Civilinė byla Nr. 2-4334-881/2013

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02393-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija: 126.8

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. spalio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

dalyvaujant pareiškėjų UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ ir kitų (iš viso – 291 pareiškėjas) LAB banko Snoras kreditorių atstovui advokatui Pauliui Markovui,

atsakovo LAB banko ,,Snoras“ atstovui advokatui Rimčiui Puišiui,

žodinio proceso tvarka ne viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjų UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ ir kitų (iš viso – 291 pareiškėjas) LAB banko Snoras kreditorių skundą dėl likviduojamos AB banko Snoras 2012 m. rugsėjo 27 d. kreditorių komiteto nutarimo pripažinimo negaliojančiu,

                                                  n u s t a t ė :

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti likviduojamo AB banko Snoras 2012 m. rugsėjo 27 d. kreditorių komiteto nutarimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl išlaidų konsultantams už praėjusį laikotarpį tvirtinimo“ ir pavesti Banko administratoriaus konsultantų 2012 m. kovo 8 d. – 2012 m. liepos 31 d. išlaidų dydžio ir jų apmokėjimo klausimą pakartotinai svarstyti Banko kreditorių komitetui.

Nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 27 d. atsakovo kreditorių komitetas antruoju darbotvarkės klausimu svarstė klausimą „Dėl išlaidų konsultantams už praėjusį laikotarpį tvirtinimo“ ir šiuo klausimu priėmė nutarimą „Patvirtinti BAB banko Snoras bankroto administratoriaus N. H. C. patirtas išlaidas konsultantams Z. C., Linklaters, Deloitte, Eversheds 33 541 600 Lt sumai, išskyrus PVM, jei toks taikomas, už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 8 d. iki 2012 m. liepos 31 d., t. y. sumą laiko sąnaudų atžvilgiu už nurodytą laikotarpį šiems konsultantams“. Taigi, atsakovo kreditorių komitetas, įgyvendindamas ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 25 straipsnio 3 dalies ir 36 straipsnio 2 dalies bei BĮ 85 straipsnio 6 dalies nuostatas, 2012 m. rugsėjo 27 d. patvirtino dalies administravimo lėšų dydį už praėjusį laikotarpį, kuris nurodytas ginčijamame sprendime. Ginčijamu sprendimu patvirtintų administravimo išlaidų tvirtinimo klausimas visų pirma bankroto administratoriaus buvo pateiktas tvirtinti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kuris pradžioje pateiktų tvirtinti išlaidų iš viso nepatvirtino, nes jos nebuvo pagrįstos (2012 m. kovo 22 d. nutartis), šioje nutartyje nurodydamas prašymo atmetimo motyvus, jog pateiktų duomenų nepakanka daryti išvadas apie patirtų išlaidų pagrįstumą, neišvengiamumą ir būtinumą. Pareiškėjai mano, kad ginčijamas sprendimas neatitinka ĮBĮ nuostatų, teismų suformuotos praktikos analizuojamu klausimu bei pažeidžia atsakovo kreditorių, tarp jų ir pareiškėjų interesus, kurie turi būti ginami teisme panaikinant skundžiamą sprendimą ir įpareigojant kreditorių komitetą iš naujo svarstyti šį klausimą. Pareiškėjų turimomis žiniomis, ginčijamas sprendimas buvo priimtas nesivadovaujant bankroto bylą nagrinėjančio teismo anksčiau suformuluotomis taisyklėmis. Sprendimu patvirtinta administratoriaus konsultantų darbo apmokėjimui skirta suma nėra patvirtinta jokiais dokumentais bei nėra pagrįsta kaip būtina (neišvengiama), racionali bei protinga atitinkamoms funkcijoms bankroto procese atlikti. Iš sprendimu patvirtintos sumos (33 541 600 Lt) darytina išvada, kad vidutiniškai mėnesiui konsultantams už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 8 d. iki 2012 m. liepos 31 d. yra skirta po maždaug 6,7 mln. Lt mėnesiui, plius PVM, plius faktinės išlaidos. Tuo tarpu už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. atsakovo kreditorių komitetas administratoriaus konsultantams yra patvirtinęs ne didesnį kaip 5 mln. Lt per mėnesį biudžetą. Taigi akivaizdu, kad ta pati administratoriaus konsultantų komanda gali tinkamai atlikti savo funkcijas už pusantro karto mažesnę sumą, dėl ko nėra pagrindo jiems mokėti skundžiamu sprendimu patvirtintą išlaidų dalį, viršijančią būtinas (neišvengiamas), racionalias ir protingo dydžio išlaidas už paslaugas. Pareiškėjų žiniomis, skundžiamas sprendimas priimtas remiantis dokumentais, kurie nepagrindžia administratoriaus konsultantams patvirtintos išlaidų sumos, nes jokie tai patvirtinantys dokumentai prie sprendimo nėra pateikti, o dokumentai, kuriais vadovaujantis buvo priimamas sprendimas, neatitinka patvirtintos sumos. Prie ginčijamo sprendimo nėra