Civilinė byla Nr. 2S-551-368/2021 

                                                              Teisminio proceso Nr. 2-18-3-01010-2020-0

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3;

                                                                                       2.5.4.10; 3.4.5.19; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 1 d.

Šiauliai

Šiaulių

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjo (suinteresuoto asmens) A. G. atstovas advokatas V. F. pareiškimu teismo prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į notarų biurą dėl pareiškėjo sutuoktinės D. J. G., mirusios (data neskelbtina), palikimo priėmimo pagal įstatymą, o pareiškėjos (suinteresuoto asmens) S. R. pareiškimą atmesti. Nurodė, kad 2020 m. sausio 21 d. Kaune mirė pareiškėjo sutuoktinė D. J. G., po jos mirties liko nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu ir garažas, esantis (adresu: duomenys neskelbtini) Pareiškėjas yra turto bendrasavininkas ir nori jį įteisinti kaip asmeninę nuosavybę. Mano, jog daugiau pretendentų į turtą nėra, niekas dėl jo nesikreipė įstatymo nustatytu terminu. Praleido trijų mėnesių terminą po sutuoktinės mirties kreiptis į notarą, nes sunkiai sirgo, o termino pabaigoje buvo hospitalizuotas ligoninėje, kurioje praleido du mėnesius. Savo sveikatos būklę ir stacionarinį gydymą laiko svarbia priežastimi, dėl kurios praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą ir prašo terminą atnaujinti. Ligoninėje buvo nuo kovo 5 d. iki gegužės 12 d. Žinojo apie įstatymo nustatytus terminus dėl palikimo priėmimo, bet tikėjosi kreiptis po sveikatos pagerėjimo. Nuo (terminas neskelbtinas) nesikreipė į notarą, nes sutuoktinės mirtis sukėlė pergyvenimus, kurie pareiškėjui sukėlė sveikatos būklės pablogėjimą. Pareiškėjas anksčiau pradėjo rūpintis palikimo priėmimu, nei sudarė atstovavimo sutartį su advokatu. 2020 m. spalio 26 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą, bet pareiškimas nebuvo priimtas kaip neteismingas Joniškio rūmams. Iki pareiškimo pateikimo pareiškėjas kreipėsi į Kauno notarus ir gavo pažymą. Pareiškėjo ir S. R. nesieja giminystės ryšiai, jis linkęs palikimą palikti artimesnėms giminėms. Šiuo metu pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas apie sutuoktinės testamentą nežinojo. Pareiškėjo bendravimas su S. R. buvo epizodinis ir ribotas. S. R., būdama pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, privalėjo elgtis rūpestingai ir atsakingai, tai yra su pareiškimu kreiptis į notarą dėl mirusios motinos palikimo priėmimo. Pareiškėjas A. G. buvo atvykęs pas jį ir pats pasirašė atstovavimo sutartį. Su juo pats kalbėjo asmeniškai. Bendraujant dalyvavo pareiškėjo anūkė E. G., kuri vertė iš latvių kalbos. Dėl A. G. valios pareikšti teismui nagrinėjamą prašymą abejonių jam nekilo.

2.       Pareiškėja (suinteresuotas asmuo) S. R. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti pagal testamentą atnaujinimo, prašė jį tenkinti, o pareiškėjo A. G. pareiškimą atmesti. Nurodė, kad nežinojo, jog reikia kreiptis į notarą per tris mėnesius. A. G. vaikšto, gyvena vienas, sako nepažįsta kas pas jį ateina ir atneša maisto. A. G. penkiasdešimt metų gyvena Lietuvoje, lietuviškai supranta, tik kalba su akcentu. Nežinojo, kad A. G. nuo kovo mėnesio gydėsi ligoninės stacionare Latvijoje. Mano, kad A. G. net nesuvokė apie termino praleidimą palikimui priimti. Sutinka, kad A. G. gyventų visame bute ir naudotųsi visu garažu iki mirties. A. G. į ligoninę pateko (data neskelbtina) buvo praėję nemažai laiko po sutuoktinės mirties. Nuo (terminas neskelbtinas) nebuvo kliūčių pateikti prašymą notarui. Išėjus iš ligoninės nebuvo kliūčių teikti prašymą teismui. (data neskelbtina) buvo Kauno notarės išduotas liudijimas, o pareiškėjas į teismą kreipėsi tik (data neskelbtina) Pareiškėja (data neskelbtina) gavusi procesinius dokumentus iš teismo pagal A. G. pareiškimą, tarp dokumentų susirado testamentą ir kreipėsi į advokatą, o (data neskelbtina) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino palikimui pagal testamentą priimti atnaujinimo. Tai rodo, kad pareiškėja elgėsi apdairiai ir rūpestingai. Testamentas sudarytas (data neskelbtina), jis neįregistruotas Testamentų registre, nes registre testamentai registruojami nuo 2001 m. liepos 1 d. Po to užsimiršo, nes testamentas nebuvo sudarytas pas notarą, o patvirtintas seniūno. Testamente aiškiai išreikšta mirusiosios valia.

