Baudžiamoji byla Nr. 1A-90-626/2022

Teismo proceso Nr. 1-01-1-57185-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.1; 1.1.8.11; 1.2.6.2.1; 1.2.7.2.1.; 1.2.9.2.1; 1.2.30.1.2.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2; 2.2.2.2.4; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3

 (N)

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Evaldo Gražio ir Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei,

nuteistajam R. B., jo gynėjui advokatui Gintui Gustaičiui,

išteisintajam L. B., jo gynėjui Gintautui Danišauskui, 

nukentėjusiosios E. D. (E. D.) atstovei advokatei Marinai Gušauskienei,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato Ginto Gustaičio bei Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Aurelijaus Navicko (toliau – Prokuroras) apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį, 157 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

-pagal BK 147 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 7 metams;

-pagal BK 157 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 metams;

-pagal BK 307 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant bei iš dalies sudedant ir R. B. paskirta subendrinta bausmė– laisvės atėmimas 9 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu R. B. paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 metų ir 59 MGL (2221,94 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką R. B. įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. spalio 31 d. bei pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendį atliktas laisvės atėmimo bausmės laikas, bausmės atlikimo pradžią pradedant skaičiuoti nuo 2021 m. liepos 2 d.

L. B. dėl kaltinimo pagal BK 150 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Iš R. B. priteista E. D. naudai neturtinei žalai atlyginti 10 000 Eur bei penkių procentų dydžio metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Iš R. B. priteista 686,27 Eur suma valstybei už teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai K. K..

Iš R. B. paimti 55 Eur, saugomi Panevėžio apskrities VPK Finansų skyriuje, perduoti civilinio ieškinio padengimui.

E. D. pareikštas 400 Eur civilinis ieškinys L. B. paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1.                                            R. B. nuteistas pagal BK 157 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2014 m. sausio 2 d. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip iki 2017 m. spalio 21 d., per mobiliajame telefone esančią programą „Messenger“ turėdamas internetinio tinklapio www.facebook.lt  ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą paskyrą, patalpino ir išsiuntė skelbimą, siūlant nepilnamečiams užsidirbti, nenurodydamas darbo pobūdžio. Nukentėjusioji K. K., atsakydama į pasiūlymą per mobiliajame telefone esančią programą „Messenger“, turėdama internetinio tinklapio www.facebook.lt paskyrą „K. K.“, išsiuntė žinutę, jog ji yra 17 metų amžiaus bei domisi pasiūlymu, prašydama išsamesnės informacijos. Tuomet R. B., iš anksto žinodamas apie tikrąjį darbo pobūdį, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu dėl amžiaus, melagingai nukentėjusiajai nurodė, kad darbas yra siuntinių paėmimas ir perdavimas žmonėms, kurio atlygis į dieną yra nuo 15 iki 20 Eur. Dėl panaudotos apgaulės ir pažeidžiamumo nukentėjusiajai K. K. su tokio darbo pobūdžio pasiūlymu sutikus ir patikėjus R. B. melagingais pažadais, tokiu būdu ją užverbavus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2017 m. spalio 21 d., R. B. telefonu susisiekė su K. K., kuriai melagingai nurodė, jog ji turi nueiti į susitikimą su R. B. surastu asmeniu į nesaugomą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią šalia prekybos centro „IKI“, adresu – (duomenys neskelbtini), o šis asmuo suteiks jai visą reikiamą informaciją apie būsimą jos darbą. K. K., patikėjusi jo melagingais pažadais, į susitikimą nuėjo, kur R. B. surastas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, už piniginį atlygį nukentėjusiajai pasiūlė teikti jam seksualines paslaugas, tačiau K. K., supratusi, kad R. B. pasiūlytas darbas yra ne siuntinių paėmimas ir perdavimas žmonėms, o prostitucija, teikti seksualines paslaugas atsisakė. Po to R. B., sužinojęs, kad nukentėjusioji jo surastam asmeniui teikti seksualines paslaugas atsisakė, per mobiliajame telefone esančią programą „Messenger“, turėdamas internetinio tinklapio www.facebook.lt paskyrą „RB R.“, susisiekęs su nukentėjusiąja per keletą kartų ir toliau pastarąją atvirai įkalbinėjo dirbti prostitute, tačiau K. K. dirbti prostitute atsisakė. Tokiu būdu R. B., pasinaudodamas K. K. pažeidžiamumu, verbavo vaiką (gim. (duomenys neskelbtini)) prostitucijai.

2.                                            R. B. taip pat nuteistas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir BK 307 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo 2014 m. sausio 2 d. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu – (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip iki 2017 m. spalio 26 d., per mobiliajame telefone esančią programą „Messenger“, turėdamas internetinio tinklapio www.facebook.lt paskyras „M. M.“ bei „RB R.“, bendraujant žinutėmis, vaizdo bei garso skambučiais, susipažino su nukentėjusiąja E. D.. Užmezgęs su ja bendravimą ir įgijęs jos pasitikėjimą, per kelis kartus, siekdamas, kad E. D. būtų įtraukta į prostituciją, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi bei jaunyste, panaudodamas apgaulę, melagingai pažadėjo gerai apmokamą turtingų vyrų palydovės darbą, žadėdamas 3 000 Eur atlygį, taip paskatindamas bei nulemdamas nukentėjusiosios apsisprendimą dirbti šį darbą. Dėl panaudotos apgaulės ir pažeidžiamumo nukentėjusiajai E. D. sutikus ir patikėjus R. B. melagingais pažadais, tokiu būdu ją užverbavus, 2017 m. spalio 26 d. R. B. surastas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo automobiliu „Opel Astra“, kurio valstybinis numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš (duomenys neskelbtini), nukentėjusiąją atgabeno į (duomenys neskelbtini), kur ši buvo apgyvendinta R. B. prostitucijos tikslams išnuomotame bute, adresu – (duomenys neskelbtini). Tuomet, nuo nukentėjusiosios atvykimo momento, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu bei materialiniu priklausomumu įkalbėjo nukentėjusiąją dirbti ne jo pažadėtą gerai apmokamą turtingų vyrų palydovės darbą, o dirbti prostitute, t. y. kad ji teiktų įvairias seksualines paslaugas jo surastiems klientams jo nuomojamame bute, adresu – (duomenys neskelbtini), nurodydamas, jog klientų bus tiek, kiek jis jų suras, iš kiekvieno jo surasto kliento už suteiktas seksualines paslaugas ji turės paimti po 50 Eur, iš kurių dalį turės atiduoti jam. E. D. dėl pažeidžiamumo bei materialinio priklausomumo sutikus, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. organizavo jos prostituciją. Nukentėjusiajai surasdavo klientus, kurių ji į dieną vidutiniškai turėdavo ne mažiau 6, nurodydavo, kokio pobūdžio seksualines paslaugas ji turės suteikti, kokią pinigų sumą turi paimti iš kliento ir kokią dalį turi atiduoti jam, telefonu kontroliavo jos darbą. Tokiu būdu R. B., pasinaudodamas E. D. pažeidžiamumu, panaudodamas apgaulę, verbavo, gabeno nukentėjusiąją prostitucijai bei pasinaudodamas jos pažeidžiamumu bei materialiniu priklausomumu organizavo jos prostituciją, turėdamas iš jos prostitucijos ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio pajamas.

3.                                            L. B. buvo kaltinamas pagal BK 150 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2017 m. lapkričio 2 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), prie tvenkinio „D.“, esančio šalia (duomenys neskelbtini), automobilyje „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai E. D. už piniginį atlygį teikiant seksualines paslaugas, t. y. tenkinant L. B. oraliniu būdu, pastarajai žodžiais išreiškus nenorą toliau jį tenkinti, t. y. pasakius, jog pavargo ir jam seksualinių paslaugų nebeteiks, jis, nepaisydamas išreikšto nukentėjusiosios nesutikimo, panaudodamas fizinį smurtą – toliau laikydamas nukentėjusiąją už plaukų bei žodžiais grasindamas, jei ši jo netenkins oraliniu būdu, ją palikti vieną nežinomoje vietoje, tokiu būdu kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, toliau tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš jos valią ir taip seksualiai prievartavo E. D..

II.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

4.                                            Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendžio išteisinamąją dalį L. B. atžvilgiu ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – L. B. pripažinti kaltu pagal BK 150 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 metams. Prokuroro teigimu, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl L. B. išteisinimo naikintina dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms.

4.1.                      Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog kaltinimas L. B. paremtas tik nukentėjusiosios E. D. parodymais, kurie teismo vertinimu nebuvo pakankamai nuoseklūs, dėl ko laikytini nepatikimais.

4.2.                      Cituodamas BK 150 straipsnio 1 dalį bei teismų praktikos išaiškinimus dėl šio straipsnio taikymo, prokuroras pabrėžia, kad šiame straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, tai yra lytine aistrą su žmogumi asmuo tenkina prieš jo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad grasinimas nukentėjusiąją palikti nežinomoje vietoje vertintinas kaip galimybės priešintis atėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2014).

4.3.                      Prokuroras teigia, kad analizuojamoje situacijoje reikšminga yra tai, kad E. D. vertėsi prostitucija, dėl to 2017 m. lapkričio 2 d. vakarą ji su L. B. susitiko dėl seksualinio pobūdžio paslaugų suteikimo. Tiek L. B., tiek E. D. parodymai rodo, kad L. B. pasiūlė E. D. nuvažiuoti į atokią, gerokai nuo (duomenys neskelbtini) miesto nutolusią vietą prie tvenkinio „D.“, esančio prie (duomenys neskelbtini), kuri E. D. buvo visiškai nežinoma, nes ji nuo atvykimo į Lietuvą gyveno kartu su motina (duomenys neskelbtini), o į (duomenys neskelbtini) atvyko maždaug prieš savaitę laiko iki įvykio. Kelionės metu L. B. jai pasakojo baugias istorijas apie nuo tilto mafijos žudomus žmones bei kad pats turi pažįstamų mafijoje.

4.4.                      Skunde nurodoma, kad tai, jog E. D. patyrė skaudžius išgyvenimus, patvirtina ne tik jos parodymai apie tai, kad kai ji L. B. pasakė, jog pavargo, nes jai sukilo rūgštis, o R. B. susinervinęs jai stipriai suėmė už plaukų, spaudė galvą ir liepė toliau jį tenkinti, tolimesni prievartiniai santykiai tęsėsi apie pusvalandį, ir nors nepamena, ką jai tuo metu sakė L. B., tačiau jai buvo grasinama palikimu toje vietoje, o prievartinių santykių metu dantimis užkliudžius L. B. lytinį organą, ji dar labiau išsigando ir maldavo, kad ją parvežtų namo. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad ji, grįžus namo, po lytinių santykių su L. B., iš karto kreipėsi į policiją, o po apklausos mėgino nusižudyti. Be to, nukentėjusioji, duodama parodymus apie šio įvykio aplinkybes, verkė, negalėjo laisvai kalbėti.

4.5.                      Prokuroras skunde atkreipia dėmesį, kad kaltinimas L. B. ir nebuvo grindžiamas aplinkybe, jog jis nukentėjusiąją E. D. laikė ar smaugė už kaklo, buvo suėmęs už gerklės, beje, to netvirtino ir pati E. D. (nurodė, kad pirmesnių apklausų metu parodymai buvo tikslesni). Nors, apygardos teismo vertinimu, būtent E. D. parodymų nepastovumas buvo lemiamas veiksnys juos vertinti kritiškai, tačiau sulyginus nukentėjusiosios E. D. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu, esminių prieštaravimų, kurie leistų abejoti jos parodymų patikimumu, nėra nustatyta. Prokuroras mano, jog svarbu įvertinti tai, kad tokios psichinės būklės veiksniai negali paveikti asmens ir tai atsiliepti jo parodymų rišlumui bei nuoseklumui. Be to, L. B. parodymai negali būti teisiškai reikšmingesni ir svarbesni, nei nukentėjusiosios E. D. parodymai.

4.6.                      Šios veikos kontekste reikšmingi ir paties L. B. parodymai, kad po to, kai jis paleido nukentėjusiąją E. D., jam buvo skambinama iš kelių telefono numerių ir skambinę asmenys, žinoma po pokalbio su E. D., sakė jam, jog jis išprievartavo merginą, nurodė grąžinti pas ji mašinoje likusius daiktus. Šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusioji E. D. iš karto po įvykio suvokė, kad ji buvo seksualiai prievartaujama ir tai nebuvo nukentėjusiosios spontaniškai išgalvota bei pateikta versija duodant parodymus. Nors R. B. nepatvirtino, kad E. D., paskambinusi jam penktadienio vakarą ir pasakojusi apie susitikimą su L. B., būtų minėjusi apie išprievartavimą, tačiau netikėti paties L. B. parodymais, kad skambinę jam asmenys kalbėjo apie E. D. išprievartavimą, nėra pagrindo. Apie tokį pokalbio turinį jis parodė kelis kartus ir parodymai nesikeitė. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad su L. B. kalbėjo keli asmenys (skyrėsi jų balsai), todėl apie E. D. išprievartavimą tikėtina, galėjo pasakyti ne R. B., o kažkuris kitas, su juo telefonu bendravęs asmuo.

4.7.                      Nukentėjusiosios E. D. parodymų patikimumą patvirtina ir tai, kad nors R. B. jai nurodė kreiptis į policiją dėl neva iš jos pavogtų 4000 Eur, tačiau ji sąžiningai nurodė, kad ji su savimi įvykio metu turėjo piniginėje tik 400 Eur.

4.8.                      Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, prokuroras skunde pažymi, kad nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios E. D. parodymais. Apygardos teismas juos vertino tik fragmentiškai, o ne kaip visetą, todėl skundžiamame nuosprendyje nurodomas nukentėjusiosios parodymų prieštaringumas yra paneigtas.

5.                                            Nuteistojo R. B. gynėjas advokatas G. Gustaitis apeliaciniame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendį dalyje pakeisti, jo ginamojo R. B. nusikalstamus veiksmus, kvalifikuotus kaip atskirus nusikaltimus, numatytus BK 157 straipsnio 1 dalyje, 147 straipsnio 1 dalyje ir 307 straipsnio 2 dalyje perkvalifikuoti į vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 307 straipsnio 1 dalyje (pelnymasis iš kito asmens prostitucijos), E. D. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

6.                                            Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas, aptardamas BK 147 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nurodo, kad apygardos teismas, remdamasis tik prielaidomis, sprendė, kad R. B., būdamas įkalinimo vietoje, vykdė prekybą žmonėmis. Pabrėžia, kad visų pirma, vertinat skundžiamojo nuosprendžio motyvus, neva E. D. buvo suklaidinta dėl darbo pobūdžio ir atlygio, reikia atsižvelgti į tai, kad išskyrus E. D. parodymus, nėra jokių objektyvių duomenų, kad R. B. jai pažadėjo gerai apmokamą turtingų vyrų palydovės darbą su 3 000 Eur atlygiu ir tokiu būdu ją apgavo. Jo ginamasis neginčija, kad R. B. siūlė verstis prostitucija, tačiau daryti išvadą kaip konkrečiai tas pasiūlymas buvo pateiktas, byloje nėra pakankamai duomenų. Net ir darant prielaidą, kad R. B. įvardino „palydovės“ paslaugų teikimą, reikia įvertinti tai, kad lietuvių kalboje „palydovė“ yra naudojamas kaip prostitutės sinonimas, todėl gavus pasiūlymą verstis „palydovės“ paslaugomis negalėjo kilti jokių abejonių dėl siūlomų teikti paslaugų pobūdžio.

6.1.                      Skunde gynėjas akcentuoja, kad R. B. neneigia aplinkybės, jog E. D. siūlė vertis prostitucija ir iš tiesų nurodė, kad yra galimybė iš šios veiklos užsidirbti gana dideles pajamas. Tai nebuvo melas, nes prostitucija yra gana gerai apmokama veikla. Tą pagrindžia ir byloje esantys duomenys, kad E. D. per dieną aptarnaudavo 5–6 klientus, kurie už paslaugas sumokėdavo iki 100 Eur. Taigi galimos pajamos per dieną yra nuo 300 iki 600 Eur, todėl pačios E. D. nurodytos 3 000 Eur mėnesinės pajamos yra visiškai realios.

6.2.                      Paminėtų aplinkybių kontekste, gynėjo manymu, yra svarbūs pačios E. D. parodymai teisme, kad „RB R.“ pasiūlė jai užsidirbti pinigų, t. y. būti prostitute; paprašė atsiųsti jai savo nuogos nuotraukas, ką ji ir padarė, sutiko dirbti prostitute. „RB R.“ jai paaiškino, kad už suteiktas sekso paslaugas ji gaus atlygį, o nuo kiekvieno kliento jam turės atiduoti po 20 Eur, pinigus sutartoje vietoje atvyks pasiimti moteris. Po susitarimo ji atvyko į (duomenys neskelbtini), gaudavo pinigus iš klientų. Analogiškus parodymus ji davė ir ikiteisminio tyrimo metu (2017 m. lapkričio 3 d., t. 1, b. l. 41–42). Tokie E. D. parodymai patvirtina, kad R. B. jokios apgaulės nenaudojo, jai pasiūlė verstis prostitucija, o ne kažkokia kita veikla, prieš atvykdama į (duomenys neskelbtini), ji žinojo, kad reikės teikti sekso paslaugas už atlygį, nes prostitucija yra geriau apmokama nei legalus nekvalifikuotas ar mažai kvalifikuotas darbas.

6.3.                      Nesutinka gynėjas ir su apygardos teismo išvada, jog E. D. buvo užverbuota, pasinaudojant jos pažeidžiamumu, kuris pasireiškė jos sunkia materialine padėtimi. Pabrėžia, kad sunki E. D. materialinė padėtis yra užfiksuota išimtinai remiantis jos pačios parodymais. Tačiau jokių kitų duomenų, kurie atskleistų jos tariamai sunkią materialinę padėtį byloje nėra. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. D. buvo fiziškai sveika, turėjo darbą kebabinėje, gyveno didmiestyje, kas rodo didesnes galimybes, neturėjo priklausomybių, kurioms tenkinti būtų reikalingos didelės pinigų sumos, duomenų, kad E. D. trūko lėšų patenkinti minimalius poreikius – pavalgyti, apsirengti, patenkinti būsto poreikį ir tuo pačiu patvirtinančių jos būtinybę verstis prostitucija, byloje nėra.

6.4.                      Gynėjas pastebi, kad derėtų daryti skirtumą, kai asmuo priima sprendimą verstis prostitucija, kad greitai/lengvai gauti ženkliai didesnes sumas pinigų ir tokiu būdu patenkinti ne tik pragyvenimo, tačiau ir prabangos poreikį ir atveju, kai asmuo priima sprendimą verstis prostitucija dėl realaus skurdo ir alternatyvų nebuvimo. Atsižvelgiant į tai, teismas visiškai nepagrįstai nustatė, kad R. B. užverbavo E. D., pasinaudodamas jos sunkia materialine padėtimi. Be to, E. D. motina taip pat patvirtino, kad jos dukra dirba, jos dažnai bendrauja, susitinka, kas rodo, jog E. D. yra savarankiška ir pajėgi save išlaikyti, jai užsiimti prostitucija nebuvo būtinybės.

6.5.                      Nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį, kad BK 147 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia, vadinasi tam, kad R. B. galėtų pasinaudoti E. D. pažeidžiamumu, jis visų pirma turi apie šią aplinkybę žinoti. Byloje nėra duomenų, kad R. B. žinojo apie tariamai labai sunkią E. D. materialinę padėtį ir turėjo intenciją ja pasinaudoti. Tai rodo, kad teismas iš esmės preziumavo, kad tariamai sunki E. D. materialinė padėtis savaime reiškia, kad R. B. žinojo apie tai ir tuo pasinaudojo.

6.6.                      Nėra įrodyta ir aplinkybė, jog R. B. kaip nors būtų suvaržęs E. D. laisvę ar valią, ar kad buvo ją įgijęs ar perleidęs kitiems asmenims. Ji pati priėmė sprendimą verstis prostitucija ir ja vertėsi, pati su klientais tardavosi dėl paslaugų suteikimo ir jų apmokėjimo, pati paimdavo iš jų pinigus ir jais disponuodavo, pati spręsdavo kiek jų siųsti R. B.. Be to, E. D. apklausiama niekad nebuvo nurodžiusi, kad jos laisvė buvo suvaržyta, priešingai – pati nurodė priėmusi sprendimą užsiimti prostitucija ir tą dariusi. Šių aplinkybių išsiaiškinimui yra reikšmingi ir liudytojo N. L. parodymai, kuris pirko sekso paslaugas iš E. D. ir jam E. D. nurodė, kad sekso paslaugas teikia savo noru. Tuo tarpu R. B. tik padėjo kelionės, buto, paslaugoms teikti, suradimu, pirminiame etape bendravo su klientais ir už šią pagalbą tikėjosi dalies E. D. atlygio. Gynėjas akcentuoja, kad prekybos žmonėmis atveju svarbu, kad su asmeniu yra elgiamasi lyg su daiktu, juo disponuojama kaip preke, varžoma jo laisvė ir valia. Prekyba žmonėmis yra priskiriama nusikaltimams asmens laisvei, todėl asmens valios palaužimo momentas prekybos žmonėmis atvejais atlieka pagrindinį vaidmenį. Veika gali būti kvalifikuojama kaip BK 147 straipsnyje nustatytas nusikaltimas tik nustačius, kad žmogaus laisvė buvo pažeista. Tuo tarpu E. D. turėjo visišką situacijos kontrolę, ji nebuvo priklausoma nuo R. B. ir jos laisvė ne tik niekaip nebuvo, bet ir negalėjo būti suvaržyta, todėl R. B. veiksmuose nėra BK 147 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties.

6.7.                      Nepatvirtina R. B. siekio pasinaudoti nukentėjusiosios pažeidžiamumu ir materialiniu priklausomumu bei piktavališko poveikio jai ir tai, kad E. D. prieš save ėmėsi suicidinių veiksmų. Priešingai, nukentėjusioji teisme pati nurodė, kad jautėsi blogai dėl to, kad užsiėmė prostitucija. Tad, nors pati E. D. nurodė, kad prostitutės darbas buvo jos pasirinkimas ir jis nebuvo jai primestas, apygardos teismas daro tik niekuo nepagrįstas ir prieštaringas prielaidas, kad R. B. vertė E. D. verstis prostitucija. Šiuo atveju E. D. elgesys lygiai taip pat gali būti pilnai paaiškinamas tuo, kad ji pati save vertė užsiimti prostitucija (kas mūsų kultūroje yra laikoma gėdinga, nepagarbiu užsiėmimu), nors tas jai buvo nepriimtina, dėl ko E. D. jautė vidinį konfliktą, tai jai kėlė nuolatinį stresą ir neigiamą emocinę būklę. Akivaizdu, kad tokie išgyvenimai priklausomai nuo jų intensyvumo ir asmenybės, galėjo įtakoti spontaniškus E. D. suicidinių veiksmus. Tačiau tai buvo sąlygotą pačios E. D. prievartos prieš save, siekiant greitai užsidirbti didesnes pajamas, o ne todėl, kad ji buvo R. B. verčiama tuo užsiimti.

