, kad už ginčo defektų atsiradimą iš dalies atsakinga yra projektuotoja.

17.       Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl rangovės atsakomybės už ieškovės įvardytus ginčo objekto defektus, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog dėl tam tikrų defektų atsakomybės dalis tenka statybos techninei prižiūrėtojai, nes nustatyta, kad techninė prižiūrėtoja ne tik pritarė rangovės netinkamai pasirinktai plytelių klijavimo technologijai, bet ir nepakankamai prižiūrėjo rangovės atliekamus fasado įrengimo darbus. Techninės prižiūrėtojos neveikimas (nepakankamas veikimas) vertinamas kaip atliktas pačios užsakovės (ieškovės), nes rangovės atliekamų rangos darbų nepakankama priežiūra iš dalies lėmė nuostolių atsiradimą. Netinkamas statybos techninės priežiūros atlikimas nebuvo pagrindinė defektų atsiradimo priežastis. Pagrindinė defektų atsiradimo priežastis buvo tai, kad fasado plytelių klijavimo darbai buvo atlikti pagal rangovės netinkamai pasirinktą plytelių klijavimo technologiją. Nepakankama rangovės atliekamų rangos darbų techninė priežiūra (leidimas vykdyti darbus pagal plytelėms netinkamą klijavimo technologiją, pastabų nereiškimas, darbų nestabdymas, įskaitant situaciją, kai darbai buvo atliekami netinkamomis oro sąlygomis) laikytina šalutine priežastimi, dėl kurios rangovės netinkamai atlikti darbai buvo priimti kaip tinkamai atlikti. Kadangi nepakankama techninė priežiūra iš dalies turėjo įtakos ieškovės nuostoliams atsirasti, yra pagrindas sumažinti rangovei tenkančią nuostolių atlyginimo dalį, nustatant techninės prižiūrėtojos atsakomybės dalį 17 proc.

18.       Pasisakydama dėl ieškovei priteistino nuostolių atlyginimo dydžio, kolegija nurodė, kad, pagal statybos specialisto L. U. apskaičiavimus, rangovės atliktų statybos rangos darbų trūkumų šalinimo kaina sudaro 349 249 Eur (be PVM), o pagal specialisto S. M. apskaičiavimus – 353 841,87 (be PVM). Nurodyti specialistai trūkumų šalinimo kainą apskaičiavo pagal statybos sąmatų skaičiavimo programą „Sistela“, įvertindami tai, jog, atliekant remonto darbus, būtina demontuoti likusias fasado apdailos plyteles, pašalinti ant fasado likusius plytelių klijus ir armavimo tinko sluoksnį, įrengti naują išorinio armavimo tinko sluoksnį, atkurti fasado plytelių apdailą, nuardyti kitus apdailos elementus, o atlikus remonto darbus – vėl juos grąžinti. Nurodytų specialistų apskaičiavimai beveik sutampa, todėl nėra pagrindo abejoti specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių specialistų apskaičiavimais, kurie atlikti specialia programa pagal rinkos kainą. Pagal ieškovės pateiktą UAB „DG statybų valdymas“ (ieškovės patronuojamoji bendrovė) 2023 m. rugsėjo 14 d. sąmatą, defektų šalinimo kaina sudaro iš viso 1 198 901,40 Eur, t. y. ieškovės nurodoma defektų šalinimo kaina yra kelis kartus didesnė, nei nustatė minėti statybos specialistai. Ieškovės nurodomą defektų šalinimo išlaidų dydį iš esmės lėmė tai, jog pastato fasado defektams šalinti buvo pasirinkti kiti sprendiniai, nei buvo nurodyti darbo projekte ir technologinėje kortelėje, rangos darbus vykdant rangovei. Taigi, ieškovė, siekdama ištaisyti rangovės atliktų darbų trūkumus, ketina darbus vykdyti kitaip, t. y. technologiškai kitu būdu, nei tą darė rangovė pagal tuo metu buvusius sprendinius.

19.       Atsižvelgdama į realumo, būtinumo ir protingumo kriterijus, taip pat į tai, kad civilinė atsakomybė atlieka kompensacinę, o ne baudinę funkciją, kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino nuostolių atlyginimo dydį, pagrįstai vadovavosi statybos specialistų L. U. ir S. M. išvadose pateiktais defektų šalinimo apskaičiavimais (jų vidurkiu), prie kurių pridėjo ieškovės įsigytų plytelių kainą (197 066,60 Eur). Kolegija pažymėjo, jog ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad nurodytų statybos specialistų apskaičiavimai yra nepagrįsti, neišsamūs ar kad nurodyti statybos specialistai yra suinteresuoti nustatyti mažesnę, nei nurodė ieškovė, remonto kainą. Ieškovė remonto darbus pasirinko atlikti kitu būdu, nei rangos darbus atliko rangovė pagal tuo metu buvusius sprendinius, todėl rangovė negali būti atsakinga už ieškovės patirtinų (iš dalies patirtų) išlaidų dydį, pastatą remontuojant technologiškai kitu būdu, juolab kad pagal statybos specialistų apskaičiavimus remonto darbus galima atlikti mažesne kaina. Aplinkybė, kad rangovė nesutiko suremontuoti pastato fasado už statybos specialistų nurodytą kainą, nereiškia, jog remonto kaina neatitinka rinkos kainos. Rangovė laikėsi nuoseklios pozicijos, jog ne ji viena yra atsakinga už atsiradusius defektus. Taigi, įvertinus rangovei tenkančią pareigą atlyginti ieškovei būsimų nuostolių dalį (83 proc.), rangovės atsakomybė už defektus sudaro 455 323,10 Eur.