3.       Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas (toliau – VĮ Turto bankas) atsiliepimuose į A. G. ir S. R. pareiškimus neprieštaravo, kad pareiškimai būtų patenkinti, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą D. J. G. palikimui priimti, prašė bylą nagrinėti valstybės įmonės atstovui nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Šiaulių

5.       Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatė, jog (data neskelbtina) mirė pareiškėjo A. G. sutuoktinė ir pareiškėjos S. R. motina D. J. G., kurios nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (adresas: neskelbtinas), kurioje gyvenamąją vietą deklaravo nuo (laikotarpis neskelbtinas), o paskutinė gyvenamoji vieta buvo (adresu: duomenys neskelbtini), kurioje gyvenamąją vietą deklaravo nuo (laikotarpis neskelbtinas). D. J. G. (data neskelbtina) (rajono) savivaldybės (seniūnijoje) sudarė testamentą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą seniūno, kuriuo visą turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, taip pat piniginius indėlius, paliko dukrai S. R..

6.       Teismas, įvertinęs pareiškėjo A. G. nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, jog  pareiškėjas, būdamas silpnos sveikatos, devyniasdešimt vienerių metų amžiaus, turėjo labai ribotas galimybes įstatymo nustatytu terminu kreiptis į notarų biurą pareiškimu dėl sutuoktinės palikimo priėmimo. Nenustatęs, jog pareiškėjas A. G. savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, teismas sprendė, jog yra pagrindas atnaujinti pareiškėjui A. G. įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, nes terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

7.       Teismas, įvertinęs pareiškėjos S. R. nurodytas aplinkybes, jog, pareiškėja tik (data neskelbtina), gavus teismo pranešimą apie Šiaulių apylinkės teisme iškeltą civilinę bylą Nr. 2YT-715-874/2021, tarp motinos (mieste) paliktų dokumentų atrado testamentą ir sužinojo, kad yra D. J. G. (data neskelbtina) testamentu palikto viso turto paveldėtoja, testamentas buvo sudarytas prieš daugiau kaip 20 metų, jo faktas nebuvo užregistruotas Testamentų registre ir paskelbtas po testatorės mirties, nes seniūnas, patvirtinęs testamentą, jo neperdavė notarui (CK 5.28 straipsnio 7 dalis), sprendė, kad yra pagrindas ir pareiškėjai S. R. atnaujinti palikimo, atsiradusio po jos motinos D. J. G. mirties, priėmimo terminą (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8.       Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutartį, pareiškėjas A. G. prašo ją iš dalies, kuria tenkintas pareiškėjos S. R. pareiškimas atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą palikimui pagal testamentą priimti ir priteisti iš S. R. pareiškėjo A. G. naudai bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1.       Teismo sprendime nėra įvardinta jokių aplinkybių, kurios rodytų, jog iš viso egzistavo kokie nors trukdžiai S. R. kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Pati S. R. taip nenurodė jokių svarbių priežasčių dėl ko ji praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti.

8.2.       Teismas turėjo vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų (t .y. A. G.) teisėms ir pareigoms, lyginti abiejų įpėdinių turtinę padėtį, amžių, sveikatos būklę, pajamas ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sudarius teisines prielaidas S. R. priimti motinos palikimą, jos paveldėtą dalį sudarytų tik 1/4 dalis viso turto. (miesto) sąlygomis šio turto vertė nebūtų itin reikšminga, o turto atidalijimas vieno savininko naudai A. G., gyvenančiam tik iš pensijos, būtų ekonomiškai nuostolingas. Teismas šių aplinkybių nevertino.