7.                                            Ginčydamas R. B. kaltę dėl BK 157 straipsnio 1 dalyje padaryto nusikaltimo, nuteistojo gynėjas nurodo, kad nuteistasis niekada neneigė, jog bendravo su K. K., tačiau bendravimas apsiribojo darbo dėl siuntinių paėmimo aptarimu, K. K. jo pavedimu yra kelis kartus paėmusi siuntas. Skelbimas dėl darbo buvo įdėtas (duomenys neskelbtini) grupėje ir jame nebuvo nurodyta, kad darbui ieškomas nepilnametis. Objektyvių neginčijamų duomenų, kokio konkrečiai turinio buvo skelbimas, byloje nėra, kaip ir duomenų, kad K. K. būtų atskleidusi R. B. savo amžių. Šias aplinkybes apygardos teismas nustatė remiantis išimtinai K. K. parodymais. Gynėjas pažymi, kad nuteistasis K. K. anksčiau nepažinojo, bendravo tik nedidelį laiko tarpą, ryšio priemonėmis. Atkreipia dėmesį, kad K. K. buvo linkusi nuslėpti savo amžių. Duodama parodymus apie bendravimą su V. D., patvirtino, jog nenurodė jam savo amžiaus, o liudytojas V. D. šią aplinkybę patvirtino teisme, paliudijęs, kad K. K. jam sakė esanti 20 metų amžiaus. Asmens, esančio 16–22 metų amžiaus, vizualiai ne visada galima atskirti, ar jis yra pilnametis, ar ne. Atsižvelgiant į tai, net ir darant prielaidą, kad R. B. verbavo K. K. užsiimti prostitucija, nėra pakankamų duomenų  spręsti, kad jis žinojo, jog ji yra nepilnametė.

7.1.                      Be to, byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad K. K. pati internetu ieškojo partnerių (neaišku už atlygį ar ne). Tai patvirtina liudytojo V. D. parodymai, kad interneto tinklapyje „Pažintys“ rado K. K. skelbimą, susijusį su seksu. Tą pačią ar kitą dieną susitarė su ja susitikti miesto centre, prie darbo biržos. Pati K. K. nurodo su juo susitikusi kelis kartus ir turėjusi lytinių santykių abipusiu sutikimu, nesant susitarimo dėl atlygio, nors teigia vieną kartą gavusi 50 Eur. Aptartos aplinkybės kelia abejones, kad K. K. nurodomi skambučiai iš nepažįstamų asmenų dėl seksualinių paslaugų teikimo buvo R. B. veiksmų pasekmė, o ne jos pačios, savo iniciatyva atliktų veiksmų rezultatas. 

7.2.                      Gynėjo teigimu, aptartos aplinkybės, bei tai, kad K. K. nurodyta susitikimo su V. D. vieta, iš esmės sutapo su vieta, kurią ji minėjo, kaip vietą, kur buvo susitikusi su tariamai R. B. surastu sekso paslaugų pirkėju, kelia abejonių, kad pati K. K. savo iniciatyva, be R. B. įsikišimo, ieškojo sekso partnerių / užsiėmė prostitucija, o gėdydamasi savo veiksmų, iškraipo praeities įvykius, juos susiedama su tariamais R. B. veiksmais. 

7.3.                      Atkreipiamas skunde dėmesys ir į tai, kad K. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kurioje R. B. dalyvavo vaizdo konferencijos būdu, metu nebuvo užtikrintos jo teisės, nes R. B. nebuvo leista pasisamdyti advokato, teismo posėdis vyko dalyvaujant teismo paskirtam advokatui, kuris nuteistajam buvo nepriimtinas, taip buvo pažeista jo teisė į gynybą.

8.                                            Gynėjas teigia, kad susitarimas tarp R. B. ir E. D. buvo dėl to, kad R. B. veiks kaip tarpininkas – t. y. įkels skelbimą dėl sekso paslaugų, pirminiame etape bendraus su klientais ir suves su jais E. D.. Atitinkamai, buvo susitarta, kad R. B. veiks kaip sąvadautojas. Sąvadavimas prostitucijai – tai tarpininkavimas tarp prostitucija užsiimančiojo ir kito asmens, suvedant juos lytiniam santykiavimui arba kitokiam lytinės aistros tenkinimui. Sąvadavimas gali būti prostitucija užsiimančio asmens teikiamų paslaugų reklamavimas, jo pristatymas klientui, klientų paieška ir pan. Nuteistojo veiksmai – padedant E. D. nuvykti į (duomenys neskelbtini) ir išsinuomoti butą, buvo atlikti pačios E. D. prašymu, jai suteikiant pagalbą, atitinkamai ir sumokėti nuompinigiai buvo traktuojami kaip skola, kuriuos E. D. grąžino, R. B. nekontroliavo kaip, kur ir kada E. D. teiks paslaugas, nekontroliavo jos buities ar darbo laiko, nekontroliavo gaunamų pinigų ir jų paskirstymo, rodo, kad tai, ką darė R. B., yra bendravimas su potencialiais klientais ir jų suvedimas su E. D., todėl jo veiksmuose yra tik sąvadavimo požymių, todėl jie turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 307 straipsnio 1 dalį.

9.                                            Gynėjas nurodo, kad R. B. neslėpė ir nurodė visas jam žinomas faktines aplinkybes ir savo vaidmenį E. D. sekso paslaugų teikime, todėl tai, kad jis nesutiko su jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacija, neturėtų būti suprantama kaip neprisipažinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir teismas turėtų į tai atsižvelgti ir pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat peržiūrint R. B. bausmę, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad (duomenys neskelbtini) administracija R. B. charakterizuoja teigiamai, nurodo, kad nuo 2019 m. gruodžio 3 d. R. B. nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių ir šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų. 

10.                                            Atsižvelgus į skunde nurodomas aplinkybes bei tai, kad E. D. nepateikė žalos dydžiui pagrįsti jokių įrodymų, gynėjas teigia, kad nukentėjusiosios E. D. ieškinys neturtinei žalai atlyginti turi būti paliktas nenagrinėtas. Be to, svarstant civilinio ieškinio klausimą, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos nebuvo įtrauktas civiliniu atsakovu, nors pagal BPK 109 straipsnį, 111 straipsnio 1 dalį baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal Įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą. 

11.                                            Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde prašo: 1) Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, kaip nepadariusį nusikalstamų veikų, numatytų BK 157 straipsnio 1 dalyje, 147 straipsnio 1 dalyje ir 307 straipsnio 2 dalyje; 2) priešingu atveju prašo teismo švelninti jam paskirtą bausmę; 3) E. D. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

12.                                            Nuteistasis mano, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, procesinių teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, teismo išdėstytų išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Pažymi, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama (nekaltumo prezumpcijos principas), o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, todėl apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014).

13.                                            Apeliantas, neigdamas savo kaltę bei veikos kvalifikavimą pagal BK 157 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad jokių seksualinio pobūdžio susitikimų neorganizavo ir neliepė niekur K. K. eiti, yra parašęs jai vieną SMS pranešimą dėl siuntų paėmimo iš paštomato. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo aiškinamasi, ar ji iš tikrųjų buvo (duomenys neskelbtini) (nepateiktos mobiliojo ryšio telefono buvimo vietos išklotinės). Taip pat nėra išsiaiškinta, kokius mobiliojo ryšio telefonus ir SIM korteles jis naudojo, kad būtų galima sulyginti su K. K. mobiliojo ryšio telefono duomenimis. Be to, nėra aišku ar iš tiesų byloje yra sudarytas asmens, su kuriuo K. K. susitiko neva jo nurodymu, ,,foto robotas“, nes jo asmenybė liko nenustatyta. 

13.1.                      Atkreipia dėmesį, kad iš jo kratos metu paimtoje užrašų knygutėje buvo tik trijų asmenų telefono numeriai: K. K., E. K. ir J. B.. Visi jie buvo nurodyti tik dėl siuntų paėmimo, ką ir patvirtino pastarieji du apklausti kaip liudytojai (t. 8, b. l. 165–169). Apelianto teigimu, neatkreiptas dėmesys į bendrovės ,,Facebook“ pateiktus įrodymus, kad K. K. paskyra yra sukurta tik 2017 m. spalio 30 d. (t. 5, b. l. 66-104), kas neatitinka skundžiamame nuosprendyje nurodytų išvadų, kad jis K. K. verbavo per ,,Facebook“ paskyrą 2017 m. spalio 21 d., bei patvirtina K. K. parodymų melagingumą.

13.2.                      Atkartodamas savo gynėjo skundo argumentus bei cituodamas teismų praktiką analogiškose bylose, nuteistasis nurodo, kad sprendžiant dėl BK 157 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties buvimo ar nebuvimo, reikia nustatyti kaltininko žinojimą ir suvokimą, kad veiksmai atliekami būtent su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-6-507/2017, 2K-358-1073/2017, 2K-232-942/2018). Pažymi, kad apygardos teismas, konstatuodamas, kad jam buvo žinoma apie K. K. nepilnametystę, vadovavosi išskirtinai nukentėjusiosios parodymais, neva ji buvo sakiusi jam apie savo amžių, tačiau teismas turėjo ir vizualiai įsitikinti jos atitiktimi vaiko kategorijai. K. K. buvo apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, ji niekada nedalyvavo ir pats teisėjas jos nėra realiai matęs. Be to, kai ji buvo apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nuteistasis posėdyje dalyvavo vaizdo konferencijos būdu iš (duomenys neskelbtini), o vaizdo kamera buvo atsukta į prokuroro, nukentėjusiosios K. K. ir kitų teismo dalyvių nugaras. Todėl jam net nebuvo sudarytos galimybės tinkamai apsiginti, pateikti klausimus ar kitaip paneigti K. K. teiginius. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad K. K. savo amžių slėpė ir nuo V. D., jam nurodė esanti 20–22 metų, ką pastarasis patvirtino apklausiamas tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek apygardos teisme, be to, tai nebuvo pirmas vyras jos gyvenime.

13.3.                      Mano, kad nepagrįsta skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad vien tik nukentėjusiosios amžius (jaunesnė nei 18 metų), patvirtina jos pažeidžiamumą ir tuo pačiu kaltininko siekį tuo pasinaudoti, kas atitinka verbavimo požymius. Pagrindinis prekybos žmonėmis požymis yra objektas – žmogaus laisvė. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad K. K. su V. D. buvo susitikusi keletą kartų, turėjo lytinių santykių abipusiu sutarimu, galbūt pati buvo aktyvi lytinių santykių su juo iniciatore, tokiam jos elgesiui kiti asmenys (būtent nuteistasis) neturėjo jokios įtakos. Be to, nukentėjusiajai jis negalėjo realiai daryti jokios įtakos dar ir dėl to, kad tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini).

13.4.                      Be to, apklausiant K. K. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jam nebuvo užtikrinta tinkama teisė į gynybą, apklausoje nedalyvavo jį ginantis advokatas, o prieš apklausą jį ginančios advokatės paslaugų jis atsisakė. Mano, kad yra padarytas ir BPK 186 straipsnio pažeidimas, nes K. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta net 4 kartus, nors proceso įstatymas numato, kad jaunesnis kaip 18 metų liudytojas ar nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ne daugiau kaip vieną kartą. 

14.                                            Nesutikdamas su skundžiamame nuosprendyje padaryta teismo išvada dėl jo kaltės pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, nuteistasis akcentuoja, kad ji padaryta remiantis išskirtinai prieštaringais nukentėjusiosios E. D. parodymais. Mano, kad E. D. parodymai nėra patikimi, be to ji ir pati yra nurodžiusi apygardos teisme, jog nėra tikra dėl savo parodymų tikslingumo ir prašė vadovautis parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, iki ją apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

14.1.                      Pastebi, kad nukentėjusioji E. D. buvo apklausta (ikiteisminio tyrimo metu ir apygardos teisme) net septynis kartus. Savo pirmos apklausos metu (2017 m. lapkričio 3 d. pas ikiteisminio tyrimo tyrėją) ji nurodė, kad ,,RB R.“ jai pasiūlė užsidirbti pinigų, t. y. būti prostitute, ir ji sutiko. Tai patvirtino, atsakydama ir į nuteistojo gynėjo advokato G. Gustaičio klausimą apygardos teisme, nurodydama, kad jos parodymai (t. 1, b. l. 41–42) yra teisingi ir kad ,,R.B. R.“ jai pasiūlė dirbti prostitute, ji sutiko, jis paprašė jos atsiųsti savo nuogos nuotraukas, ji persiuntė, R. jai paaiškino, kad už suteiktas sekso paslaugas ji gaus atlygį, o jam turės atiduoti po 20 Eur nuo kiekvieno sumokėjimo, pinigus atvyks pasiimti moteris. Po šio susitarimo R. jai pasiūlė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad pinigus iš klientų gaudavo pati, į rankas. O į nuteistojo kausimą, atsakė, kad ,,taip ir buvo, jog atidirbusi kažkurią dieną kebabinėje, grįžusi namo, kitą rytą atsiuntė jam nuotraukas su lagaminais ir pasakė, kad nori važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir kad jis ieškotų vairuotojo“. Be to, kai jis nurodė E. D., kad vairuotojas, su kuriuo tarėsi dėl jos pervežimo, negali tai padaryti, E. D. sutiko, jog jos telefono numeris būtų įdėtas į skelbimų portalą. Tai ji patvirtino apygardos teisme. Tačiau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu E. D. davė melagingus parodymus: 2017 m. lapkričio 10 d. apklausta pas tyrėją parodė, kad ji gavo SMS iš R. B., jog darbas būtų palydėti vyrus į restoraną, pristatymo vakarėlį, jokio sekso, tačiau tuo pačiu nurodė, kad neva jis jai minėjo apie kitas merginas, kurios keliauja po užsienį su turtingais vyrais ir, jeigu jos pačios nori, gali su jais turėti ir lytinių santykių; 2017 m. lapkričio 29 d. nukentėjusioji parodė, kad neva R. B. jai liepė įjungti telefoną su kamera, jog galėtų filmuoti vyrus, tačiau ji to nedarė, nors pati jam rašė, kad reikia normalios kameros, nes jai nukrito telefonas ir sudužo stiklas.

14.2.                      Nuteistasis pažymi, kad prekyba žmonėmis yra priskiriama nusikaltimams asmens laisvei, todėl apygardos teismas turėjo nustatyti, jog nukentėjusiosios E. D. laisvė buvo pažeista. Cituodamas teismų praktiką prekyba žmonėmis bylose, apeliantas akcentuoja, kad apgaulė tiek kitose nusikalstamose veikose, tiek ir prekyboje žmonėmis turi pasireikšti ne šiaip suklaidinimu, apgavyste, o esmine nukentėjusiojo apgaule, dėl kurios jis priima jam nenaudingą, finansiškai ar kitais aspektais žalingą sprendimą. Kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2013, 2K-453-648/2016, 2K108-788/2018, 2K-188-719/2018 ir kt.). Apelianto manymu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių jo aktyvius veiksmus: naudotą fizinį ar psichologinį smurtą, pasinaudojimą nukentėjusiųjų bejėgiška padėtimi, apgaulės naudojimą.

14.3.                      Tai, kad E. D. nebuvo verčiama užsiimti prostitucija, nuteistojo manymu, patvirtina ir jų susirašinėjimo SMS žinutėmis turinys. Apeliantas pastebi, kad jis ne tik nevertė nukentėjusiosios E. D. prievarta daryti ką nors prieš jos valią, bet ir siūlė jai susirasti legalų darbą. Tai patvirtina ir liudytojos E. K. parodymai. 2019 m. birželio 7 d. liudytoja parodė, kad R. paprašė nukentėjusiajai surasti darbą, bet E. D. to atsisakė. Skunde nuteistasis teigia, kad visos E. D. melagystės prasidėjo po jos pirmos apklausos pas tyrėją E. Ki.. Todėl apeliantas mano, kad pastaroji darė nukentėjusiajai poveikį. Be to, E. D. po savo apklausos 2017 m. lapkričio 19 d. protokole padarė prierašą, kad 2017 m. lapkričio 28 d., apie 19.10 val., jai skambino vyriškis, kuris prisistatė kaip asmuo, kuris vežė ją į (duomenys neskelbtini) miestą. Apeliantui nesuprantama, kodėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiėmė šio asmens paieškos, kad jis būtų apklaustas ir patvirtintų ar paneigtų šias aplinkybes dėl nukentėjusiosios vežimo į (duomenys neskelbtini). Šio asmens nuteistasis niekada nematė, nėra su juo bendravęs ar kitaip kontaktavęs.

14.4.                      Nuteistasis skunde nurodo, kad nėra įrodytas ir nukentėjusiosios E. D. pažeidžiamumas. Atkartodamas savo gynėjo skunde nurodomus argumentus, R. B. pažymi, kad E. D. tuo metu, kai susipažino su juo, dirbo legalų darbą (duomenys neskelbtini), turėjo kur gyventi – su mama, pati prašė nuteistojo surasti vairuotoją, kuris nuvežtų į  (duomenys neskelbtini) miestą. Todėl, nors siūlymas E. D. vykti dirbti į prostitute atitinka verbavimo požymius, tačiau nepaneigta, jog nukentėjusiosios sutikimas gautas savanoriškai, jam nežinant jos socialinės padėties, todėl tokia padėtimi jis ir negalėjo pasinaudoti. E. D. turėjo pasirinkimo galimybę važiuoti ar nevažiuoti į (duomenys neskelbtini), pati savarankiškai priėmė sprendimą ir tokiame procese jis nedalyvavo bei nedarė įtakos šiam E. D. sprendimui. Jei tokį nukentėjusiosios sprendimą ir nulėmė jos materialinė padėtis, apie tai jis nieko nežinojo. Be to, byloje esančios E. D. savo motinai siųstos SMS žinutės, kuriose ji giriasi dėl gaunamų pinigų, patvirtina, kad nukentėjusiosios apisprendimas buvo savanoriškas. Pabrėžia, kad ne tik kaltininkas turi suvokti tam tikrą nukentėjusiosios pažeidžiamumą ir juo pasinaudoti, tačiau tas požymis turi būti objektyviai bylos duomenimis nustatytas ir individualizuotas. Nukentėjusiojo psichinis ir psichologinis pažeidžiamumas, priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų, materialinė padėtis – visi šie požymiai turi lemti suvaržytą nukentėjusiojo galimybę rinktis ir sudaryti kaltininkui akivaizdžią galimybę manipuliuoti nukentėjusiuoju. Tokių motyvų ir argumentų teismas skundžiamame nuosprendyje neišdėstė.

14.5.                      Aptartos aplinkybės dėl E. D. savanoriško apsisprendimo teikti seksualines paslaugas, nuteistojo teigimu, patvirtina, kad jo veiksmuose nėra BK 147 straipsnio 1 dalyje numatytos nuskalstamos veikos, o E. D. verbavimas atitinka BK 307 straipsnio dispozicijos turinį. Apeliantas neneigia paties bendravimo su E. D. apie seksą fakto, kad kartu sugalvojo tokį planą, jog jis atsakinės į SMS žinutes, o E. D. teiks seksualines paslaugas vyrams, tačiau tai nelaikytina prekyba žmogumi. Byloje nenustatytas nė vienas atvejis, kad E. D. kam nors būtų pasiskundusi dėl savo darbo prostitute, priešingai – ji dirbo savo noru ir norėjo užsidirbti kuo daugiau pinigų. Byloje yra užfiksuota, kad nukentėjusioji E. D. bendrauja su pažįstamais internetu, telefonu, rašo jiems „SMS“ žinutes, laisvai sprendžia dėl savo dienos laiko, skambina draugams, todėl nukentėjusiosios bendravimo galimybės nebuvo varžomos – iš jos nebuvo atimti dokumentai, nebuvo apribota jos laisvė judėti, bendrauti su aplinkiniais, todėl jos negalima laikyti pažeidžiamu asmeniu.

15.                                            Nesutikdamas su jam paskirta bausme, nuteistasis skunde nurodo, kad ji yra per griežta, prašo ją švelninti atsižvelgus į per ilgai užsitęsusi bylos procesą. Įtarimai jam pareikšti buvo 2018 m. sausio 2 d., ikiteisminis tyrimas truko nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki kaltinamojo akto surašymo – 2019 m. sausio 16 d., tačiau bylos nagrinėjimas teisme prasidėjo tik 2019 m. kovo 18 d., o nuosprendis priimtas 2021 m. liepos 2 d. (pastaba – skunde nurodoma 2021 m. kovo 15 d.). Akcentuoja, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių gali būti pagrindas švelninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010) arba tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Be to, Europos Žmogaus Teisų Teismas (toliau – EŽTT) savo sprendimuose yra išaiškinęs, kad kriterijai, kuriais remiantis galima vertinti, ar proceso trukmė atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) reikalavimus yra: bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) (sprendimai bylose Sorvisto prieš Suomiją Nr. 19348/04; Meilus prieš Lietuvą Nr. 53161/99 ir kt.).

15.1.                      Taip pat apeliaciniame skunde R. B. nurodo, kad suėmimas šioje byloje jam buvo skirtas 2018 m. rugpjūčio 2 d., todėl nuo šios dienos jis buvo laikomas (duomenys neskelbtini), o 2018 m. rugpjūčio 6 d. patalpintas į (duomenys neskelbtini). Jo pirmosios bausmės pabaiga buvo 2018 m. rugpjūčio 9 d., todėl akivaizdu, kad suėmimas buvo skirtas likus 7 dienoms iki bausmės atlikimo pabaigos. Todėl teismas, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę jam BK 64 straipsnio tvarka turėjo bendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.

16.                                            Atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą išteisintojo L. B. gynėjas advokatas Gintautas Danišauskas nesutinka su šiuo apeliaciniu skundu, prašo jo netenkinti.

16.1.                      Gynėjas pažymi, jog byloje dėl L. B. prieš E. D. neva naudoto fizinio smurto, nėra įrodyta jokių faktinių ir toks teiginys yra tik paties prokuroro iškeliama prielaida. Taip pat neatitinka realių bylos aplinkybių ir prokuroro teiginys, kad E. D. buvo atimta galimybė priešintis seksualiniam su L. B. santykiui, kurio ji, iš jos pačios žodžių, nepageidavo, kadangi E. D. buvo grasinama palikti ją prie ežero.