III. Kasacinio skundo, atsiliepimų į jį ir prisidėjimo prie kasacinio skundo teisiniai argumentai

20.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 24 d. nutartį ir ieškovės ieškinio reikalavimus tenkinti priteisiant ieškovei solidariai iš atsakovių 1 017 498,16 Eur žalos, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Bylą nagrinėję teismai klaidingai taikė CK 6.249 straipsnį, reglamentuojantį žalos sampratą, konkrečiai – procesinę žalos sampratą. Nors žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra materialiosios teisės institutas, žalos faktas ir dydis yra įrodinėjami civilinio proceso priemonėmis. Esminis dalykas, kurį turi įrodyti ieškovas, – patirtos žalos realumas. Realumo kriterijus yra aktualus nepaisant to, kokios žalos reikalauja ieškovas – patirtų išlaidų, negautų pajamų ar būsimos žalos. 

20.2.                      Būsima žala nėra atskira žalos rūšis, kaip, pvz., negautos pajamos, o CK 6.249 straipsnio 3 dalis yra labiau skirta atvejams, kai dėl įvairių priežasčių suskaičiuoti nuostolius tiksliai gali prireikti daug laiko, o tai neatitiktų ieškovo interesų. 

20.3.                      Nagrinėjamoje byloje, pateikusi ieškinį, reikalaujamos atlyginti žalos dydį ieškovė grindė tuo metu turimais įrodymais, pvz., sąmatų programos sudaryta sąmata. Tačiau nagrinėjant bylą ieškovė šiuos nuostolius patyrė jau realiai ir pateikė į bylą juos pagrindžiančius įrodymus, šiuos įrodymus teismas priėmė. Nepaisant to, ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo teismų vis tiek buvo susiaurintas iki būsimos žalos atlyginimo ir ieškovės nuostolių realumą patvirtinantys įrodymai liko iš esmės neįvertinti būtent dėl šios žalos kvalifikavimo pasekmės. Bylą nagrinėję teismai nurodė, kad tuo atveju, jei ieškovė tikėjosi savo realiai patirtų išlaidų, o ne būsimos žalos realumo ir būtinumo įvertinimo, ji turėjo tikslinti savo ieškinio pagrindą. 

20.4.                      Jokia teisės norma nenustato skirtingo žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, įrodinėjimo, priklausomai nuo žalos rūšies, o ieškinio reikalavimas yra formuluojamas bendrai (priteisti būtent žalos atlyginimą). Be to, jokia teisės norma neįpareigoja ieškovo kvalifikuoti savo reikalaujamos žalos rūšies – ieškovas neturi nurodyti, ar jo reikalaujama žala yra tiesioginė, netiesioginė ar būsima. Tai yra teisės ir teisinio kvalifikavimo klausimas, kurį teismas sprendžia savo iniciatyva, o ieškovo pateiktas teisinis vertinimas teismo neįpareigoja.

20.5.                      Bylą nagrinėję teismai iškreipė žalos institutą ir netinkamai taikė CK 6.249 straipsnį būtent procesine šios teisės normos reikšme – ieškovei nebuvo būtina ir reikalinga tikslinti nei savo ieškinio pagrindo, nei dalyko, kadangi jis nesikeitė – nuo pat pradžių ieškovės reiškiamas reikalavimas buvo dėl civilinės atsakomybės taikymo. Keitėsi (didėjimo ir įrodomosios reikšmės linkme) tik byloje esantys įrodymai, kuriais ieškovė įrodinėjo vieną iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – žalą. Toks netinkamas šios teisės normos aiškinimas lėmė, kad, bylą nagrinėjusiems teismams konstatavus, jog ieškovė reikalauja būsimos žalos atlyginimo, realiai liko neįvertinti (ar įvertinti tik formaliai) ieškovės į bylą pateikti ir Vilniaus apygardos teismo priimti įrodymai, pagrindžiantys jos patirtų nuostolių realumą.

20.6.                      Tokia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų klaida yra aktuali ne tik šios bylos nagrinėjimui, bet ir vienodam teisės aiškinimui ir taikymui civilinės atsakomybės bylose: kasacinis teismas turėtų suformuluoti aiškią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę dėl žalos įrodinėjimui keliamų reikalavimų, taip pat dėl žalos rūšies įtakos jos įrodinėjimui, atsižvelgdamas ir į tai, jog, nagrinėjant bylą, žalos dydžio įrodymų gali padaugėti. Išaiškinimas, ar tokiu atveju neišvengiamai būtina tikslinti ieškinio pagrindą ar dalyką, yra reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, kadangi tai lemia, ar pats ieškovas savo ieškinyje turi pateikti reikalaujamos atlyginti žalos teisinį kvalifikavimą, ar ieškovui pakanka leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėti, kad jo nurodytas žalos dydis yra realus, pagrįstas ir protingas.

