Civilinė byla Nr. 3K-3-57-611/2016

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00222-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Simatika“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vokietijos bendrovės „Siemens AG“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Simatika“, trečiasis asmuo Valstybinis patentų biuras, dėl Valstybinio patentų biuro sprendimo panaikinimo, protesto patenkinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių prekių ženklo registracijos pripažinimą negaliojančia dėl ženklo tapatumo ankstesniam ženklui arba klaidinamo panašumo į jį bei nesąžiningų ketinimų (Prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 dalies), aiškinimo ir taikymo, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų vertinimą (CPK 176, 185 straipsnių), pažeidimo, nukrypimo nuo teismų (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo) suformuotos praktikos.
2. Ieškovė prašė teismo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus (toliau – Patentų biuras) 2013 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 2Ap-1494, kuriuo buvo palikta galioti prekių ženklo ,,Simatika UAB SIMATIKA“ registracija Nr. 64733, patenkinti ieškovės protestą Nr. PNZ-105 ir pripažinti negaliojančia UAB ,,Simatika“ priklausančią prekių ženklo ,,Simatika UAB SIMATIKA“ registraciją Nr. 64733, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė nurodė, kad jai privačios nuosavybės teise priklauso du prekių ženklai ,,SIMATIC“ (w.), vienas iš jų 1997 m. sausio 13 d. buvo įrašytas į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą, registracijos Nr. 22754, kitas, kurio tarptautinės registracijos Nr. 599684, buvo registruotas 1993 m. balandžio 1 d., vėlesnio teritorinio išplėtimo į Europos Sąjungą data – 2007 m. rugpjūčio 10 d.; po tarptautinės registracijos ženklas ,,SIMATIC“ (w.) taip pat tapo ir Europos Bendrijos prekių ženklu. Šie ženklai registruoti Tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos 9, 16 klasių prekėms bei 41, 42 klasių paslaugoms žymėti. Atsakovės prekių ženklas – „Simatika UAB SIMATIKA“ (w. fig.), registracijos Nr. 64733, paraiškos padavimo data – 2011 m. balandžio 11 d., registruotas 9 klasės prekėms ir 42 klasės paslaugoms žymėti.
4. Atsakovės prekių ženklas, ieškovės įsitikinimu, yra klaidinamai panašus į jai priklausančius ankstesnius prekių ženklus, dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu: bendras regimas ginčo prekių ženklų žodinio elemento įspūdis yra labai panašus ir, nors atsakovės prekių ženklas yra žodinis-vaizdinis, pagrindinis jo elementas yra žodinis elementas SIMATIKA, o grafiniai elementai savarankiškai neatlieka jokių skiriamųjų funkcijų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį patekino; priteisė ieškovei iš atsakovės 288 Lt (83,41 Eur) žyminio mokesčio ir 3660 Lt (1060,01 Eur) atstovavimo išlaidų atlyginimo.
6. Teismas, nustatęs, kad Patentų biuras 2013 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 2Ap.-1494 atmetė ieškovės protestą ir suteikė apsaugą atsakovės prekių ženklui ,,Simatika UAB SIMATIKA“ (w. fig.), registracijos Nr. 64733, motyvuodamas tuo, jog protestuojamas atsakovės ženklas nėra klaidinamai panašus į ieškovės prekių ženklus ,,SIMATIC“ (w.), kurie yra žodiniai, o atsakovės prekių ženklas yra kombinuotas žodinis-vaizdinis, be to, spalvotas, todėl žodiniai elementai, grafinis elementas bei spalvinė gama sudaro vientisą kompoziciją, kurios sukuriamas bendras regimasis įspūdis skiriasi nuo ieškovės prekių ženklų, laikė šiuos motyvus nepagrįstais.
7. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad jos prekių ženklų ir atsakovės ginčo prekių ženklo žodinio elemento įspūdis yra labai panašus: abiejuose ženkluose pagrindinis žodis SIMATIC – SIMATIKA, kaip stiprusis abiejų ženklų elementas, iš esmės sutampa. Ginčo prekių ženklo grafinis elementas – skiemens „Sim“ ir likusių žodžio dalių skirtingas dydis, skirtinga raidžių spalva, raidžių apibrėžimas pilkos spalvos kraštinėmis, po žodžiu „SIMATIKA“ smulkiomis pilkomis raidėmis išdėstytas užrašas ,,UAB SIMATIKA“, teismo vertinimu, nėra išskirtinis ir turi labai nedidelę skiriamąją galią.
8. Šalių prekių ženklų panašumą teismas laikė pakankamu galimybei suklaidinti visuomenę, nes nei prekių ženklo „Simatika UAB SIMATIKA“ grafiniai elementai, nei panaudota spalvų gama nėra išskirtiniai ir savarankiškai neatlieka jokių skiriamųjų funkcijų.