16.2.                      Vadovaujantis kasacinės instancijos teismo praktika konstatuotina, kad galimybės priešintis atėmimas, įskaitant ir psichinę prievartą pašalinančią galimybę priešintis, visose bylose yra siejama su aukai nepaliekamu variantu kitaip elgtis negu to nori nusikalstamą veiką darantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-599/2005, 2K-29/2006, 2K-153/2006, 2K- 249/2007, 2K-586/2007, 2K-581/2011, 2K-326/2011, 2K-293/2012, 2K-80/2013, Nr. 2K-143/2014, ir kt.). Šioje byloje, net ir darant prielaidą, kad jei L. B. įvykdytų savo tariamą grasinimą ir paliktų E. D. prie minėto ežero, suaugusiam žmogui, kad ir nežinant šios vietovės, tai nesukeltų tokių pasekmių, kurios, lyginant su sunkaus nusikaltimo tapimo auka, yra tik simboliškai nepatogios. Dėl to atsiliepime teigiama, kad E. D. negali būti pripažinta kaip seksualinės prievartos auka, kadangi turėjo galimybę ne tik priešintis tiesiog išlipdama iš L. B. automobilio, bet ir nenorėdama tęsti seksualinių santykių su L. B., sutikti būti palikta prie ežero.

16.3.                      Be to, advokatas nurodo, kad prokuroras, nesutikdamas su pirmos instancijos teismo įrodymų vertinimu ir su tuo, kad teismas laiko nepakankamai patikimais E. D. parodymus, niekuo daugiau, išskyrus išsakomą nesutikimą, objektyviai nepagrindžia. Minėdamas apeliaciniame skunde L. B. pasakojimą prokuroras neva teigia, kad E. D., patikėjusi mistika, bijojo išlipti iš L. B. automobilio ir likti prie ežero. Tačiau, jei prokuroras bando susieti E. D. bandymą nusižudyti su tariamo seksualinio jos prievartavimo psichologiniais pergyvenimais, tai nelogiška būtų teigti, kad ji nenorėdama tolesnių santykių su L. B., likdama prie ežero, labiau bijotų mistinės mafijos ir pragaro, nei savo mirties, kurios priežastimi būtų tik buvęs nenoras toliau santykiauti su L. B.. Dėl to pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad E. D. žudymosi priežastis buvo ne L. B. veiksmai, o tik R. B. prievarta, verčiant ją atlikti lytinius santykius su vyrais bei bijant pastarojo keršto, žinant, kad ji gali būti sumušta.

16.4.                      Prokuroras remiasi pačios E. D. parodymais, kad neva jos prievartinių santykių metu ji dantimis užkliudė L. B. lytinį organą, todėl dar labiau išsigando ir maldavo jo, kad parvežtų ją namo. Tačiau nėra aišku, ko išsigando E. D.: ar išsigando to, kad bus palikta prie ežero, ar L. B. nepasitenkinimo ir kaip, ši jos tariama išgąstis, paveikė tolesnius jų santykius bei kaip tai siejasi su L. B. kaltinimu. Pastebi, kad neaišku tuomet, kodėl E. D. bijojo L. B. supykimo ir todėl nors ir nenorėdama su juo tolimesnių santykių, toliau lytiškai jį tenkino.

16.5.                      Gynėjas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad E. D. tiesiog išgyveno dėl savo pasirinktos „profesijos“. Jokių faktų, kad ji tai darė būtent dėl L. B. elgesio, byloje nėra. Be to, nėra nustatyta ir tai, kokį psichologinį poveikį E. D. galėjo daryti ją „besirūpinančiųjų“ vaikinų grupelė ir pirmiausiai R. B., nukreipdamas ją į policiją bei galimai sakydamas, ką ir kaip policijoje turi kalbėti E. D.. Tai taip pat iššaukė jos didelę nervinę įtampą. E. D. apsisprendimas policijoje viską apie savo veiklą papasakoti liudija ir apie tai, kad E. D. nusprendė nutraukti prostitutės veiklą bei santykius su jos veiklą kuravusiu R. B.. E. D. jau niekaip negalėjo teigti, kad jai patiko arba buvo neutralu santykiauti su L. B.. Dėl to prokuroro teiginys, kad E. D. būtent nuo L. B. neva patirtos prievartos patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie tapo jos noro nusižudyti priežastimi, nėra logiškas bei teisiškai nepagrįstas.

16.6.                      Atsiliepime nurodoma, kad prokuroras neatkreipė dėmesio į skambinusių L. B. vaikinų socialinę grupę ir galimai siekiamus jų tikslus. Nėra išsiaiškinta, ar tie vaikinai skambino, nes pagailėjo E. D. dėl neva seksualinio jos prievartavimo, ar tai tie vaikinai, kurie bauginant kitą asmenį, norėjo priversti jiems sumokėti už jų, savo naudai, traktuojamus tariamus faktus, kurių iš tikrųjų nebuvo. Tai rodo ir faktas, kad jie sugalvojo patys, kad E. D. paliko L. B. automobilyje ne 400, o 4000 Eur, kaip neva L. B. pavogtus iš E. D.. E. D. vėliau prisipažino, kad jai taip nurodė šie vaikinai, tačiau liko neišaiškinta ir ką daugiau E. D. nurodinėjo šie vaikinai, liepdami jai kreiptis į policiją

16.7.                      Atkreipiamas dėmesys į tai, kad E. D. nesutikimas meluoti policijos pareigūnams dėl neva pavogtos sumos, yra nenoras toliau užsiimti prostitutės veikla bei noras nutraukti su R. B. bet kokius santykius ir suvokimas to, kad meluodama dėl šios sumos, kaltinant L. B. pavogus R. B. nurodytą pinigų sumą, jai pačiai užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, siekiant pasisavinti svetimus pinigus ir taip padarius nusikalstamą veiką grupėje su R. B. ir su kitais L. B. skambinusiais asmenimis.

17.                                            Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. B. ir jo gynėjas advokatas G. Gustaitis prašė jų apeliacinius skundus patenkinti, išteisintasis L. B. ir jo gynėjas advokatas G. Danišauskas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokurorė ir nukentėjusiosios E. D. atstovė advokatė M. Gušauskienė prašė prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo R. B. ir jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato Ginto Gustaičio apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylos įrodymų vertinimo ir R. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 157 straipsnio 1 dalį.

18.                                            Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistojo R. B. ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai R. B. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 157 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

19.                                            Skundžiamu nuosprendžiu R. B. nuteistas už tai, kad verbavo vaiką – K. K. prostitucijai. Nuteistasis R. B. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi šioje byloje nebuvo surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, jog nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apeliantų nuomone, byloje nėra pakankamų duomenų, kad R. B. verbavo K. K. užsiimti prostitucija ir kad jis žinojo, jog nukentėjusioji yra nepilnametė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji R. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nustatyti tinkamai, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

20.                                            Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, teismo nuosprendis pagrįstas nekeliančiais abejonių duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistojo R. B. padarytos nusikalstamos veikos, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo bei jo gynėjo versijas. Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantai, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Nuteistajam R. B. inkriminuotą vaiko verbavimą prostitucijai patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: nukentėjusiosios K. K., liudytojų V. D., A. Š., E. K. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus raštas su priedais, 2017 m. lapkričio 3 d. tarnybinis pranešimas, 2018 m. kovo 6 d. apžiūros protokolas, 2018 m. gruodžio 3 d. tarnybinis pranešimas dėl įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS pranešimų, išklotinių apie praėjusius įvykius analizės, 2018 m. spalio 15 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą nuosprendį.

21.                                            Pagal BK 157 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siūlė pirkti, kitaip įgyti, pardavė, pirko, kitaip perleido, įgijo, verbavo, gabeno arba laikė nelaisvėje vaiką žinodamas ar siekdamas, kad, neatsižvelgiant į vaiko sutikimą, jis būtų neteisėtai įvaikintas, išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitiems išnaudojimo tikslams. Inkriminuojant BK 157 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką yra būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių pavojingų veikų – siūlymą pirkti ar kitaip įgyti vaiką, vaiko pardavimą, vaiko pirkimą, kitokį neteisėtą perleidimą, kitokį neteisėtą įgijimą, vaiko verbavimą, gabenimą, laikymą nelaisvėje; taip pat vieną iš alternatyvių nusikalstamų tikslų – žinojimą ar siekimą, kad vaikas būtų neteisėtai įvaikintas, išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitiems išnaudojimo tikslams. Kadangi šie požymiai BK 157 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, baudžiamajai atsakomybei už vaiko pirkimą arba pardavimą kilti būtina nustatyti bent vieną iš nurodytų veikų ir bent vieną iš straipsnio dispozicijoje įtvirtintų tikslų. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, kad siūlo pirkti ar kitaip įgyti vaiką arba parduoda, perka ar kitaip perleidžia arba įgyja vaiką, verbuoja, gabena ar laiko nelaisvėje vaiką, ir žino arba siekia, jog vaikas būtų neteisėtai įvaikintas, išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitiems išnaudojimo tikslams bei nori taip veikti. Be to, reikia nustatyti kaltininko žinojimą ir suvokimą, kad straipsnyje kriminalizuoti veiksmai atliekami būtent su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-6-507/2017, 2K-358-1073/2017).

22.                                            Šiuo atveju R. B. nusikalstami veiksmai, numatyti BK 157 straipsnio 1 dalyje, pasireiškė tuo, kad jis, žinodamas, jog nukentėjusioji K. K. yra nepilnametė, t. y. vaikas, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu dėl amžiaus, panaudodamas apgaulę, verbavo ją prostitucijai. Nuteistasis R. B. viso proceso metu savo kaltės nepripažino ir neigė verbavęs K. K. prostitucijai bei žinojęs jos amžių. Nuteistasis R. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad K. K. atsiliepė į socialiniame tinkle „Facebook“ (duomenys neskelbtini) grupėje jo įdėtą darbo skelbimą, kuriame nebuvo nurodyta, kokio amžiaus darbuotojo yra ieškoma. Su nukentėjusiąja jis bendravo tik apie darbą, susijusį su siuntinių paėmimu, kadangi E. K. ne visada galėdavo paimti siuntinius, nes mokėsi kolegijoje, turėjo vaiką. Siuntiniai jam atkeliaudavo kelis kartus per savaitę, tarp jų skubių siuntinių nebuvo. Kadangi darbe su siuntiniais buvo nesvarbus amžius, tai jo nedomino K. K. amžius, žinutės su jos amžiumi jis negavo. Socialiniame tinkle „Facebook“ jis matė kelias K. K. nuotraukas, tačiau jos nesukėlė abejonių, jog ji gali būti nepilnametė. Nuteistasis taip pat parodė, kad jis su K. K. buvo sutaręs 5-10 Eur užmokestį už siuntinį ir ji 2-3 kartus buvo paėmusi iš paštomatų jo siuntinius bei padavusi juos E. K.. Jis nėra siūlęs K. K. teikti seksualines paslaugas, o tai, kad ji įlipo į kažkokį automobilį ir jai kažkas pasiūlė pasimylėti, jam nėra žinoma. Iš telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad, kai jis su K. K. jau nebebendravo, tada ji susitikinėjo su kažkokiu vyru. Dėl aplinkybės, kad nukentėjusioji K. K. galėjo žinoti apie (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį butą ir kažkokią merginą, kuri ten užsiėmė prostitucija, nuteistasis paaiškino, jog pataisos namuose kambaryje telefonu jis naudojosi ne vienas, todėl bet kas galėjo jai parašyti žinutes. Nuteistasis taipogi parodė, kad K. K. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją jis dalyvavo vaizdo konferencijos būdu. Šioje apklausoje nebuvo užtikrintos jo teisės, nes jam neleido pasisamdyti savo advokato, o apklausoje dalyvavo valstybės paskirtas advokatas, kuris jam nebuvo priimtinas. Dėl šios priežasties K. K. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją vyko neteisėtai, nes jis negalėjo turėti gynėjo (t. 12, b. l. 133–136, 158).

23.                                            Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo R. B. parodymus, kad jis neverbavo nukentėjusiosios K. K. prostitucijai ir nežinojo jos amžiaus, įvertino kaip gynybinę versiją, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Pirmosios instancijos teisme išnaudojus visas galimybes iškviesti nukentėjusiąją K. K. į teismo posėdį apklausai, vadovaujantis BPK 276 straipsniu buvo perskaityti nukentėjusiosios K. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis R. B. ir jo gynėjas vėl pateikė prašymą apklausti nukentėjusiąją K. K.. Apeliacinės instancijos teismas susisiekė su nukentėjusiosios seserimi, kuri paaiškino, kad K. K. yra išvykusi į (duomenys neskelbtini), kur dabar nuolat gyvena, davė jos elektroninio pašto adresą. Teismas nukentėjusiajai siuntė pranešimus, prašė prisijungti prie teismo posėdžio, bandė su ja susisiekti, tačiau iš K. K. jokio atsakymo negavo. Taigi, buvo išnaudotos visos galimybės iškviesti nukentėjusiąją K. K. į teismo posėdį apklausai, tačiau to padaryti nepavyko.

23.1.                      Nukentėjusioji K. K., 2018 m. gegužės 7 d. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, patvirtino 2017 m. lapkričio 21 d., 2017 m. lapkričio 22 d., 2018 m. kovo 12 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuomet parodė, kad 2017 m. spalio mėnesį, tiksliai datos nepamena, bet buvo penktadienis, ji, naršydama socialinio tinklo „Facebook“ grupėje esančius (duomenys neskelbtini) skelbimus, pamatė skelbimą, kuriame buvo rašoma, jog ieškoma nepilnamečių, kurie nori užsidirbti. Ji naudojosi telefono abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo susikūrusi „Facebook“ paskyrą „K. K.“. Ji pakomentavo minėtą skelbimą, parašydama, ar būtų galima gauti daugiau informacijos apie darbą, nes tikėjosi, jog darbas yra susijęs su lankstinukų išnešiojimu. Taip pat parašė, kad ji yra K., jai 17 metų, mokosi. Tada jai į telefono programą „Messenger“ atsiuntė asmeninę žinutę, kurioje buvo rašoma apie siuntinių paėmimus ir jų perdavimus žmonėms. Užmokestis į dieną 15-20 Eur. Kitą dieną jai buvo pasiūlyta susitikti su žmogumi, kuris suteiks visą reikalingą informaciją apie darbą. Bendraudama „Facebook“, kurio profilyje buvo įdėta tamsios merginos nuotrauka, nurodė savo abonentinį numerį, kad žmogus galėtų su ja susisiekti. Žmogui susisiekus, sutarė tą pačią dieną apie pietus susitikti prie parduotuvės „IKI“, esančios šalia autobusų stoties. Eidama į susitikimą buvo įsitikinusi, jog eina dėl darbo, susijusio su siuntiniais, jų išnešiojimu. Atėjus į sutartą vietą, atvažiavo vyriškis „Subaru“ markės automobiliu. Pradarė duris ir vyriškio paklausė, ar čia pataikė dėl darbo. Vyriškis atsakė, jog taip ir pasiūlė prisėsti bei pasakė, kad jis nuo žmogaus. Suprato, kad vyriškis kalba apie žmogų, su kuriuo ji susirašinėjo per „Facebook“, kurio profilyje buvo įdėta tamsios merginos nuotrauka. Tada vyriškis tiesiai jai pasakė, kad jis nori oralinio ir normalaus sekso. Tai išgirdusi pasimetė, nesuprato, kas vyksta, tačiau su tokiu pasiūlymu nesutiko ir iš automobilio išlipo. Grįžus į namus, iš to paties „Facebook“, kurio profilyje buvo įdėta tamsios merginos nuotrauka, jai buvo rašoma bei klausiama, ar susitiko su vyriškiu, ar jai viskas gerai. Tačiau ji nieko neatrašė, buvo pasimetusi. Tą pačią dieną per „Facebook“ gavo naują žinutę, kuri buvo siųsta iš kito „Facebook“ profilio su raide „R“ ir kuriame nebuvo jokių nuotraukų. Pamena, jog žinutėje buvo rašoma „čia aš“. Iš pradžių nesuprato, kas jai rašo, bet pradėjus rašyti apie prieš tai buvusį „Facebook“ profilį suprato, kad rašo žmogus, kuris susijęs su abiem „Facebook“ profiliais. Žmogus rašė, ar ji norėtų dirbti su vyrais, rašė, jog bus pinigai, butas. Taip pat buvo rašoma, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra butas ir ten dirba panelė. Suprato, kad mergina tame bute dirba už pinigus. Tokie pasiūlymai dirbti prostitute iš minėto „Facebook“ profilio tęsėsi apie savaitę. Tai daryti ji atsisakė. Minėto asmens iniciatyva ji buvo susitikusi moterimi, kuri susitikimo pasakė, kad yra nuo asmens, kuris turėjo „Facebook“ profilį su raide „R“, ir kad turėtų surinkinėti pinigus. Ši moteris bandė ją įtikinti dirbti prostitute, sakė, kad taip galima užsidirbti pinigų. Ji moteriai pasakė, kad tokio darbo dirbti nenori. Vėliau ji „Facebook“ profilį su „R“ raide užblokavo. Tada viskas aprimo, tačiau po kiek laiko į savo asmeninį telefoną pradėjo gauti žinutes ir skambučius iš įvairių telefonų. Žinutėse buvo rašoma, jog su ja norima susitikti, atsipalaiduoti. Pasidomėjusi, iš kur žmonėms yra žinomas jos telefono numeris, kai kurie nieko neatrašydavo, o iš vienos žinutės suprato, kad čia viskas yra nuo „Facebook“. Taip pat keletą kartų buvo susitikusi su vienu vyriškiu (tyrimo metu nustatytas V. D., kurį nukentėjusioji K. K. atpažino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (t. 2, b. l. 172–175)), su kuriuo pastarojo namuose abipusiu sutarimu porą kartų turėjo lytinių santykių. Susitikimų metu vyriškiui pasakojo, kad gyvena (duomenys neskelbtini), mokosi 11 klasėje, tačiau, kiek jai yra metų, nesakė. Pirmą kartą seksas vyko ne už atlygį, o antrą kartą šis tiesiog 50 Eur jai įkišo. V. D. jautė simpatiją, su juo susitikinėjo, nes jai patiko su juo bendrauti. Praėjus kuriam laikui nuo pažinties su šiuo vyru, į savo mobiliojo ryšio telefoną iš nežinomo numerio gavo neutralaus pobūdžio žinutę. Ji pradėjo susirašinėti su šiuo asmeniu, pastarasis sakė, kad yra daktaras, kad jo darbas susijęs su budėjimu. Ji šiam vyrui rašė, kad yra nepilnametė, jog mokosi mokykloje. Po kurio laiko šis vyras pasiūlė susitikti. Susitikimo metu ji pamatė, kad šis vyras yra senyvo amžiaus (nukentėjusioji K. K. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino A. Š. (t. 2, b. l. 179–182)), todėl truputį išsigando ir pasimetė, norėjo kuo greičiau baigti pokalbį ir eiti į namus. Pokalbio metu šis vyriškis išreiškė norą su ja lytiškai santykiauti. Ji pasakė, kad to daryti nenori ir išlipo iš automobilio. Po susitikimo vyriškis dar jai rašė žinutes, bet ji parašė, kad jai daugiau neberašinėtų (t. 2, b. l. 130–133, 138–141, 146–148). Nukentėjusioji K. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu papildomai parodė, kad tuo metu, kai užblokavo „Facebook“ profilį su „R“ raide, ji taip pat pasikeitė savo „Facebook“ profilį. Nukentėjusioji taip pat patikslino savo ankstesnius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad asmens, kuris turėjo „Facebook“ profilį su raide „R“, iniciatyva ji buvo vieną kartą susitikusi moterimi (įvardijo E. K.), kuriai padavė dalį pinigų, kuriuos gavo iš V. D.. Paduodama pinigus ji nesakė, kas čia per pinigai. Susitikimo metu E. K. jos neįkalbinėjo teikti seksualines paslaugas (t. 2, b. l. 160–161).

23.2.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiosios K. K. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė apklausų ikiteisminio tyrimo metu, todėl abejoti jais, kaip patikimu įrodymu šaltiniu, nėra jokio pagrindo. Nuteistasis R. B. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose akcentuoja, kad nukentėjusiosios K. K. parodymai yra nenuoseklūs ir turėjo būti vertinami kritiškai. Apeliantai mano, kad K. K. parodymai negali būti pripažįstami patikimais dėl jos asmenybės ir gyvenimo būdo. Šie apeliacinių skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nukentėjusiosios K. K. parodymuose yra tam tikrų nesutapimų, t. y. 2017 m. lapkričio 22 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu ji parodė, jog susitikimo metu E. K. bandė ją įtikinti dirbti prostitute, o 2018 m. gegužės 7 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji parodė, kad E. K. jos neįkalbinėjo teikti seksualines paslaugas. Tačiau šiuos netikslumus teisėjų kolegija vertina kaip neesminius, įtakotus užduodamų klausimų, siekiant detalizuoti nukentėjusiosios parodymus, tikslumo ir pobūdžio, nuo įvykio praėjusio laiko tarpo, nukentėjusiosios psichologinės būsenos. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiosios K. K. parodymai yra detalūs ir nuoseklūs, esminėmis aplinkybėmis vienodi, o paminėti nesutapimai yra neesminiai. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių K. K. galėtų būti šališka, suinteresuota nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį R. B. tariamos nusikalstamos veikos padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Nukentėjusioji K. K. šioje byloje R. B. nėra pareiškusi civilinio ieškinio dėl galimos nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, todėl ji nėra suinteresuota bylos baigtimi. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti šių nukentėjusiosios parodymų nepatikimais ir juos atmesti, parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.

23.3.                      Nuteistasis R. B. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad K. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kurioje R. B. dalyvavo vaizdo konferencijos būdu iš (duomenys neskelbtini), metu nebuvo užtikrintos jo teisės, nes nuteistajam nebuvo leista pasisamdyti advokato, prieš apklausą jį ginančios advokatės paslaugų R. B. atsisakė, teismo posėdis vyko dalyvaujant teismo paskirtam advokatui, kuris nuteistajam buvo nepriimtinas, taip buvo pažeista jo teisė į gynybą. Be to, apeliantai pažymi, kad šios apklausos metu vaizdo kamera buvo atsukta į prokuroro, nukentėjusiosios K. K. ir kitų teismo dalyvių nugaras, todėl nuteistajam nebuvo sudarytos galimybės tinkamai apsiginti, pateikti klausimus ar kitaip paneigti K. K. teiginius. Apeliantai mano, kad yra padarytas ir BPK 186 straipsnio pažeidimas, nes K. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta net 4 kartus, nors proceso įstatymas numato, jog jaunesnis kaip 18 metų liudytojas ar nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas ne daugiau kaip vieną kartą. 