20.7.                      Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė CK 6.249 straipsnį, kyla kitas teisės aiškinimo ir taikymo klausimas – ieškinio ribų nustatymo problema, kadangi lieka neaišku, kodėl tuo atveju, jei teismas laikė, jog ieškinio ribas sudaro tik būsimos žalos atlyginimo klausimai, į bylą buvo priimti jau de facto (faktiškai) ieškovės patirtą žalą pagrindžiantys įrodymai, taip iš dalies kuriant klaidingą įspūdį dėl bylos nagrinėjimo ribų.

20.8.                      Neįvertinus šių įrodymų, įskaitant pirminius apskaitos dokumentus, lieka neaišku nei kodėl šie įrodymai tuomet buvo pridėti prie bylos, nei tai, ar ieškovė turi teisę šių įrodymų pagrindu reikalauti žalos atlyginimo naujame procese. Teoriškai ieškovė turėtų turėti tokią teisę, jei, priteisus būsimos žalos atlyginimą, vėliau paaiškėja, kad realus žalos dydis yra didesnis. Kita vertus, šiuos įrodymus jau pridėjusi prie bylos, ieškovė tokią teisę praranda, taip vėlgi paneigiant visiško nuostolių atlyginimo principą.

20.9.                      Vienintelis argumentas, kodėl bylą nagrinėję teismai atmetė ieškovės pateiktą sąmatą, buvo tai, jog ieškovė, šalindama defektus, pakeitė darbų atlikimo technologiją ir dėl to esą išaugo darbų atlikimo kaina. Tačiau tokia išvada nėra pagrįsta ir ji nepaneigia to, kad pateikti į bylą įrodymai turėjo būti vertinami, sprendžiant dėl ieškovei priteistino žalos atlyginimo dydžio. Viena vertus, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad net ir tie darbai, kurie neišvengiamai turėjo būti atlikti (pvz., senų plytelių nuėmimas), de facto kainavo daugiau, nei nurodyta specialistų skaičiavimuose. Kita vertus, tokia išvada paneigia pačių bylą nagrinėjusių teismų argumentavimo logiką – bylą nagrinėję teismai nurodė, kad rangovė darbams atlikti pasirinko netinkamą technologiją ir jos atsakomybė tiek dėl netinkamos technologijos pasirinkimo, tiek dėl netinkamai atliktų darbų sudaro 83 proc. Nustačius tai, akivaizdu, kad ieškovė turėjo šią technologiją keisti, nes ji buvo netinkama ir būtent dėl rangovės kaltės. Tačiau lieka neaišku, kodėl neigiamus tokio keitimo padarinius turėjo prisiimti išimtinai ieškovė, jei paraleliai konstatuota rangovės atsakomybė dėl to 83 proc. apimtimi.

21.       Atsakovė UAB Panevėžio statybos trestas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti ieškovės kasacinį skundą, priteisti atsakovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

21.1.                      Ieškovė neįrodė patirtų nuostolių dydžio pagrįstumo, kadangi, į bylą pateikus vien patirtų išlaidų faktą patvirtinančius duomenis (nagrinėjamu atveju apmokėjimo nurodymus), ieškovei nedingsta pareiga įrodyti nuostolių dydžio pagrįstumą. Nesutikdama su ieškovės nurodomu nuostolių dydžiu, rangovė į bylą pateikė įrodymus (specialisto išvadą), paneigiančius nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus. Ieškovės patirtų išlaidų suma buvo daugiau nei tris kartus didesnė, lyginant su specialistų apskaičiuota trūkumų šalinimo suma. Minėtais duomenimis, rangovė įrodinėjo, jog ieškovės reikalaujama nuostolių suma yra neadekvati ir neproporcinga minėtiems darbams atlikti.

21.2.                      Ieškovės siekis išaiškinti atribojimo kriterijus tarp būsimos ir esamos žalos įrodinėjimo yra deklaratyvus, kadangi minėtos problematikos nagrinėjamų teismų sprendimuose nebuvo ir nėra. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai sprendimus netenkinti ieškovės reikalavimo visa apimtimi grindė būtent įrodinėjimo ir rungimosi principo institutais, t. y. ieškovei neįrodžius reikalaujamos priteisti sumos pagrįstumo.

21.3.                      Ieškovė nutyli, jog remonto aprašu nurodyta visai kita fasado įrengimo technologija ir sprendiniai, kurių naštą ieškovė siekė perkelti rangovei. Minėti sprendiniai nepatenka į technologijos pasirinkimo apimtį, jų parinkimas yra išimtinai projektinės dokumentacijos sprendinių lygmuo, todėl, ieškovei ieškiniu neginčijant projektinės dokumentacijos atitikties ir sprendinių, pastarojo vėlesni pakeitimai yra savarankiški sprendiniai, kurių įvykdymo išlaidos niekaip nesusijusios su rangovės atsakomybe šioje byloje.

21.4.                      Ieškovė klaidingai nurodo, jog tam, kad būtų vertinti jos faktiškai patirti nuostoliai (žala), ji privalėjo tikslinti ieškinio pagrindą. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nenurodė ieškovei, jog tam, kad būtų vertinti faktiškai patirti nuostoliai (žala), ieškovė privalėjo tikslinti ieškinio pagrindą. Tokia nuostata yra tik ieškovės subjektyvi nuomonė. Ieškovei nebuvo priteistas visų nuostolių atlyginimas būtent dėl jos netinkamai įvykdytos procesinės prievolės įrodyti žalos dydį.