9. Teismas sprendė, kad atsakovei buvo žinoma ir negalėjo būti nežinoma, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso prekių ženklas „SIMATIC“ (w.), nes šis ženklas turi ne tik nacionalinę, bet ir tarptautinę registraciją, todėl ieškovės ir atsakovės prekių ženklų panašumas nelaikytinas atsitiktiniu; konstatavo, kad atsakovė šiuo atveju siekė pasinaudoti per daugelį metų ieškovės įgyta gera reputacija ir prekių ženklo „SIMATIC“ pasauliniu žinomumu.
10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą.
11. Teisėjų kolegija nustatė, kad šalių ginčo dėl dviejų PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygų, t. y. laiko kriterijaus ir prekių bei paslaugų, kurioms žymėti prekių ženklai yra registruoti, byloje nėra, apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl kitų šio straipsnio taikymo sąlygų – lyginamų ženklų panašumo, visuomenės suklaidinimo galimybės bei PŽĮ 7 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos – nesąžiningų ketinimų.
12. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl atsakovės prekių ženklų klaidinamo vizualaus ir fonetinio panašumo, tinkamai taikė PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Patentų biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patirtintų Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo (toliau – Metodiniai nurodymai) nuostatas. Ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas, ir panašumui turi įtakos sutampančių ir nesutampančių elementų santykis (2.2 punktas). Bendrasis ženklų tapatumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojas gali ženklus supainioti nepaisant juos sudarančių elementų skirtumų. Nors Metodinių nurodymų 3.1 punkte įvardyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl lyginamųjų prekių ženklų panašumo, tačiau nenurodyta, kuris iš minėtųjų kriterijų yra reikšmingiausias ir turintis didžiausią įtaką lyginamųjų ženklų panašumui ar skirtingumui. Vertinant du prekių ženklus, iš kurių vienas yra žodinis, o kitas – kombinuotas, turi būti lyginami sutampantys elementai, o žodinis ženklas paprastai yra stiprusis elementas, nulemiantis bendrą suvokimo įspūdį žodiniame-vaizdiniame ženkle.
13. Atsižvelgusi į tai, kad ieškovės prekių ženklus sudaro žodis „SIMATIC“, atsakovės prekių ženklas „Simatika UAB SIMATIKA“ yra kombinuotas, sudarytas iš žodinių ir vaizdinių elementų, teisėjų kolegija sprendė, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išskyrė dominuojančius šalių prekių ženklų elementus – žodžius „SIMATIC – Simatika“. Atsakovės prekių ženklo elementas „Simatika“ pagal pateikimo būdą išskirtas į pirmą planą, todėl laikytinas pagrindiniu (dominuojančiu). Likę prekių ženklo elementai – „UAB SIMATIKA“ – užrašyti nedideliu šriftu, pilkos spalvos raidėmis ir vaizdinėje atsakovo prekių ženklo kompozicijoje nukelti į antrą planą. Išvada dėl dominuojančio elemento kombinuotame prekių ženkle išskyrimo neprieštarauja lokaliniams teisės aktams ir atsakovės nurodytam Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos 6quinquies straipsnio „A“ dalies 1 punktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-135/2005).
14. Nors atsakovės prekių ženklo žodinis elementas „Simatika“ yra apipavidalintas grafiniais elementais, tačiau teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog apipavidalinimas neišskirtinis. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės prekių ženklo grafinius, spalvinius bei kompozicinius elementus, spręsdamas, jog jame panaudota spalvų gama nesuteikia šiam ženklui tokio išskirtinumo, kuris leistų teigti, kad ginčo ženklai nepanašūs, taip pat abiejų ženklų ilgumą, tapačių raidžių išdėstymą, o teismo motyvų glaustumas nesudaro pagrindo teigti, kad šios aplinkybės neįvertintos ar įvertintos formaliai (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 dalis).
15. Išvados dėl ginčo prekių ženklų vizualaus ir fonetinio panašumo, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia ir atsakovės prekių ženkle naudojama lietuvių kalboje plačiai paplitusi žodinio elemento žymens galūnė „-a“, nes tai nelaikytina prekės ženklą individualizuojančiu elementu.
16. Juridinio asmens pavadinimo dalis – „SIMATIKA“ – sutampa su stipriuoju atsakovės prekių ženklo elementu, todėl šio žodžio pakartojimas ginčo ženklų klaidinamo panašumo nepaneigia, o raidžių junginys ,,UAB“ yra uždarosios akcinės bendrovės – juridinio asmens teisinės formos – santrumpa, į kurią atsakovė negali turėti išskirtinių teisių. Be to, prekių ženklo dalis „UAB SIMATIKA“ yra nukelta į antrą planą, užrašyta neryškios pilkos spalvos mažo šrifto raidėmis ir atsakovės prekių ženklo bendro suvokimo įspūdžio nenulemia.