23.4.                      Šie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti. BPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nukentėjusysis šaukiamas ir apklausiamas kaip liudytojas. BPK 186 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametį liudytoją ar nepilnametį nukentėjusįjį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas šio Kodekso 184 straipsnio 3, 4, 5 dalyse nustatyta tvarka, kai vaiko interesais to prašo jo atstovas, prokuroras ar gynėjas arba šio Kodekso 184 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. BPK 184 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad apie ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos apklausos vietą ir laiką, kai ji atliekama šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, prokuroras privalo pranešti įtariamajam ir jo gynėjui. Suimtas įtariamasis pristatomas į apklausos vietą. Įtariamasis ir jo gynėjas turi teisę dalyvauti tokioje apklausoje, užduoti apklausiamam asmeniui klausimus, kai apklausa baigta, – susipažinti su apklausos protokolu ir teikti dėl jo pastabas. 

23.5.                      Šiuo atveju, iš 2018 m. sausio 3 d. teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolo matyti, jog R. B., vadovaujantis BPK 44, 50 ir 52 straipsniais, buvo išaiškinta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją ir kad atsisakymas gynėjo neatima iš jo teisės vėliau bet kuriuo proceso metu vėl turėti gynėją (t. 8, b. l. 179). Iš 2018 m. vasario 12 d. advokato orderio Nr. 611723 matyti, kad nuteistasis R. B. buvo sudaręs teisinių paslaugų sutartį su advokate Valda Grigonyte dėl jo gynybos ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 189). 2018 m. balandžio 24 d. advokatei V. Grigonytei buvo išsiųstas pranešimas apie 2018 m. gegužės 7 d. vyksiančią nukentėjusios K. K. apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1, b. l. 73). 2018 m. gegužės 2 d. analogiško pobūdžio pranešimas buvo išsiųstas ir nuteistajam R. B. į (duomenys neskelbtini), kur tuo metu jis atliko laisvės atėmimo bausmę (t. 1, b. l. 82). 2018 m. gegužės 7 d. nuteistasis R. B. parašė pranešimą advokatei V. Grigonytei, informuodamas ją, kad sutartis dėl gynybos ikiteisminio tyrimo metu yra nutraukiama, nes jį gins kitas advokatas (t. 1, b. l. 75). Iš 2018 m. gegužės 7 d. nukentėjusiosios K. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo matyti, kad šioje apklausoje dalyvavo ir nuteistasis R. B. (be gynėjo), kuris taipogi uždavė klausimus nukentėjusiajai. Pastabų dėl šio apklausos protokolo nuteistasis neturėjo (t. 2, b. l. 160–161, 167–168).

23.6.                      Iš šių duomenų matyti, kad R. B. ir jo gynėjai buvo tinkamai pranešta apie nukentėjusiosios K. K. apklausos vietą ir laiką. Nors nuteistasis prieš pat šią apklausą nutraukė teisinių paslaugų sutartį su advokate V. Grigonyte, todėl nukentėjusiosios apklausoje nedalyvavo R. B. gynėjas, tai nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į gynybą. Bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kad nuteistasis R. B. būtų nesutikęs, jog 2018 m. gegužės 7 d. apklausa vyktų be jo gynėjo, ir šiuo pagrindu prašęs perkelti apklausos laiką. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad minėtos apklausos metu vaizdo kamera buvo atsukta į prokuroro, nukentėjusiosios K. K. ir kitų teismo dalyvių nugaras, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog jam buvo suteikta teisė užduoti nukentėjusiajai klausimus, o nuteistasis šia teise pasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad BPK reikalavimai apklausiant nukentėjusiąją K. K. pas ikiteisminio tyrimo teisėją pažeisti nebuvo. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, kad nukentėjusioji K. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta net 4 kartus, tačiau tai taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti BPK pažeidimo. BPK 186 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir paprastai ne daugiau kaip vieną kartą. Tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu būtina pakartotinė nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausa, juos paprastai apklausia tas pats asmuo. Taigi, BPK nedraudžia, esant poreikiui, nepilnametį nukentėjusįjį apklausti ir daugiau nei vieną kartą.

24.                                            Aptarti nukentėjusiosios K. K. parodymai paneigia nuteistojo R. B. parodytas aplinkybes, kad jis ne verbavo nukentėjusiąją prostitucijai, o tik bendravo su ja dėl siuntinių paėmimo darbo. Teisėjų kolegijos nuomone, pastaroji nuteistojo iškelta versija yra nelogiška ir neįtikinama. Nors R. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad ieškojo dar vieno žmogaus siuntinių paėmimui, kadangi E. K. ne visada galėdavo paimti siuntinius, nes mokėsi kolegijoje, turėjo vaiką, tačiau tuo pačiu paaiškino, jog siuntiniai jam atkeliaudavo kelis kartus per savaitę, o tarp jų skubių siuntinių nebuvo. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam nebuvo skubu paimti siuntinius iš paštomatų, jam buvo finansiškai nenaudinga samdyti dar vieną žmogų tokioms paslaugoms suteikti, tokiu būdu patiriant papildomas išlaidas. Nors R. B. teisminio nagrinėjimo metu taip pat parodė, kad jis su K. K. buvo sutaręs 5-10 Eur užmokestį už siuntinį ir ji 2-3 kartus buvo paėmusi iš paštomatų jo siuntinius bei padavusi juos E. K., tačiau šių nuteistojo parodymų nepatvirtino liudytoja E. K., kuri apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, jog R. B. už finansinį atlygį teikė paslaugas, susijusias su paštomatais, t. y. paimti, nusiųsti ir apžiūrėti siuntinius, sugedusius telefonus nuvežti pataisyti. R. B. jai parašydavo, iš kokio paštomato paimti siuntinį, durelių kodus, o ji nuvykdavo, paimdavo, išpakuodavo, patikrindavo ir pranešdavo jam siuntinio turinį. Jie susitarė, kad ji iš kiekvieno siuntinio pasiims po 5 Eur. Porą kartų iš K. K., kurios duomenis nurodė R., ji yra paėmusi pinigus – vieną kartą buvo 100 Eur suma, o kitos neprisimena (t. 12, b. l. 72–74). Taigi, liudytojos E. K. parodymai paneigia nuteistojo R. B. parodytas aplinkybes, kad nukentėjusioji K. K. pagal susitarimą su nuteistuoju 2-3 kartus buvo paėmusi iš paštomatų jo siuntinius bei padavusi juos E. K.. Be to, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusioji K. K. nurodė reikšmingą aplinkybę, kad nuteistasis, įkalbinėdamas dirbti prostitute, jai buvo nurodęs (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį butą, kur mergina jau dirba prostitute. Kaip matyti iš bylos medžiagos, aptariamu laikotarpiu minėtame bute prostitutės paslaugas teikė nukentėjusioji E. D.. Taigi, K. K., duodama parodymus, šių nurodytų aplinkybių, be nuteistojo R. B., jam kalbant apie prostituciją, pati savaime žinoti negalėjo. Teisėjų kolegija mano, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis R. B. nukentėjusiąją K. K. verbavo būtent prostitucijai, o ne siuntinių paėmimo darbui.

25.                                            Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatkreipė dėmesio į bendrovės ,,Facebook“ pateiktus įrodymus, jog K. K. paskyra yra sukurta tik 2017 m. spalio 30 d. (t. 5, b. l. 66–104). Apelianto nuomone, tai neatitinka skundžiamame nuosprendyje nurodytų išvadų, kad jis K. K. verbavo per ,,Facebook“ paskyrą 2017 m. spalio 21 d., bei patvirtina K. K. parodymų melagingumą. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš bendrovės ,,Facebook“ pateiktų duomenų matyti, kad socialiniame tinklapyje „Facebook“ K. K. vardu paskyra pavadinimu „k..k..7“ buvo sukurta 2017 m. spalio 30 d., 12:48:04, registracijos metu nurodyti duomenys – telefono Nr. (duomenys neskelbtini), el. pašto adresas (duomenys neskelbtini), IP adresas (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 64–65, 68–73). Tačiau iš vyriausiojo tyrėjo R. A. 2017 m. lapkričio 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. spalio 27 d. analizuojant internete esančius viešai prieinamus duomenis, gauta duomenų, jog telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra naudotas registruojantis socialiniame tinkle „Facebook“ paskyrai „K. K.“ (t. 2, b. l. 105–106). Pažymėtina, kad nuteistasis R. B. teisminio nagrinėjimo metu pats pripažino, kad K. K. atsiliepė į socialiniame tinkle „Facebook“ (duomenys neskelbtini) grupėje jo įdėtą darbo skelbimą ir kad šiame socialiniame tinkle jis matė kelias K. K. nuotraukas. Be to, nukentėjusioji K. K., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad tuo metu, kai užblokavo „Facebook“ profilį su „R“ raide, ji taip pat pasikeitė savo „Facebook“ profilį. Iš šių duomenų galima spręsti, kad nukentėjusioji K. K. socialiniu tinklu „Facebook“ naudojosi bei jame paskyrą galimai kitu pavadinimu turėjo dar iki 2017 m. spalio 30 d. Iš 2018 m. gruodžio 3 d. tarnybinio pranešimo dėl įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS pranešimų, išklotinių apie praėjusius įvykius analizės matyti, kad analizuojant R. B. naudojamo abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines buvo nustatyta, jog su K. K., kuri naudojosi abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), jis pradėjo bendrauti 2017 m. spalio 21 d., 13:11:31 val., jai buvo išsiųstas SMS pranešimas. Tuo metu K. K. naudojamas abonentinis numeris jungėsi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini). Po pirmo kontakto su R. B., K. K. 2017 m. spalio 21 d., 13:13:19 val., siuntė jam MMS žinutę. R. B. su K. K. bandė susisiekti ir bendravo iš viso 25 kartus. Bendraujant su šia nukentėjusiąja, R. B. naudojamas abonentinis numeris jungėsi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 174–180). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad aptariamo nusikaltimo padarymo metu nuteistasis R. B. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę būtent (duomenys neskelbtini). Taigi, 2018 m. gruodžio 3 d. tarnybiniame pranešime užfiksuoti objektyvūs duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. B. su nukentėjusiąja K. K. nuotolinio ryšio priemonėmis pradėjo bendrauti ne vėliau kaip 2017 m. spalio 21 d. 

26.                                            Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose keliamas abejones, kad nukentėjusioji K. K. kontaktavo būtent su R. B., paneigia 2018 m. sausio 3 d. kratos ir 2018 m. kovo 6 d. apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. Iš šio kratos protokolo matyti, kad, atlikus kratą (duomenys neskelbtini) gyvenamosiose bei buitinės paskirties vietose, prie R. B. lovos stovinčioje spintelėje rasta ir paimta užrašų knygutė su ranka rašytais užrašais (t. 8, b. l. 161–164). Tuo tarpu apžiūros protokole nurodyta, kad iš R. B. kratos metu paimtos užrašų knygelės pirmame ir antrame lape yra padaryti įrašai - vardas ir telefono numeris. Kiti užrašų knygelės lapai tušti. Užrašų knygelėje yra nurodyti užrašai - 1) (duomenys neskelbtini) – J. (šio telefono numerio naudotojas J. B.), 2) (duomenys neskelbtini) – E. (šio telefono numerio naudotoja E. K.), 3) (duomenys neskelbtini) – K. (šio telefono numerio naudotoja K. K.) (t. 8, b. l. 165–169). Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad nuteistasis turėjo nukentėjusiosios telefono numerį, neabejotinai patvirtina, jog K. K. kontaktavo būtent su R. B.. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad iš jo kratos metu paimtoje užrašų knygutėje buvo tik trijų asmenų telefono numeriai: K. K., E. K. ir J. B., kurie buvo nurodyti tik dėl siuntų paėmimo, ką ir patvirtino pastarieji du apklausti kaip liudytojai (t. 8, b. l. 165–169). Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Iš 2018 m. kovo 6 d. apžiūros protokolo priedų matyti, kad minėtoje pas R. B. kratos metu rastoje užrašų knygelėje buvo įrašyti iš viso 19 telefono numerių. Taigi, šioje užrašų knygelėje buvo nurodyti ne tik K. K., E. K. ir J. B., bet ir kitų asmenų, nesusijusių su šia baudžiamąja byla, telefono numeriai. Tai paneigia apelianto teiginius, kad minėtoje užrašų knygelėje buvo nurodyti tik asmenų, susijusių su siuntinių paėmimu, telefono numeriai.

27.                                            Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, jog vien tik nukentėjusiosios K. K. amžius (jaunesnė nei 18 metų), patvirtina jos pažeidžiamumą ir tuo pačiu kaltininko siekį tuo pasinaudoti, kas atitinka verbavimo požymius. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 157 straipsnyje yra numatyta speciali prekybos žmonėmis norma, nes šio nusikaltimo nukentėjusiuoju gali būti tik vaikas, t. y. asmuo, neturintis 18 metų. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad specifinis nukentėjusysis lemia, jog, skirtingai nei prekybos žmonėmis atveju, baudžiamasis įstatymas nereikalauja nustatyti nukentėjusiojo valią palenkiančių būdų panaudojimo, nes vaikas jau savaime dėl savo amžiaus yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-417-697/2016). Atsižvelgiant į tai, žmogaus pardavimo ar pirkimo veiksmai, jei tai susiję su vaikais (nepilnamečiais), yra laikomi nusikalstamais net ir tais atvejais, kai nepanaudotas nė vienas iš BK 147 straipsnyje nurodytų veikos padarymo būdų. Todėl šiuo atveju nuteistojo R. B. veikos kvalifikavimui pagal BK 157 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės tai, ar nepilnametės nukentėjusiosios K. K. valia buvo palenkta kokiu nors valią palenkiančiu būdu.

28.                                            Kaip minėta, šiuo atveju R. B. nusikalstami veiksmai, numatyti BK 157 straipsnio 1 dalyje, pasireiškė tuo, kad jis, žinodamas, jog nukentėjusioji K. K. yra nepilnametė, t. y. vaikas, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu dėl amžiaus, panaudodamas apgaulę, verbavo ją prostitucijai. Nagrinėjamu atveju objektyviai nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu K. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) buvo 17 metų, t. y. ji buvo vaikas. Taigi vien amžiaus prasme nukentėjusioji buvo pažeidžiama. Nors nuteistasis R. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis nesuprato ir nežinojo, jog nukentėjusioji įvykio metu buvo nepilnametė, tačiau tikėti tokiais jo parodymais nėra pagrindo. K. K. apklausų ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai parodė, kad R. B. buvo žinomas jos amžius, nes ji, socialiniame tinkle „Facebook“ radusi skelbimą, kuriame buvo rašoma, jog ieškoma nepilnamečių, kurie nori užsidirbti, nuteistajam parašė, kad yra moksleivė ir kad jai yra 17 metų. Nors nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad byloje nėra rašytinių duomenų, kokio konkrečiai turinio buvo nukentėjusiosios bei nuteistojo ryšio priemonėmis vienas kitam rašytos žinutės ir socialiniame tinkle „Facebook“ R. B. įkeltas darbo skelbimas, tačiau teisėjų kolegija šiame apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime jau aptarė, jog nukentėjusiosios K. K. parodymai yra detalūs, nuoseklūs ir patikimi bei atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. Pažymėtina, kad nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad socialiniame tinkle „Facebook“ jis matė kelias K. K. nuotraukas. Iš liudytojos E. K. parodymų matyti, kad pirmą kartą pamačius K. K., jai kilo abejonių dėl nukentėjusiosios amžiaus. Liudytoja E. K., apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad K. K. buvo jauna, simpatiška, apie 18 m. amžiaus (t. 12, b. l. 73). Tuo tarpu apklausta ikiteisminio tyrimo metu E. K. parodė, kad K. K. jai pasirodė labai jauna, vaikiško veido, buvo nepilnametė arba tik sulaukusi 18 metų (t. 3, b. l. 101–106, 146–149).

28.1.                      Nuteistojo R. B. parodymus, jog jis nežinojo, kad K. K. yra nepilnametė, paneigia ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus raštas su priedais, iš kurio matyti, jog 2017 m. spalio 25 d. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsiųsta trumpoji žinutė, kad nepilnametė mergina (16 ar 17 m. amžiaus, moksleivė), kurios vardas K. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), verčiasi prostitucija, į pažinčių portalą Lenta.lt buvo įdėtas skelbimas, kuris šiuo metu ištrintas. Žinutėje taip pat buvo nurodyta, kad tame pačiame pažinčių portale yra įkeltas skelbimas, jog 19 m. mergina ieško turtingų vyrų, nurodytas sutenerio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 114–115). Tyrimo metu nustatyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi A. Š., telefono Nr. (duomenys neskelbtini) – K. K., telefono Nr. (duomenys neskelbtini) – R. B. (t. 7, b. l. 45). Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas A. Š. pripažino, kad tai jis parašė nurodytą žinutę. Liudytojas parodė, kad jis Vaikų teisių apsaugos skyriui parašė šią žinutę, nes jam tuo metu atrodė, jog reikia apie visa tai pasidomėti. Merginų amžiaus jis niekada nežinojo, o žinutėje tai nurodė, tik norėdamas atkreipti institucijos dėmesį (t. 12, b. l. 55–56). Liudytojas A. Š. taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, kuomet parodė, kad 2017 metais, tikslaus laiko pasakyti negali, internetinėje svetainėje „E.Lenta“ pamatė skelbimą, kurio turinys buvo susijęs su parama už paslaugą. Kad skelbimas gali būti susijęs su sekso paslaugomis, iš pradžių nepagalvojo, tik norėjo sužinoti, už ką asmuo nori gauti 200 Eur. Prie skelbimo buvo nurodytas telefono numeris. Tada iš savo asmeninio telefono parašė žinutę, kuria domėjosi apie paslaugą už nurodytą sumą. Kiek pamena, jam atrašė, jog paslauga yra susijusi su seksu. Manė, jog susirašinėja su moterimi, kuri rodė iniciatyvą ir su juo bandė derinti susitikimo datą ir laiką. Tačiau į susitikimą jis nevažiavo, toliau susirašinėjo žinutėmis, po kurio laiko sužinojo, jog susirašinėja su vyru, o ne su moterimi. Vaikinas jo prašė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) atvežti merginą galimai vardu E., tačiau tai daryti jis atsisakė. Po kelių dienų su tuo vaikinu susirašinėjimą nutraukė ir įtardamas kažką negero parašė pranešimą Panevėžio vaikų apsaugos skyriui, nurodydamas jam žinomus du telefono numerius. Liudytojas taip pat parodė, kad K. K. nepažįsta, su ja susitikęs nebuvo (t. 4, b. l. 48–50). 

28.2.                      Teisėjų kolegija pažymi, jog liudytojo A. Š. parodymus, kad jis K. K. nepažįsta, jos amžiaus nežinojo, su ja susitikęs nebuvo, paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios K. K. parodymai ir 2018 m. gruodžio 3 d. tarnybiniame pranešime dėl įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS pranešimų, išklotinių apie praėjusius įvykius analizės užfiksuoti duomenys. Kaip jau buvo nurodyta, nukentėjusioji K. K. parodė, kad, praėjus kuriam laikui po įkalbinėjimo dirbti prostitute, ji į savo asmeninį telefoną pradėjo gauti žinutes ir skambučius iš įvairių telefonų. Žinutėse buvo rašoma, jog su ja norima susitikti, atsipalaiduoti. Su vienu iš tokių asmenų ji pradėjo susirašinėti, rašė jam, kad yra nepilnametė, mokosi mokykloje. Po kurio laiko šis vyras pasiūlė susitikti. Susitikimo metu ji pamatė, kad šis vyras yra senyvo amžiaus, pokalbio metu šis vyriškis išreiškė norą su ja lytiškai santykiauti. Ji pasakė, kad to daryti nenori ir išlipo iš automobilio. Nukentėjusioji K. K. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino A. Š., kaip asmenį, su kuriuo buvo susitikusi. Iš 2018 m. gruodžio 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad analizuojant K. K. naudojamo abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS pranešimų išklotinę apie praėjusius įvykius nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d., su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. Š., laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 23 d., 15:48:38 val., iki 2017 m. lapkričio 3 d., 19:24:39 val., buvo užfiksuoti 68 kontaktai. Tuo tarpu analizuojant R. B. naudojamo abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS pranešimų išklotinę apie praėjusius įvykius nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d., su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. Š., laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 23 d., 17:12:27 val., iki 2017 m. spalio 26 d., 19:25:47 val., buvo užfiksuoti taip pat 68 kontaktai (t. 6, b. l. 174–180). Teisėjų kolegijos nuomone, šie duomenys patvirtina, kad liudytojas A. Š. dėl internete rastų skelbimų telefonu bendravo ne tik su R. B., bet ir su K. K., su kuria buvo nuvykęs ir į susitikimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad A. Š. buvo žinomas K. K. amžius, todėl jis tai ir nurodė žinutėje Vaikų teisių apsaugos skyriui.

28.3.                      Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad, priešingai nei akcentuojama nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose, nukentėjusioji K. K. nebuvo linkusi nuslėpti savo amžiaus, kas tik patvirtina jos parodymus, jog ji R. B. buvo parašiusi, kad yra 17 metų, t. y. nepilnametė. Šios išvados nepaneigia ir apeliantų nurodomi liudytojo V. D. parodymai. Liudytojas V. D., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad nieko apie aptarius įvykius neatsimena, todėl paprašė remtis jo ankstesniais parodymais (t. 12, b. l. 72). Liudytojas V. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuomet parodė, kad 2017 m. rudenį, tikslaus laiko nepamena, internetiniame tinklapyje „Pažintys“ pamatė skelbimą, kuris buvo susijęs su seksu. Nutarė parašyti skelbime nurodytu numeriu. Tą pačią ar kitą dieną susitarė susitikti. Su mergina (liudytojas V. D. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino K. K. (t. 4, b. l. 42–44)) susitiko (duomenys neskelbtini) miesto centre. Su K. K. jis buvo susitikęs kokius 3 kartus dėl lytinių santykių. Lytiniai santykiai vykdavo jo nuosavame name. K. K. minėjo, jog jai yra 20 ar 22 metai. Už lytinius santykius jai pinigų nemokėjo, tačiau kaip draugei buvo nupirkęs ir padovanojęs kvepalų. Lytiniai santykiai tarp jų vykdavo abipusiu susitarimu. Tai, jog ji nepilnametė – nežinojo (t. 4, b. l. 40–41). Teisėjų kolegija pažymi, jog liudytojo V. D. parodymus, kad jam K. K., jog jai yra 20 ar 22 metai, paneigia pačios nukentėjusiosios nuoseklūs parodymai. Kaip jau buvo nurodyta, nukentėjusioji K. K. parodė, kad susitikimų metu V. D. pasakojo, kad mokosi 11 klasėje, tačiau, kiek jai yra metų, nesakė. Taigi, liudytojo V. D. parodymai nepatvirtina, kad K. K. siekė nuslėpti savo amžių.