jokių dokumentų ar įrodymų, kurie patvirtintų, kad kreditorių komiteto pirmininkės pasisakymuose minimos aplinkybės (jog analizuojant bankroto administratoriaus veiklos ataskaitas buvo vertinami pasiekti rezultatai, darbo efektyvumas ir našumas, taip pat vertinta, ar atlikti darbai buvo būtini sklandžiai bankroto proceso eigai užtikrinti) buvo analizuotos prieš priimant skundžiamą sprendimą ir kokie dokumentai šias analizuotas aplinkybes patvirtina. Jau vieša paslaptimi tapo informacija, kad atsakovo administratoriaus konsultantai dirba ne Lietuvos rinkos sąlygomis galiojančiomis, bet ženkliai didesniais valandiniais įkainiais, sugaišto laiko limito pagal paslaugų sutartis administratorius jiems nėra nurodęs, o prie paslaugų sąnaudų dar pridedamos visos papildomos išlaidos, tokios kaip kelionių išlaidos iš kitų valstybių, nakvynės ir kitos išlaidos. Tai, kad atsakovo bankroto administratoriumi paskirtas Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, nesuteikia jam teisės rinktis užsienio konsultantų, dirbančių Lietuvos rinkos sąlygų neatitinkančiais įkainiais ir taip nepagrįstai ir neracionaliai eikvoti atsakovo turto, kuris turi būti visų pirma išsaugomas ir gausinamas kreditorių naudai. Sprendimu patvirtintos administratoriaus konsultantų išlaidos neatitinka nei Lietuvos, nei kaimyninių valstybių rinkų sąlygų, o tokiam teiginiui patvirtinti pareiškėjai palyginimui pateikia kitų Lietuvoje bankrutuojančių įmonių, tokių kaip AB Vievio paukštynas, AB „Ekranas“, taip pat Latvijos Krajbanka, E. O. administravimo, įskaitant ir veiklos sąnaudas, išlaidų, administratoriaus atlyginimo patvirtintus dydžius. Todėl daro išvadą, kad atsakovo administratoriaus ir jo konsultantų išlaidos ne procentais, o kartais viršija įprastus rinkos įkainius (sąnaudas) panašiems procesams administruoti, todėl priimant skundžiamą sprendimą turėjo būti pateikti svarūs ir specifiniai įrodymai, patvirtinantys tvirtinamų išlaidų, viršijančių rinkos įkainius, pagrįstumą ir racionalumą. Pažymi, kad skundžiamu sprendimu patvirtinta išlaidų administratoriaus konsultantams suma nustatyta neatsižvelgiant į tai, kad bankroto proceso pradžioje bylą nagrinėjantis teismas suteikė administratoriui net 66 mln. Lt išlaidų limitą būtinoms administravimo funkcijoms vykdyti, bei į tai, kad pusę šios sumos buvo ketinama išleisti būtent tiems patiems administratoriaus konsultantams už jų paslaugas. Apibendrintai pažymi, kad tokiais tempais naudojant atsakovo lėšas bei turtą administravimo procedūroms apmokėti, per vienerius administravimo metus bus išleidžiama apie 125-200 mln. Lt.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovo bankroto proceso metu buvo priimta daug pareiškimų, pranešimų, pakeitimų ir nutarimų, susijusių su bankroto administravimo išlaidomis. Ginčijamas sprendimas sudaro tik mažą visų su išlaidų finansinių sąmatų klausimais susijusių prašymų, pareiškimų ir sprendimų dalį. Nurodo, kad per laikotarpį nuo paskyrimo atsakovo bankroto administratoriumi iki atsakovo komiteto išrinkimo administratorius kelis kartus kreipėsi į teismą su prašymais patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą. Pirmuoju prašymu prašė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2012 m. kovo 7 d., 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi teismas patvirtino lėšas bendrai 60 943 867 Lt sumai, iš šių lėšų 31 075 200 Lt suma buvo patvirtinta apmokėti išlaidas konsultantams per minėtą laikotarpį. Antrasis prašymas patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą kitam ketvirčiui (2012 m. kovo 8 d. – 2012 m. birželio 7 d.) buvo pateiktas 2012 m. kovo 9 d., šiame prašyme administratorius, be kita ko nurodė, kad per pirmąjį ketvirtį sutaupyta daugiau kaip 8 mln. Lt. Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi buvo patvirtinta 6 771 248 Lt dydžio sąmata vien tik veiklos sąnaudoms laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 8 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. bei darbuotojų darbo užmokesčiui iki 2012 m. kovo 31 d., antrąja nutartimi teismas atmetė prašymą dėl sąmatos konsultantams apmokėti tvirtinimo, nurodydamas, kad dėl kylančių konfliktų palieka šį klausimą spręsti kreditorių komitetui. Tokią išvadą teismas darė darydamas prielaidą, kad pirmasis kreditorių susirinkimas įvyks iki 2012 m. balandžio 30 d. Trečiasis prašymas patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą buvo pateiktas 2012 cm. gegužės 24 d., juo taip pat buvo prašoma patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 8 d. iki 2012 m. gegužės 31 d., kadangi