21.5.                      Teismai tinkamai išnagrinėjo ieškovės pateiktus faktiškai patirtų išlaidų ir žalos dydžio įrodymus. Pirmosios instancijos teisme vyko septyni teismo posėdžiai, iš kurių šeši teismo posėdžiai įvyko ieškovei pateikus pareiškimą padidinti ieškinio reikalavimus. 

21.6.                      Pirmosios instancijos teismas pridėjo visus ieškovės pateiktus įrodymus ir jais vadovavosi priimdamas sprendimą, analogiškai šia apimtimi apeliacinės instancijos teismas nutartimi paliko sprendimą galioti. Hipotetiškai svarstant, jeigu teismas būtų atsisakęs priimti ieškovės įrodymus, pagrindžiančius faktiškai patirtas išlaidas, tokiu atveju būtų buvę galima teigti, jog teismas nepagrįstai atribojo žalos įrodinėjimą dėl būsimos (esamos) žalos, tačiau taip neįvyko, teismas duomenis priėmė, juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovei nebuvo priteistas jos prašomas žalos atlyginimas dėl aplinkybės, jog ji neįrodė prašomos atlyginti žalos dydžio pagrįstumo.

22.       Atsakovė „ERGO Insurance SE“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti ieškovės kasacinį skundą, priteisti atsakovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

22.1.                      Ieškovė suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, kaip reikalavimą dėl būsimų nuostolių atlyginimo priteisimo. Nė viename civilinio proceso etape ieškovė nebuvo nurodžiusi, kad ji prašo žalą atlyginti tik pagal jos teikiamas sąskaitas, darbų aktus ir apmokėjimo dokumentus, todėl teismas neturėjo teisės savavališkai keisti ieškinio dalyko ir pagrindo ir spręsti realiai ieškovės patirtų išlaidų atlyginimo priteisimo klausimo. 

22.2.                      Realūs, būtini ir protingi nuostoliai, kuriuos ieškovė patirs šalindama nurodytus defektus, buvo nustatyti pagal ekspertų skaičiavimus dėl remonto darbų rinkos kainos ir pridėjus prie jos plytelių kainą. Nėra pagrindo teigti, kad nuostolių realus, būtinas ir protingas dydis buvo nustatytas neteisingai.

22.3.                      Teismai visiškai pagrįstai nusprendė, kad ieškinio dalykas ir pagrindas – reikalavimas dėl būsimų nuostolių atlyginimo priteisimo – byloje nebuvo keičiamas, ir ieškinio reikalavimus nagrinėjo kaip reikalavimus dėl būsimų nuostolių atlyginimo priteisimo, atitinkamai vertino 2023 m. rugsėjo 14 d. sąmatoje nurodytos defektų šalinimo kainos pagrįstumą, kadangi būtent ja buvo grindžiamas ieškinio dalykas.

22.4.                      Ieškovė kasaciniame skunde nepagrįstai tapatina žalos ir ieškinio dalyko sąvokas, teigdama, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo ar reikalavimas dėl būsimos žalos atlyginimo yra iš esmės tapatūs reikalavimai. Net jei ir būtų laikoma, kad žala – būsima ar esama – vis tiek yra žala, negalima teigti, kad ieškinio dalykas yra visiškai toks pats, kai pareiškiamas reikalavimas dėl realių nuostolių atlyginimo priteisimo ir kai pareiškiamas reikalavimas dėl būsimų nuostolių atlyginimo priteisimo. Pasirinktas teisių gynybos būdas ir materialusis teisinis reikalavimas akivaizdžiai skiriasi.

22.5.                      Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad Lietuvos apeliacinis teismas skirstė žalą į esamą ir būsimą ir dėl to kaip nors neteisingai taikė žalos vertinimo kriterijus – nevertino jos į bylą pateiktų įrodymų, pagrindžiančių realiai patirtas išlaidas. Teismas nei skirstė žalą į rūšis, nei kaip nors siaurino jos sampratą, nei su ja susiejo savo motyvus dėl skundžiamoje nutartyje nustatyto žalos dydžio. Tarp teismo motyvų nėra nė vieno sakinio, kad (i) teismas nevertina ieškovės įrodymų, pagrindžiančių realiai patirtas išlaidas, ar (ii) kad juos atmeta dėl to, jog ieškinys yra pareikštas dėl būsimų nuostolių atlyginimo. 

22.6.                      Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nėra nurodęs, kad nevertina ieškovės įrodymų, pagrindžiančių realias išlaidas, ar kad jie nesusiję su ieškinio dalyku bei pagrindu. Lietuvos apeliacinis teismas tiesiog pažymėjo, kad pagrindinis kriterijus, sprendžiant dėl būsimų išlaidų atlyginimo priteisimo, yra padarytos žalos pašalinimo išlaidų būtinumas. Taigi, ieškovas, siekdamas, kad būtų priteistas padarytos žalos pašalinimo būsimų išlaidų atlyginimas, turi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonės įrodyti būsimų išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Teismas žalos dydį nustatė vadovaudamasis visai kitais motyvais, nei nurodomi kasaciniame skunde: 1) teismas nusprendė, kad ieškovės prašomi atlyginti nuostoliai neatitinka rinkos kainos; 2) ieškovės prašomi atlyginti nuostoliai susiję su visai kitokiais fasado sprendiniais ir jų įgyvendinimu; 3) ieškovės prašomi atlyginti nuostoliai nesusiję priežastiniu ryšiu su rangovės veiksmais.