28.4.                      Tai, kad nuteistasis R. B. verstis prostitucija ieškojo itin jaunų merginų, netiesiogiai patvirtina ir 2018 m. spalio 15 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti duomenys. Šiame protokole nurodyta, kad pagal 2017 m. lapkričio 4 d. prokuroro nutarimą, patvirtintą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi, vykdant telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. B., elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, įraše Nr. 143 buvo užfiksuota, jog 2017 m. lapkričio 6 d., 21:24:02 val., R. B. skambino tyrimo metu nenustatytai merginai, abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu R. B. tyrimo metu nenustatytą merginą verbavo verstis prostitucija. Pastarajai pasiūlymo atsisakius, R. B. siūlė padėti surasti mergaičių, kurios verstųsi prostitucija. Tačiau mergina ir šio pasiūlymo atsisakė (t. 6, b. l. 14–18).

28.5.                      Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kad nukentėjusioji K. K. nuteistajam parašė apie savo amžių, kad nuteistasis socialiniame tinkle „Facebook“ matė nukentėjusiosios nuotraukas, kad liudytojai E. K. nukentėjusioji atrodė labai jauna, vaikiško veido, kad nukentėjusioji K. K. nebuvo linkusi nuslėpti savo amžiaus, kad liudytojas A. Š. Vaikų teisių apsaugos skyriui buvo parašęs žinutę, kuriame nurodė K. K. amžių, teisėjų kolegija daro išvadą, jog R. B. suvokė ir žinojo K. K. amžių, t. y. kad ji yra nepilnametė. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas turėjo vizualiai įsitikinti nukentėjusiosios atitiktimi vaiko kategorijai. Apeliantas pažymi, kad K. K. buvo apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ji niekada nedalyvavo ir pats teisėjas jos nėra realiai matęs. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Nors nukentėjusioji K. K. iš tiesų nedalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau aptartų įrodymų visuma pirmosios instancijos teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis R. B. žinojo apie K. K. nepilnametystę. Be to, baudžiamojoje byloje yra nukentėjusiosios nuotraukos, darytos praėjus nedideliam laikui po aptariamų įvykių. Tad teismas galėjo įvertinti ir nukentėjusiosios išvaizdą.

29.                                            Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad R. B. kaip vieną iš nukentėjusiosios K. K. verbavimo instrumentų panaudojo ir apgaulę. Nukentėjusioji K. K. nuosekliai parodė, kad, atsiliepus į socialiniame tinkle „Facebook“ surastą darbo skelbimą, jai buvo parašyta, jog darbas bus susijęs su siuntinių paėmimu ir jų perdavimu žmonėms. Jai buvo pasiūlyta susitikti su žmogumi, kuris suteiks visą reikalingą informaciją apie darbą. Susitikus su nurodytu vyru, pastarasis pasakė, kad nori su ja turėti lytinių santykių, tačiau ji su tokiu pasiūlymu nesutiko ir iš automobilio išlipo. Grįžus į namus, iš to paties „Facebook“ profilio jai buvo rašoma bei klausiama, ar susitiko su vyriškiu. Tačiau ji nieko neatrašė. Tą pačią dieną per „Facebook“ gavo naują žinutę, kuri buvo siųsta iš kito „Facebook“ profilio, suprato, kad rašo žmogus, kuris susijęs su abiem „Facebook“ profiliais. Asmuo ją įkalbinėjo dirbti prostitute, tačiau ji to atsisakė. Taigi, nukentėjusiajai buvo melagingai nurodytas siūlomo darbo pobūdis, t. y. jai buvo nurodyta, kad darbas yra siuntinių paėmimas ir perdavimas žmonėms. Tačiau K. K., supratusi, kad R. B. pasiūlytas darbas yra ne siuntinių paėmimas ir perdavimas žmonėms, o prostitucija, teikti seksualines paslaugas atsisakė. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad proceso metu nebuvo aiškinamasi, ar nukentėjusioji iš tikrųjų buvo (duomenys neskelbtini) (nepateiktos mobiliojo ryšio telefono buvimo vietos išklotinės). Be to, anot apelianto, nėra aišku, ar iš tiesų byloje yra sudarytas asmens, su kuriuo K. K. susitiko neva jo nurodymu, ,,foto robotas“, nes jo asmenybė liko nenustatyta. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš 2018 m. gruodžio 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad, atliekant K. K. naudojamo abonentinio numerio išklotinės analizę, nepavyko nustatyti, kokiu metu ji galėjo bendrauti su minėtu asmeniu bei tartis susitikti prie IKI parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 175). Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, buvo imamasi priemonių nustatyti galimą nukentėjusiosios K. K. susitikimo su R. B. nurodytu asmeniu laiką, tačiau to padaryti nepavyko. Be to, nors proceso metu ir nepavyko nustatyti asmens, su kuriuo buvo susitikusi K. K. ir kuris siūlė jai teikti seksualines paslaugas, asmenybė, tačiau nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad ji su minėtu asmeniu susitiko būtent R. B. nurodymu. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis R. B. verbavo nukentėjusiąją K. K. prostitucijai, panaudodamas apgaulę.

30.                                            Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis R. B. įkalbinėjo nukentėjusiąją K. K. dirbti prostitute pasinaudodamas jos pažeidžiamumu, pasireiškusiu nepilnametyste, bei panaudodamas apgaulę – iš pradžių melagingai nurodydamas siūlomo darbo pobūdį, t. y., kad darbas yra siuntinių paėmimas ir perdavimas žmonėms. Nukentėjusiajai sužinojus tikrąjį darbo pobūdį ir atsisakius teikti tokias paslaugas, nuteistasis toliau nukentėjusiąją įkalbinėjo dirbti prostitute, tačiau ji to atsisakė. Šiuos nuteistojo veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip vaiko verbavimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad verbavimas suprantamas kaip kito žmogaus skatinimas (įtikinėjimas, pažadai, siūlymai) išnaudojimo tikslais atlikti veiksmus (duoti sutikimą, vykti į užsienį ir pan.), kurie leistų vėliau tą žmogų išnaudoti laisvę varžančios kontrolės sąlygomis. Tai iš esmės aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais siekiama palenkti nukentėjusiojo valią ir jį perimti savo ar kito asmens kontrolėn. Asmens verbavimas gali vykti tiek slepiant, tiek neslepiant fakto, jog jis bus išnaudojamas. Nagrinėjamu atveju iš nukentėjusios K. K. parodymų matyti, kad nuteistojo R. B. pasiūlymas verstis prostitucija buvo ne vienkartinio pobūdžio, nuteistojo pasiūlymai dirbti prostitute tęsėsi apie savaitę, kol nukentėjusioji užblokavo nuteistojo „Facebook“ profilį. Tačiau po kiek laiko į savo asmeninį telefoną nukentėjusioji pradėjo gauti žinutes ir skambučius iš įvairių telefonų, žinutėse buvo rašoma, jog su ja norima susitikti, atsipalaiduoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiame apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime aptarti įrodymai (nukentėjusios K. K., liudytojų A. Š., V. D. parodymai, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus raštas su priedais) patvirtina, jog nukentėjusiajai atsisakius verstis prostitucija, R. B., be jos žinios, internete patalpino skelbimus apie K. K. neva teikiamas seksualines paslaugas. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, šie įrodymai patvirtina, kad pats nuteistasis buvo ėmęsis konkrečių žingsnių dėl nukentėjusiosios įtraukimo į prostituciją, surandant jai potencialių klientų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju aptarti R. B. veiksmai vertinti kaip asmens verbavimas ir atitinka BK 157 straipsnio dispozicijoje įtvirtinto objektyviojo požymio turinį. Be to, baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, jog nuteistasis R. B. verbuodamas K. K. siekė, kad ji būtų įtraukta į prostituciją, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Pastarąjį tikslą patvirtina nuteistojo R. B. nukentėjusiajai K. K. pateikto pasiūlymo turinys, t. y., kad jis nukentėjusiajai pasiūlė dirbti prostitute. Be to, šį tikslą patvirtina ir nuteistojo veiksmai, įkeliant skelbimus ir ieškant potencialių prostitucijos klientų. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad K. K. su V. D. buvo susitikusi keletą kartų ir turėjo lytinių santykių abipusiu sutarimu, o tokiam jos elgesiui nuteistasis neturėjo jokios įtakos, nes tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiosios K. K. bendravimo su liudytoju V. D. aplinkybės šiuo atveju neturi reikšmės kaltinime nurodytoms aplinkybėms, kadangi R. B. inkriminuota nusikalstama veika su tuo nėra susijusi.

31.                                            Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nuosprendį pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje analizavo ne tik įrodymus, kuriais grindė teismo išvadas, bet nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė nuteistojo duotus parodymus. Nuteistojo R. B. ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą. Tačiau tai neleidžia spręsti apie neišsamų, neobjektyvų ar šališką nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų įrodymų įvertinimą. Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad nuteistojo kaltė neįrodyta ar pagrįsta tik prielaidomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo R. B. nusikalstama veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 157 straipsnio 1 dalį.

Dėl bylos įrodymų vertinimo ir R. B. veikų kvalifikavimo pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir BK 307 straipsnio 2 dalį.

32.                                            Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistojo R. B. ir jo gynėjo apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai R. B. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 1 dalyje ir BK 307 straipsnio 2 dalyje. Tačiau skundžiamas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, kadangi buvo netinkamai nustatytas R. B. prekybos žmonėmis mastas (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

33.                                            Skundžiamu nuosprendžiu R. B. nuteistas už tai, kad verbavo, gabeno nukentėjusiąją E. D. prostitucijai ir organizavo jos prostituciją. Nuteistasis R. B. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi šioje byloje nebuvo surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, jog nuteistasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. verbavo E. D. užsiimti prostitucija, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu ir panaudodamas apgaulę bei organizavo jos prostituciją. Apeliantų nuomone, R. B. bendravimas su potencialiais prostitucijos klientais ir jų suvedimas su E. D. galėtų būti vertinamas nebent kaip sąvadavimas pagal BK 307 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji R. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai nustatyti tinkamai, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. 

34.                                            Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistojo R. B. padarytų nusikalstamų veikų, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo bei jo gynėjo versijas. Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantai, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Nuteistajam R. B. inkriminuotus prekybą žmonėmis ir prostitucijos organizavimą patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: nukentėjusiosios E. D., liudytojų E. K., I. S., R. D., N. L., R. Ba., L. V. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, 2017 m. lapkričio 3 d. tarnybinis pranešimas, 2017 m. lapkričio 8 d., 2017 m. gruodžio 4 d., 2018 m. lapkričio 23 d. apžiūros protokolai, 2018 m. gruodžio 3 d. tarnybinis pranešimas dėl įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS pranešimų, išklotinių apie praėjusius įvykius analizės, 2018 m. spalio 15 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

35.                                            Pagal BK 147 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais. Minėti objektyvieji prekybos žmonėmis požymiai BK 147 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Pažymėtina, kad savo esme prekyba žmonėmis – tai įvairūs sandoriai, kurių objektas yra žmogus (pardavimas, pirkimas, verbavimas, gabenimas ir kt.) ir kurie sudaromi siekiant išnaudoti tą žmogų. Būtinas šio nusikaltimo požymis yra ir jo priešingumas žmogaus laisvei, siejamas su tam tikru piktavališku poveikiu nukentėjusiajam (prievarta, apgaulė, pasinaudojimas pažeidžiamumu ir kt.), kuris leidžia palenkti šio asmens valią, kontroliuoti ir įtraukti jį į išnaudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173-693/2018).

36.                                            Šiuo atveju R. B. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, pasinaudodamas E. D. pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi bei jaunyste, panaudodamas apgaulę, t. y. melagingai pažadėdamas gerai apmokamą turtingų vyrų palydovės darbą, žadėdamas 3 000 Eur atlygį, verbavo, gabeno nukentėjusiąją prostitucijai. Nuteistasis R. B. viso proceso metu savo kaltės nepripažino ir neigė pasinaudodamas pažeidžiamu bei panaudodamas apgaulę verbavęs E. D. prostitucijai. Nuteistasis R. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad su E. D. susipažino per socialinį tinklą „Facebook“, ji pasipasakojo, kad dirba kebabinėje, gyvena su mama, tačiau nori uždirbti daugiau pinigų. Tuo metu jis nesiūlė jai dirbti nei vyrų palydove, nei prostitute, taip pat nekalbėjo apie vertimosi prostitucija pajamas, tik bendrai kalbant apie seksą prasidėjo kalba apie prostituciją ir jie kartu pradėjo kalbėti apie tai. Kadangi ji nenorėjo dirbti prostitute (duomenys neskelbtini), kad nepamatytų jos draugai ar giminaičiai, kalbėdami jie šiai veiklai išsirinko (duomenys neskelbtini). Vėliau jie susitarė, kad jis tik įkels skelbimus į internetą dėl sekso paslaugų ir susirašinės su potencialiais klientais, o ji jau susiskambins su jais ir susitiks. Jie taip pat sutarė, kad E. D. jam mokės pinigus už tai, t. y. po 15-20 Eur nuo kiekvieno kliento. Ji pati pasakė jam, kokias sekso paslaugas gali teikti ir jų kainas. Trečios jų bendravimo dienos ryte per programėlę „Messenger“ ji atsiuntė nuotraukas, kad ji jau susikrovusi daiktus ir nori išvažiuoti iš (duomenys neskelbtini), tačiau jai reikia automobilio nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Tuomet jis surado A. Š. per internetą, kuris už pinigus ją paėmė iš (duomenys neskelbtini), tačiau jam prie (duomenys neskelbtini) sugedo automobilis. Kadangi jis jokių draugų, kurie galėtų padėti, (duomenys neskelbtini) neturėjo, įkėlė jos numerį į kažkokią vyrų grupę, kad kažkas ją pavežtų. Ji pati susiskambino ir susitarė su kažkokiu vyru, kuris ir atvežė ją į (duomenys neskelbtini) jau vakare. Jis pats jai surado butą (duomenys neskelbtini) portale „skelbiu.lt“, o buto šeimininkei per E. K. perdavė iš savų lėšų 100 ar 115 eurų avanso, kadangi E. D. neturėjo pinigų, tai yra jis jai tokiu būdu paskolino. Kitą dieną po E. D. atvykimo, gavęs iš jos apsinuoginusios nuotraukas, per pietus įkėlė skelbimus portale „e.Lenta“ apie teikiamas sekso paslaugas (t. 12, b. l. 133–136, 158).

37.                                            Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo R. B. parodymus, kad jis neverbavo nukentėjusiosios E. D. prostitucijai, įvertino kaip gynybinę versiją, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nukentėjusioji E. D., apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena. Nukentėjusioji E. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kuomet parodė, kad prieš susipažįstant su R. jos materialinė padėtis buvo labai sunki, nors ir dirbo, bet uždirbdavo labai mažai, reikėjo padėti mamai, pinigų šeimoje labai trūkdavo. Tinklapyje „Facebook“ ji užsiregistravo svetimu vardu „V.“, kadangi norėjo bendrauti ir susirasti bendraminčių. 2017 m. spalio mėnesį kažkokia mergina, pasivadinusi „M. m.“ pasiūlė darbą, jos ėmė susirašinėti. Po kiek laiko minėta mergina parašė, kad jai paskambins vyras. Tuomet vyras, pasivadinęs „RB R.“ vaizdo skambučiu paskambino jai per „Messenger“ programėlę (nukentėjusioji E. D. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino R. B. (t. 1, b. l. 128–131)). R. sakė, kad yra darbas ir reikės bendrauti su vyrais, o lytiniai santykiai bus tik jei pati norės, uždarbis sieks apie 30000 Eur. Pagalvojo, kad ji galės padėti mamai. Įkalbinėjimas truko apie savaitę laiko, R. pasiūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini), žadėjo išnuomoti butą. Ji sutiko. Ji buvo R. nusiuntusi kelias savo nuotraukas, tarp jų ir tokias, kur ji buvo apsinuoginusi. Jai sakė, kad nuotraukų reikia užsakyti drabužiams. Vieną dieną R. pasakė, kad jos paimti atvažiuoja automobilis, o ji pasiėmė drabužius, asmens dokumentą ir paskutinius 15 Eur. Taip kažkoks vyriškis automobiliu „Opel Astra“ ją nuvežė į (duomenys neskelbtini). Nuvykusi į (duomenys neskelbtini) nuėjo pas buto šeimininkus, o vairuotojas, užnešęs jos daiktus, išvažiavo. Su savininke sudarė nuomos sutartį pusei metų. Kadangi savininkei kilo įtarimas dėl jos asmens dokumento, paprašė 115 Eur depozito, kurį turėjo perduoti kitą dieną. R. tą patį vakarą apie tai pranešus, jis nurodė, kad jau tą vakarą reikės teikti sekso paslaugas ir ji turėjo 2 klientus, kuriuos rado R.. Už pirmą vakarą R. pinigų neprašė, o jau nuo sekančios dienos ryto R. pradėjo siųsti klientus, kurių ji turėjo vidutiniškai apie 5-6 per dieną (t. 1, b. l. 88–91). Teisminio nagrinėjimo metu atsakinėdama į proceso dalyvių klausimus nukentėjusioji E. D. parodė, kad, kai per programą „Messenger“ pirmą kartą susikontaktavo su R. B., apie seksą jokios kalbos nebuvo. Pastarasis sakė, kad reikės bendrauti su vyrais, eiti kur nors, palydėti, prižiūrėti save, būti kaip palydove. Kalbos, kad ji turės lytinius santykius su asmenimis už pinigus, iš pradžių nebuvo. Kai ji atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad reikia sumokėti užstatą, jai buvo pasakyta, jog ji privalės teikti sekso paslaugas. Tada pirmą kartą ir suteikė seksualines paslaugas. Ji pati klientų nesusirasdavo, jai juos surasdavo R.. Apie nuvažiavimo į (duomenys neskelbtini) aplinkybes nukentėjusioji parodė, kad jai paskambino žmogus ir pasakė, jog pamatė jos skelbimą ir atvažiuoja jos nuvežti į (duomenys neskelbtini). Kokio turinio buvo skelbimas, ji nežino, nes ji pati to skelbimo nedėjo ir nesuformulavo, tai kažkas padarė už ją (t. 12, b. l. 110–112).

37.1.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiosios E. D. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu, todėl abejoti jais, kaip patikimu įrodymu šaltiniu, nėra jokio pagrindo. Nuteistasis R. B. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose akcentuoja, kad nukentėjusiosios E. D. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi ir turėjo būti vertinami kritiškai. Šie apeliacinių skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nukentėjusiosios E. D. parodymuose yra tam tikrų nesutapimų. 2017 m. lapkričio 3 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu ji parodė, jog socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjo bendrauti su asmeniu, pasivadinusiu ,,RB R.“, kuris jai pasiūlė užsidirbti pinigų, t. y. būti prostitute, ir ji sutiko (t. 1, b. l. 41–42). Tuo tarpu vėlesnės 2017 m. lapkričio 10 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu E. D. parodė, kad jai iš pradžių per programą „Messenger“ parašė asmuo pasivadinęs „M. m.“ ir pasiūlė darbą su vyrais, t. y. palydėti vyrus į restoraną, pasimatymą ar vakarėlį, jokio sekso, atlyginimas 3000 eurų per mėnesį. Tą darbą ji įsivaizdavo kaip laiko praleidimą (bendravimą, pokalbius) su pasiturinčiais vyrais. Ją suviliojo pasiūlytas užmokestis, todėl atrašė, kad darbas domina. Jos paprašė atsiųsti kelias nuotraukas, tarp jų ir apsinuoginus, o vėliau įspėjo, kad su ja susisieks vyras. Tuomet per „Messenger“ programėlę jai vaizdo skambučiu paskambino vyras, pasivadinęs „RB R.“, kuris pasakė, kad tai jis ir rašė iš paskyros „M. m.“. R. siūlė važiuoti jai į (duomenys neskelbtini), kur jai išnuomos butą, ja rūpinsis, suras turtingų vyrų, su kuriais turės eiti į pasimatymus ir kurie už tą palydą mokės pinigus. R. pasakojo apie kitas merginas, kurios užsiima tuo darbu ir kurios, jei pačios nori, gali su klientais turėti lytinių santykių, už tai sumokami dar didesni pinigai. Ji pasakė, kad su vyrais sutinka tik bendrauti. Nuvežus ją į (duomenys neskelbtini), buto savininkė nurodė sumokėti 115 Eur depozitą, kurį turėjo perduoti kitą dieną. R. tą patį vakarą apie tai pranešus, jis nurodė, kad jį šiuos pinigus turės užsidirbti, t. y. dirbti prostitute (t. 1, b. l. 44–50). Iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip 2017 m. lapkričio 10 d. apklausos metu nukentėjusioji E. D. parodė apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir pirmosios instancijos teisme.

37.2.                      Taigi, pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad R. B. pasiūlė jai dirbti prostitute, o vėlesnių apklausų metu E. D. parodė, kad jai iš pradžių buvo siūlomas palydovės (eskorto) darbas, o tik nuvežus į (duomenys neskelbtini) išnuomotą butą jai buvo pasakyta, jog ji teiks seksualines paslaugas už pinigus. Šiuos netikslumus teisėjų kolegija vertina kaip neesminius, įtakotus užduodamų klausimų, siekiant detalizuoti nukentėjusiosios parodymus, tikslumo ir pobūdžio, nukentėjusiosios psichologinės būsenos. Apeliantai skunduose akcentuoja, kad nuteistojo R. B. gynėjui advokatui G. Gustaičiui teisminio nagrinėjimo metu pacitavus 2017 m. lapkričio 3 d. apklausos protokolą, nukentėjusioji E. D. patvirtino, jog šie jos parodymai yra teisingai, bei parodė, kad asmuo, pasivadinęs ,,RB R.“ jai pasiūlė užsidirbti pinigų, t. y. būti prostitute, ji sutiko (t. 12, b. l. 111). Apeliantai mano, kad tai patvirtina nukentėjusiosios E. D. parodymų melagingumą. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde taipogi nurodo, kad tyrėja E. Ki. apklausų metu darė nukentėjusiajai poveikį. Šie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti. Nors E. D., atsakydama į advokato G. Gustaičio klausimus, pirmosios instancijos teisme parodė, kad R. B. jai pasiūlė užsidirbti pinigų, t. y. būti prostitute, tačiau atsakydama į prokuroro klausimus nukentėjusioji kelis kartus detalizavo, jog iš pradžių su R. B. apie seksą už pinigus jokios kalbos nebuvo, pastarasis sakė, kad reikės bendrauti su vyrais, eiti kur nors, palydėti, prižiūrėti save, būti kaip palydove, o tik atvažiavus į (duomenys neskelbtini) jai buvo pasakyta, kad ji privalės teikti sekso paslaugas. Taigi, nukentėjusioji E. D. aiškiai parodė, kad jai iš pradžių buvo siūlomas palydovės darbas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog nukentėjusiajai būtų daromas koks nors neleistinas poveikis iš bylą tiriančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Visos nukentėjusiosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu vyko laikantis BPK nustatytų reikalavimų, jokių procesinių pažeidimų nustatyta nebuvo. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiosios E. D. parodymai yra detalūs ir nuoseklūs, esminėmis aplinkybėmis vienodi, o paminėti nesutapimai yra neesminiai. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių E. D. galėtų būti šališka, suinteresuota nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį R. B. tariamų nusikalstamų veikų padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti šių nukentėjusiosios parodymų nepatikimais ir juos atmesti, parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.

