Administracinė byla Nr. I-1950-644/2018
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00120-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.1
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 2 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas V. S. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-4, 14-15).
Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus
2017-04-19 nutarimu Nr. 69-151 už atsisakymą plauti koridorių jam buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesių laikotarpiui. Pažymėjo, kad drausminės komisijos posėdžio metu paaiškino, jog dėl sveikatos būklės (hemorojaus ir kitų sveikatos sutrikimų) negali plauti koridoriaus, tačiau į tai atsižvelgta nebuvo. Mano, kad drausminė nuobauda jam buvo paskirta dėl rašomų skundų. Pažymėjo, kad skiriant drausminę nuobaudą taip pat nebuvo atsižvelgta į šio nusižengimo pobūdį ir remtasi tik prielaidomis. Tvirtino, kad 2017-04-19 nutarimu paskirta nuobauda turėjo baigtis 2017-10-19, tačiau pareiškėjas kamerų tipo patalpose be teisinio pagrindo buvo laikomas iki 2018-01-18. Mano, kad etapavimo į teismo posėdžius ir Laisvės atėmimo vietų ligoninę laikotarpiai turėjo būti įskaitomi į drausminės nuobaudos atlikimo laiką. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, be to, pasivaikščioti buvo vedamas tik 1 val. per parą.
Atsakovas atsiliepimu (b. l. 32-38) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2017-04-19 nutarimu pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda už tai, kad jis nevykdė 2017-04-18 paskirtos nuobaudos – tvarkyti pataisos įstaigos patalpas ir teritoriją be eilės. Pareiškėjui buvo nurodyta iššluoti uždarosios zonos koridorių, tačiau pareiškėjas atsisakė nenurodydamas pateisinamos priežasties. Už šių reikalavimų nevykdymą pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėn. laikotarpiui. Pažymėjo, kad 2017-05-17 pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – 15 parų kamerų tipo patalpose, 2017-06-07 – 15 parų kamerų tipo patalpose, 2017-07-06 – 10 parų kamerų tipo patalpose, 2017-10-06 – 15 parų kamerų tipo patalpose, 2018-01-19 – 15 parų kamerų tipo patalpose, tačiau šie laikotarpiai į drausminės nuobaudos atlikimo laiką nebuvo įskaitomi. Pažymėjo, kad jei nuteistasis atliekantis nuobaudą kamerų tipo patalpose, tuo laikotarpiu gauna kitą nuobaudą, pirmoji nuobauda stabdoma iki nuteistasis atliks naujai paskirtą nuobaudą. Pareiškėjo argumentai, kad į nuobaudos atlikimo laiką turėjo būti įskaitytas laikas praleistas kitose įstaigose, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi teisės aktai nenumato, kad laikas praleistas kitose įstaigose, turi būti įskaičiuotas į nuobaudos atlikimo laiką. Nuobaudų atlikimo laikas kiekvienu kartu, kai pareiškėjas buvo konvojuojamas iš pataisos namų į kitas įstaigas, per nuobaudų atlikimą kamerų tipo patalpose buvo sustabdomas iki pareiškėjas grįš į pataisos namus. Pareiškėjo nuobaudų atlikimą kamerų tipo patalpose lėmė paties nuteistojo pastovus, besikartojantis, įžūlus elgesys ir teisėtų reikalavimų nevykdymas. Pareiškėjo teiginiai dėl patiriamų išgyvenimų yra deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas nepateikė duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, jog pataisos namai savo veiksmais (veikimu/neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl skundas visiškai nepagrįstas.
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kurią kildina iš galimai neteisėtų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) (pareigūnų) veiksmų be pagrindo pareiškėjui skyrus drausminę nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 6 mėnesių laikotarpiui bei laikant jį kamerų tipo patalpose ilgiau nei šešis mėnesius be teisinio pagrindo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.