22.7.                      Esminis klausimas, kuris byloje turėtų būti keliamas ir kurį pagrįstai kėlė teismai, kokia yra šių defektų šalinimo rinkos kaina, taip pat kokios išlaidos yra iš tiesų būtinos ir protingos dėl rangovės kaltės atsiradusiems defektams pašalinti ir kokios atitiktų kompensacinę civilinės atsakomybės paskirtį. Teismai pagrįstai ją nustatė pagal ekspertų apskaičiavimus, o ne pagal ieškovės pateiktą sąmatą ar kitus jos minimus įrodymus, pagrindžiančius tariamai realias išlaidas.

22.8.                      Be to, ieškovė trūkumams šalinti pasitelkė UAB „DG statybų valdymas“, kuri yra susijusi bendrovė. 2023 m. gegužės 4 d. statybos rangos sutartį pasirašė vienas ir tas pats asmuo, todėl nėra pagrindo statybos rangos sutartyje ar papildomuose susitarimuose nurodytų kainų laikyti per se (savaime) objektyviomis, atitinkančiomis rinkos kainas, būtinomis, net jeigu ieškovė pagal šią sutartį savo kitai įmonei kokias nors sumas ir sumokėtų. Kaip teisingai pažymėjo Vilniaus apygardos teismas, sutartyse sutarta kaina yra derybų rezultatas ir ji nebūtinai atspindi rinkos kainą. Net du ekspertai apskaičiavo, kad defektų šalinimo rinkos kaina yra daug mažesnė.

22.9.                      Teismai teisingai nustatė faktą, kad UAB „DG statybų valdymas“ kainos dydį lėmė pakeisti fasado sprendiniai. Aplinkybė, kad ieškovės nurodomą defektų šalinimo išlaidų dydį iš esmės lėmė ir tai, jog pastato fasado defektams šalinti buvo pasirinkti kiti sprendiniai, nei buvo nustatyti darbo projekte ir technologinėje kortelėje, rangos darbus vykdant rangovei, yra nustatyta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, todėl kasaciniame teisme ši aplinkybė neturėtų būti iš naujo nustatoma.

22.10.                      Teigdama, kad teismai tariamai nevertino jos pateiktų patirtų išlaidų įrodymų, kad susiaurino žalos sampratą ir pan., ieškovė iš tiesų kelia ne civilinio proceso teisės normų pažeidimo, o įrodymų vertinimo klausimą, t. y. pateikia savo nuomonę, kaip turėjo būti vertinami įrodymai byloje, kuriais įrodymais turėjo vadovautis teismas, apskaičiuodamas žalos dydį. Ieškovė, prisidengdama tariama teisės problematika, nebūtais teisės normų pažeidimais, iš esmės tik siekia, kad minėti įrodymai būtų kitaip interpretuojami, jų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados ir nustatytos aplinkybės, palankios jai. 

22.11.                      Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies galima aiškiai suprasti, kokiais motyvais teismas grindė procesinį sprendimą, kokiais įrodymais remdamasis nustatė žalos dydį, kodėl ieškovės nurodytą žalos dydį laikė nepagrįstu.

22.12.                      Kasacinio skundo rezoliucinėje dalyje ieškovė prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir jos ieškinio reikalavimus tenkinti, priteisiant jai solidariai iš atsakovių 1 017 498,16Eur žalos atlyginimą, nors toks reikalavimas yra nepagrįstas ir peržengia ieškinio ribas bei maksimalią draudimo sumą, kuria draudikė buvo apdraudusi rangovę.

23.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Eventus Pro“ prisidėjimu prie ieškovės kasacinio skundo prašo ieškovės kasacinį skundą tenkinti, priteisti trečiajam asmeniui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

24.       Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų ir kasacinio nagrinėjimo dalyko

25.       Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pagal ją kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus, be to, tik tuos teisės klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje 3K-7-50-313/2024 56 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nuostatos, kad kasacinis teismas kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, teisėjų kolegija laikosi nagrinėdama ieškovės UAB „DG Paupio verslo namai“ kasacinį skundą, nes nenustatyta pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys).

26.       Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų, arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013).

27.       Ieškovė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu, kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnyje įtvirtintą žalos sampratą. Teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų, toliau pasisakys šiuo teisės aiškinimo ir taikymo klausimu.

 Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su (ne)tinkamu CK 6.249 straipsnio taikymu

28.       Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai taikė CK 6.249 straipsnį, reglamentuojantį žalos sampratą. Pasak ieškovės, esminis dalykas, kurį turi įrodyti ieškovas, – patirtos žalos realumas, ieškovė pateikė įrodymus dėl 910 804 Eur žalos realumo, tačiau teismas priteisė tik 455 323,10 Eur. Su šiuo kasacinio skundo argumentu sutikti nėra jokio pagrindo. 