38.                                            Aptarti nukentėjusiosios E. D. parodymai paneigia nuteistojo R. B. parodytas aplinkybes, kad jis neverbavo nukentėjusiosios prostitucijai, o pastaroji pati iškart savo noru sutiko dirbti prostitute. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nebuvo nustatyti BK 147 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtyje įtvirtinti nukentėjusio asmens valios palenkimo būdai, t. y. nėra duomenų, kad jis prieš nukentėjusiąją E. D. būtų panaudojęs fizinį ar psichologinį smurtą. Be to, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad prieš nukentėjusiąją buvo panaudota apgaulė ir kad buvo pasinaudota jos pažeidžiamumu. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies.

38.1.                      Kaip minėta, šiuo atveju R. B. nusikalstami veiksmai, numatyti BK 147 straipsnio 1 dalyje, pasireiškė tuo, kad jis verbavo, gabeno nukentėjusiąją E. D. prostitucijai, panaudodamas apgaulę. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, apgaulė – tai tyčinis žmogaus suklaidinimas, siekiant, kad šis savo noru elgtųsi pagal kaltininko pageidavimą. Apgaulė kaip prekybos žmonėmis požymis gali pasireikšti netikrų žinių pranešimu ar tiesos nutylėjimu, prekybos žmonėmis auka gali būti suklaidinama dėl visko, kas su ja daroma arba tik dėl tam tikrų aplinkybių (pvz., ji žino, kad gabenama dirbti prostitute, tačiau jai pameluojama dėl darbo sąlygų – klientų skaičiaus, jų pasirinkimo galimybės, atlyginimo dydžio, poilsio trukmės, galimybės bet kada nustoti verstis prostitucija ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344-942/2016). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad R. B. kaip nukentėjusiosios E. D. verbavimo instrumentą panaudojo apgaulę. Anot nuteistojo R. B., nukentėjusioji, kviečiama vykti į (duomenys neskelbtini), žinojo, kad dirbs prostitute, savo noru nieko neverčiama sutiko su tokiu pasiūlymu, kadangi norėjo uždirbti daugiau pinigų. Tačiau šiuos nuteistojo teiginius paneigia nuoseklūs nukentėjusios parodymai. Kaip minėta, nukentėjusioji E. D. nuosekliai parodė, kad, kai per programą „Messenger“ pirmą kartą sukontaktavo su R. B., apie seksą jokios kalbos nebuvo. Pastarasis sakė, kad reikės bendrauti su vyrais, eiti kur nors, palydėti, prižiūrėti save, būti kaip palydove. Kalbos, kad ji turės lytinius santykius su asmenimis už pinigus, iš pradžių nebuvo. Nukentėjusiajai dėl seksualinių paslaugų buvo pasakyta tik tiek, kad jeigu pati norės, galės lytiškai santykiauti su klientais. Kai ji atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad reikia sumokėti užstatą, jai buvo pasakyta, jog ji privalės teikti sekso paslaugas. Nuteistojo R. B. gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad lietuvių kalboje „palydovė“ yra naudojamas kaip prostitutės sinonimas, todėl gavus pasiūlymą verstis „palydovės“ paslaugomis negalėjo kilti jokių abejonių dėl siūlomų teikti paslaugų pobūdžio. Pažymėtina, kad šiuo atveju nukentėjusiajai buvo melagingai nurodytas siūlomo darbo pobūdis, t. y. jai buvo nurodyta, kad ji turės teikti tik eskorto - gerai apmokamas turtingų vyrų palydovės, o ne seksualines paslaugas. Teisėjų kolegijos nuomone, R. B. nutylėta aplinkybė apie seksualinių paslaugų teikimą vertintina kaip esminė ir dėl to nukentėjusioji E. D. buvo apgauta dėl kelionės tikslo, o išvykusį į kitą miestą, neturėdama pinigų grąžinti R. B. įsiskolinimo už sumokėtą buto nuomos avansą, buvo įtraukta į prostituciją. Nors E. D. pati sutiko teikti seksualines paslaugas, tai nepašalina R. B. kaltės dėl jos verbavimo panaudojus apgaulę. Pati BK 147 straipsnio sudėtis aiškiai įtvirtina, jog nukentėjusiojo sutikimas nėra lemiamas veikos kvalifikavimui, net jeigu jis yra, nustačius kitus įtvirtintus požymius, kaltininkas atsako pagal šį straipsnį. Teismų praktikoje aiškiai nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta labai svarbi taisyklė, jog nukentėjusio asmens sutikimas neturi juridinės reikšmės patraukiant baudžiamojon atsakomybėn asmenis už prekybą žmonėmis. Sutikimas būti išnaudojamam, duotas panaudojant apgaulę, piktnaudžiaujant asmens pažeidžiamumu ar priklausomumu, jau nekalbant apie prievartą ir grasinimus, negali būti laikomas savanorišku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344-942/2016).

38.2.                      Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog R. B. verbavo nukentėjusiąją E. D. prostitucijai, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi bei jaunyste. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pasinaudojimas nukentėjusiųjų pažeidžiamumu – tai piktavališkas pasiūlymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik priimti tokį pasiūlymą. Pagal šį požymį prekyba žmonėmis galima pripažinti žmogaus įtraukimo išnaudojimui faktą kaip būdą ištrūkti iš skurdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290/2014, 2K-432/2014, 2K-43-942/2016). Šiuo atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajai E. D. aptariamų įvykių metu buvo 19 metų amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)). Nukentėjusioji E. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kuomet parodė, kad prieš susipažįstant su R. B. jos materialinė padėtis buvo labai sunki, nors ir dirbo, bet uždirbdavo labai mažai, reikėjo padėti mamai, pinigų šeimoje labai trūkdavo. Minėtos apklausos metu ji patvirtino ir ankstesnius ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, kuomet parodė, kad 2013 m. kartu su mama iš (duomenys neskelbtini) atvyko gyventi į Lietuvą, (duomenys neskelbtini) miestą, kur gyveno jos močiutė. 2016 m. jie pardavė močiutės butą ir nusipirko namą (duomenys neskelbtini) rajone, kur gyveno kartu su mama ir močiute. Nuo atvykimo į Lietuvą ji pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) mokyklą, kurią baigė 2015 m. Gyvendama Lietuvoje ji išmoko lietuvių kalbą, dirbo „K“ (duomenys pakeisti) pagalbine darbuotoja. 2017 m. spalio mėnesį ji susipyko su mama ir nusprendė persikraustyti, susirado butą (duomenys neskelbtini), buvo sutarusi su darbdave, kad jai paskolins pinigų sumokėti depozitą (t. 1, b. l. 44–50). Liudytoja R. D. (nukentėjusiosios E. D. motina), apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji su 14 metų dukra E. D. į Lietuvą atvažiavo 2013 m. gyventi bei prižiūrėti labai blogos sveikatos mamos. Gavusi leidimą gyventi Lietuvoje, ji susirado darbą, paėmė paskolą, nusipirko automobilį. Gyveno su mama, kuri gavo pensiją. Iki 2017 m., kuomet dukra išvyko į (duomenys neskelbtini), pinigų pragyvenimui (pavalgymui, drabužiams) pakako, dukra turėjo ir darbą, tačiau kažkokių pramogų sau leisti negalėjo, nes reikėjo mokėti paskolą, pirkti vaistus mamai. Tačiau dukra jai nesiskųsdavo, kad neužtenka pinigų (t. 12, b. l. 112). Liudytoja R. D. taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, kuomet parodė, kad turi paėmusi vartojimo kreditą, kurį moka, dirba. Dukra 2017 m. gegužės mėnesį įsidarbino kebabinėje. Jų trijų asmenų šeimos pajamos buvo 700 eurų. Pinigų užtekdavo mokesčiams, maistui, tačiau pramogas reikėdavo riboti. Kai dukra pradėjo dirbti, pastaroji turėjo šiokių tokių pajamų, kurias leido savo reikmėms (t. 3, b. l. 9–11). Iš Teismų informacinės sistemos Liteko išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas matyti, kad E. D. atlyginimas laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 190 eurų per mėnesį. Teisėjų kolegijos nuomone, iš šių duomenų negalima spręsti, kad E. D. buvo pažeidžiama dėl sunkios materialinės padėties ir jaunystės. Nukentėjusioji aptariamų įvykių metu buvo pilnametė, darbinga ir fiziškai sveika, nors ir gaudavo nedidelį atlyginimą, tačiau turėjo darbą, gyvenamąją vietą, kur gyveno kartu su mama, kuri taip pat dirbo, ir močiute, kuri gaudavo senatvės pensiją. Byloje nėra duomenų, kad E. D. trūko piniginių lėšų patenkinti minimalius poreikius – pavalgyti, apsirengti, patenkinti būsto poreikį ir kad ji neturėjo socialinio saugumo bei stabilumo. Nukentėjusiosios motina patvirtino, kad jų šeimai pinigų pragyvenimui (pavalgymui, drabužiams) pakako. Be to, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajai dėl jauno amžiaus trūko socialinės brandos ar socialinių įgūdžių. Kaip minėta, E. D., nors ir buvo atvykusi į Lietuvą gyventi iš kitos šalies, tačiau mokėjo lietuvių kalbą, baigė mokyklą, turėjo darbą, netgi ketino atskirai nuo šeimos persikraustyti į kitą gyvenamąją vietą. Taigi, nukentėjusioji buvo savarankiška. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai neleidžia daryti išvados, kad nukentėjusiajai buvo apsunkinta galimybė atsisakyti nuteistojo pasiūlymo, kaip vienintelio pasirinkimo pagerinti savo turtinę padėtį. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog R. B. verbavo nukentėjusiąją E. D. prostitucijai, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi bei jaunyste, todėl ši aplinkybė turi būti pašalinta iš kaltinimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tai neturi įtakos R. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimui, kadangi inkriminuojant BK 147 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką užtenka nustatyti bent vieną iš alternatyvių nukentėjusiojo valios palenkimo būdų.

39.                                            Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis R. B. įkalbinėjo nukentėjusiąją E. D. dirbti prostitute panaudodamas apgaulę, t. y. melagingai pažadėdamas gerai apmokamą turtingų vyrų palydovės darbą, žadėdamas 3 000 Eur atlygį. Nagrinėjamu atveju iš nukentėjusios E. D. parodymų matyti, kad nuteistojo R. B. pasiūlymas buvo ne vienkartinio pobūdžio, nuteistojo įkalbinėjimai tęsėsi apie savaitę laiko. Šiuos nuteistojo veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip verbavimą. Dėl panaudotos apgaulės nukentėjusiajai sutikus ir patikėjus R. B. melagingais pažadais, tokiu būdu ją užverbavus, tyrimo metu nenustatytas asmuo atvežė E. D. į (duomenys neskelbtini). Tiek iš nukentėjusiosios E. D., tiek iš nuteistojo parodymų matyti, kad nukentėjusiosios kelionę iš (duomenys neskelbtini) rajono į (duomenys neskelbtini) organizavo būtent R. B., surasdamas konkretų žmogų, kuris galėtų ją pavežti, o vėliau įkeldamas nukentėjusiosios kontaktus į vyrų grupę dėl jos pavežimo. Šiuos R. B. veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip nukentėjusiosios gabenimą. Be to, baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, jog nuteistasis R. B. verbuodamas ir gabendamas E. D. siekė, kad ji būtų įtraukta į prostituciją ir iš nukentėjusiosios prostitucijos būtų pelnomasi, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Pastarąjį tikslą patvirtina nuteistojo R. B. vėlesni veiksmai, organizuojant nukentėjusiosios prostitucijos veiklą ir gaunant iš to pajamas. 

40.                                            Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad byloje nėra įrodyta aplinkybė, jog R. B. kaip nors būtų suvaržęs E. D. laisvę ar valią. Apeliantai pažymi, kad E. D. apklausiama niekad nebuvo nurodžiusi, jog jos laisvė buvo suvaržyta, priešingai – pati nurodė priėmusi sprendimą užsiimti prostitucija ir tą dariusi. Apeliantų nuomone, tai, kad E. D. nebuvo verčiama užsiimti prostitucija, patvirtina ir jų su nuteistuoju susirašinėjimo SMS žinutėmis turinys. Apeliantai pastebi, kad nuteistasis ne tik nevertė nukentėjusiosios E. D. prievarta daryti ką nors prieš jos valią, bet ir siūlė jai susirasti legalų darbą, tačiau E. D. to atsisakė. Apeliantų vertinimu, E. D. turėjo visišką situacijos kontrolę, ji nebuvo priklausoma nuo R. B. ir jos laisvė niekaip nebuvo suvaržyta, todėl R. B. veiksmuose nėra BK 147 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Šie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti.

40.1.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens laisvės varžymas apima ir poveikį asmens valios laisvei. Teismų praktikoje nurodoma, kad asmens laisvės suvaržymas (pažeidimas) gali būti susijęs ne tik su visiška, bet ir daline galimybe judėti ar galimybe pasirinkti savo elgesio variantą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-942/2016). Nagrinėjamu atveju nuteistojo vykdytos kontrolės faktą patvirtina aplinkybės, nustatytos nukentėjusiosios E. D. parodymais. Kaip minėta, nukentėjusioji E. D. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kuomet parodė, kad nuvykus į (duomenys neskelbtini), buto savininkė paprašė 115 Eur depozito, kurį turėjo perduoti kitą dieną. R. tą patį vakarą apie tai pranešus, jis nurodė, kad jau tą vakarą reikės teikti sekso paslaugas ir ji turėjo 2 klientus, kuriuos rado R.. Už pirmą vakarą R. pinigų neprašė, o jau nuo sekančios dienos ryto R. pradėjo siųsti klientus, kurių ji turėjo vidutiniškai apie 5-6 per dieną. R. nurodymu po 20 ar 30 Eur nuo kiekvieno kliento ji turėjo atidėti jam. Po kokių 3 dienų 180 Eur sumą turėjo perduoti R. per moterį prie parduotuvės. R. visą laiką ją kontroliavo telefonu. Kartą ji užmigo ir R. pradėjo grasinti, kad jai galas, viską papasakos draugams, mamai. Ji niekur neišeidavo, nebent trumpam iki parduotuvės. Tačiau ir tokiu atveju ji turėjo apie tai pranešti R., kuris ją ragindavo kuo greičiau sugrįžti, nes laukia klientai. Jai R. pasiskundus nuovargiu ar grubiais klientais, šis liepdavo kentėti. Ji paklausė, ar savaitgalį galės pas mamą nuvažiuoti, tačiau jis neleido. Ji buvo pervargusi, du kartus ją klientai mušė ir nesumokėjo pinigų. Apie tai ji irgi pasakė R., tačiau jis nieko nedarė. Ji bijojo dėl mamos saugumo. R. žinojo, kokias paslaugas ji suteikė ir kiek pinigų jam turi atiduoti. Jai gavus už paslaugas 100 Eur, jam reikėjo atidėti 40 Eur. Sau iš uždirbtų pinigų pirko maistą, reikmenis. Per tą laiką R. ji dar padarė banko pavedimą 90 Eur sumai bei perdavė jam savo sąskaitos kodų generatorių. Po incidento su vienu iš klientų L., ji nusprendė policijoje viską papasakoti nieko nenutylint, nes toliau dirbti prostitute nebenorėjo. Grįžusi iš policijos jautėsi blogai dėl savo, kaip prostitutės, darbo ir nutarė nusižudyti. Parašiusi laišką mamai išgėrė vaistų bei pradėjo pjaustytis rankos venas. Būnant lovoje išgirdo skambutį į duris. Atidariusi jas pamatė moterį su vaiku, kuri ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą (nukentėjusioji E. D. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino E. K. (t. 1, b. l. 132–135)). Ši moteris vėliau jai į ligoninę atnešė mobilaus ryšio telefoną, kad galėtų susisiekti su R. (t. 1, b. l. 88–91). Liudytoja E. K., apklausta pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad nuteistojo prašymu ji nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį išnuomotą butą, kur rado R. draugę E. visą kruviną ir prisigėrusią vaistų, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o vėliau nuvežė nukentėjusiajai į ligoninę telefoną, jog R. B. galėtų palaikyti ryšį su ja (t. 12, b. l. 72–74). Iš aptartų nukentėjusiosios E. D. parodymų matyti, kad jai buvo nustatyta tam tikra tvarka ir drausmė, dėl jos nesilaikymo kildavo konfliktų. Šios aplinkybės paneigia visišką nukentėjusiosios laisvę elgtis pagal savo valią ir patvirtina dalinę jos kontrolę. 

40.2.                      Nukentėjusiosios E. D. parodymus apie nuteistojo R. B. vykdytą kontrolę bei suvaržytą galimybę laisvai elgtis patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš 2017 m. lapkričio 8 d. nukentėjusiosios E. D. pateikto mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy J7“, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusioji bendravo su socialinio tinklo „Facebook“ paskyros vartotoju „RB R.“, kuriuo naudojosi R. B.. Bendravimo metu nukentėjusioji nuteistajam reiškė nepasitenkinimą dėl jos teikiamų seksualinių paslaugų reklamavimo šiame socialiniame tinkle, R. B. suteikė nukentėjusiajai informaciją apie atvykstančius klientus, jiems suteiktinas seksualines paslaugas bei jų kainą, ar reikia atidėti dalį pinigų, nurodė, kur ir kada reikia nuvykti, ar reikia teikiamas seksualines paslaugas filmuoti, įrašyti garsą į diktofoną (t. 1, b. l. 172–185). Iš 2018 m. lapkričio 23 d. apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusioji stengėsi įvykdyti nuteistojo nurodymą nufilmuoti su klientais atliekamus seksualinius veiksmus, t. y. E. D. mobiliajame telefone užfiksuotas vaizdo įrašas, kuriame ji reguliavo filmavimo kameros vaizdą, kad būtų įmanoma tinkamai nufilmuoti kambaryje esantį vaizdą (t. 1, b. l. 196–197). Iš 2017 m. gruodžio 4 d. apžiūros protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo apžiūrėtas ir kitas nukentėjusiosios E. D. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy S4“, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jai buvo atneštas į ligoninę liudytojos E. K. nuo R. B.. Šio telefono skambučių žurnale 2017 m. lapkričio 4 d., nuo 14.47 iki 23.19 val. buvo užfiksuota 15 įeinančių praleistų skambučių iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. B.. Be to, 2017 m. lapkričio 4 d. nukentėjusiajai iš pastarojo telefono numerio buvo parašytos 9 SMS žinutės, kuriose vartojant necenzūrinę leksiką raginama atrašyti į žinutes, taip pat asmuo, pasivadinęs „RB R.“ (naudojosi R. B.) bandė susisiekti su nukentėjusiąja, skambindamas ir siųsdamas pranešimus (galimai per „Messenger“ programėlę) (t. 2, b. l. 10–20). Iš 2018 m. spalio 15 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad vykdant abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolę užfiksuota, kad nuteistasis 2017 m. lapkričio 4 d., 19:37:33 val., skambino E. D. į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini), o sujungimo metu reiškė pasipiktinimą, kad nukentėjusioji nekelia ragelio, nurodė, kad nori ją „nutėkšti“ (t. 6, b. l. 14–18). Šie duomenys patvirtina, kad E. D. atsidūrus ligoninėje, R. B. aktyviai ieškojo būdų, kaip su ja susisiekti ir toliau kontroliuoti nukentėjusiosios veiksmus. Iš 2018 m. gruodžio 3 d. tarnybinio pranešimo dėl įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS pranešimų, išklotinių apie praėjusius įvykius analizės matyti, kad atlikus įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS pranešimų, išklotinės apie praėjusius įvykius nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d., abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi nukentėjusioji, analizę buvo užfiksuoti 26 kontaktai su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi nuteistasis (t. 6, b. l. 174–180). Iš 2017 m. lapkričio 9 d. liudytojos R. K. pateikto mobilaus ryšio telefono „Iphone S6“ apžiūros protokolo matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 28 d., 9:42 val., iki 2017 m. lapkričio 2 d., 11:12 val., nukentėjusioji E. D. susirašinėjo su liudytoja R. K.. Nukentėjusioji rašė, kad „ji labai norėtų grįžti namo, bet jos iš čia niekas neišleis, padarys jai dar blogiau, ji negali pasakoti visko“. Nukentėjusioji taip pat rašė, kad „ne pas tą žmogų paprašė pagalbos, dabar nežino, kiek laiko jai reikės atsiskaitinėti už tą pagalbą“. Į liudytojos R. K. klausimą, „ar E. D. gali išeiti iš namų“, pastaroji atsakė, kad „iki parduotuvės ir atgal“. Į liudytojos R. K. klausimą, „kas būtų, jei E. D. parvažiuotų čia“, pastaroji atsakė, kad „jis žino, kur gyvena jos mama“ (t. 3, b. l. 179–182, 195–197). Taigi, nukentėjusioji E. D. apie nuteistojo vykdytą kontrolę papasakojo ir kitiems asmenims.

40.3.                      Priešingai nei nurodoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje buvo padaryta pagrįsta išvada, kad aplinkybę, jog R. B. buvo ėmęsis veiksmų, kurie buvo priešingi nukentėjusiosios laisvei, darė piktavališką poveikį jai, kas leido palenkti nukentėjusiosios valią, kontroliuoti ir įtraukti ją į išnaudojimą prostitucijai, objektyviai pagrindžia pačios nukentėjusiosios suicidiniai veiksmai, t. y. po savaitės laiko, teikiant prostitucijos paslaugas, ji persipjovė rankas ir prigėrė vaistų, dėl ko ji buvo išvežta į gydymo įstaigą. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad tai ji padarė, nes jautėsi blogai dėl savo prostitutės darbo, kas ne tik patvirtina nukentėjusiosios išgyventas sunkias emocijas, bet ir tai, kad toks jai primestas prostitutės darbas nebuvo jos visiškas savanoriškas pasirinkimas. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju yra reikšmingi ir liudytojo N. L. parodymai, kuris pirko sekso paslaugas iš E. D. ir jam pastaroji nurodė, kad sekso paslaugas ji teikia savo noru. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojas N. L., apklaustas pirmosios instancijos iš tiesų parodė, jog E. D. jam pasakė, kad seksualines paslaugas teikia savo noru. Tačiau tuo pačiu liudytojas parodė, kad mergina buvo labai įsitempusi, pasimetusi, sutrikusi, teikti seksualines paslaugas jai nesigavo (t. 12, b. l. 56–57). Teisėjų kolegijos nuomone, šie liudytojo N. L. parodymai nepaneigia nukentėjusiosios parodymų apie jos atžvilgiu vykdytą nuteistojo kontrolę. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog nukentėjusioji disponavo tam tikrais asmeniniais daiktais, galėjo išeiti iš išnuomoto buto, iš jos nebuvo atimti dokumentai, nepaneigia kontrolės fakto, nes jų savarankiškumas priimti sprendimus dėl asmeninio gyvenimo buvo ribojamas. Nors nukentėjusiajai E. D. buvo suteikta sąlyginė veiksmų laisvė, tačiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog ši nukentėjusiosios laisvė buvo dalinė, E. D. valios laisvei buvo daromas varžomasis poveikis. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiosios E. D. kontrolės aplinkybė skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta teisingai, motyvuotai, remiantis bylos duomenimis, atskleista, kaip ji pasireiškė. 