17. Atsakovės nurodytas aplinkybes, kad, registruojant UAB „Simatika“ Juridinių asmenų registre registro tvarkytojas atliko juridinio asmens pavadinimo klaidinamo panašumo su Lietuvos Respublikoje įregistruotais prekių ženklais vertinimą; pavadinimą įregistravus 2006 metais ieškovei daugiau kaip aštuonerius metus nebuvo iškilęs klausimas dėl žodinio žymens „SIMATIKA“ koegzistavimo su jos prekių ženklais, teisėjų kolegija vertino kaip nepaneigiančias ginčo prekių ženklų klaidinamo panašumo ir neeliminuojančias ieškovės teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo (CK 2.42 straipsnio 2 dalis).
18. Atsakovės kombinuoto prekių ženklo registracija panaikinta pagrįstai, konstatavus jo klaidinamą panašumą į ieškovės prekių ženklus. Pagrįstai pripažinta, kad nagrinėjamu atveju yra visuomenės suklaidinimo tikimybė dėl elektroninių prekių, kompiuterinių programų ir kitų nurodytų 9 klasės prekių ir 42 klasės paslaugų pagal Nicos klasifikaciją, žymimų prekių ženklu „Simatika UAB SIMATIKA“, gamintojo. Nors ieškovė nepateikė konkrečių duomenų apie tai, jog vartotojai, pamatę prekių ženklą su žodiniu elementu „SIMATIC“, jį išimtinai susietų su ja, tačiau tai nepaneigia išvadų dėl ginčo prekių ženklų klaidinamo panašumo ir visuomenės suklaidinimo tikimybės (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 185 straipsnis).
19. Dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies pagrindu teisėjų kolegija nurodė, kad esminę reikšmę tikrinant teismo argumentus, susijusius su nesąžiningais atsakovės ketinimais, turi aplinkybės, jog: ieškovė pateikė duomenis apie jos prekių ženklų „SIMATIC“ nacionalinę ir tarptautinę registracijas; pastaroji registracija atlikta dar 1993 m. balandžio 1 d., o 2007 m. rugpjūčio 10 d. išplėsta į Europos Sąjungą; po ženklo išplėtimo į Europos Sąjungą „SIMATIC“ tapo ir Europos Bendrijos prekių ženklu (registracijos Nr. 0599684); Lietuvoje minėto ieškovo prekių ženklo registracija atlikta 1997 m. sausio 13 d. (registracijos Nr. 22754) ir buvo prieinama prekių ženklų duomenų bazėje. Atsakovė, 2011 m. balandžio 11 d. pareiškusi prašymą registruoti ginčo prekių ženklą Lietuvoje, žinojo (turėjo žinoti) apie ieškovės prekių ženklus „SIMATIC“. Komercinė veikla, kuria užsiima ieškovė, ir jos reklama negalėjo nepasiekti Lietuvos vartotojo ir atsakovės.
20. Prekės ir paslaugos, žymimos ieškovės naudojamais prekių ženklais, yra specifinio pobūdžio ir, nors jos nėra masinio naudojimo, tačiau pagal savo specifiką yra (gali būti) žinomos ne tik tam tikram jomis besinaudojančiam vartotojų ratui, bet ir tokio pat (panašaus) tipo prekybos (paslaugų teikimo) veikla užsiimančiam komersantui (verslininkui), šiuo atveju – atsakovei, juolab kad ieškovės prekių ženklai „SIMATIC“ buvo nurodytoje rinkoje naudojami pakankamai ilgą laiką. Atsakovės įregistruotas prekių ženklas neturi jokios semantinės prasmės, todėl laikytinas specifiniu žymeniu. Teisėjų kolegija laikė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog šiuo atveju labiau tikėtina, kad atsakovės paraiška įregistruoti ginčo prekių ženklą buvo nulemta jos žinojimo apie faktinį kito asmens tokio žodinio žymens naudojimą panašioms arba analogiškoms prekėms ir (ar) paslaugoms žymėti, bet ne atsitiktinio ženklų sutapimo. Todėl tokie atsakovės veiksmai pagrįstai įvertintini kaip nesąžiningi, siekiant pasinaudoti ieškovės prekių ženklų reputacija, žinomumu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Ieškovės ir atsakovės prekių ženklų klaidinimą panašumą teismai nustatė, netinkamai įvertinę prekių ženklo „Simatika UAB SIMATIKA“ (fig.) spalvinių elementų įtaką bendram vartotojo suvokimo įspūdžiui, nepagrįstai sprendė, kad juodo ir balto prekių ženklo registracija užtikrina apsaugą visoms spalvoms ir jų deriniams. Spalvinė gama yra saugoma kaip skiriamasis prekių ženklo „Simatika UAB SIMATIKA“ (fig.) požymis. Spręsdami dėl klaidinamo prekių ženklų panašumo, teismai neanalizavo šiais prekių ženklais pažymėtų prekių ir (ar) paslaugų vartotojo pastabumo lygio, apsiribojo bendrais argumentais, kad visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti vertinama globaliai. Toks klaidinamo panašumo vertinimas prieštarauja PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktui, kasacinio teismo formuojamai teismų praktikai. Techninio pobūdžio nekasdienio naudojimo prekių ir paslaugų specifika lemia, kad šios prekės bei paslaugos yra skirtos specialių žinių turinčiai visuomenei – gerai informuotai ir labai pastabiai. Teismai suklaidinimo galimybę nustatė ne į tą visuomenės dalį. Be to, netinkamai atskleista prekių ženklo „Simatika UAB SIMATIKA“ (fig.) sudėtine dalimi esančios nuorodos į šio prekių ženklo savininkę UAB „Simatika“ įtaka prekių ženklo suvokimo įspūdžiui ir vidutinio vartotojo ekonominiam elgesiui. Vizualiai matomame ir suvokiamame ženkle esanti nuoroda į prekių ženklo savininką vartotojui, kuriam yra būdingas didesnio pastabumo lygis, leidžia lengvai identifikuoti prekių ženklu pažymėtų prekių ir (ar) paslaugų kilmės šaltinį ir paneigia ženklo sąsajas su kitu asmeniu. Prekių ženklų SIMATIC ir „Simatika UAB SIMATIKA“ (fig.) žodinių elementų fonetinį panašumą teismai nustatė nemotyvuodami išvados, kodėl dirbtinį žymenį SIMATIC vartotojai identifikuos kaip užsienio kalbos žodį.
2. Teismai nepagrįstai plečiamai aiškino PŽĮ 7 straipsnio 3 dalį. Prekių ženklų teisėje nesąžiningumo prezumpcija netaikoma, taigi atsakovės nesąžiningumą teismai konstatavo nepagrįstai remdamiesi vien bendru faktu, jog ji žinojo ir (ar) turėjo žinoti apie kitose valstybėse galimai tapačioms ar panašioms prekėms žymėti ieškovės naudojamus prekių ženklus. Kartu teismai nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia nesąžiningų ketinimų pagrindu, pateiktų 2009 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2009.
3. Vertindami ieškovės prekių ženklo žinomumą PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies taikymo aspektu, teismai netinkamai apibrėžė bylos įrodinėjimo dalyką, pažeidė CPK 176 straipsnio, 185 straipsnio 1 dalies nuostatas. Prekių ženklo pripažinimo plačiai žinomu pagrindą sudaro jo žinomumas, kurį nustatant turi būti vertinama, ar tam tikras visuomenės sluoksnis prekių ženklą, kuriuo pažymėtos konkrečios prekės ir (ar) paslaugos, dėl jo prieinamumo, naudojimo trukmės, apimties bei geografinės teritorijos, reklamos intensyvumo ir kitų aplinkybių, lengvai atpažįsta kaip priklausantį atitinkamam prekių gamintojui ar paslaugų teikėjui (PŽĮ 9 straipsnio 1 dalis). Teismai šių aplinkybių nenustatinėjo ir nevertino. Vertindami ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus apie „Siemens AG“ veiklos istoriją ir mastą, apytikslę prekių ženklo SIEMENS vertę bei bendrovės pardavimo apimtis Suomijoje ir Baltijos šalyse, teismai neatsižvelgė į tai, kad šis dokumentas neatitinka įrodinėjimo priemonių leistinumo požymio. Be to, ieškovės rašytinių paaiškinimų turinį sudaranti informacija neturi loginio ryšio su prekių ženklais SIMATIC ir (ar) jų žinomumu Lietuvos Respublikoje. Šios informacijos pagrindu darydami išvadas ne apie prekių ženklo SIEMENS, bet kitų ieškovei priklausančių prekių ženklų (SIMATIC) žinomumą ir gerą reputaciją teismai pažeidė įrodymų sąsajumo taisyklę.