29.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016, 32 punktas; 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017, 37 punktas). 

30.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensuojamąją funkciją ir siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų. Tokiais atvejais, pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, teismas gali įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012; 2024 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-313/2024, 55 punktas). Tiek pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalies normą, tiek pagal teismų praktiką būsimos žalos dydžiui taikytinas realaus tikėtinumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-313/2024, 57 punktas).  

31.       Pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl būsimų išlaidų atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra padarytos žalos pašalinimo išlaidų būtinumas. Taigi, ieškovas, siekdamas, kad būtų priteistas padarytos žalos pašalinimo būsimų išlaidų atlyginimas, turi CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti būsimų išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022, 77 punktas). 

32.       Rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos patyrusiam asmeniui (ieškovui) tenka pareiga įrodyti tokios žalos dydį, atsakovui – paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus

33.       Taigi būsimos žalos įvertinimo institutas skirtas atvejams, kai nuostoliai dar nėra patirti, bet jų realiai gali atsirasti ateityje, arba dėl įvairių priežasčių suskaičiuoti nuostolius tiksliai gali prireikti daugiau laiko, o tai neatitiktų nukentėjusiojo interesų. Įrodinėjant būsimą žalą yra svarbu pagrįsti realią šios žalos atsiradimo tikimybę. Paprastai tokiu atveju yra remiamasi teoriniais galimų situacijų modeliavimais, skaičiavimais, kokia galėtų būti atitinkamų ateityje atsirasiančių nuostolių suma ir pan. Tuo tarpu reikalaujant priteisti realių nuostolių atlyginimą įrodinėjama, kad žala jau yra patirta, ją galima nustatyti ir apskaičiuoti tiksliai, ji nebėra numanoma. Tačiau vien įrodymų, pagrindžiančių realios žalos atsiradimo faktą, nepakanka. Abiem atvejais – tiek įrodinėjant realią žalos atsiradimo tikimybę, tiek realios žalos atsiradimo faktą – būtina pagrįsti ir šios žalos dydį, t. y. kad atitinkamos išlaidos buvo (bus) būtinos ir pagrįstos. 

34.       Atsižvelgiant į tai, priešingai nei teigia ieškovė, patirtos žalos realumas nėra esminis kriterijus, kurį turi pagrįsti ieškovas, siekdamas įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas. Be aplinkybės, kad žala jau yra patirta arba yra reali tikimybė, kad ji atsiras ateityje, turi būti įrodytas ir žalos dydis. Pažymėtina, kad faktinis atitinkamų išlaidų patyrimas savaime nereiškia, kad šios išlaidos yra automatiškai pripažįstamos žala CK 6.249 straipsnio prasme, šių išlaidų prašanti šalis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis dar turi pagrįsti šių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, be to, turi būti įvertintas ir priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. 

35.       Toks aiškinimas yra grindžiamas tuo, kad civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-701/2019, 53 punktas).

36.       Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 6.249 straipsnį, reglamentuojantį žalos sampratą, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo nepagrįstai susiaurintas. 

37.       Ieškovė pradiniu ieškiniu teigė, kad tai, jog šio ieškinio pareiškimo dieną ji nėra faktiškai patyrusi visų išlaidų rangovės atliktų darbų trūkumams pašalinti, nėra teisinė kliūtis nepriteisti ieškovei jos būsimų išlaidų atlyginimo, nes šios išlaidos yra būtinos, realiai bus patirtos ir nesudėtingai įrodomos (apskaičiuojamos). Ieškovė nurodė, kad jos pasirinktas teisių gynimo būdas yra atlyginti jos būsimas darbų trūkumų šalinimo išlaidas, kurios sieks 1 122 653,71 Eur, būsimas išlaidas įrodinėjo lokaline sąmata, sudaryta programa „Astera“. 2023 m. rugsėjo 15 d. gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio reikalavimo dydžio padidinimo. Ieškovė nurodė, kad defektų šalinimo sąmata padidėja (nuo 1 122 653,71 Eur iki 1 198 901,40 Eur), ir pateikė teismui patikslintą defektų šalinimo sąmatą. Ieškovė papildomai pažymėjo, kad, jai patikslinant ieškinio reikalavimo dydį, nėra keičiamas nei ieškinio dalykas, nei pagrindas. Taigi byloje susiklostė situacija, kai ieškovė pareiškė reikalavimą dėl būsimos žalos atlyginimo priteisimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu žalą (jos dalį) patyrė faktiškai ir pateikė į bylą tai pagrindžiančius dokumentus, tačiau ieškinio dalyko ir reikalavimo pagrindo nekeitė. 

38.       Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, ieškovas ieškinyje privalo nurodyti reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Remiantis dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), ieškinio faktinį pagrindą ir ieškinio dalyką, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, pasirenka ir gali keisti tik ieškovas.

39.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Minėta, teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 24 punktas ir jame nurodyta ankstesnė kasacinio teismo praktika).

40.       Aiškindamas ir taikydamas teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus ieškinio elementams (dalykui ir pagrindui), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

41.       Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką. Asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-313/2021, 49 punktas).

42.       Pažymėtina, kad tinkamas ieškinio dalyko suformulavimas yra ypač svarbus tolimesnei bylos eigai, kadangi proceso šalis, kuriai pareikštas ieškinys, atsižvelgdama į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, teikia atsikirtimus, gali pripažinti ieškinį visiškai arba iš dalies, pareikšti priešieškinį. Dėl to ieškinyje suformuluotas reikalavimas lemia bylos proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-472/2012).

43.       Kaip jau nurodyta pirmiau, ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad ateityje ji patirs 1 198 901,40 Eur defektų šalinimo išlaidų. Būtent tokia apimtimi byla buvo nagrinėjama tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, todėl ieškovės argumentai, jog jos reikalavimas nepagrįstai buvo susiaurintas iki būsimos žalos atlyginimo, yra atmestini kaip nepagrįsti. Ieškinio reikalavimas pagrįstai buvo nagrinėjamas atsižvelgiant į ieškovės pasirinktą jos pažeistų teisių gynimo būdą, o bylą nagrinėję teismai neturėjo teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų. Šiuo atveju sutiktina ir su draudikės atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytais argumentais, kad bylą nagrinėję teismai nei skirstė žalos į atitinkamas rūšis, nei siaurino žalos sampratą, nei su žalos samprata siejo nustatytą žalos dydį, taigi nėra pagrindo teigti, kad buvo netinkamai taikyta CK 6.249 straipsnyje nustatyta žalos samprata ar iškreiptas žalos atlyginimo institutas.

44.       Ieškovė kasaciniame skunde pažymi, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nurodė, kad tuo atveju, jei ieškovė tikėjosi savo realiai patirtų išlaidų, o ne būsimo žalos realumo ir būtinumo įvertinimo, ji turėjo tikslinti ieškinio pagrindą. Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

45.       Priešingai nei teigia ieškovė, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas savo procesiniuose sprendimuose nenurodė, kad tam tikri ieškovės reikalavimai yra atmetami ar nevertinami dėl to, kad ieškovė nepatikslino ieškinio reikalavimų (nepakeitė ieškinio pagrindo). Pažymėtina, kad ieškinys dėl tam tikros būsimų išlaidų dalies buvo atmestas ne dėl to, kad ieškovė nepatikslino ieškinio reikalavimų, o dėl to, kad ji neįrodė būsimų nuostolių pagrįstumo ir būtinumo. Kaip teisingai pažymima atsakovės AB Panevėžio statybos tresto atsiliepime į kasacinį skundą, pirmosios instancijos teismo teisėja teismo posėdžio metu tik teiravosi, ar ieškinys nebus tikslinamas, teismas neišsakė pozicijos, jog tam, kad būtų vertinama realiai ieškovės patiriama žala, ieškinys turėtų būti patikslintas.

46.       Nepagrįstais laikytini ir kasacinio skundo argumentai, kad priimdamas ieškovės teikiamus įrodymus teismas sudarė klaidingą įspūdį dėl bylos nagrinėjimo ribų praplėtimo.

47.       Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi, įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Kasacinis teismas, atskleisdamas reikalavimų įrodymams turinį, yra nurodęs, kad sąsajumas reiškia, jog faktiniai duomenys yra susiję su byla, t. y. jie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis), o leistinumas savo ruožtu reiškia, kad atitinkami faktiniai duomenys gali būti įrodymais pagal proceso įstatymą, kitaip tariant, proceso įstatyme nėra įtvirtinto draudimo ar ribojimo remtis tam tikrais faktiniais duomenimis kaip įrodymais (tokie draudimai (ribojimai) yra įtvirtinti, pvz., CPK 177 straipsnio 3–5 dalyse) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 39 punktas; 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023, 81 punktas).

48.       Pažymėtina, kad ieškovė ne kartą akcentavo, jog faktines defektų šalinimo išlaidas patvirtinantys įrodymai į bylą teikiami siekiant pagrįsti būsimos žalos realumą, t. y. kad ieškovė atlieka defektų šalinimo darbus ir jau patiria išlaidų. Taigi aptariami įrodymai atitinka pirmiau nurodytą sąsajumo reikalavimą, kadangi jais grindžiamas ieškovės patiriamų nuostolių realumas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos įrodymus priėmė ir juos pridėjo prie nagrinėjamos bylos medžiagos, ir tai nelaikytina bylos nagrinėjimo ribų praplėtimu.

49.       Kasaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad bylą nagrinėję teismai nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, pagrindžiančių realiai patiriamas defektų šalinimo išlaidas. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo teiginius laiko nepagrįstais. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas savo procesiniuose sprendimuose nenurodė, jog nevertina į bylą ieškovės pateiktų įrodymų, pagrindžiančių faktiškai ieškovės patiriamas išlaidas. Priešingai, pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad pasirašyta rangos sutartis ir pagal ją realiai atliekami mokėjimai ar patiriami nuostoliai (bylos nagrinėjimo metu realiai patirta daugiau kaip 910 804 Eur) nėra pakankami ieškovės reikalavimui dėl būsimų, būtinų ir pagrįstų nuostolių pagrįsti (sprendimo 61 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė rašytinius realiai atliekamų mokėjimų už defektų šalinimą įrodymus, o aplinkybė, jog defektams šalinti buvo pasitelkta susijusi bendrovė, nepaneigia realiai patirtų nuostolių buvimo, nes nepriklausomai nuo to, kas atlieka defektų šalinimą, byloje nėra duomenų, kad už jų šalinimą išrašytos sąskaitos faktūros būtų fiktyvios, o darbai atliekami neatlygintinai (sprendimo 82 punktas), t. y. teismas rėmėsi šiais įrodymais konstatuodamas ieškovės patiriamos žalos realumą. 

50.       Vis dėlto, kaip jau nurodyta pirmiau, įrodžiusi žalos (patiriamos ar būsimos) realumą, ieškovė taip pat turėjo įrodyti defektų šalinimo išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju bylą nagrinėję teismai, įvertinę byloje esančių įrodymų visumą (įskaitant ir ieškovės pateiktus faktiškai atliekamų darbų įrodymus), nusprendė, kad šių įrodymų nepakanka patvirtinti, jog ieškovės nurodomos 1 198 901,40 Eur defektų šalinimo išlaidos bus (buvo) būtinos ir pagrįstos. Teismai atkreipė dėmesį, kad ieškovės nurodoma būsimų nuostolių suma yra daugiau nei tris kartus didesnė nei atitinkamų statybos specialistų apskaičiuota defektų šalinimo suma, todėl vertino, kad ieškovės nurodoma suma neatspindi rinkos kainos. Be to, teismų nustatyta, kad dalis ieškovės nurodomų nuostolių susiję su visai kitokiais fasado sprendiniais ir jų įgyvendinimu. Tai, kad atitinkamas defektų šalinimo išlaidas ieškovė jau yra patyrusi, savaime nereiškia, jog šios išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, ypač atsižvelgiant į tai, jog mokėjimai buvo atliekami su ieškove susijusiai įmonei. Taigi bylą nagrinėję teismai vertino, kad ieškovė visa apimtimi neįrodė prašomų priteisti būtinų ir pagrįstų nuostolių, laikė, jog vertinant defektų šalinimo išlaidas labiau pagrįsta yra remtis ekspertų atliktais apskaičiavimais, todėl teigti, kad teismai neįvertino ieškovės į bylą pateiktų įrodymų, nėra jokio pagrindo.

51.       Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja. Kasaciniame skunde ieškovė taip pat teikia argumentus, susijusius su ieškovės pasirinktos defektų šalinimo technologijos pagrįstumu ir jos įtaka defektų šalinimo išlaidų dydžiui, tačiau nenurodo kasacijos pagrindo, todėl teisėjų kolegija dėl šių argumentų nepasisako (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

52.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija padaro išvadą, jog kasaciniu skundu nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žalos sampratą (CK 6.249 straipsnis). Dėl to konstatuotina, kad naikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį remiantis kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

53.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

54.       Ieškovės kasacinio skundo netenkinant, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovės.

55.       Atsakovė „ERGO Insurance SE“ pateikė įrodymus, patvirtinančius kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 4114 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, ir prašo priteisti šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašoma priteisti išlaidų teisinei pagalbai rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą atlyginimo suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.14 punktuose nustatytą maksimalų dydį, todėl atsakovės prašymas dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies, jai priteisiant maksimalią už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą priteistiną sumą – 3804 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

56.       Atsakovė AB Panevėžio statybos trestas pateikė įrodymus, patvirtinančius kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 3884,10 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, ir prašo priteisti šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašoma priteisti išlaidų teisinei pagalbai rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą atlyginimo suma viršija Rekomendacijos 7, 8.14 punktuose nustatytą maksimalų dydį, todėl atsakovės prašymas dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo taip pat tenkintinas iš dalies, jai priteisiant maksimalią už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą priteistiną sumą – 3804 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

57.       Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Eventus Pro“ bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant prisidėjimą prie kasacinio skundo, neatlyginamos, kadangi kasacinis skundas netenkintas.

58.       Ieškovė už kasacinį skundą sumokėjo 5192 Eur žyminio mokesčio. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4, 7 dalių, 82 straipsnio nuostatomis, šiuo atveju už kasacinį skundą turėjo būti sumokėta 5024 Eur žyminio mokesčio (kasaciniame skunde klaidingai nurodyta ginčijama suma, turėtų būti 539 765 Eur). Nustačius, kad sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikalaujama pagal įstatymus, ieškovei grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis – 168 Eur (5192 Eur – 5024 Eur) (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

59.       Kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei „ERGO Insurance SE“ (j. a. k. 302912288) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG Paupio verslo namai“ (j. a. k. 300115450) 3804 (trijų tūkstančių aštuonių šimtų keturių) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. 

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei Panevėžio statybos trestui (j. a. k. 147732969) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DG Paupio verslo namai“ (j. a. k. 300115450) 3804 (trijų tūkstančių aštuonių šimtų keturių) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „DG Paupio verslo namai“ (j. a. k. 300115450) 168 (vieno šimto šešiasdešimt aštuonių) Eur dalį žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. gruodžio 12 d. per akcinę bendrovę SEB banką mokėjimo nurodymu Nr. 1109.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                            Virgilijus Grabinskas

                                    Antanas Simniškis

       Dalia Vasarienė