41.                                            Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo R. B. nusikalstama veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 147 straipsnio 1 dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė R. B. padaryto nusikaltimo mastą ir nepagrįstai pripažino, kad jis verbavo nukentėjusiąją E. D. prostitucijai, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi bei jaunyste. Dėl nurodytos priežasties Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

42.                                            Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad R. B. neneigia paties bendravimo su E. D. apie seksą fakto, kad kartu sugalvojo tokį planą, jog jis atsakinės į SMS žinutes, o E. D. teiks seksualines paslaugas vyrams. Apeliantai pažymi, kad R. B. pačios E. D. prašymu tik padėjo kelionės į (duomenys neskelbtini), buto, paslaugoms teikti, suradimu, sumokėjo nuompinigius, kurie buvo traktuojami kaip skola, kuriuos E. D. grąžino. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad R. B. pirminiame etape bendravo su klientais ir už šią pagalbą tikėjosi dalies E. D. atlygio, tačiau jis nekontroliavo kaip, kur ir kada E. D. teiks paslaugas, jos buities ar darbo laiko, gaunamų pinigų ir jų paskirstymo. Apeliantų nuomone, tai, ką darė R. B., yra bendravimas su potencialiais klientais ir jų suvedimas su E. D., todėl jo veiksmuose yra tik sąvadavimo požymių, todėl jie turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 307 straipsnio 1 dalį. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

42.1.                      Pagal BK 307 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas organizavo ar vadovavo prostitucijai arba gabeno asmenį šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos. Prostitucijos organizavimu laikytina veikla, nustatant laiką ir vietas, kur turi būti teikiamos lytinės paslaugos, organizuojant prostitucija užsiimančių asmenų atvykimą iš kitų vietovių, jų apgyvendinimą, koordinuojant bei kontroliuojant jų darbą ir buitį, palaikant drausmę, taikant tam tikras sankcijas už nusižengimus nustatytai tvarkai, rūpinantis naujų asmenų įtraukimu į prostituciją, ginčų tarp jų sprendimais arba kiti veiksmai, užtikrinantys nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2013). Pajamų turėjimas iš kito asmens prostitucijos reiškia, kad asmuo tam tikro susitarimo su prostitucija užsiimančiu asmeniu pagrindu gauna pajamų (visas pajamas arba dalį). Šis susitarimas gali būti susietas tiek priklausomybės ir prievartos santykiais, tiek ir laisva valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2014).

42.2.                      Šiuo atveju R. B. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, pasinaudodamas E. D. pažeidžiamumu bei materialiniu priklausomumu organizavo jos prostituciją, turėdamas iš jos prostitucijos ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio pajamas. Nuteistasis R. B. viso proceso metu savo kaltės nepripažino ir neigė organizavęs nukentėjusiosios E. D. prostituciją. Nuteistasis R. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad kitą dieną po E. D. atvykimo į (duomenys neskelbtini), gavęs iš jos apsinuoginusios nuotraukas, įkėlė skelbimus portale „e.Lenta“ apie teikiamas sekso paslaugas. Netrukus pradėjo vyrai jam rašyti, o jis pagal šabloną atrašinėdavo į jų paklausimus apie tokias paslaugas. Būdavo po keletą klientų į dieną. Taip pat ir R. Ba. buvo davęs E. D. kontaktus, kad ji pati tartųsi su juo dėl sekso paslaugų. Jokių nurodymų E. D. dėl jos teikiamų sekso paslaugų nedavė, negrasino jai ir negalėjo to daryti, kadangi ji pati susitardavo su vyrais, susitikdavo su jais ir savarankiškai teikdavo sekso paslaugas. Jis tik buvo nurodęs jai palikti įjungtą telefoną, kad girdėtų, jeigu kas nors atsitiktų blogo jai, kadangi vieną kartą su kažkokiu vyru buvo konfliktas. Pažymėjo, kad jo naudojamu telefonu taip pat galėjo naudotis dar 8-9 ar 10-12 nuteistųjų, esančių toje lokalinėje zonoje, kurie girdėjo jo pokalbius bei galėjo matyti jo gautas žinutes dėl sekso paslaugų. Dėl to, ne visi skambučiai ir susirašinėjimai yra jo atlikti. Dėl pinigų dalinimosi už E. D. suteiktas paslaugas jie tarpusavyje susitarė, kad pastaroji jam mokės 15-20 Eur nuo kiekvieno kliento už tai, jog jis su tais klientais bendrauja. Jam E. D. per I. S. atidavė tik 80 Eur ar 100 Eur skolą už sumokėto buto nuomos avansą, o likusius pinigus apie 100 Eur ji įsidėjo į „Swedbank“ banko sąskaitą, iš kurios jam pervedė tik 10 Eur. Jis pats jokių pajamų iš prostitucijos negavo. Viskas tęsėsi gal 4 dienas iki penktadienio vakaro, kai ji atsidūrė ligoninėje. Jis nusiuntė E. K. į nuomojamą butą ir ši rado E. D. prisigėrusią vaistų. Vėliau, jo prašymu E. K. nuvežė E. D. telefoną, kad ji turėtų galimybę bendrauti, bei perdavė jai 20 Eur maistui nusipirkti (t. 12, b. l. 133–136, 158). Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, pats nuteistasis savo paaiškinimuose patvirtino dalį nukentėjusiosios E. D. prostitucijos organizavimo ir pelnymosi iš to aplinkybių, susijusių su nukentėjusiosios nuvežimu į (duomenys neskelbtini), buto suradimu, skelbimų apie nukentėjusiosios teikiamas seksualines paslaugas įkėlimu, bendravimu su potencialiais prostitucijos klientais, iš prostitucijos gautų pinigų perdavimu jam ir pan. 

42.3.                      Tai, kad nuteistasis R. B. surado butą (duomenys neskelbtini), patvirtina 2018 m. gruodžio 3 d. tarnybiniame pranešime dėl įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS pranešimų, išklotinių apie praėjusius įvykius analizės užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog analizuojant R. B. naudojamo abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS pranešimų, išklotinę, su išnuomoto buvo savininke L. V. buvo užfiksuoti 12 kontaktų (t. 6, b. l. 174–180). Liudytoja L. V., apklausta pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jai dėl buto nuomos skambino vyras, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. B. (t. 12, b. l. 57–58). Tai, kad nuteistasis R. B. įkėlė skelbimus apie nukentėjusiosios teikiamas seksualines paslaugas, patvirtina 2017 m. lapkričio 3 d. tarnybiniame pranešime su priedais užfiksuoti duomenys. Šiame tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017 m. spalio 27 d. analizuojant internete esančius viešai prieinamus duomenis, gauta duomenų, kad abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra naudojamas kaip kontaktinis numeris skelbimų tinklalapyje „eLenta.lt“ pažinčių skiltyje „Mergina ieško vaikino“, skelbiant, kad „gražią 19 metų (duomenys neskelbtini) domina susitikimai su vyrais už paramą nurodoma suma 100-150 Eur“. Skelbimų patalpinimo datos yra 2017 m. spalio 25-27 d.. Viename skelbime patalpinta tamsiaplaukės merginos nuotrauka (iš bylos medžiagos matyti, kad tai E. D. nuotrauka) (t. 2, b. l. 105–110). Kaip minėta, abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi R. B.. Tai, kad R. B. bendravo su prostitucijos klientais, patvirtina liudytojų N. L., R. Ba. parodymai, taip pat 2018 m. gruodžio 3 d. tarnybiniame pranešime dėl įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS pranešimų, išklotinių apie praėjusius įvykius analizės užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog analizuojant R. B. naudojamo abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS pranešimų, išklotinę apie praėjusius įvykius nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d., su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi N. L., analizę buvo užfiksuoti 45 kontaktai (t. 6, b. l. 174–180). Liudytojas N. L., apklaustas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad naudojosi nukentėjusiosios E. D. (atpažino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (t. 4, b. l. 32–35) teikiamomis seksualinėmis paslaugomis (t. 12, b. l. 56–57). Liudytojas R. Ba., apklaustas pirmosios instancijos teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, kuomet parodė, kad 2017 m. rudenį su draugais grįžtant į Lietuvą nutarė pasinaudoti prostitute, todėl šiuo klausimu parašė pažįstamam R., kuris atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Pastarasis atrašė, kad tuoj susisieks su mergina ir ši jam paskambins. Po kiek laiko jam į „Mesenger“ parašė mergina dėl sekso paslaugos, tačiau vėliau planai pasikeitė ir jis su ta mergina nesusitiko (t. 12, b. l. 72; t. 4, b. l. 65–66). Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. Ba. atpažino E. D., kaip merginą, kurią jam surado R. ir kurią matė nuotraukose, kurias R. jam atsiuntė (t. 4, b. l. 69–72). 

42.4.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai R. B. kaltę dėl BK 307 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių grindė nukentėjusiosios E. D. parodymais. Šio apeliacinės instancijos teismo sprendimo 40.1. punkte aptarti iš esmės nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiosios parodymai bei 40.2. punkte aptarti rašytiniai įrodymai paneigia nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kad R. B. neorganizavo E. D. prostitucijos ir iš jos nesipelnė. Kaip minėta, nuteistasis, apklaustas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad nukentėjusioji per I. S. perdavė jam pinigų, tačiau tik kaip skolos grąžinimą už sumokėto buto nuomos avansą, o likusius pinigus apie 100 Eur ji įsidėjo į „Swedbank“ banko sąskaitą, iš kurios jam pervedė tik 10 Eur. Tačiau nuteistasis tuo pačiu parodė, kad dėl pinigų dalinimosi už E. D. suteiktas paslaugas jie tarpusavyje susitarė, jog pastaroji jam mokės 15-20 Eur nuo kiekvieno kliento už tai, jog jis su tais klientais bendrauja. Liudytoja I. S., apklausta pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad ji R. B. nurodymu yra ėmusi ir pinigus iš merginų bei buvo vienas kartas, kai reikėjo nuvažiuoti prie parduotuvės „K.“ paimti iš merginos kodų generatorių, kurį vėliau jo nurodymu išmetė (t. 12, b. l. 58–59). Tuo tarpu E. D. parodė, kad R. B. nurodymu po 20 ar 30 Eur nuo kiekvieno kliento ji turėjo atidėti jam, po kokių 3 dienų 180 Eur sumą turėjo perduoti R. per moterį prie parduotuvės. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu E. D. atpažino I. S., kaip moterį, su kuria R. B. nurodymu buvo susitikusi bei atidavė pinigus, uždirbtus iš prostitucijos, ir kodų generatorių (t. 1, b. l. 152–156). Šios aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, jog R. B. gavo nenustatyto dydžio turtinę naudą iš nukentėjusiosios E. D. prostitucijos darbo.

42.5.                      Visos šios aplinkybės taip pat atskleidžia R. B. vykdytą E. D. prostitucijos organizavimo mechanizmą: nuteistasis suorganizavo nukentėjusiosios kelionę iš (duomenys neskelbtini) rajono į (duomenys neskelbtini), kur apgyvendino nukentėjusiąją jo iniciatyva išnuomotame bute, kur nukentėjusioji turėjo teikti seksualines paslaugas, sumokėjo už jį avansą (nukentėjusioji, išvykusį į kitą miestą, neturėdama pinigų grąžinti R. B. įsiskolinimo už sumokėtą buto nuomos avansą, buvo įtraukta į prostituciją); koordinavo nukentėjusiosios darbą, įkeldamas skelbimus apie teikiamas seksualines paslaugas ir susirašinėdamas su potencialiais klientais dėl seksualinių paslaugų teikimo tvarkos bei sąlygų; kontroliavo nukentėjusiąją telefonu, buvo nurodęs nukentėjusiajai palikti įjungtą telefoną aptarnaujant klientus, taip pat nufilmuoti teikiamas seksualines paslaugas, buvo nusiuntęs žmogų patikrinti nukentėjusiosios po to, kai ji nebeatsakė į skambučius; nuteistasis palaikė drausmę, grasindamas apie nukentėjusiosios teikiamas seksualines paslaugas papasakoti draugams, mamai; dalis nukentėjusiosios iš prostitucijos uždirbamų pinigų buvo atiduodami nuteistajam.  

42.6.                      Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo R. B. nusikalstama veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota ne kaip sąvadavimas, o kaip prostitucijos organizavimas ir pelnymasis iš jos pagal BK 307 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas šiame sprendime pripažino, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad R. B. verbavo nukentėjusiąją E. D. prostitucijai, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi bei jaunyste, bei pašalino šią aplinkybę iš kaltinimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 straipsnio 1 dalyje, aplinkybė dėl nukentėjusiosios E. D. pažeidžiamumo organizuojant jos prostitucijos veiklą turi būti atitinkamai pašalinta ir iš kaltinimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 307 straipsnio 2 dalyje. Dėl nurodytos priežasties Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

43.                                            Atsižvelgiant į tai, kad iš nuteistojo R. B. nusikalstamų veikų, numatytų BK 147 straipsnio 1 dalyje ir BK 307 straipsnio 2 dalyje, aprašymo buvo pašalintos nurodytos aplinkybės dėl nukentėjusiosios E. D. pažeidžiamumo, teisėjų kolegija mano, jog šiuo atveju tikslinga iš naujo išdėstyti nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikos aprašymą. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pripažino įrodytomis šias nuteistojo nusikalstamų veikų aplinkybes: R. B., nuo 2014 m. sausio 2 d. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu – (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip iki 2017 m. spalio 26 d., per mobiliajame telefone esančią programą „Messenger“, turėdamas internetinio tinklapio www.facebook.lt paskyras „M. M.“ bei „RB R.“, bendraujant žinutėmis, vaizdo bei garso skambučiais, susipažino su nukentėjusiąja E. D.. Užmezgęs su ja bendravimą ir įgijęs jos pasitikėjimą, per kelis kartus, siekdamas, kad E. D. būtų įtraukta į prostituciją, panaudodamas apgaulę, melagingai pažadėjo gerai apmokamą turtingų vyrų palydovės darbą, žadėdamas 3 000 Eur atlygį, taip paskatindamas bei nulemdamas nukentėjusiosios apsisprendimą dirbti šį darbą. Dėl panaudotos apgaulės nukentėjusiajai E. D. sutikus ir patikėjus R. B. melagingais pažadais, tokiu būdu ją užverbavus, 2017 m. spalio 26 d. R. B. surastas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo automobiliu „Opel Astra“, kurio valstybinis numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš (duomenys neskelbtini), nukentėjusiąją atgabeno į (duomenys neskelbtini), kur ši buvo apgyvendinta R. B. prostitucijos tikslams išnuomotame bute, adresu – (duomenys neskelbtini). Tuomet, nuo nukentėjusiosios atvykimo momento, pasinaudodamas jos materialiniu priklausomumu įkalbėjo nukentėjusiąją dirbti ne jo pažadėtą gerai apmokamą turtingų vyrų palydovės darbą, o dirbti prostitute, t. y. kad ji teiktų įvairias seksualines paslaugas jo surastiems klientams jo nuomojamame bute, adresu – (duomenys neskelbtini), nurodydamas, jog klientų bus tiek, kiek jis jų suras, iš kiekvieno jo surasto kliento už suteiktas seksualines paslaugas ji turės paimti po 50 Eur, iš kurių dalį turės atiduoti jam. E. D. dėl materialinio priklausomumo sutikus, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. organizavo jos prostituciją. Nukentėjusiajai surasdavo klientus, kurių ji į dieną vidutiniškai turėdavo ne mažiau 6, nurodydavo, kokio pobūdžio seksualines paslaugas ji turės suteikti, kokią pinigų sumą turi paimti iš kliento ir kokią dalį turi atiduoti jam, telefonu kontroliavo jos darbą. Tokiu būdu R. B., panaudodamas apgaulę, verbavo, gabeno nukentėjusiąją E. D. prostitucijai bei pasinaudodamas jos materialiniu priklausomumu organizavo jos prostituciją, turėdamas iš jos prostitucijos ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio pajamas.

Dėl L. B. išteisinimo pagal BK 150 straipsnio 1 dalį.

44.                                            Nagrinėjamu atveju L. B. pagal BK 150 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad panaudodamas fizinį smurtą ir kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis (grasindamas palikti ją nežinomoje vietoje) tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš jos valią ir taip seksualiai prievartavo E. D.. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. B. buvo išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalį dėl L. B. išteisinimo ir šioje dalyje priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – L. B. pripažinti kaltu pagal BK 150 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 metams. Prokuroro teigimu, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl L. B. išteisinimo naikintina dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Prokuroras pažymi, kad nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios E. D. parodymais. Prokuroras nurodo, kad apygardos teismas nukentėjusiosios parodymus vertino tik fragmentiškai, o ne kaip visetą, todėl skundžiamame nuosprendyje nurodomas nukentėjusiosios parodymų prieštaringumas yra paneigtas. Tačiau su tokiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais sutikti negalima.

45.                                            BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014 ir kt.). Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-433-507/2016).

46.                                            Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą bei prokuroro apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes bei nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju bylos įrodymų visuma nėra pakankama, kad būtų galima daryti neabejotiną išvadą dėl L. B. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 1 dalyje. Todėl pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai L. B. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

47.                                            Išteisintasis L. B. viso proceso metu savo kaltės nepripažino ir neigė seksualiai prievartavęs E. D.. Išteisintasis L. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad galimai 2017 m. lapkričio 2 d. internetiniame pažinčių portale radęs skelbimą apie merginos teikiamas sekso paslaugas, parašė SMS žinutę jame nurodytu telefonu ir po keliolikos minučių gavo patvirtinantį atsakymą bei informaciją apie teikiamų paslaugų kainas. Po 5-8 susirašinėjimo žinučių jie sutarė susitikti ir jis automobiliu „Audi A6“ vakare nuvyko į susitikimo vietą (duomenys neskelbtini). Ten netrukus prie jo priėjo mergina, kuri jam neprisistatė (asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu L. B. atpažino E. D. (t. 8, b. l. 88–91)). Po to jie nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) ežero. Pakeliui merginai jis rodė sodybą, kur daug žmonių į pragarą nukeliavo, tačiau tai tik buvo pasakojimas ir ten jie nebuvo sustoję. Nuvykus į vietą jis toliau sėdėjo vairuotojo vietoje. Mergina nebuvo kalbi, tik pasakė, kad ji iš (duomenys neskelbtini) ir atvyko užsidirbti. Tuo metu suprato, kad iki susitikimo jis susirašinėjo ne su ja, nes ji nežinojo ankstesnio susirašinėjimo SMS žinutėmis. Netrukus ji nusirengė ir pradėjo atlikinėti oralinį seksą. Jos prašymu palaikė jai plaukus, kad nelįstų į burną. Po kiek laiko mergina pasakė, kad jai sukilo skrandžio rūgštis, ji jaučiasi blogai. Tuo metu ji nesakė, kad pavargo ir daugiau seksualinių paslaugų nebeteiks. Dėl to jis pasakė merginai, kad ji gali baigti, apsirengti ir jis ją parveš namo. Tuo metu prieš merginą jis fizinio smurto nenaudojo, jai negrasino, savo lytinės aistros oraliniu būdu prieš jos valią netenkino. Netrukus mergina dėl jam nežinomų priežasčių susinervino („užpsichavo“), t. y. pradėjo kalbėti greitakalbe, pakeltu balsu, kad kažkas jai atsibodo, pradėjo mosikuotis su visais savo daiktais, galbūt tuomet ir iškrito jos telefonas bei piniginė. Grįžtant į (duomenys neskelbtini) mergina apsirengė, nieko nekalbėjo, susirinko savo daiktus, o jos telefoną jis pats ištraukė iš po automobilio keleivio sėdynės ir jai atidavė. Sutartos 50 Eur sumos už suteiktas sekso paslaugas jai nesumokėjo, kadangi sutarta paslauga iki galo jam nebuvo atlikta, o mergina tų pinigų ir nebereikalavo, nors jie iš anksto jau buvo padėti peleninėje. Bevažiuojant jis merginos paprašė ištrinti jo telefono numerį. Ji nurodė, kad yra žmogus, kuris visa tai organizuoja, ir ji paprašys jo telefono numerį ištrinti. Grįžus į (duomenys neskelbtini) merginą paleido prie degalinės, o pats išvažiavo namo į (duomenys neskelbtini). Netrukus, gal po 20 min., paskambino kažkoks vyras ir apkaltino jį, kad jis merginą išprievartavo, ją paliko miške ir pavogė jos daiktus. Fone girdėjosi, kad kalba 2-3 vyrai. Skambinančiajam pareikalavus grąžinti merginos piniginę, rado ją užkritusią po automobilio sėdyne. Pagal skambinančiojo nurodymą grįžęs į (duomenys neskelbtini), atidavė piniginę kažkokiam vaikinui, kurio veido nematė dėl tamsos. Vėliau dar keliasdešimt kartų jam skambino ir rašė žinutes skirtingi asmenys trimis skirtingais telefono numeriais, grasino susidorojimu, padegti jo automobilį bei reikalavo sumokėti 4 000 Eur sumą, nes kitaip ta mergina policijai parašys pareiškimą dėl jos išprievartavimo. Mokėti pinigus jis atsisakė, kadangi minėtai merginai nieko blogo nepadarė (t. 12, b. l. 97–99). Ikiteisminio tyrimo metu L. B. parodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes (t. 8, b. l. 85–87, 105–107, 115). Taigi, išteisintojo L. B. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu – tiek atliekant ikiteisminį tyrimą apklausų metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme.