4. Nustatydami prekių ir paslaugų, kurioms žymėti yra registruoti atsakovės ir ieškovės prekių ženklai, vienarūšiškumą, kaip PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygą, teismai nukrypo nuo ESTT suformuotos prekių ir paslaugų panašumo vertinimo praktikos, motyvai, kad prekių ženklai „SIMATIC“ ir „Simatika UAB SIMATIKA“ (fig.) yra registruoti tų pačių Nicos klasifikacijos klasių prekėms bei paslaugoms žymėti, su šia praktika nesuderinami (žr. ESTT 2007 m. vasario 15 d. sprendimą, priimtą byloje Nr. C-239/05 BVBA Management, Training en Consultancy v. Benelux-Markenbureau, kur išaiškinta, kad prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindų vertinimas turi būti atliekamas dėl kiekvienos prekės ar paslaugos; 2010 m. kovo 18 d. nutartį, priimtą byloje Nr. C-282/09 CFCMCEE v. Vidaus rinkos derinimo tarnyba, kurioje nurodyta, kad vien prekių ir paslaugų klasių, kurioms registruoti prekių ženklai, sutapties faktas nesuponuoja šių prekių ir (ar) paslaugų panašumo, nes Nicos klasifikacijos prekių ir paslaugų klasės apima labai įvairias, tarp jų ir pakankamai tiesiogiai bei konkrečiai nesusijusias (nehomogenines), prekes bei paslaugas).
22. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Atsakovė, teigdama, kad prekių ženklų spalvinė išraiška analizuotina kaip vienas esminių kriterijų (stiprusis ženklo elementas), vertinant šalių prekių ženklų panašumą ar skirtingumą, šių teiginių nepagrindė materialiosios teisės normomis, teismų praktikos pavyzdžiais. Šie teiginiai prieštarauja Metodiniams nurodymams, kasacinio teismo išaiškinimams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003, 2005 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2005). Išvadas dėl atsakovės prekių ženklų klaidinamo panašumo į ieškovės prekių ženklą teismai grindė visapusiška ir objektyvia visų bylai reikšmingų aplinkybių analize, kurią atliko vadovaudamiesi PŽĮ, Metodinių nurodymų nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais. Teismai teisingai nustatė, kad bendras regimas šalių prekių ženklų žodinio elemento įspūdis yra labai panašus, atsižvelgė į tai, kad ieškovės prekių ženklas yra kombinuotas žodinis-vaizdinis, visapusiškai išanalizavo grafinį elementą, spalvų gamos įtaką ir kiekvieno kriterijaus (žodinio, vizualinio ir fonetinio) reikšmę bendram šių prekių ženklų suvokimo įspūdžiui. Atsakovė, ignoruodama teismų nustatytą faktinę aplinkybę, kad iš Metodinių nurodymų 3.1.1 papunktyje nurodytų penkių žodinių ženklų vizualaus elemento panašumo požymių net pagal tris atsakovės prekių ženklas yra panašus į ieškovės prekių ženklą, išvadą dėl stipriojo abiejų prekių ženklų elemento, teismų praktikoje suformuotas taisykles dėl ženklo ar jo elemento stiprumo (silpnumo) reikšmės, teisiškai ydingai traktuoja spalvų gamos – vieno iš sudedamojo vizualinio elemento požymių – reikšmę.
2. Nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atsakovė nekėlė klausimo dėl prekių ir (ar) paslaugų, kurioms yra įregistruoti šalių prekių ženklai, (ne)panašumo, neįrodinėjo, kad jos skirtos specialių žinių turinčiai visuomenei, kurios suklaidinimo galimybė turi būti vertinama „specialistų požiūriu“ (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad didesnio pastabumo vartotojo suvokimo įspūdžiui ir jo ekonominiam elgesiui įtaką daro į ginčo prekių ženklą įtraukta prekių ženklo savininko nuoroda, nes žodžių junginys „UAB SIMATIKA“ vidutiniam vartotojui neatskleidžia prekių ir (ar) paslaugų kilmės šaltinio. Ginčo prekių ženklo bendrą suvokimo įspūdį nulemia būtent žodis „Simatika“, kaip stiprusis ginčo prekių ženklo elementas, kuris iš esmės sutampa su ieškovės prekių ženklo stipriuoju elementu (Metodinių nurodymų 3.1.2. a punktas).
3. Teismai, spręsdami dėl atsakovės nesąžiningumo, registruojant į ieškovės prekių ženklą klaidinamai panašų savo prekių ženklą, jo (nesąžiningumo) nepreziumavo, o vertino, inter alia, šalių prekių ženklų žodinio elemento panašumo neatsitiktinį pobūdį, ieškovei priklausančio prekių ženklo SIMATIC priklausomumą pasaulinio masto bendrovei, jo sėkmingumą, pasaulinės SIMATIC prekių portfelio apyvartos dydį. Šie duomenys ir aktyvūs atsakovės veiksmai pasirenkant būtent šį prekių ženklą teikė pagrindą teismams spręsti, kad atsakovės prekių ženklo įregistravimas liudija siekį pasinaudoti ieškovės reputacija, prekių ženklo SIMATIC pasauliniu žinomumu, o tai gali turėti įtakos ieškovės pardavimų apimtims, reputacijai. Atsakovės veiksmai suponuoja vidutinio tų pačių ar panašių prekių ir (ar) paslaugų vartotojo suklaidinimo galimybę bei rodo nesąžiningus jos ketinimus.
4. Konkretaus prekių ženklo (ar ženklų) žinomumas yra fakto klausimas (CPK 358 straipsnio 1 dalis). Teismai apie platų ieškovei priklausančio prekių ženklo SIMATIC žinomumą sprendė, vadovaudamiesi visuma duomenų ir aplinkybių, kurios buvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos bei pakankamos. Atsakovės ginčijami duomenys buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tad, abejodama jų patikimumu, sąsajumu ir leistinumu, atsakovė turėjo procesinę galimybę pateikti juos paneigiančius įrodymus. „Siemens AG“ pateiktą raštą atsakovė nepagrįstai traktuoja kaip rašytinius paaiškinimus (CPK 110 straipsnis) ir abejoja jo leistinumu – buhalteriniai-statistiniai duomenys, susiję su „Siemens AG“ veikla bei koncernui priklausančiu prekių ženklu SIMATIC, pateikti bendrovės darbuotojų pagal pareigas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo 

23. PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu. Ieškovui priklauso žodinis prekių ženklas „SIMATIC“ (w.) (reg. Nr. 22754) (skirtas žymėti 9, 16, 41 ir 42 prekių ir paslaugų klasėms), registruotas nacionaline tvarka, bei Europos Bendrijos prekių ženklas, registruotas pagal Madrido sutarties dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos protokolą (tarpt. reg. Nr. 599684) (vėlesnis teritorinis išplėtimas į Europos Bendriją (šiuo metu – Europos Sąjungą). Atsakovė yra įregistravusi vaizdinį prekių ženklą „Simatika UAB SIMATIKA“ (fig.) (reg. Nr. 64733), kuris yra skirtas 9 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms žymėti. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad yra sąlygos taikyti PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ir pripažino atsakovės prekių ženklo registraciją negaliojančia. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės prekių ženklai yra ankstesni, negu atsakovės prekių ženklas.
24. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę lyginamųjų prekių ženklų panašumą bei prekių ir paslaugų, kurioms žymėti skirti lyginamieji prekių ženklai, tapatumą bei panašumą, konstatavo, kad yra visuomenės suklaidinimo galimybė. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudiciniame sprendime, priimtame byloje Canon Kabushiki Kaisha v. Metro-Goldwyn-Mayer Inc., bylos Nr. C-39/97 (Rink., 1998, p. I-5507) pažymėjo, kad pagrindinė prekių ženklo funkcija yra garantuoti pirkėjui arba galutiniam vartotojui rinkoje esančios prekės šaltinio (angl. origin) identiškumą, įgalinant jį be jokios painiojimo galimybės atskirti prekes ar paslaugas nuo kitų, kurių šaltinis yra kitas. Be to, tam, kad prekių ženklas galėtų atlikti savo esminę funkciją neiškreiptos konkurencijos sistemoje, kurią Sutartis siekia sukurti, turi būti teikiama garantija, kad visos juo paženklintos prekės ar paslaugos yra kilusios kontroliuojant vienai įmonei, kuri yra atsakinga už jų kokybę.
25. Dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti įvertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į visus faktorius, reikšmingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis (ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Sabel BV v. Puma AG, Rudolf Dassler Sport, bylos Nr. C-251/95 (Rink., 1997, p. I-6191), ESTT prejudicinis sprendimas, priimtas Canon byloje, ESTT 1999 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Lloyd Schuhfabrik Meyer & Co. GmbH v. Klijsen Handel BV, bylos Nr. C-342/97, (Rink., 1999, p. I-3819), ESTT 2000 m. birželio 22 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Marca Mode CV v. Adidas AG and Adidas Benelux BV, bylos Nr. C-425/98 (Rink., 2000, p. I-4861). Globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu skiriamaisiais ir dominuojančiais (svarbiausiais) elementais (ESTT prejudicinis sprendimas Sabel byloje, prejudicinis sprendimas Lloyd byloje). Pagal jau minėtą ESTT prejudicinį sprendimą Canon byloje, į ankstesnio prekių ženklo skiriamąjį požymį, ir konkrečiai – jo reputaciją, turi būti atsižvelgiama vertinant, ar panašumas tarp prekių ir paslaugų, kurioms žymėti yra skirti lyginamieji ženklai, yra pakankamas visuomenės suklaidinimo galimybei atsirasti. Kitaip tariant, prekių ženklų ir prekių bei paslaugų panašumas vertinamas ne atsietai, bet kompleksiškai, t. y. šie faktoriai, nuo kurių priklauso, ar yra (ar ne) visuomenės suklaidinimo galimybė, yra priklausomi vienas nuo kito.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Gemaga“ v. UAB „Angolita“, bylos Nr. 3K-3-188/2013, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką), remiantis ESTT praktika, pažymėta, kad tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis pirkėjas, turi lemiamą vaidmenį globaliai (bendrai) sprendžiant dėl suklaidinimo galimybės. Vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių. Dėl šių priežasčių globaliai (bendrai) vertinant, vidutinis vartotojas turi būti laikomas protingai gerai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu. Tačiau dėmesys turi būti atkreiptas į tai, kad vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus, bet turi patikėti (remtis) nepilnais (netobulais, angl. imperfect) jų (ženklų) atvaizdais, kuriuos jis išlaikė savo atmintyje (taip pat žr., pvz., ESTT prejudicinį sprendimą Sabel byloje, prejudicinį sprendimą Lloyd byloje).
27. Kasacinis teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai kvalifikavo faktines bylos aplinkybes ir aiškino bei taikė PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Teismai detaliai išanalizavo sudedamuosius lyginamųjų prekių ženklų elementus, jų skiriamuosius bei dominuojančius požymius ir pateikė jų panašumo vertinimą, atsižvelgdami į prekių ir paslaugų, kurioms žymėti tie ženklai registruoti, tapatumą ir panašumą. Kasacinio skundo argumentai teismų padarytų išvadų nepaneigia. Kartu pažymėtina ir tai, kad kasaciniame skunde nurodomuose ESTT procesiniuose sprendimuose, konkrečiai, 2007 m. vasario 15 d. prejudiciniame sprendime, priimtame byloje BVBA Management, Training en Consultancy v.  Benelu-Merkenbureau, bylos Nr. C-282/09 (Rink., 2007, p. I-01455), ir 2010 m. kovo 18 d. nutartyje, priimtoje byloje CFCMCEE v. Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir dizainui), bylos Nr. C-282/09 P (ECLI:EU:C:2010:153), yra pasisakyta dėl prekių ir (arba) paslaugų vertinimo, sprendžiant dėl absoliučių prekių ženklo reikalavimų, bet ne dėl kitų (santykinių, reliatyvių) prekių ženklo reikalavimų, kaip yra nagrinėjamos bylos atveju. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2007 m. vasario 15 d. prejudiciniame sprendime BVBA Management, Training en Consultancy byloje, ESTT, inter alia, nurodė, jog kai tas pats atsisakymo pagrindas taikomas prekių ar paslaugų kategorijai ar grupei, kompetentinga valdžios institucija gali pateikti tik bendrus visoms nurodytoms prekėms ar paslaugoms motyvus.

Dėl PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo

28. PŽĮ 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu paaiškėja, kad pareiškėjas padavė paraišką įregistruoti ženklą turėdamas nesąžiningų ketinimų. Dėl nesąžiningų ketinimų, kaip pagrindo pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia, ESTT yra pasisakęs 2009 m. birželio 11 d. prejudiciniame sprendime, priimtame  byloje Chocoladefabriken Lindt and Sprüngli AG v. Franz Hauswirth GmbH., C-529/07 (Rink., 2009, p. I-04893). Nurodytame sprendime ESTT išaiškino, kad, vertindamas pareiškėjo nesąžiningumą 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 51 straipsnio 1 dalies b punkto (dabar galiojančio 2009 m. vasario 26 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (kodifikuota redakcija) 52 straipsnio 1 dalies b punktas) prasme, nacionalinis teismas turi atsižvelgti į visus nagrinėjamai bylai būdingus svarbius veiksnius, esančius žymens įregistravimo kaip prekių ženklo paraiškos pateikimo momentu, be kita ko, į: 1) tai, kad pareiškėjas žino ar turi žinoti, jog trečiasis asmuo bent vienoje valstybėje narėje naudoja tapatų ar su prašomu įregistruoti žymeniu galimą supainioti panašų žymenį tapačioms ar panašioms prekėms; 2) pareiškėjo ketinimą užkirsti kelią šiam trečiajam asmeniui toliau naudoti šį žymenį; 3) teisinės apsaugos, kuri naudojama trečiojo asmens žymeniui ir prašomam įregistruoti žymeniui, laipsnį.
29. ESTT 2013 m. birželio 27 d. prejudiciniame sprendime, priimtame byloje Malaysia Dairy Industries Pte. Ltd v. Ankenaevnet for Patenter og Varemaerker, byla C-320/12, ECLI:EU:C:2013:435, toliau plėtodamas nesąžiningų ketinimų sampratą, inter alia, išaiškino, kad 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (kodifikuota redakcija) 4 straipsnio 4 dalies g punktas aiškintinas taip, kad, norint įrodyti prekių ženklo registracijos paraišką pateikusio asmens nesąžiningumą, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, reikia atsižvelgti į visus svarbius bylos veiksnius, esančius registracijos paraiškos pateikimo momentu. Aplinkybės, kad šią paraišką pateikęs asmuo žino arba turi žinoti, jog paraiškos pateikimo momentu trečiasis asmuo užsienyje naudoja prekių ženklą, kurį galima supainioti su prašomu įregistruoti prekių ženklu, savaime nepakanka paraišką pateikusio asmens nesąžiningumui, kaip jis suprantamas pagal minėtą nuostatą, įrodyti.
30. Pažymėtina, jog, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pagrindas pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia dėl nesąžiningų ketinimų yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) priemonė, siekiant apginti kito asmens teises į atitinkamą prekių ženklą ar naudojamą žymenį. Šis prekių ženklų teisėje įtvirtintas kitų asmenų teisių į prekių ženklus ar žymenis apsaugos instrumentas nėra skirtas visiems tiems atvejams tarsi „padengti“ ir „apimti“, kai dėl vienų ar kitų priežasčių ginčijamojo prekių ženklo negaliojimui netaikytini kiti PŽĮ 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti ženklo registracijos negaliojimo pagrindai. Priešinga situacija reikštų tai, kad įstatyme nustatytas prekių ženklų registracijos negaliojimo pagrindų sąrašas iš baigtinio faktiškai taptų nebaigtinis, ir asmenys, registruodami prekių ženklus, negalėtų prognozuoti teisinių savo veiksmų pasekmių, t. y. kokiu pagrindu ir dėl kokių aplinkybių jo ženklo registracija galėtų būti ginčijama kitų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Boslita“ ir Ko v. Latvijos bendrovė AS „Latvijas Balzams“, bylos Nr. 3K-3-485/2012, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
31. Ieškovė pareikšto ieškinio negrindė PŽĮ nuostatomis dėl plačiai žinomų ar reputaciją turinčių prekių ženklų apsaugos (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai), bet aplinkybes, susijusias su ieškovei priklausančių prekių ženklų plačiu žinomumu bei reputacija, nurodė kaip pagrindžiančias nesąžiningus atsakovės ketinimus. Kaip jau minėta, nei platus žinomumas, nei reputacija savaime nėra pakankami spręsti dėl nesąžiningų atsakovės ketinimų PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies prasme, o gali būti aktualūs tik kitų bylos aplinkybių kontekste.
32. Siekiant įvertinti nesąžiningumo buvimą, reikia atsižvelgti į pareiškėjo ketinimą paraiškos pateikimo momentu. Tai, inter alia, susiję su aplinkybe, kad ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia, skirtingai nuo ženklo registracijos panaikinimo, reiškia negaliojimą ab initio. Pareiškėjo ketinimas konkrečiu momentu yra subjektyvus elementas, kurį reikia nustatyti remiantis objektyviomis nagrinėjimo atvejo aplinkybėmis. Kaip yra pažymėjęs ESTT, vertinant nesąžiningus ketinimus, svarbu užtikrinti tinkamą subjektyvaus ir objektyvaus elementų simbiozę (žr., pvz., ESTT prejudicinį sprendimą Chocoladefabriken Lindt & Sprüngli AG byloje; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Šveicarijos įmonė ROLEX SA v. Indonezijos įmonė P. T. Permona, bylos Nr. 3K-3-507/2009; kt.).
33. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, vertindami ginčo šalių teisinius santykius, nepagrįstai sprendė dėl nesąžiningų atsakovės ketinimų, pareiškiant registruoti ginčijamą prekių ženklą, netinkamai aiškino ir taikė PŽĮ 7 straipsnio 3 dalį. Bylos aplinkybės ir pateikti įrodymai neteikia pagrindo daryti išvadą, kad paduodama ginčijamo prekių ženklo paraišką atsakovė buvo nesąžininga, o vien tik lyginamųjų prekių ženklų panašumas nesudaro pagrindo konstatuoti jos nesąžiningumą. Ieškovė argumentų dėl atsakovės nesąžiningumo paduodant ginčijamo prekių ženklo paraišką nepagrindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 176–185 straipsniai). Tačiau šie pažeidimai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį neteisėta ir panaikinti ją, pirmiau konstatavus, jog ieškovės reikalavimai teismų pagrįstai patenkinti PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34. Netenkinus kasacinio skundo, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
35. Kasacinis teismas patyrė 6 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2016 m. sausio 6 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB ,,Simatika“ (j. a. k. 300539673) 6 (šešis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Birutė Janavičiūtė

                                                                      Andžej Maciejevski

                                                                      Janina Stripeikienė