Civilinė byla Nr. 2A-1557-565/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05069-2013-5
Procesinio sprendimo kategorija: 22.3.1.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugpjūčio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Auksinis eršketas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Auksinis eršketas“ ieškinį atsakovams J. G. ir Vilniaus 19-ojo notarų biuro notarui M. K. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys antstolis V. M., S. B..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Auksinis eršketas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė pripažinti negaliojančiu atsakovui J. G. ieškovo išduotą paprastąjį vekselį 30 000 Lt sumai, pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notaro M. K. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-148 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad ieškovas nėra skolingas atsakovui pagal vekselį, nes ieškovas nėra gavęs iš atsakovo vekselyje nurodytos sumos. Vekselis buvo išduotas, nes atsakovas nutraukė darbo santykius su ieškovu ir įsipareigojo nekonkuruoti su ieškovu. Vekselis buvo kaip kompensacija už atsakovo įsipareigojimą nekonkuruoti. Tačiau atsakovas įsipareigojimą nekonkuruoti pažeidė.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad ieškovas yra skolingas atsakovui 30 000 Lt ir šis faktas yra žinomas ieškovui. Todėl ieškovas išrašė atsakovui vekselį 30 000 Lt sumai, kuriuo įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2012-12-30 skolą atsakovui grąžinti, tačiau to nepadarė, todėl buvo pradėtas skolos išieškojimas vykdomojoje byloje Nr.0240/13/00061.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-20 sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisinių santykių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Todėl vekselio išrašymui reikšmės neturi jokios iki tol atsakovo buvusios prievolės ir jų sudarymo motyvai, tuo tarpu ieškovas nurodo, kad vekselis buvo išrašytas, kadangi šalys susitarė nekonkuruoti tarpusavyje metus laiko. Net jei šalys ir būtų taip sutarę, vekselis sukuria naują prievolę – nustatytu terminu sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą. Vekselis pagal savo universalų atsiskaitymo pobūdį gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje kaip priemonė užtikrinti prievolės, kilusios iš sandorio, kurio sukurtų teisinių santykių pagrindu buvo išduotas, įvykdymą, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad buvo sudarytas nekonkuravimo susitarimas ir jo pagrindu pasirašytas vekselis kaip nekonkuravimo susitarimo įvykdymo užtikrinimo priemonė.
Nenustatęs nei formalių, nei tiesioginių vekselio trūkumų, taip pat nenustatęs, kad vykdomasis įrašas pagal vekselį buvo atliktas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas ieškinį atmetė.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-20 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1.Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad vekselio išrašymui reikšmės neturi jokios iki tol buvusios atsakovo prievolės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių.
2. Ginčo vekselis nėra užpajamuotas ieškovo buhalterijoje, atsakovas neįnešė pinigų pagal vekselį, pagal sudarytas paskolos sutartis šalys tarpusavyje visiškai atsiskaitė, taigi, ieškovas neturėjo jokio pagrindo įforminti abstraktų sandorį (išduoti vekselį), kuriuo ateityje ieškovas turėtų besąlygiškai sumokėti atsakovui 30 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vekselio išdavimo aplinkybes, nesigilino į šalių tarpusavio santykius, be reikalo neatsižvelgė į vekselio išdavimo datą. Būtent 2011-06-30, kai faktiškai buvo išrašytas vekselis, darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta pagal DK 127 str. 1 d., ieškovas su atsakovu visiškai atsiskaitė, o vekselis buvo išduotas su sąlyga, kad atsakovas nekonkuruos su ieškovu. Tačiau atsakovas šios sąlygos neįvykdė. 2012 m. kovo mėnesį atsakovas įsteigė įmonę UAB „Royal Caviar", ši įmonė vykdo tokią pat veiklą kaip ir ieškovas, perka prekes iš tų pačių tiekėjų kaip ir ieškovas bei naudojasi kita informacija, kuri atsakovui tapo žinoma darbo pas ieškovą metu.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad rašytinės formos nebuvimas nekonkuravimo susitarimą daro negaliojančiu. Nesant imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais. Tačiau konstatavus, kad nekonkuravimo susitarimas negalioja, teismas neturėtų palikti galioti vekselio, kurio išdavimo pagrindas pripažintas negaliojančiu.
Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
1. Ieškovas šioje byloje yra nenuoseklus ir keletą kartų keitė savo poziciją – ieškinyje ieškovas nurodė, kad paprašė atsakovą paskolinti 30 169,90 Lt, atsakovas sutiko šiuos pinigus paskolinti ir paprašė išrašyti vekselį, tačiau 30 169,90 Lt ieškovui taip ir neperdavė. Vėliau ieškovas teigė, kad vekselis buvo išduotas kaip kompensacija už atsakovo įsipareigojimą nekonkuruoti.
2. Vekselį išrašęs ieškovo direktorius S. B. buvo pakankamai išsilavinęs ir protingas, kad suvoktų vekselio santykinai didelei sumai išdavimo reikšmę. Teismo posėdyje dalyvavęs S. B. patvirtino, kad jam buvo ir yra žinomos vekselio išdavimo paskemės, kadangi vekseliai buvo naudojami įmonės veikloje.
3. Atsakovas perdavė ieškovui 30 000 Lt iki vekselio išdavimo. Jei šie pinigai nebuvo įnešti į ieškovo kasą, tai dėl to atsakingas yra tik ieškovo direktorius S. B..
4. Nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nėra paaiškinama, kada, kokiomis aplinkybėmis, kokio konkrečiai turinio buvo sudarytas ieškovo nurodytas nekonkuravimo susitarimas. Susiklosčiusi situacija nėra atsitiktinė, ieškovas negali paaiškinti jokių konkrečių nurodyto susitarimo detalių, kadangi realiai toks susitarimas niekada nebuvo sudarytas. Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai nurodė, kad vekselis pagal savo universalų atsiskaitymo pobūdį gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje kaip priemonė užtikrinti prievolės, kilusias iš sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas vekselis, įvykdymą, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, jog buvo sudarytas nekonkuravimo susitarimas ir jo pagrindu išduotas vekselis kaip nekonkuravimo susitarimo įvykdymo užtikrinimo priemonė.
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, ieškovas išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo 2012-12-30 sumokėti atsakovui 30 000 Lt (34 b.l.). Kadangi ieškovas šio vekselio neapmokėjo, 2013-01-14 notaras pagal vekselį išdavė vykdomąjį įrašą.
Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Šiuo sandoriu sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką ta linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 19 str. nustatytas draudimas reikšti vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus asmeniniais santykiais, netaikytinas tuo atveju, kai tokius prieštaravimus reiškia paprastojo vekselio davėjas pirmajam vekselio įgijėjui, t.y. tiesioginiam santykių, kurie buvo pagrindas išduoti vekselį, kontrahentui. Pirmasis vekselio įgijėjas yra tiesioginis tų santykių, dėl kurių jo kontrahentas išduoda jam vekselį, dalyvis, žino apie visus galimus šių santykių trūkumus, todėl vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio, remdamasis jiems žinomais santykiais. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t.y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-171/2013 ir kt.).
Taigi, ieškovas kaip vekselio davėjas turi teisę reikšti atsakovui kaip pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, tačiau ieškovas turi įrodyti, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad vekselio atsiradimo pagrindas negalioja. Ieškovas šių aplinkybių neįrodė.
Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas nurodė skirtingus prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindus. 2013-02-11 pradiniame ieškinyje ieškovas nurodė, kad paprašė atsakovą paskolinti 30 169,90 Lt, atsakovas sutiko paskolinti šią pinigų sumą ir pareikalavo, kad ieškovas, užtikrindamas paskolos grąžinimą, išduotų vekselį, tačiau pinigų ieškovui atsakovas taip ir neperdavė. 2013-04-23 patikslintame ieškinyje ieškovas nebemini tos aplinkybės, kad prašė atsakovą paskolinti 30 169,90 Lt ir šios paskolos grąžinimui užtikrinti išdavė vekselį. Patikslintame ieškinyje ieškovas teigia, kad šalys yra visiškai atsiskaičiusios pagal tarpusavyje sudarytas paskolos sutartis, ieškovas visiškai atsiskaitė su atsakovui kaip darbuotoju atsakovo atleidimo iš darbo dieną, vekselyje nurodyta 30 000 Lt suma nėra įnešta į ieškovo kasą, todėl ieškovui nebuvo jokio pagrindo išduoti atsakovui vekselį. Aplinkybė, kad vekselis buvo išduotas kaip kompensacija atsakovui už susitarimą nekonkuruoti su ieškovu, buvo nurodyta trečiojo asmens S. B. 2013-07-01 atsiliepime į patikslintą ieškinį, nors S. B. buvo ieškovo vadovas pradinio ieškinio pateikimo metu, ieškovo vardu sudarė atstovavimo sutartį, todėl ši aplinkybės ieškovui turėjo būti žinoma pradinio ieškinio pateikimo metu. Skirtingų vekselio išrašymo aplinkybių nurodymas verčia abejoti ieškovo sąžiningumu nurodant tikrąsias vekselio išrašymo aplinkybes.
Tai, kad ieškovo buhalterinėje apskaitoje nėra apskaitytas 30 000 Lt sumos gavimas iš atsakovo, neįrodo, kad 30 000 Lt atsakovas ieškovui neperdavė. Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179, grynųjų pinigų priėmimas į ūkio subjekto kasą įforminamas išduodant kasos pajamų orderio antrąjį egzempliorių arba kvitą, kasos pajamų orderius išrašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, už šių reikalavimų laikymąsi atsako ūkio subjekto vadovas. Todėl kasos dokumento apie 30 000 Lt priėmimą į ieškovo kasą nebuvimas, kai grynųjų pinigų priėmimo į ieškovo kasą įforminimas priklauso ieškovo (ieškovo darbuotojų) kompetencijai, nėra pakankamas konstatuoti, kad atsakovas neperdavė ieškovui 30 000 Lt.
Nekonkuravimo susitarimas kasacinio teismo praktikoje laikomas civiliniu teisiniu sandoriu ir šiam susitarimui pagal įstatymo analogiją taikytinas CK 2.164 str., reglamentuojantis prekybos agento ir jo atstovaujamojo konkurencijos draudimą, taip pat CK šeštosios knygos II dalies „Sutarčių teisė“ normos, CK 1.5 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-377/2013 ir kt.). Todėl nekonkuravimo susitarimui taikytina paprasta rašytinė forma (CK 1.73 str. 1 d. 10 p., 2.164 str. 1 d.). Šios formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 str. 2 d.). Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų įrodyti faktą, kad tarp šalių buvo sudarytas nekonkuravimo susitarimas ir kad atsakovas nekonkuravimo susitarimą pažeidė ir taip neteko teisės į 30 000 Lt kompensaciją, kurios sumokėjimui užtikrinti buvo išduotas ginčo vekselis. Todėl šios ieškovo nurodytos aplinkybės laikytinos neįrodytomis.
Ta aplinkybė, kad nekonkuravimo susitarimo sudarymas neįrodytas, nesudaro pagrindo teigti, kad apskritai nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo. Byloje nėra įrodymų, kad vienintelis prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindas yra atsakovo teisė gauti 30 000 Lt kompensaciją už nekonkuravimą. Kaip nurodė atsakovas, jis yra paskolinęs ieškovui 30 000 Lt, kurie jam nėra grąžinti, šių pinigų grąžinimui užtikrinti ieškovas išrašė jam ginčo vekselį. Kaip jau nurodyta anksčiau, ieškovas neįrodė, kad 30 000 Lt atsakovas jam neperdavė.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Rūta Burdulienė
Vidas Stankevičius