48.                                            Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nuteistojo L. B. nuoseklūs parodymai, kad jis seksualiai neprievartavo E. D., nėra paneigti byloje surinktais objektyviais įrodymais. Nukentėjusioji E. D., apklausta pirmosios instancijos teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kuomet parodė, kad 2017 m. lapkričio 2 d. turėjo suteikti seksualines paslaugas R. surastam klientui L. (asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu E. D. atpažino L. B. (t. 1, b. l. 136–139)). Naktį jiems vykstant į užmiestį L. pasakojo, kad nuo tilto, pro kurį jie važiavo, žmones mėtė į upę. Vėliau, seksualinių santykių pradžioje su juo prievartos nebuvo, tačiau kai  teikė jam oralinio sekso paslaugas, gal po pusvalandžio ji pavargo ir pasakė, kad paslaugų daugiau jam neteiks. Tuomet jis pasakė seksualines paslaugas teikti toliau, traukė ją už plaukų, gąsdino, todėl viskas vėliau vyko per prievartą. Iš streso ji įkando į jo lytinį organą. Tuomet jis suėmė jai už gerklės, ji pradėjo verkti, prašė parvežti namo. Tada ją atvežė prie degalinės iš išleido. Pinigus už jos teikiamas sekso paslaugas L. jai jau buvo sumokėjęs prieš tai, tačiau po sekso paslaugų suteikimo jis pats tuos pinigus iš jos pasiėmė kartu su jos pinigine, kurioje buvo 400 Eur ir kurios jai iki šiol negrąžino. Ji neturėjo telefono, pinigų, negalėjo niekam paskambinti. Grįžusi namo iškvietė policiją. Po įvykio su L. ji nutarė nusižudyti ir parašiusi laišką mamai išgėrė vaistų (t. 1, b. l. 88–91). Teisminio nagrinėjimo metu atsakinėdama į proceso dalyvių klausimus nukentėjusioji E. D. parodė, kad su L. B. už sutartą atlygį pradėjo lytiškai santykiauti pagal susitarimą, iš pradžių prievartos nebuvo, jie pakankamai normaliai bendravo. Teikdama jam oralinio sekso paslaugas, maždaug po pusvalandžio ji pavargo ir pasakė, kad daugiau paslaugų nebeteiks. Tada jis susinervino, pagriebė ją už plaukų ir stipriai už jų laikydamas prispaudė jos galvą, taip pat sugriebė už gerklės, tuomet apie pusvalandį minėtas paslaugas ji teikė per prievartą. Atsakydama į posėdžio pirmininko klausimą, jog 2017 m. lapkričio 3 d. ir 2018 m. spalio 1 d. apklausų ikiteisminio tyrimo metu ji nebuvo parodžiusi aplinkybės apie L. B. sugriebimą už gerklės, nukentėjusioji E. D. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes, todėl aplinkybės, jog L. B. jai buvo sugriebęs už gerklės, reikalaudamas tęsti santykius, nepatvirtino. Atsakinėdama į proceso dalyvių klausimus nukentėjusioji E. D. taip pat parodė, kad L. B. jai grasino, kad jeigu ji netenkins jo oraliniu būdu, paliks ją vieną nežinomoje vietoje. Kai ji jam dantimis užkabino lytinį organą, jai prasidėjo isterija, ji pradėjo maldauti, kad jis ją parvežtų iki miesto ir paleistų. Po to viskas ir baigėsi. L. B. pinigus už sekso paslaugas sumokėjo iš anksto, ji juos pasidėjo į rankinę, tačiau kai viskas baigėsi, tų pinigų jau nebuvo. Ji šių pinigų negrąžino, jis pats juos pasiėmė. Kai ją parvežė į (duomenys neskelbtini), apie šį įvykį ji pranešė policijai, taip pat parašė R., kad ją išprievartavo, grasino, jog išmes iš mašinos ir ji turės pasivaikščiodama grįžti į (duomenys neskelbtini), taip pat, kad ji liko be piniginės bei dokumentų. R. pažadėjo su tuo žmogumi susisiekti dėl daiktų grąžinimo, o jai nurodė kviesti policiją bei pareiškime nurodyti, kad iš jos pavogta piniginė, kurioje buvo ne 400 Eur, o 4 000 Eur, daiktai ir dokumentai. Piniginės ji iki šiol nėra atgavusi, o kai kitą dieną ji gulėjo ligoninėje, kažkokiu būdu jos asmens dokumentas atsirado ligoninėje. Tuo tarpu telefoną jai grąžino policijos pareigūnai (t. 12, b. l. 110–112).

49.                                            Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei dėl R. B. nukentėjusiosios atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų, šioje dalyje E. D. parodymai nėra nuoseklūs. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu skirtingai parodė, kokie smurtiniai veiksmai prieš ją buvo atliekami, ar jai buvo išsakyti grasinimai palikti nežinomoje vietoje, taip pat kokie daiktai iš jos galimai buvo pavogti. Šie nukentėjusiosios E. D. parodymų nenuoseklumai buvo tinkamai išanalizuoti ir atskleisti skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, po seksualinių paslaugų teikimo L. B. nukentėjusioji bendravo su R. B., kuris, E. D. teigimu, jai pasiūlė kreiptis į policiją ir pranešti apie „išprievartavimą“ bei 4000 eurų vagystę, nors tokios sumos ji net neturėjo. Iš 2018 m. sausio 11 d. apžiūros protokolo (t. 8, b. l. 70–74) ir 2018 m. lapkričio 15 d. tarnybinio pranešimo (t. 8, b. l. 75–77) matyti, buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį savanoriškai pateikė L. B.. SMS žinučių žurnale yra užfiksuotos SMS žinutės, iš kurių matyti, kad 2017 m. lapkričio 2 d. L. B., bendraudamas su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. B., aiškinosi dėl seksualinių santykių būdų, kainos, susitikimo vietos ir laiko. 2017 m. lapkričio 2 d., 21:17 val., R. B. nusiuntė SMS pranešimą L. B.: „O dabar, L., turėsi bėdų;)“. Iš 2017 m. lapkričio 8 d. nukentėjusiosios E. D. pateikto mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy J7“, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusioji bendravo su socialinio tinklo „Facebook“ paskyros vartotoju „RB R.“, kuriuo naudojosi R. B.. Iš šio susirašinėjimo matyti, kad po susitikimo su L. B. R. B. parašė E. D., kad jie prigaus šitą ir kad jis turi labai daug pinigų (t. 1, b. l. 179). Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. B. buvo suinteresuotas apkaltinti L. B. tariamais nusikaltimais ir galimai gauti iš pastarojo finansinės naudos. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, pastarąjį manymą sustiprina ir nukentėjusiosios E. D. nurodyta aplinkybė, jog R. B. liepdavo jai filmuoti bei įrašinėti teikiamas seksualines paslaugas su klientais, o po to jis ketinęs juos šantažuoti. 

50.                                            Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, priešingai nei dėl R. B. nukentėjusiosios atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų, šioje dalyje E. D. parodymų apie patirtą seksualinę prievartą nepatvirtina jokie kiti tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė 2017 m. lapkričio 21 d. rašto matyti, kad 2017 m. lapkričio 3 d. guldant E. D. į (duomenys neskelbtini) skyrių sumušimo žymės nenustatytos (t. 2, b. l. 43). Iš 2017 m. lapkričio 8 d. nukentėjusiosios E. D. pateikto mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy J7“, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusioji bendravo su socialinio tinklo „Facebook“ paskyros vartotoju „RB R.“, kuriuo naudojosi R. B.. Iš šio susirašinėjimo matyti, kad po susitikimo su L. B. nukentėjusioji E. D. paprašė R. B. ištrinti visą informaciją, susijusią su L. B., taip pat susijaudinusi guodėsi, kad dingo jos daiktai (400 Eur, pasas). Vėliau R. B. parašė E. D., kad jis (galima suprasti, jog L. B.) nori viską jai grąžinti (t. 1, b. l. 172–185). Iš 2018 m. sausio 11 d. apžiūros protokole (t. 8, b. l. 70–74) ir 2018 m. lapkričio 15 d. tarnybiniame pranešime (t. 8, b. l. 75–77) užfiksuotų duomenų matyti, kad R. B. iš skirtingų telefono numerių rašė L. B. SMS žinutes, ragindamas paskambinti, taip pat reikalaudamas grąžinti pavogtus daiktus (dokumentus, pasą), į ką pastarasis atsakė, jog daiktus jau atidavė ir jog nieko nevogė. Iš šių duomenų matyti, kad tiek E. D. ir R. B., tiek L. B. ir R. B. susirašinėjo tik apie neva pavogtų daiktų grąžinimą, o ne apie seksualinį prievartavimą.

51.                                            Nuteistasis R. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad vieną dieną pagal skelbimą dėl seksualinių paslaugų pradėjo įnirtingai rašyti L. B.. Atsiklausus E. D. ir gavus jos sutikimą dėl susitikimo, jis parašė, kad atvažiuotų prie (duomenys neskelbtini). L. B. ir E. D. susitiko, tačiau nežino, ką jie ten darė. Gal po valandos jam paskambino apsiverkusi E. D. ir pasakė, kad iš jos paėmė piniginę, rankinuką, trenkė į nosį ir net atrodo, kad jos veidas buvo truputį kruvinas. Ji turėjo 10-15 Eur, nežinojo, kaip grįžti namo, todėl jis nurodė jai kviesti taksi. Grįžusi namo ji jam vėl paskambino. Apie kokius nors prievartinius lytinius santykius ji nekalbėjo, tačiau netrukus ji numetė telefoną ir ilgam dingo (t. 12, b. l. 133). Taigi, nuteistasis R. B. taipogi nepatvirtino nukentėjusiosios E. D. parodymų, kad ji pastarajam pranešė apie patirtą seksualinę prievartą. Tuo tarpu liudytoja E. K., apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad gavusi R. B. nurodymą nuvykti jo nurodytu adresu bei patekusi į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį butą jame rado jai iki tol nepažįstamą E. D. kruvinomis bei supjaustytomis rankomis, prisigėrusią vaistų, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvažiavus medikams ir policijai, ji girdėjo jų pokalbį su E. D., pastaroji pasakojo pareigūnams apie apiplėšimą, kad pavogė jos asmens tapatybės kortelę. Važiuojant kartu į ligoninę nukentėjusioji jai nepasakojo, kodėl save sužalojo, tik minėjo, kad venas pjaustosi ne pirmą kartą (t. 12, b. l. 72–74). Taigi, liudytoja E. K. taip pat parodė, kad E. D. jai apie seksualinį prievartavimą neminėjo.

52.                                            Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, prokuroro akcentuojama aplinkybė, kad nukentėjusioji po apklausos policijoje bandė žudytis, taip pat tiesiogiai nesietina su L. B., kadangi pati E. D. pripažino, jog tokį sprendimą priėmė ne dėl konkrečių L. B. veiksmų jos atžvilgiu, o blogai jausdamasi dėl savo, kaip prostitutės, darbo. Abejones dėl nukentėjusiosios teiginių sustiprina ir tvirtinimas, jog L. B. pasisavino jos piniginę bei pinigus, nors tokia aplinkybė nėra pagrįsta įrodymais ir L. B. nebuvo tuo kaltinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Aurelijaus Navicko 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu L. B. atžvilgiu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, požymių. Nutarime konstatuota, kad vienareikšmiškai teigti, jog L. B. pavogė E. D. piniginę, negalima, o E. D. dėl šios veikos nurodomos aplinkybės laikytinos sąžiningu klydimu (t. 8, b. l. 145–147). Taigi, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta objektyvių duomenų, kad L. B. galimai pavogė E. D. daiktus.

53.                                            Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai įrodymų apie tai, jog L. B. atliko kokius nors konkrečius veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip nusikalstami pagal BK 150 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju išteisintojo L. B. bei nukentėjusiosios E. D. parodymai prieštarauja vieni kitiems, tačiau prieštaravimų pašalinti ar juos paneigti kitais neginčijamais bylos įrodymais nėra galimybės. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, byloje surinkti įrodymai tik patvirtina aplinkybę, kad išteisintasis L. B. ir nukentėjusioji E. D. kaltinime nurodomu laiku bei vietoje turėjo sutartinius seksualinius santykius. Tačiau byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, kad L. B. veiksmai peraugo į prievartinius nusikalstamus seksualinius santykius. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. B. buvo pagrįstai išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl R. B. paskirtos bausmės.

54.                                            Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta per griežta bausmė. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. B. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamų bausmių dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos ar per švelnios.

55.                                            Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog R. B. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, susijusį su vaiko pirkimu arba pardavimu (BK 157 straipsnio 1 dalis), tyčinį sunkų nusikaltimą, susijusį su prekyba žmonėmis (BK 147 straipsnio 1 dalis), ir apysunkį nusikaltimą, susijusį su prostitucijos organizavimu ir pelnymusi iš kitos asmens prostitucijos (BK 307 straipsnio 2 dalis). Nusikaltimai yra baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia, sukeliantys didžiulį pavojų visuomenei, nes darbui prostitute buvo verbuojama ir nepilnametė. Nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad už analogiškų nusikalstamų veikų dėl prekybos žmonėmis R. B. buvo nuteistas ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu. Pastarojoje byloje nusikalstamos veikos buvo daromos jau vykstant šiam baudžiamajam procesui ir bylą nagrinėjant Panevėžio apygardos teisme. Be to, R. B. anksčiau buvo teistas 9 kartus (t. 9, b. l. 91–121; t. 13, b. l. 71–87), taip pat ir už nusikaltimus, padarytus jau atliekant laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimus, už kuriuos buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, R. B. padarė taip pat būdamas pataisos namuose ir atlikdamas ankstesniais nuosprendžiais skirtą laisvės atėmimo bausmę. Kaip minėta, netgi pradėjus šį baudžiamąjį procesą nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja apeliantą, rodo didesnį jo pavojingumo visuomenei laipsnį, nenorą pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo R. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.

56.                                            Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad R. B. neslėpė ir nurodė visas jam žinomas faktines aplinkybes ir savo vaidmenį E. D. sekso paslaugų teikime, todėl tai, jog jis nesutiko su jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacija, neturėtų būti suprantama kaip neprisipažinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir teismas turėtų į tai atsižvelgti bei pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

56.1.                      BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu, šie parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-78/2014). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013).

56.2.                      Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. sausio 3 d., 2018 m. kovo 13 d., 2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. rugsėjo 20 d. apklaustas kaip įtariamasis R. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė kitas asmuo, t. y. R. E. (t. 8, b. l. 184–185, 190–193, 195–196; t. 9, b. l. 10–11). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, R. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies, neigė verbavęs nukentėjusiąsias K. K. ir E. D. prostitucijai bei žinojęs K. K. amžių, pripažino tik, kad pagal susitarimą su E. D. įkėlė skelbimus dėl jos teikiamų prostitucijos paslaugų ir bendravo su potencialiais klientais. Taigi, nuteistasis nepripažino esminių jam inkriminuotų nusikaltimų faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

57.                                            Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl švelnesnės bausmės nuteistajam paskyrimo, atsižvelgiant į pernelyg ilgą proceso trukmę. Šie apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti. Teismų praktikoje pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę, neperžengiant atitinkamo Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribų (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis). Atkreipiamas dėmesys, jog tiek pagal EŽTT, tiek pagal nacionalinių teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-895/2015, 2K-87-942/2017, 2K-225-648/2017 ir kt.).

57.1.                      Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje pradėtas 2017 m. lapkričio 3 d. (t. 1, b. l. 1 – 2, 7), R. B. pranešimas apie įtarimą įteiktas 2018 m. sausio 3 d. (t. 8, b. l. 182–183), pirmoji apklausa atlikta taip pat 2018 m. sausio 3 d. (t. 8, b. l. 184–185). Kaltinamasis aktas, kuriame kaltinimai buvo pareikšti dviem asmenims, surašytas 2019 m. sausio 16 d. ir byla, kurios rašytinė medžiaga tuo metu sudarė 11 tomų, 2019 m. sausio 18 d. perduota Panevėžio apygardos teismui (t. 11, b. l. 179–180). Taigi, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas per 1 metus ir 2 mėnesius. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas ir didelės apimties, jis buvo atliekamas dėl trijų asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų (E. K. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas), kurių dalis buvo padaryti telekomunikacijos priemonėmis, kas apsunkino tyrimą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daug proceso veiksmų (nukentėjusiųjų, liudytojų, įtariamųjų apklausos, daiktų apžiūra, darytos kratos, atlikti parodymai atpažinti ir parodymų patikrinimai vietoje, įtariamiesiems buvo skiriamos kardomosios priemonės ir kt.). Ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliekamas pakankamai intensyviai, o ikiteisminio tyrimo trukmei įtaką darė objektyvios, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nepriklausančios priežastys. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, iš kurių būtų matyti, jog ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas. 

57.2.                      Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartimi byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje (t. 12, b. l. 1–3), o apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2021 m. liepos 2 d. Taigi, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko 2 metus 6 mėnesius. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teisminis bylos nagrinėjimas taipogi vyko pakankamai intensyviai, tarp teisiamųjų posėdžių nebuvo daromos ilgai trunkančios pertraukos. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dalis liudytojų ir nukentėjusiųjų šaukiami neatvykdavo į posėdžius, todėl reikėjo juos šaukti pakartotinai, o 2019 m. vasario 28 d., 2019 m. kovo 18 d., 2019 m. spalio 14 d., 2019 m. lapkričio 14 d. teisiamieji posėdžiai nevyko dėl išteisintojo L. B. ligos, 2020 m. birželio 19 d. teisiamasis posėdis nevyko dėl advokatės padėjėjos Sofios Khatsernovos ligos, 2020 m. kovo 27 d., 2020 m. balandžio 24 d., 2020 m. lapkričio 13 d. teisiamieji posėdžiai nevyko dėl šalyje paskelbto karantino dėl visuomenėje plintančios koronavirusinės infekcijos (COVID-19), 2021 m. kovo 15 d. turėjęs vykti procesinio sprendimo skelbimas dėl bylą nagrinėjančio teisėjo ligos buvo kelis kartus atidedamas ir buvo paskelbtas 2021 m. liepos 2 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, iš kurių būtų matyti, jog apygardos teismas nepagrįstai vilkino teisminį bylos nagrinėjimą. Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmė nebuvo pernelyg ilga, o bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtruko dėl objektyvių priežasčių. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad procesas užtruko nepateisinamai ilgai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad byloje buvo pažeista nuteistojo R. B. teisė į bylos ištyrimą bei išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir kad dėl to reikia švelninti jam paskirtas bausmes.

58.                                            Teisėjų kolegija spren­džia, kad apygardos teismas, nus­tatydamas nuteistajam R. B. bausmių dydį, visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Nors iš R. B. įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 147 straipsnio 1 dalyje ir BK 307 straipsnio 2 dalyje, faktinių aplinkybių šalintinos aukščiau minėtos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiosios E. D. pažeidžiamumu, t. y. sumažėja nurodytų R. B. nusikalstamų veiksmų apimtis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam yra teisėta ir pagrįsta. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteis­tojo asme­nybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam R. B. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 157 straipsnio 1 dalyje, BK 147 straipsnio 1 dalyje ir BK 307 straipsnio 2 dalyje, paskyrė laisvės atėmimo bausmes, savo trukme viršijančias sankcijose numatytų bausmių vidurkius (atitinkamai 8 metus, 7 metus ir 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo), kurios nėra aiškiai per griežtos. Paskirtos bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo švelninti nuteistajam paskirtų bausmių nėra.

59.                                            Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) administracija R. B. charakterizuoja teigiamai ir kad nuo 2019 m. gruodžio 3 d. jis nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių bei šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų (t. 13, b. l. 108), vertinant jas bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumos kontekste, nesudaro pakankamo pagrindo švelninti nuteistajam bausmę. Pažymėtina, kad, nors nuteistasis pataisos įstaigos yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau, kaip minėta, R. B. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir toliau nuosekliai darė nusikalstamas veikas. Tai rodo nuteistojo nenorą pasitaisyti. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje baudžiamojoje byloje R. B. paskirtų bausmių švelninimas reikštų teisingumo principo reikalavimų pažeidimą.

60.                                            Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad suėmimas šioje byloje jam buvo skirtas 2018 m. rugpjūčio 2 d., todėl nuo šios dienos jis buvo laikomas (duomenys neskelbtini), o 2018 m. rugpjūčio 6 d. patalpintas į (duomenys neskelbtini). Apeliantas pažymi, kad jo pirmosios bausmės pabaiga buvo 2018 m. rugpjūčio 9 d., todėl akivaizdu, jog suėmimas buvo skirtas likus 7 dienoms iki bausmės atlikimo pabaigos. Todėl, anot apelianto, teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę jam BK 64 straipsnio tvarka turėjo bendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaiga buvo 2018 m. rugpjūčio 9 d. (t. 9, b. l. 24). Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi šioje baudžiamojoje byloje R. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. (t. 9, b. l. 62–64). Taigi, kardomoji priemonė – suėmimas nuteistajam buvo paskirta ir taikoma tuo metu, kai jis atlikinėjo ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. R. B. pastarąją laisvės atėmimo bausmę baigė atlikinėti 2018 m. rugpjūčio 9 d., todėl 2021 m. liepos 2 d. priimant skundžiamą nuosprendį minėta bausmė jau buvo atlikta. Tuo tarpu BK 64 straipsnio 1 dalis taikoma, jei nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką. Taigi, šiuo atveju, esant atliktai ankstesniu nuosprendžiu paskirtai bausmei, nėra pagrindo taikyti bausmių bendrinimo taisyklių, numatytų BK 64 straipsnyje.

61.                                            Kita vertus, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, netinkamai vadovavosi bausmių bendrinimo taisyklėmis, t. y. netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai nustatė, kad šiuo nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas R. B. padarė iki jo atžvilgiu priimto Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, pakeisto Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, todėl pagrįstai nusprendė abiem nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, tačiau nepagrįstai taikė dalinį bausmių sudėjimą.

61.1.                      Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės paprastai bendrinamos sudėjimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011 ir kt.). 

61.2.                      Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu R. B. pripažintas kaltu padaręs tyčinį labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 157 straipsnio 1 dalyje, tyčinį sunkų nusikaltimą, numatytą BK 147 straipsnio 1 dalyje, ir apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 307 straipsnio 2 dalyje. Tuo tarpu Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 11 straipsnio nuostatas, nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taigi, R. B. padaryti nusikaltimai, už kuriuos jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, labai skiriasi pagal pavojingumą, pagal BK 11 straipsnį yra priskiriami negretimoms kategorijoms. Be to, R. B. padarytomis nusikalstamomis veikomis buvo pažeistos skirtingos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės – nuosavybė ir žmogaus laisvė bei dorovė, nusikalstamos veikos įtvirtintos skirtinguose BK skyriuose. Todėl už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu pagal 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą.

61.3.                      Dėl nurodytos priežasties Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Dėl civilinio ieškinio.

62.                                            Nuteistasis R. B. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose nesutinka ir su priteista iš nuteistojo nukentėjusiajai E. D. neturtine žala. Apeliantų nuomone, atsižvelgus į tai, kad E. D. nepateikė jokių įrodymų pagrįsti žalos dydžiui, nukentėjusiosios civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti turi būti paliktas nenagrinėtas. Šie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti.