Civilinė byla Nr. e2A-1442-555/2022
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00636-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.2.2.7; 2.6.1.3.6; 3.3.1.18.2
(S)
Kauno apygardos teismas
S P R E N D I M A s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. D. ir G. D. dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-133-1060/2022 pagal ieškovų L. D. ir G. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alavina“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai L. D. ir G. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami iš atsakovės UAB „Alavina“ priteisti 14 191,00 Eur bendrą sumą pagal 2014 m. liepos 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį, padalinus lygiomis dalimis, t. y. po 7 095,50 Eur ieškovės L. D. ir ieškovo G. D. naudai, priteisti ieškovams 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad 2014 m. liepos 24 d. jie (pardavėjai) ir atsakovė (pirkėja) sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovai pardavė, o atsakovė nupirko pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pastatas priklausė ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pastato nuomininkas iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvo atsakovė 2002 m. rugsėjo 27 d. sudarytos nuomos sutarties pagrindu. Pagal pirkimo–pardavimo sutarties 3.1. punktą, pastato sutartinė kaina – 49 000,00 Lt (14 191,00 Eur). Pagal pirkimo–pardavimo sutarties 4.1. punktą, pirkėjas (atsakovė) sumokėjo pardavėjams (ieškovams) už parduotą pastatą 49 000,00 Lt prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau faktiškai atsakovė šios sutarties sąlygos nebuvo įvykdžiusi, šalys, prieš pasirašydamos pirkimo–pardavimo sutartį, žodžiu susitarė, kad kaina bus sumokėta perdavus pastatą atsakovei. 2018 m. spalio 19 d. sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovai, kaip atsakovės akcininkai, pardavė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis valdomas akcijas, iš viso – 4 976,00 vardines paprastąsias UAB „Alavina“ akcijas už 92 700,00 Eur R. Č., I. Č. ir K. V.. Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu šalys žodžiu sutarė, kad ieškovų parduodamų akcijų pirkėjai padengs UAB „Alavina“ įsiskolinimą seniems akcininkams (ieškovams) už parduotą nekilnojamąjį turtą, t. y. pastatą. Įsiskolinimas iki šios dienos nėra padengtas. 2021 m. kovo 30 d. ieškovai pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė, kad atsakovė iki šiol neatsiskaitė už pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu parduotą nekilnojamąjį turtą. Neatsiskaitymo faktą patvirtina atsakovės buhalterinėje apskaitoje už 2018 m. sausio 1 d.– 2018 m. spalio 16 d. laikotarpį esantis 14 191,00 Eur (t. y. pastato kainos dydžio) kreditorinis įsiskolinimas, kuris įvardintas kaip „kitos finansinės skolos“. Pretenzijoje ieškovai pažymėjo, kad, siekdami susigrąžinti skolą, ne kartą žodžiu kreipėsi į atsakovės vadovybę ir akcininkus, o atsakovė vengia vykdyti įsipareigojimus, t. y. sumokėti pirkimo–pardavimo sutartyje numatytą kainą (14 191,00 Eur) ir prašė ne vėliau kaip per 20 darbo dienų po šios pretenzijos pateikimo pervesti 14 191,00 Eur bendrą sumą padalinus lygiomis dalimis, t. y. po 7 095,50 Eur, į ieškovų atsiskaitomąsias sąskaitas. Pretenzija buvo išsiųsta atsakovei registruotu laišku ir atsakovės elektroniniu paštu. Atsakovė per pretenzijoje nurodytą terminą su ieškovais neatsiskaitė, taip pagal pirkimo–pardavimo sutartį likdama skolinga ieškovams 14 191,00 Eur (49 000,00 Lt). Atsakovė atsakymo ar paaiškinimų į pretenziją nei raštu, nei žodžiu nepateikė.