Dėl drausminės nuobaudos
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui V. S. už atsisakymą įvykdyti pataisos namų administracijos nurodymus, t. y. atlikti 2017-04-18 jam paskirtą drausminę nuobaudą – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymą be eilės – Pravieniškių PN-AK direktoriaus
2017-04-19 nutarimu Nr. 69-151 buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesių laikotarpiui (b. l. 7, 41-45, 51). Minėtais duomenimis nustatyta, kad 2017-04-18 apie 15.10 val. pareiškėjui buvo nurodyta iššluoti koridorių, tačiau V. S. šį nurodymą įvykdyti atsisakė nenurodydamas pateisinamos priežasties.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi ne tik visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises ir laisves, bet ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis, t. y. BVK 142 straipsnis nustato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nustatytų pareigų (režimo reikalavimų) ar draudimų nevykdymas yra pagrindas skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas. Pagal BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriama nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas atsisakė vykdyti jam paskirtą drausminę nuobaudą – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymą be eilės (iššluoti koridorių). Savo reikalavimą pareiškėjas grindžia aplinkybėmis, kad pareigūnų nurodymo jis neįvykdė dėl blogos sveikatos būklės - hemorojaus ir kitų sveikatos problemų, todėl, jo nuomone, nuobauda buvo paskirta nepagrįstai.
Tačiau, teismas pažymi, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad jis negalėjo įvykdyti pareigūnų nurodymo (iššluoti koridorių) dėl sveikatos būklės. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos išrašo (b. l. 47-48) bei atsakovo atsiliepimo matyti, kad dėl hemorojaus pareiškėjas konsultavosi 2017-10-31, t. y. praėjus 6 mėnesiams po drausminės nuobaudos paskyrimo. Kaip matyti iš Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017-04-19 nutarimo Nr. 69-151, atsisakydamas atlikti pareigūnų nurodymus pareiškėjas jokių konkrečių atsakymo priežasčių nenurodė. Kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas negalėjo vykdyti pareigūnų nurodymo dėl blogos sveikatos būklės, byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas.
Teismas taip pat pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka vien tik deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti aiškiai nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas argumentus dėl savo sveikatos būklės dėsto deklaratyviai, konkrečių aplinkybių nedetalizuoja ir įrodymų šios aplinkybėms pagrįsti nepateikia, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti abstraktūs samprotavimai apie hemorojų ar kitus sveikatos sutrikimus nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo, todėl vertintina, kad pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų ir jo argumentai šioje dalyje atmestini.
Pareiškėjo teigimu, skiriant drausminę nuobaudą nebuvo atsižvelgta į nusižengimo pobūdį.
Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (BVK 143 str. 2 d.).
Remiantis BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriama nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2003-04-18 įsakymu Nr. 4/07-68 patvirtintų Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijų (toliau – Kriterijai) 3 punkte numatyta, kad nuteistieji pripažįstami sistemingai pažeidinėjančiais režimą, jei jiems per vienerius metus už režimo pažeidimus paskiriamos ne mažiau kaip trys nuobaudos. Nuteistieji pripažįstami itin piktybiškai pažeidusiais režimą, jei jie pažeidžia bent vieną iš laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų, nustatytų BVK 110 straipsnio 2 dalies 1, 3, 7 ir 8 punktuose, arba nevykdo pareigos, numatytos BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Teismas pažymi, kad pareiškėjui BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta drausminė nuobauda buvo paskirta už pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Iš Pravieniškių PN-AK 2018-03-02 pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad pareiškėjas sistemingai nevykdo pataisos įstaigos administracijos nurodymų (b. l. 41-45). Minėtais duomenimis nustatyta, kad už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą metų bėgyje pareiškėjui eilę kartų buvo skiriamos drausminės nuobaudos: 2016-07-01, 2016-07-20, 2016-07-22, 2016-07-29, 2016-08-05, 2016-10-12, 2016-10-25 ir t. t., kas, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas sistemingai arba itin piktybiškai pažeidinėja režimą. Šiuo atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad skiriant drausminę nuobaudą tinkamai buvo įvertintas pareiškėjo padaryto nusižengimo pobūdis (įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas), įvertinta tai, kad pažeidimai buvo daromi sistemingai ar itin piktybiškai, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.
Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad jis buvo baudžiamas dėl rašomų skundų. Tokių įrodymų pats pareiškėjas nepateikė. Priešingai, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, sudaro pagrindą pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigti ir konstatuoti, kad pareiškėjas sistemingai nevykdo įstaigos administracijos reikalavimų (b. l. 41- 45, 53-56). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas eilę kartų nevykdė pareigūnų reikalavimų atlikti jam paskirtas nuobaudas, tame tarpe tvarkyti pataisos įstaigos teritoriją be eilės, nors, kaip matyti iš bylos duomenų, gydytojų konsiliumo sprendimu pareiškėjas dirbti gali (b. l. 53). Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui drausminė nuobauda buvo skirta ne už rašomus skundus, bet už pareigos vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus nevykdymą.
BVK 183 straipsnis numato teisę apskųsti bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmus bei sprendimus. Minėti veiksmai ar sprendimai skundžiami bausmę vykdančios institucijos direktoriui, o pastarojo sprendimai - Kalėjimų departamento direktoriui. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 str. 3 d.). Bylos duomenimis, pareiškėjas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017-04-19 nutarimo Kalėjimų departamento direktoriui neskundė (b. l. 19). Administracinis aktas, kuriuo nuobauda buvo paskirta, yra nepanaikintas, o pareiškėjui paskirtos nuobaudos pagrįstumas ir teisėtumas teismui nekelia abejonių. Esminė neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos priimti neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus buvo privaloma veikti. Pagal jau minėtą teisinį reglamentavimą, neturtinė žala asmeniui gali būti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl atitinkamo viešojo administravimo subjekto neteisėtų aktų. Nenustačius, atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo skiriant pareiškėjui drausminę nuobaudą, neturtinės žalos atlyginimas šioje dalyje negalimas.
Dėl nuobaudos termino skaičiavimo
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat grindžia aplinkybėmis, kad kamerų tipo patalpose jis buvo laikomas per ilgai. Pareiškėjo teigimu, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017-04-19 nutarimu Nr. 69-151 paskirtos drausminės nuobaudos skyrimo laikas baigėsi 2017-10-19, tačiau jis be pagrindo buvo laikomas kamerų tipo patalpose iki 2018-01-18.
Kaip jau buvo minėta, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017-04-19 nutarimu Nr. 69-151 V. S. buvo skirta drausminė nuobauda – uždarymas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesių laikotarpiui. Taigi, pareiškėjas kamerų tipo patalpose turėjo būti laikomas iki 2017-10-19. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas į kamerų tipo patalpas buvo perkeltas 2017-04-19, o išleistas - 2018-01-18. Vadinasi, sprendžiant dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumo svarbu nustatyti, ar pagristai atsakovo atstovas pasibaigus 2017-04-19 nutarimu paskirtos nuobaudos galiojimo laikui, laikė pareiškėją kamerų tipo patalpose iki 2018 m. sausio 18 d., t. y. papildomai 92 paras.
Pagal BVK 143 straipsnio 5 dalį, paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo. Nuobauda, kuri nebuvo pradėta vykdyti per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo dienos, nebevykdoma.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau– Taisyklės) 207 punkte nustatyta, jog laikas, kurį nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose arba pasiųstiems nuobaudą atlikti kalėjime, buvo perkelti gydytis į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas, įskaitomas į nuobaudų atlikimo laiką, jeigu nuteistieji į šias gydymo įstaigas buvo perkelti ne dėl tyčinio savęs žalojimo. Nuteistieji, perkelti į kamerų tipo patalpas, lieka būrio, kuriam priklausė, sudėtyje (Taisyklių 223 p.). Taisyklių 228 punktas numato, jog atlikę nuobaudą nuteistieji nedelsiant paleidžiami iš kamerų tipo patalpų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017-04-19 nutarimu Nr. 69-151 paskirtos drausminės nuobaudos galiojimo laikotarpiu, t. y. nuo 2017-04-19 iki 2017-10-19, pareiškėjui papildomai buvo paskirtos šios naujos drausminės nuobaudos: 2017-05-16 paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalas 15 parų, 2017-06-07 – perkėlimas į kamerų tipo patalas 15 parų, 2017-07-04 – perkėlimas į kamerų tipo patalas 10 parų, 2017-10-06 – perkėlimas į kamerų tipo patalas 15 parų, kitaip tariant, pareiškėjui papildomai buvo paskirta 55 parų kamerų tipo patalpose (b. l. 41-45).
Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjui, jo buvimo kamerų tipo patalpose laikotarpiu gavus naują drausminę nuobaudą, pirmoji nuobauda buvo stabdoma, iki kol nuteistasis atliks naujai paskirtą drausminę nuobaudą, kaip numatyta BVK 143 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad pareiškėjo buvimas kamerų tipo patalpose pagrįstai buvo pratęstas terminu, lygiu papildomai paskirtų drausminių nuobaudų skyrimo laikui, t. y. iš viso 55 paros.
Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017-04-19 iki 2017-10-19 pareiškėjas šešis kartus buvo konvojuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių, t. y. nuo 2017-06-19 iki 2017-06-22 (3 paros), nuo 2017-07-24 iki 2017-07-27 (3 paros), nuo 2017-08-17 iki 2017-08-24 (7 paros), nuo 2017-08-28 iki 2017-09-07 (10 parų), 2017-09-18 iki 2017-09-28 (10 parų), 2017-10-12 iki 2017-10-19 (7 paros), t. y. iš viso 40 parų (b. l. 8, 46). Teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato, jog laikas praleistas kitose įstaigose turi būti įskaitomas į nuobaudos atliko laiką, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo buvimo kamerų tipo patalpose laikotarpis pagrįstai buvo pratęstas terminu, lygiu jo buvimo kitose įstaigose (Šiaulių tardymo izoliatoriuje) laikotarpiui, t. y. iš viso 40 parų.
Kaip matyti iš bylos duomenų, laikotarpiu nuo 2017-04-19 iki 2017-10-19 pareiškėjas tris kartus buvo konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę: nuo 2017-05-19 iki 2017-05-29 (10 parų), nuo 2017-07-12 iki 2017-07-18 (6 paros) ir nuo 2017-08-11 iki 2017-08-17 (6 paros), t. y. iš viso 22 paros (b. l. 8, 46). Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas dėl tyčinio savęs žalojimo, todėl vadovaudamasis Taisyklių 207 punktu teismas sprendžia, kad pareiškėjo buvimo ligoninėje laikotarpiai (iš viso 22 paros) pagrįstai buvo įskaityti į Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017-04-19 nutarimu paskirtos drausminės nuobaudos atlikimo laiką.
Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą bei nustatytas bylos faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo buvimo kamerų tipo patalpose laikotarpis pagrįstai pratęstas iki 2018-01-18 dėl jam naujai paskirtų drausminių nuobaudų (55 paros kamerų tipo patalpose) ir konvojavimo į Šiaulių tardymo izoliatorių (40 parų kitose įstaigose). Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose neteisėtumo dėl pareiškėjo kalinimo kamerų tipo patalpose termino, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo kalinimo kamerų tipo patalpose laikotarpiu jam buvo leidžiama kasdien pasivaikščioti po vieną valandą.
Pagal BVK 145 straipsnio 2 dalį kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems šio kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, nustatomas režimas, atitinkantis šio kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas, t. y. tokie nuteistieji, be kita ko, turi teisę kasdien pasivaikščioti vieną valandą. Atsižvelgiant į tai, kad teisinis reglamentavimas numato vienos valandos pasivaikščiojimą kamerų tipo patalpose laikomiems asmenims, pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimų trukmės atmestini kaip nepagrįsti.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013-02-11 nutartis Nr. A146-216/2013 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nepatogumais, neigiamais išgyvenimais, diskomfortu. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo skundo reikalavimo pagrįstumo, pareiškėjas nepateikė.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Audrius Grauželis