2.       Atsiliepimu į pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą, pareiškėja S. R. prašo jį atmesti, Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1.       Apeliantas, prašydamas panaikinti nutarties dalį, neginčija teismo nustatytų objektyvių termino priimti palikimą pagal testamentą praleidimo priežasčių. Teismui nustačius ir apeliantui nepaneigus fakto, kad pareiškėjai apie testamentą tapo žinoma tik (data neskelbtina), atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, kad pareiškėja, būdama įpėdine pagal testamentą, privalėjo palikimą priimti iki (data neskelbtina), tačiau daugiau nei vienuolika mėnesių jokių veiksmų nesiėmė. Kiti apelianto teiginiai, t. y., jog teismas netyrė priežasčių, dėl kurių buvo praleistas trijų mėnesių terminas palikimui pagal įstatymą priimti, nėra susiję su skundžiama nutarties dalimi. Teismo patenkinto pareiškimo dalyką sudarė prašymas atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą 3 mėnesių terminą palikimui pagal testamentą, o ne pagal įstatymą, priimti, todėl teismas pagrįstai aiškinosi, kada pareiškėją sužinojo apie egzistuojančią subjektinę teisę paveldėti pagal testamentą bei apie tokios teisės turinį.

9.2.       Nutarties dalies teisėtumo nepaneigia apelianto teiginiai, kad teismas turėjo vertinti, kokią įtaka turės pareiškėjos S. R. pareiškimo patenkinimas jai ir apeliantui, t. y., jog teismas privalėjo lyginti įpėdinių turtinę padėtį, amžių, sveikatos būklę, pajamas. Nutarties dalies teisėtumo nepaneigia atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad po palikėjos mirties pareiškėja, priešingai nei apeliantas, nevykdė teisinių prievolių, susijusių su buto ir garažo išlaikymu, apsauga, mokesčių ir rinkliavų apmokėjimu, nes pareiškėjos pareiškimas nėra pareikštas, vadovaujantis CPK XXVI skyriaus („Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo“) nuostatomis.

3.       Atsiliepimu pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

    Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

           Atskirasis skundas netenkintinas.

4.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

5.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkinti pareiškėjų pareiškimai dėl įstatymo nustatyto trijų mėnesių terminui palikimui priimti, atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas A. G. pateikia savo poziciją. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nutartį, atsižvelgdamas į atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, pasisako dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti reglamentuojančių teisės normų atskirojo skundo argumentų kontekste. 

7.       Byloje nustatyta, kad (data neskelbtina) pareiškėjo A. G. sutuoktinė ir pareiškėjos S. R. motina D. J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) kurios nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (adresu: duomenys neskelbtini), kurioje gyvenamąją vietą deklaravo nuo (laikotarpis neskelbtinas), o paskutinė gyvenamoji vieta buvo (adresu: duomenys neskelbtini), kurioje gyvenamąją vietą deklaravo nuo (laikotarpis neskelbtinas) D. J. G. (data neskelbtina) (rajono) savivaldybės (seniūnijoje) sudarė testamentą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą seniūno, kuriuo visą turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, taip pat piniginius indėlius, paliko dukrai S. R. A. G. ir jo mirusiai sutuoktinei D. J. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (adresu: duomenys neskelbtini), ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (adresu: duomenys neskelbtini) Pareiškėjas iki savo sutuoktinės mirties gyveno minėtame bute, kuriame deklaravo savo gyvenamąją vietą nuo (data neskelbtina), ir iki šiol gyvena. Iš (notaro) biuro notarės Z. R. liudijimo dėl palikimo priėmimo nustatyta, kad mirus D. J. G., įpėdinių pareiškimų apie palikimo priėmimą gauta nebuvo. Pareiškėjas A. G., kaip D. J. G. sutuoktinis, paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsnis). Pareiškėja S. R. yra D. J. G. (data neskelbtina) testamentu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), palikto viso turto paveldėtoja.

8.       Pažymėtina, jog siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.).

9.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2014 m. vasario 28 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodytą praktiką). Teismai, be to, turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; kt.).