3. Atsakovė UAB „Alavina“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad, atsižvelgiant į tarp ginčo šalių sudarytos 2014 m. liepos 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties 4.1. punktą ir 4.2. punktą, akivaizdu, jog atsakovė tinkamai ir pilnai atsiskaitė su ieškovais ir šią aplinkybę ieškovai patvirtino šalių sudarytoje notarinėje sutartyje. Dėl to ieškovų teiginiai, jog atsakovė su jais neatsiskaitė yra aiškiai melagingi. Tuo tarpu ieškovų teiginys, kad prieš pasirašydamos pirkimo–pardavimo sutartį, jie žodžiu susitarė, jog kaina bus sumokėta perdavus pastatą atsakovei, įvertinant aplinkybę, jog ieškovas G. D., sudarant sandorį buvo tiek vienas iš pardavėjų, tiek ir pirkėjo atstovas, kyla klausimas, kada ieškovas pakeitė susitarimą dėl atsiskaitymo už parduotą / įsigytą sandėlį ir kodėl tai nebuvo užfiksuota notarinėje sutartyje. Šiuo atveju ieškovai piktnaudžiauja procesu reikšdami nepagrįstą ieškinį, o pagrindą tą jiems daryti suteikia aplinkybė, jog ieškovai ginčo sandorio sudarymo metu buvo ne tik parduoto turto savininkai, tačiau ir pirkėjo (atsakovės UAB „Alavina“) akcininkai, o ieškovas G. D. ir UAB „Alavina“ direktorius. Ieškovų teiginys, jog sudarydami sandėlio pirkimo–pardavimo sutartį, jie sutartyje nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, t. y. kad už perkamą sandėlį buvo atsiskaityta, nors, kaip patys teigia, taip nebuvo padaryta, veikdami tyčia suklastojo dokumentą. 2018 m. spalio 19 d. sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi perleidžiant atsakovės akcijas R. Č., I. Č. ir K. V. nieko nebuvo net užsiminta apie tarimai esančias skolas ieškovams. Minėtieji asmenys niekuomet nesitarė su ieškovais dėl tariamos skolos grąžinimo. Atsakovės balanse esančioje grafoje „kitos finansinės skolos“ minėtoji suma nėra įtraukta. Ieškovų į bylą pateiktas dokumentas yra be parašų ir neaiškios kilmės. Sudarant UAB „Alavina“ akcijų perleidimo sutartį, ieškovai naujiesiems bendrovės akcininkams neperdavė visų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. Sudarius akcijų perleidimo sutartį, ieškovai atsisakė sudaryti ir pasirašyti dokumentų priėmimo–perdavimo aktą, todėl ieškovai, jau sudarydami akcijų perleidimo sandorį, planavo ateityje nepagrįstai pasipelnyti atsakovės sąskaita.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, atsakovės naudai iš ieškovų priteisė po 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai – po 19,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas vertino, kad šalys, sudarydamos ginčo pirkimo–pardavimo sutartį, realiai galėjo įrašyti nuostatą, jog yra neatsiskaityta už įsigytą turtą, kadangi tokia pozicija iš esmės būtų atitikusi ir banko paskolos nuostatas. Tačiau ieškovai nurodo, priešingai, kad iš pradžių buvo derėtasi su banku, sudarytos su banku sutartys ir paskui sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis. Tai, jeigu ieškovai būtų laikęsi ir tokios pozicijos, nėra suprantama, kodėl žinant iš anksto, kad paskola bus teikiama tik autoserviso statybai, ieškovai įrašė nuostatą į pirkimo–pardavimo sutartį, kad atsiskaityta pagal sutartį.
6. Teismas, vertindamas ieškovų ir atsakovės atstovo paaiškinimus, padarė labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovės vadovas R. Č. nežinojo apie susitarimą tarp susijusių asmenų dėl atsiskaitymo už pastatą. Teismas sprendė, kad, jeigu naujasis atsakovės vadovas būtų žinojęs apie skolą už įsigytą pastatą, kaip skolą tiekėjams, būtų grąžinęs paskolą kaip ir kitas paskolas tiekėjams. Atsakovės vadovas R. Č. nežinojo apie įsipareigojimą dėl skolos, sudarydamas akcijų pirkimo–pardavimo sutartį 2018 m.
7. 2014 m. gegužės 29 d. UAB „Alavina“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokole Nr. 2 tik nurodyta, kad nutarta išpirkti iš L. D. pastatą – sandėlį už 49 000,00 Lt. Šiame dokumente nėra nurodyta, kad daiktas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise abiem akcininkams ir vadovui, nėra nurodyta asmeninių interesų vertė, nėra nurodyta atsiskaitymo tvarka. Taigi, informacija apie asmeninių interesų aplinkybes nebuvo pateikta nei raštu nei įrašyta į juridinio asmens organų posėdžio protokolą. Susiklostė tokia situacija, kurios ieškovas G. D. privalėjo vengti, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 3 dalį, tiek pirkimo–pradavimo sutarties sudarymo metu, tiek akcijų perleidimo metu, nes jo asmeniniai interesai prieštaravo ar galėjo prieštarauti juridinio asmens interesams.
8. Teismas pažymėjo, kad situacijos nekeičia tai, kad pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu valdymo organai buvo tie patys asmenys ir buvo informuoti apie tokį sandorį. Perleidus akcijas naujiems savininkams, vadovo pareigos išliko ir naujiems akcininkams. Priešingu atveju, nesant patikimų duomenų, patvirtinančių įstatymų reikalavimus atitinkančius valdymo organų narių veiksmus, susidarytų ydinga situacija, kai buvę valdymo organo nariai turėtų teisę perkelti savo atsakomybės naštą ir reikalauti įmonės vykdyti prievoles pagal buvusių valdymo organų narių susitarimus, sudarytus „tarp savęs“. Teismo vertino, toks sandoris negali sukelti teisinių pasekmių atsakovei.
9. Teismas sprendė, kad ieškovų paaiškinimų apie tai, kad, tarp ieškovų bei atsakovės, atstovaujamos direktoriaus-ieškovo G. D., sudarant ginčo pirkimo–pardavimo sutartį, buvo sudarytas žodinis sutarimas dėl atsiskaitymo pagal ginčo sutartį, pagal kurį atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškovais, sumokėjusi AB Šiaulių bankui paskolą, nepatvirtino kiti byloje esantys įrodymai. Teismas vertino, kad ieškovų paaiškinimai yra nenuoseklūs, nelogiški ir prieštaringi, dėl to juos vertino kaip abejotinus ir nepatikimus. Priešingai, atsakovės atstovo paaiškinimais teismas neturėjo pagrindo abejoti, nes jie atitiko byloje esančius duomenis, yra nuoseklūs, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai. Teismas pakartojo, kad šiuo atveju remtis liudytojos buvusios buhalterės N. J. paaiškinimais, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nėra teisinio pagrindo.
10. Pats vadovas yra atsakingas už finansinės atskaitomybės dokumentų rengimo organizavimą, jų duomenų teisingumą. Atsakovei pateikus UAB „Alavina“ atsargų žiniaraščius, teismas neturėjo pagrindo laikyti UAB „Alavina“ 2014 – 2018 m. buhalterinės apskaitos dokumentus patikimais ir patvirtinančiais realią UAB „Alavina“ finansinę padėtį ir egzistuojantį įsiskolinimo faktą susijusiems asmenims – buvusiems akcininkams (ieškovams). Skolos fakto įrašymas į balansus pagal pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje neatsispindi įsipareigojimų neįvykdymas, laikomas kaip klaidinantis įrašas ir neatitinkantis buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų.
50. Tai, kad balansuose turėjo matytis skolos faktas, nes kitaip būtų kreditavimo sutarties pažeidimas, nepatvirtina, kad skolos faktas realiai egzistavo ir UAB „Alavina“ realiai praturtėjo ieškovų sąskaita. Teismas atkreipė dėmesį, kad aiškinamuosiuose raštuose taip pat nėra nurodyta, kad ginčo skola yra susijusi ir su įmonės vadovu, akcininku. Be to, šiame dokumente nėra nurodyta visų sandorių su susijusiais asmenimis, kadangi pagal paskolų subordinavimo sutarties 4.3 punktą, tai būtų laikoma esminiu kreditavimo sutarties pažeidimu, pagal kurį bankas turėtų teisę nutraukti kreditavimo sutartį. Tačiau, ieškovai susitarimo dėl atsiskaitymo už perleistą turtą, bankui išmokėjus paskolą, faktui pagrįsti rėmėsi paskolų subordinavimo sutartimi, pagal kurią buvo nustatytas banko draudimas atsiskaityti už pastatą, kol yra negrąžinta bankui paskola. Paskolų subordinavimo sutartis nedraudė ieškovams faktiškai atsikaityti pagal sutartis su UAB „Alavina“ ir ji nepatvirtina, kad faktiškai buvo neįvykdytas tarp susijusių asmenų sudarytas žodinis susitarimas dėl atsiskaitymo už perleistą turtą bankui išmokėjus paskolą.
51. Teismas padarė išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog nebuvo sudarytas teisines pasekmes sukuriantis UAB „Alavina“ tarp susijusių asmenų sudarytas žodinis susitarimas dėl atsiskaitymo pagal ginčo pirkimo–pardavimo sutartį AB Šiaulių bankui grąžinus paskolą ir tai sudarė pagrindą konstatuoti, jog ieškovai neįrodė savo reikalavimo pagrindo kaip būtinos sąlygos skolai priteisti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovai L. D. ir G. D. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir neatskleidė bylos esmės. Nagrinėtoje byloje turėjo būti atsakyta į klausimą, ar pagal 2014 m. liepos 24 d. notaro patvirtintą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškovais, t. y. ar atsakovė ieškovams yra sumokėjusi 14 191,00 Eur pagal nurodytą pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau teismas šį klausimą iš esmės neatsakė, o pateikė interpretacijas apie tai, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovė jiems yra skolinga, nes atsakovės pateikti kiti dokumentai, kurie net nesusiję su byla, galimai rodo, kad ieškovai atsakovės akcijų pardavimo metu netinkamai informavo ar visai neinformavo atsakovės atstovo apie esamą skolą.
1.2. Pirmosios instancijos teismas visus ieškovų į bylą pateiktus rašytinius įrodymus apie tai, kad su jais nebuvo atsiskaityta, atmetė vadovaudamasis iš esmės atsakovės žodiniais paaiškinimais ir tuo, kad neva ieškovai netinkamai įformino notarinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, o taip pat prieš sudarant minėtą sutartį neva nesilaikė akcinių bendrovių įstatymo ir civilinio kodekso nuostatų. Tačiau ieškovai niekaip kitaip įrodyti, kad skola egzistuoja, kaip tik pateikdami paaiškinimus teismui ir išreikalaudami iš atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų, negali. Kaip ieškovams reikia įrodyti, kad jiems nebuvo sumokėta iš skundžiamo sprendimo taip ir lieka neaišku, kaip ir nėra aišku, kuo remiantis teismas sprendė, kad atsakovė sumokėjo ieškovams 14 191,00 Eur pagal ginčo sutartį, nors byloje jokių kasos išlaido orderių ar pinigų perdavimo kvitų ar kitų atlikto mokėjimo dokumentų nebuvo pateikta, o ir negalėjo būti pateikta, nes mokėjimas nebuvo atliktas.
1.3. Šiuo atveju ieškovai būtent įrodinėja, kad nors ginčo sutartyje ir nurodyta, kad už nekilnojamąjį turtą buvo atsiskaityta, bet iš tiesų atsakovė to nepadarė ir to įrodymui pateikė turimus dokumentus, tačiau pirmosios instancijos teismas, nors ir nustatė, kad pagal pateiktus dokumentus matyti, kad mokėjimai pagal minėtą sutartį nebuvo atlikti, visgi sprendė, kad skolos nebuvo. Taigi, susidarė situacija, kad teismo sprendimu atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovų sąskaita.
1.4. Atsakovė yra juridinis asmuo, kurio išlaidos turi būti pagrįstos finansiniais dokumentais. Atsakovė teigė, kad ji nėra skolinga ieškovams, nes taip nurodyta notarinėje sutartyje, tačiau jokių įrodymų apie tai, kad mokėjimas atliktas ji nepateikė, nors būtent dėl šios faktinės aplinkybės ir buvo nagrinėjamas ginčas teisme, o ieškovai teigė, kad mokėjimo nėra gavę ir tą liudijo rašytiniai įrodymai – atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai. Aplinkybė, kad finansinės atskaitomybės dokumentuose atsakovės skola ieškovams iš pradžių buvo nurodyta eilutėje „per vienerius metus mokėtinos skolos tiekėjams“, o po to buvo jau nurodyta eilutėje „po vienerių metų mokėtinos skolos tiekėjams“, šioje byloje neturi jokios reikšmės, taip pat nei patvirtinta, nei paneigia, kad atsakovė skolos nesumokėjo.
1.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus rašytinius ir žodinius įrodymus, netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės aktų nuostatas, dėl to neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
12. Atsakovė UAB „Alavina“ pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimą palikti galioti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek ieškovų paaiškinimus ir jų nuoseklumą, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei jų turinį, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovai neįrodė, jog su jais nebuvo atsiskaityta. Teismas visapusiškai bei išsamiai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, jų pagrindu darė motyvuotas ir pagrįstas išvadas bei priėmė pagrįstą, motyvuotą bei teisingą sprendimą.
2.2. Ginčo sutarties 4.1. punkte numatyta, kad nurodytas turtas parduotas už 49 000,00 Lt, kuriuos pirkėjas (atsakovė) sumokėjo pardavėjams (ieškovams) prieš pasirašant šią sutartį. Šios sutarties 4.2. punktas taip pat numato, kad šalys patvirtina, jog už parduotą turtą yra pilnai ir tinkamai atsiskaityta ir jokių pretenzijų šalys viena kitai dėl kainos ir / ar atsiskaitymo neturi. Nurodytos sutarties nuostatos patvirtina, kad atsakovė tinkamai ir pilnai atsiskaitė su ieškovais ir šią aplinkybę ieškovai patvirtino šalių sudarytoje notarinėje sutartyje, kuri šios bylos įrodymo kontekste yra vertinama, kaip sutartyje užfiksuotų faktų prima facie (preliminarus) įrodymas. Ieškovų teiginiai, jog atsakovė su jais neatsiskaitė, yra aiškiai melagingi.
2.3. Ieškovų argumentai, kad ieškovai galėjo žodžiu susitarti ir pakeisti sutarties vykdymo sąlygas, yra aiškiai nepagrįsti. Kyla klausimas, kada ieškovai pakeitė susitarimą dėl atsiskaitymo už parduotą / įsigytą sandėlį ir kodėl tai nebuvo užfiksuota notarinėje sutartyje. Ieškovų ir atsakovės teises ir pareigas, kylančias iš ginčo sutarties, būtent ir apibrėžė minėtoji sutartis. Šalių sudarytos sutarties 7.2. punktas numato, kad sudarytoji sutartis gali būti pakeista, nutraukta ir papildyta tik laikantis įstatymo nustatytos notarinės formos. Ieškovai viso proceso metu taip ir nepaaiškino, kodėl būtent reikėjo nurodyti sudarytoje ginčo sutartyje, jog už pastatą buvo atsiskaityta, jeigu tai neatitiko tikrovės.
2.4. Ginčo sandorio sudarymo metu abu ieškovai buvo tiek parduodamo pastato savininkai, tiek bendrovės savininkai, o G. D. ir bendrovės direktorius. Tuo tarpu L. D. buvo bendrovės darbuotoja, kuri, be kitų darbinių funkcijų, buvo atsakinga ir už bendrovės kasą. Būtent pastaroji ir turėjo pareigą atsakovei atsiskaičius su ieškovais už įsigytą pastatą išrašyti kasos išlaidų orderį, tačiau, piktnaudžiaudama padėtimi, to nepadarė, taip kartu su sutuoktiniu formaliai įgydami aiškiai nepagrįstą reikalavimą. Be to, finansiniai dokumentai, kuriuose yra aprašomas tariamas bendrovės įsiskolinimas ieškovams, yra parengtas vadovaujant G. D.. Ginčo sandorio sudarymo metu bendrovės buhalteriniai ir finansiniai dokumentai buvo surašomi nesilaikant įstatymų reikalavimų. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad bendrovės balansuose nurodyti duomenys nesutapo su finansinėse atskaitomybėse nurodytais duomenimis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
14. Byloje nustatyta, kad ieškovai L. D. ir G. D. bei atsakovė UAB „Alavina“, atstovaujama direktoriaus G. D., sudarė 2014 m. liepos 24 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią buvo perleistas pardavėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 2.2. punktą daikto vidutinė rinkos vertė – 10 600,00 Lt, fizinis nusidėvėjimas – 70 proc. Pagal sutarties 4.1. punktą nurodytas turtas parduotas už 49 000,00 Lt, kuriuos pirkėjas UAB „Alavina“ sumokėjo pardavėjams L. D. ir G. D. prieš pasirašant šią sutartį. Šalys patvirtino, kad už parduotą turtą pilnai ir tinkamai atsiskaityta ir jokių pretenzijų šalys viena kitai dėl kainos ir / ar atsiskaitymo neturi (Sutarties 4.2. punktas)
15. Ieškovai byloje įrodinėja, kad atsakovė (pirkėja) nėra įvykdžiusi prievolės apmokėti už įsigytą nekilnojamąjį turtą; tuo tarpu atsakovė teigia, kad įsipareigojimus pagal Sutartį yra įvykdžiusi, nes sutartyje pardavėjai (ieškovai) yra patvirtinę, kad atsakovė pilnai su jais atsiskaitė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad nebuvo sudarytas teisines pasekmes sukuriantis tarp UAB „Alavina“ susijusių asmenų sudarytas žodinis susitarimas dėl atsiskaitymo pagal 2014 m. liepos 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį AB Šiaulių bankui grąžinus paskolą ir tai sudarė pagrindą konstatuoti, kad ieškovai neįrodė savo reikalavimo pagrindo kaip būtinos sąlygos skolai priteisti.
Dėl reikalavimo priteisti skolą
16. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami priteisti iš atsakovės 14 191,00 Eur skolą, reikalavimą kildindami iš šalių sudarytos Sutarties, pagal kurią ieškovai pardavė atsakovei pastatą – sandėlį 49 000,00 Lt (14 191,00 Eur). Sutartimi ieškovai įsipareigojo perleisti atsakovei UAB „Alavina“ nekilnojamąjį turtą, o atsakovė įsipareigojo už jį atsiskaityti. Byloje nustatyta, kad ieškovai įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė, kadangi, turtas įregistruotas atsakovės vardu. Byloje tarp šalių kilo ginčas, ar įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė atsakovė. Ieškovų teigimu, nors Sutarties 4.1 punkte nurodyta, kad 49 000,00 Lt (14 191,00 Eur) sumą pirkėjas (atsakovė) UAB „Alavina“ yra sumokėjusi pardavėjams (ieškovams) prieš pasirašant sutartį, tačiau iš tiesų šios sumos atsakovė ieškovams nesumokėjo.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė savo reikalavimo pagrindo kaip būtinos sąlygos skolai priteisti. Ieškovai su tokia išvada nesutinka, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, apeliantų vertinimu, nesiremdamas jokiais rašytiniais įrodymais ir ignoruodamas byloje pateiktus įrodymus bei atsakovės atstovo paaiškinimus, klaidingai nustatė, kad atsakovė įrodė, jog prievolę atsiskaityti pagal Sutartį įvykdė iki sutarties sudarymo, sumokėjęs sutartyje nurodytas sumas. Teisėjų kolegija su apeliantų argumentais sutinka.
18. Prievolės vykdymas yra veiksmų, kurie yra prievolės dalykas, atlikimas. Piniginės prievolės dalykas – skolininko pareiga perduoti kreditoriui nustatytą pinigų sumą. Tinkamas prievolės įvykdymas reiškia jos pasibaigimą, o netinkamai įvykdyta prievolė nepasibaigia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.123 straipsnio 1 dalis). Prievolė įvykdoma tinkamai, jeigu laikomasi jos vykdymo principų, nustatytų CK 6.38 straipsnyje, t. y. jei prievolė vykdoma tinkamam kreditoriui, tinkamo skolininko, nustatytoje vietoje nustatytu būdu, laiku ir pan.
19. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė neneigia, jog pagal Sutartį jai kilo pareiga atsiskaityti su ieškovais už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą ir laikosi pozicijos, jog šią pareigą įvykdė – Sutartyje nurodytą pirkimo–pardavimo kainą sumokėjo prie sudarant sutartį. Taigi šiuo atveju atsakovė teigia, kad jos prievolė ieškovams pasibaigė, t. y. už perkamą turtą buvo atsiskaityta tokiu būdu kaip ir nurodyta Sutarties sąlygoje – iki Sutarties pasirašymo.
20. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nurodymas, kad įstatymo normos reikalauja iš ieškovų, kad jie įrodytų, jog atsakovė jam nesumokėjo už įsigytą turtą, prieštarauja suformuotai teismų praktikai ir prieštarauja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėms. Nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo našta turėjo būti paskirstyta taip – ieškovai įrodinėja tarp šalių sudarytą sutartį ir teigia, jog atsakovė jiems už parduotą nekilnojamąjį turtą nėra atsiskaičiusi, o atsakovė, neigdama ieškovų ieškinyje nurodytas aplinkybes, įrodinėja, jog ji už įsigytą turtą yra susimokėjusi.
21. Apeliantai taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nagrinėjamojoje byloje turėjo būti atsakyta į klausimą, ar pagal 2014 m. liepos 24 d. notaro patvirtintą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškovais.
22. Minėta, jog šioje byloje ieškovai turi įrodyti, kad perdavė daiktą, atsakovė, kad sumokėjo už daiktą sutartyje nustatytą sumą (CK 6.305 straipsnis). Prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuoja CK 6.65 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta priėmusio prievolės įvykdymą kreditoriaus pareiga duoti skolininkui pakvitavimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę reikalauti, kad kreditorius išduotų jam pakvitavimą. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pažymėta, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikšmės: leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo riziką ir riboja nesąžiningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-18 nutartis Nr. 3K-3-594/2009). Pažymėtina, kad pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktą galintis patvirtinti rašytinis įrodymas. Siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktą, skolininkas gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis. Byloje atsakovė prievolės įvykdymo faktą ieškovams įrodinėja ginčo pirkimo-pardavimo sutartimi, teismo posėdžio metu duotais atstovų paaiškinimais, kuriais teigiama, jog pinigus sumokėjo prieš sudarant sutartį.
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vien sutarties pasirašymas net ir patvirtinus joje, kad piniginės lėšos perduotos prieš sudarant sutartį, neįrodo pinigų sumos sumokėjimo fakto, t. y. nepatvirtina, kad nurodyti pinigai buvo perduoti ieškovams, nes bendrojoje normoje – CK 6.65 straipsnyje įtvirtinta priėmusio prievolės įvykdymą kreditoriaus pareiga duoti skolininkui pakvitavimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, o skolininkas turi teisę reikalauti visiškai ir tinkamai užpildyto dokumento, patvirtinančio prievolės įvykdymą. Prievolės įvykdymas yra sandoris, o pakvitavimas yra jo forma, todėl pakvitavimo forma turi atitikti bendruosius reikalavimus, taikomus rašytinei sandorio formai (CK 1.73 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad atsakovė-juridinis asmuo, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo pasirūpinti tinkamais įrodymais, patvirtinančiais pinigų sumokėjimo ieškovams faktą. Taip atsakovė prisiėmė prievolės įvykdymo įrodinėjimo riziką. Atsakovė nepateikė teismui pinigų priėmimo kvito ar bet kokio kito rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad ji atsiskaitė už perkamą nekilnojamąjį turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad atsiskaitymo faktą skolininkas gali įrodinėti visomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau atsakovė savo atsikirtimus į ieškinio reikalavimą grindžia tik savo paaiškinimais, kad jos apskaitoje nebuvo apskaitoma skola ieškovams ir, kad naujieji akcininkai apie neįvykdytas prievoles nežinojo, tačiau jokių kitų įrodymų, patvirtinančių atsiskaitymo faktą, byloje nėra.
24. Atsakovė teigia, jog ji už perkamą turtą atsiskaitė prieš sutarties sudarymą, tačiau į bylą nėra pateikta jokių šią aplinkybę galinčių patvirtinti įrodymų. Pažymėtina, kad atsakovė yra juridinis asmuo, todėl piniginių lėšų sumokėjimo faktas turėjo būti patvirtinamas atitinkamais ūkinę operaciją patvirtinančiais tiesioginiais įrodymais. Atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų šią išvadą ir rodytų, jog ji šią pinigų sumą perdavė ieškovams (pardavėjams). Priešingai, byloje pateikti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai sudaro pagrindą išvadai, kad 49 000,00 Lt (14 191,00 Eur) skola yra įtraukta į įmonės balansą ir apskaityta kaip įsiskolinimas tiekėjams, UAB „Alavina“ 2014 – 1017 m. laikotarpio aiškinamuosiuose raštuose nurodyta, kad 2014 m. iš susijusio asmens yra nupirktas pastatas nugriovimui dėl naujos statybos. Dėl apyvartinių lėšų trūkumo liko skola susijusiam asmeniui 49 000,00 Lt, 2015 m. perskaičiavus eurais skola 14 191,00 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu atsakovė būtų sumokėjęs šalių sutartyje numatytą sumą ieškovams, ji galėtų nurodyti pinigų turėjimo šaltinį ir sumokėjimo aplinkybes, tačiau tokios informacijos byloje nėra. Taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kokiu būdu atsakovė apskritai gebėjo atsiskaityti su ieškovais. Tokiu būdu vadovaujantis CPK 185 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, atsakovės prievolės įvykdymo fakto byloje nenustatyta.
25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamojoje byloje nustatyta svarbi aplinkybė, kad naujiesiems savininkams nebuvo žinoma apie žodinius susitarimus tarp susijusių asmenų: ieškovų L. D. ir G. D. ir UAB „Alavina“ vadovo G. D., ir toks siekis įgyvendinti žodinį susitarimą tarp susijusių asmenų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, rodo sutarties šalių nesąžiningumą ir norą pasipelnyti iš įmonės. Tai, kad ieškovai kreipėsi į teismą po jų turėtų atsakovės akcijų perleidimo, ar, kad naujiesiems juridinio asmens dalyviams (atsakovės akcininkams) akcijų perleidimo metu nebuvo pateikta informaciją apie atsakovės įsiskolinimus, nedaro ieškovų reikalavimo nepagrįstu. Ginčo teisiniam santykiui dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo įstatymai nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), senaties terminas nesuėjęs, todėl ieškovai, prašydamas apginti pažeistą teisę, turi teisę kreiptis į teismą. Ieškovai teismui nurodė aplinkybes, kodėl jie nesikreipė į teismą anksčiau – tai yra jis tikėjosi atgauti skolą suteikus bankui paskolą atsakovei, į teismą kreipėsi tik atsakovei nepripažinus, kad prievolė pagal pirkimo-pardavimo sutartį nėra įvykdyta.
26. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo, netinkamo teisės aktų taikymo, nepagrįstai atmetė ieškovų ieškinį, t. y. priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti – panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei klausimą išspręsti iš esmės priimant naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – tenkinti ieškovų ieškinį ir priteisti jų naudai iš atsakovės 14 191,00 Eur skolą (kiekvienam po 7 095,50 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys patenkintas, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat atitinkamai paskirstyti šalių apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.
28. Ieškovų ieškinį ir apeliacinį skundą patenkinus, yra pagrindas jų naudai priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pateikė tokias išlaidas pagrindžiančius duomenis, kad pirmosios instancijos teisme pateikdami ieškinį sumokėjo 319,00 Eur bei apeliacinės instancijos teisme pateikdami apeliacinį skundą taip pat sumokėjo 319,00 Eur žyminį mokestį. Kitų, bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų, ieškovai nepateikė.
29. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 43,68 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, ieškovės ieškinį ir apeliacinį skundą patenkinus, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovui G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alavina“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 7 095,5 Eur (septynis tūkstančius devyniasdešimt penkis eurus 50 centus) skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistų sumų (7 0955,5 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 319,00 Eur (tris šimtus devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alavina“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 43,68 Eur (keturiasdešimt tris eurus 68 cnt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Albina Rimdeikaitė
Egidijus Tamašauskas
Lina Žemaitienė