10.       Atsakant į pareiškėjo A. G. argumentą dėl to, jog teismas, atnaujindamas terminą palikimui pagal testamentą priimti ir pareiškėjai S. R., sprendime neįvardino jokių aplinkybių, kurios rodytų, jog iš viso egzistavo kokie nors trukdžiai S. R. kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, apeliacinė instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu skundžiamojoje 2021 m. birželio 7 d. nutartyje pasisakė. Tai yra, teismas skundžiamojoje nutartyje išdėstė sekančias aplinkybes, kurios rodo, kad egzistavo trukdžiai pareiškėjai kreiptis laiku į notarą dėl palikimo priėmimo. Pirma, pareiškėja tik (data neskelbtina), gavusi teismo pranešimą apie Šiaulių apylinkės teisme iškeltą civilinę bylą Nr. 2YT-715-874/2021, tarp motinos Kaune paliktų dokumentų atrado testamentą ir sužinojo, kad yra D. J. G. (data neskelbtina) testamentu palikto viso turto paveldėtoja. Antra, teismas akcentavo, jog testamentas buvo sudarytas prieš daugiau kaip 20 metų, jo faktas nebuvo užregistruotas Testamentų registre. Trečia, testamentas taip pat nebuvo paskelbtas po testatorės mirties, nes seniūnas, patvirtinęs testamentą, jo neperdavė notarui (CK 5.28 straipsnio 7 dalis). Natūralu, jog pareiškėja, nežinodama apie testamentą, nesikreipė dėl palikimo priėmimo į notarą. Iš šių teismo nustatytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog teismas tyrė ir vertino pareiškėjos S. R. nurodytas aplinkybės dėl trijų mėnesių termino palikimui priimti pagal testamentą praleidimo, todėl apelianto A. G. argumentai, jog teismas neįvardijo jokių aplinkybių, kurios rodytų, jog iš viso egzistavo kokie nors trukdžiai S. R. kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, atmestini kaip nepagrįsti. Nežinojimas dėl mirusios valios išreikštos testamentu, t. y., kad aplamai testamentas egzistuoja, yra būtent ten tas trikdis, dėl kurio pareiškėja S. R. nesikreipė į notarą per 3-jų mėnesių terminą nuo savo motinos mirties dėl palikimo priėmimo pagal testamentą.

11.       Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog teismas nevertino sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtakos tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų (t .y. A. G.) teisėms ir pareigoms, nelygino abiejų įpėdinių turtinės padėties, amžiaus, sveikatos būklės, pajamų ir kitų reikšmingų aplinkybių. Teigia, jog sudarius teisines prielaidas S. R. priimti motinos palikimą, jos paveldėtą dalį sudarytų tik 1/4 dalis viso turto ir turto atidalijimas vieno savininko naudai A. G., gyvenančiam tik iš pensijos, būtų ekonomiškai nuostolingas, į ką teismas neatsižvelgė.

12.       Minėta, jog teismai, turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2015 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; kt.).

13.       Šiuo nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek pareiškėjas A. G., tiek pareiškėja S. R. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas atnaujinti terminą abiem pareiškėjams. Nors pareiškėjas A. G. kritikuoja skundžiamą nutartį, jog teismas nelygino abiejų įpėdinių turtinės padėties, amžiaus, sveikatos būklės, pajamų ir kitų reikšmingų aplinkybių, tačiau visgi, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja S. R. prašė atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti pagal testamentą, kas reiškia, jog tokia buvo mirusiosios valia (CK 5.19 straipsnis), ir jeigu nebūtų testamento, tik tada pareiškėjui atsirastų paveldėjimo teisė pagal įstatymą į mirusiosios sutuoktinės turto dalį (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Be to, pareiškėja S. R. nurodė, kad jai priėmus palikimą pagal testamentą, ji nedarys kliūčių garbaus amžiaus apeliantui ir toliau gyventi bute ir naudotis garažu. Pareiškėja šį turtą valdytų bendrosios dalinės nuosavybės teise bendru susitarimu (CK 4.75 straipsnis) ar tarp apelianto ir pareiškėjos galėtų būti sudarytas ir sandoris dėl uzufrukto nustatymo, suteikiant apeliantui teisę iki mirties naudotis pareiškėjos paveldėta nekilnojamojo turto dalimi (CK 4.141 straipsnio 1 dalis, 4.147 straipsnio 1 dalis). Taigi, iš išdėstyto darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, šalių pozicijas bei paveldėjimo teisės ir praleisto termino atnaujinimo normas, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, priėmė teisingą, motyvuotą ir teisiškai pagrįstą nutartį.

14.       Kiti apelianto argumentai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

15.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjas         Egidijus Mockevičius