pirmąjį kreditorių susirinkimą buvo numatyta surengti 2012 m. birželio 12 d., prašoma buvo patvirtinti 34 064 249 Lt bendrą sąmatą (neįskaitant antrąja nutartimi patvirtintos sąmatos lėšų) to laikotarpio veiklos sąnaudoms ir išlaidoms konsultantams apmokėti. Teismas 2012 m. birželio 4 d. nutartimi pareikalavo administratorių pateikti papildomą informaciją. Šis reikalavimas buvo įvykdytas 2012 m. birželio 22 d., o teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartimi teismas atsisakė tvirtinti sąmatą, motyvuodamas tai tuo, kad tai jau turi daryti 2012 m. birželio 12 d. išrinktas kreditorių komitetas. Trečiajame prašyme buvo teismui pateikta visa išsami informacija apie veiklos sąnaudas ir išlaidas konsultantams. Atsakovo bankroto byloje, vadovaujantis ĮBĮ administravimo išlaidas tvirtina kreditorių komitetas. Administratorius jau pirmajame kreditorių komiteto posėdyje siūlė tvirtinti administravimo išlaidas, įskaitant ir išlaidas konsultantams, tačiau kreditorių komitetas pareikalavo papildomos informacijos, įvyko 13 komiteto posėdžių, kol 2012 m. rugsėjo 27 d. priėmė ginčijamą sprendimą. Atsakovas atsiliepime išsamiai ir detaliai nurodo, į ką atsižvelgė kreditorių komitetas, kol priėmė ginčijamą sprendimą. Patvirtintos išlaidos neapima konsultantų patiriamų išlaidų paslaugoms teikti bei išlaidų, kurias patiria pagrindiniai paslaugų teikėjai samdydami kitus konsultantus, skundžiamos išlaidos patirtos per beveik 5 mėnesių terminą, patvirtintos išlaidos nėra papildomos šalia kitų anksčiau teismo patvirtintų išlaidų, komiteto galutinai patvirtintų išlaidų suma atitinka 20 procentų nuolaidą nuo sumos pagal faktiškai patirtas laiko sąnaudas, sprendimą komitetas priėmė oficialiai ir teisėtai, esant kvorumui, iš septynių narių šeši balsavo už pasiūlytą sprendimą, o vienas narys susilaikė. Komitetui buvo pateiktos ataskaitos, kuriose atsakovo klausimams sugaištas laikas buvo apskaitytas pagal kiekvieną dieną ir pagal dirbusį asmenį, šias ataskaitas pateikė kiekviena konsultantų įmonė pagal komiteto ataskaitoms nurodytą formą, ataskaitose aprašyta kiekvieno projekte dalyvaujančio asmens veikla. Atsakovo bankroto procesas yra sudėtingų, didelės apimties ir tarptautiniu lygiu kilusių užduočių ir darbų visuma. Vienas iš kriterijų, į kuriuos atsižvelgė komitetas, tvirtindamas išlaidas konsultantams, buvo banko administravimo tęstinumo būtinybė, įskaitant nuolatines tęstines dabartinių konsultacinių įmonių teikiamas konsultacijas, ir jo svarba visiems banko kreditoriams. Nei administratorius, nei komitetas neturi galimybių išlaikyti konsultantus nepatvirtinus jų išlaidų. Išlaidų nepatvirtinimas ar tolesnis atidėjimas sukeltų ne tik esminį pavojų, kad banko administravimas nebus tęsiamas, – dabartinių konsultantų praradimas sukeltų banko veiklos kuriam laikui sustabdymą, taip pat sukeltų papildomų naujų konsultantų įsitraukimo į projektą išlaidų riziką. Taip pat atsakovas pateikia jo patiriamų administravimo išlaidų palyginimą su tarptautinių panašios vertės bankrutuojančių kompanijų išlaidomis, rodančius, jog atsakovo administravimo išlaidos yra mažesnės nei lygintų kompanijų. Pažymi, kad pareiškėjai, ginčydami kreditorių komiteto sprendimą, skunde pateikia blanketinius teiginius dėl ĮBĮ bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų menamo pažeidimo, tačiau pareiškėjų argumentacija realiai nėra paremta nei ĮBĮ, nei teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principais. Pareiškėjai skunde nenurodo jokių konkrečių teisės normų pažeidimų, o apsiriboja bendrais subjektyviais pasvarstymais apie ginčijamo sprendimo ekonominę ir komercinę naudą. Pareiškėjų argumentacijos esmę sudaro jų tvirtinimas, kad patvirtintoji išlaidų suma yra per didelė. Skundas grindžiamas ekonominiais ir komerciniais argumentais, kurių nereglamentuoja įstatymai ar teisingumo ir protingumo principai. Tokie argumentai, atsakovo nuomone, nėra tinkami nustatant ginčijamo sprendimo teisėtumą. Tuo pačiu atsakovas neteigia, kad ginčijamas sprendimas nėra protingas ir pagrįstas ekonomine, verslo ar komercine prasmėmis. Lietuvos teismų praktika rodo, kad net tokie bendri principai, kaip teisingumas, protingumas ir sąžiningumas, nesuteikia pagrindo kiškis į komercinių ir verslo reikalų sritį, išskyrus atvejus, kai konkrečios imperatyvios teisės normos tiesiogiai reguliuoja komercinius klausimus. Tokią logiką lemia pačių teisingumo ir protingumo principų turinys. Tik išskirtiniais atvejais aplinkybių visuma gali nulemti būtinybę teismui spręsti komercinius klausimus, ką patvirtina teisinis reguliavimas.

                Skundas tenkinamas.

          CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

  Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovui AB bankui Snoras iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė Neil Cooper.

    Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimis patvirtino bendrą atsakovo administravimo išlaidų sąmatą iki 60 943 867 Lt trijų mėnesių terminui už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2012 m. kovo 7 d. (31 075 200 Lt suma buvo numatyta atsakovo administratoriaus konsultantams apmokėti).

    Vėliau Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi, pasisakydamas dėl atsakovo bankroto administratoriaus prašymo patvirtinti administravimo išlaidas dalyje dėl konsultantų teikiamų paslaugų už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 8 d. iki 2012 m. birželio 7 d.,  atsisakė jas tvirtinti, tai palikdamas spręsti kreditorių komitetui.

  Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 4 d. nutartimi, spręsdamas bankroto administratoriaus prašymą dėl papildomų administravimo išlaidų patvirtinimo, nustatė atsakovo bankroto administratoriui terminą papildomiems duomenims pateikti, tačiau 2012 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė priimti bei vertinti administratoriaus pateiktą patikslintą prašymą ir pateiktus papildomus duomenis ir spręsti administravimo išlaidų tvirtinimo klausimą, kadangi jau buvo išrinktas atsakovo kreditorių komitetas, kuriam ir perdavė spręsti šį klausimą.

  2012 m. rugsėjo 27 d. Banko kreditorių komitetas antruoju darbotvarkės klausimu patvirtino 33 541 600 Lt Banko administratoriaus 2012 m. kovo 8 d. – 2012 m. liepos 31 d. turėtas išlaidas konsultantams Z. C., Linklaters, Deloitte, Eversheds.

  LAB banko Snoras kreditoriai apskundė šį kreditorių komiteto nutarimą.

  Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 15 d. nutartimi pareiškėjų skundą dėl 2012 m. rugsėjo 27 d. kreditorių komiteto nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu, atmetė.

  Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas išaiškino, jog byloje kilęs ginčas dėl dalies administravimo išlaidų pagrįstumo, t. y., dėl patvirtintos 33 541 600 Lt 2012 m. kovo 8 d. – 2012 m. liepos 31 d. laikotarpio konsultantams išlaidų sumos. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konsultantų išlaidų pagrįstumo ir pripažindamas skundžiamą kreditorių komiteto nutarimą teisėtu, išvadas padarė nesant byloje jokių rašytinių įrodymų apie konsultantams skirtinų išlaidų (33 541 600 Lt) pobūdį ir pagrįstumą, nors bankroto bylose viešojo intereso apsauga lemia, kad teismas turi būti daug aktyvesnis, nei kitų kategorijų bylose ir jam suteiktos didesnės galimybės veikti nustatant bylos aplinkybes, juolab, kad ankstesne nutartimi tas pats teismas buvo konstatavęs tokių išlaidų nepagrįstumą rašytiniais įrodymais.

  Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, išaiškinta, kad administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui (komitetui) tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, administratorius, pateikdamas atsiliepimą į pareiškėjų skundą, ginčijamų išlaidų pagrįstumą patvirtinančių dokumentų nepateikė, o teismas jų neišreikalavo. Minėta, kad skundžiama nutartis priimta remiantis kreditorių komiteto diskrecijos teise spręsti dėl tokių išlaidų poreikio ir dydžio pagrįstumo, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, teismas, apskundus tokį kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimą, gali atlikti administravimo išlaidų sąmatos kontrolę ir įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo mėn. 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1064/2013).

                 Apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas šios kontrolės neįvykdė ir skundžiamą nutartį priėmė remiantis formaliais pagrindais. Susiklosčius tokiai situacijai, teisėjų kolegija nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio bylą nagrinėti visa apimtimi naujais aspektais.    Nagrinėjant bylą iš naujo, išreikalautini ir vertintini rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys aktualiu laikotarpiu turėtas 33 541 600 Lt konsultavimo išlaidas.

             Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartyje esančius išaiškinimus, įpareigojo atsakovo BAB banko Snoras administratorių pateikti rašytinius įrodymus, pagrindžiančius aktualiu laikotarpiu (2012 m. kovo 8 d. – 2012 m. liepos 31 d.) turėtas 33 541 600 Lt (be PVM, jeigu toks taikomas) detalias konsultavimo išlaidas.

              Atsakovo administratorius pateikė teismui Administravimo išlaidų bankroto ataskaitą už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2012 m. gegužės 31 d., Administravimo išlaidų už konsultacijas ataskaitą už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 8 d. iki 2012 m. birželio 20 d. laikotarpius, Konsultacinių administracinių išlaidų suvestinę už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 8 d. iki 2012 m. birželio 30 d., siūlomą 2012 m. birželio 1 d. – 2012 m. liepos 31 d. administravimo išlaidų biudžetą, Ataskaitą biudžetiniam 2012 m. birželio 21 d. – 2012 m. liepos 31 d. laikotarpiui, Administravimo išlaidų ataskaitą už konsultacijas bei bankroto administratoriaus atlyginimą, Eversched (Lietuva), Linklaters LLP, Z. C., Deloitte 2012 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos mėnesių laiko sąnaudų aprašus ir ataskaitas, 2012 m. lapkričio 15 d. administratoriaus ataskaitą, patvirtintą kreditorių komiteto.

  Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 2 dalis nustato, jog administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos (ĮBĮ 36 str. 4 d.). Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 5 punkte taip pat numatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką.

  Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, jog kreditorių susirinkimo nutarimai, jeigu nėra konstatuojama procedūrinių jų priėmimo pažeidimų, teismo gali būti panaikinami tokiu atveju, jeigu konstatuojamas jų prieštaravimas imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui arba teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.

  Nagrinėjamu atveju procedūrinių ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo pažeidimų nėra konstatuota, tokiais pažeidimais nėra grindžiamas ir pareiškėjų skundas.

  Tačiau, teismo vertinimu, kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo normoms, reglamentuojančioms administravimo išlaidų turinį, taip pat neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl teismas sprendžia, jog egzistuoja pagrindas pripažinti negaliojančiu 2012 m. rugsėjo 27 d. LAB banko Snoras kreditorių komiteto antruoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą ,,Dėl AB banko Snoras bankroto administratoriaus N. H. C. patirtų išlaidų, konsultantams Z. C., Linklaters, Deloitte, Eversheds 33 541 600 Lt sumai, išskyrus PVM, jei toks taikomas, už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 8 d. iki 2012 m. liepos 31 d.“, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui arba teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.

  Visų pirma, ĮBĮ 23 straipsnio, apibrėžiančio kreditorių susirinkimo kompetenciją, 5 punkte nustatyta kreditorių susirinkimo teisė tvirtinti administravimo išlaidų mokėjimų eilę, tvarką. Ši nuostata detalizuota ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį pirmiausia apmokamos įmonės administravimo išlaidos. Taigi administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas yra išimtinė kreditorių susirinkimo kompetencija.

  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog esant ginčui dėl kreditorių susirinkimo nustatytų administravimo išlaidų dydžio bei struktūros, teismas turi atlikti kreditorių susirinkimo nutarimo nustatytos administravimo išlaidų sąmatos bei administratoriaus atlyginimo teisingumo, jų atitikties darbo apimčiai ir kitiems kriterijams kontrolę (ĮBĮ 36 str. 3, 5 d.). ĮBĮ nustatytų ir teismų praktikoje suformuluotų kriterijų pažeidimas yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą ir grąžinti ginčo klausimą kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013).

  Antra, teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog atlyginamos ne visos administratoriaus nurodomos, o tik faktiškai bankrutavusios įmonės administravimo veikloje turėtos išlaidos, kurios atitinka ĮBĮ nurodytą paskirtį ir rūšis bei dėl kurių buvo susitarta. Administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi taupiai ir efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013).

  Minėta, jog Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimis patvirtino bendrą atsakovo administravimo išlaidų sąmatą iki 60 943 867 Lt trijų mėnesių terminui už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2012 m. kovo 7 d. (31 075 200 Lt suma buvo numatyta atsakovo administratoriaus konsultantams apmokėti). Nagrinėjamu atveju, administratoriaus prašo patvirtinti išlaidas, kurias jis patyrė per laikotarpį nuo 2012 m. kovo 8 d. iki 2012 m. birželio 7 d., kol buvo sušauktas pirmasis kreditorių susirinkimas, kuris turėjo kompetenciją spręsti dėl administravimo išlaidų tvirtinimo. Taigi administratorius prašo patvirtinti per minėtą laikotarpį faktiškai patirtas administravimo išlaidas.

              Teismas, atlikdamas administravimo išlaidų kontrolę turėtų įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Kadangi administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai, todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis, nes kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Tai lemia, kad kreditorių (susirinkimo ar komiteto) patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje turėtų būti įtrauktos tik tokios išlaidos, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, tai yra išlaidos, būtinos tinkamai atlikti bankroto procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo mėn. 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1064/2013). Taigi, įvertinęs administratoriaus pateiktus dokumentus, teismas sprendžia, jog visi administratoriaus ir konsultantų atlikti veiksmai ir suteiktos paslaugos patenka į administravimo išlaidų sąmatą, tačiau iš administratoriaus pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti faktinių administravimo išlaidų, t. y. apibrėžti jų dydį.

                   Kadangi iš pateiktų bankroto administratoriaus ataskaitų ir kitų duomenų nėra galimybės nustatyti faktinių administravimo išlaidų, t. y. apibrėžti jų dydį, o administratorius atsisakė pateikti išsamesnius duomenis apie suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, be to, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog akivaizdu, kad didžioji būtinų bankroto proceso veiksmų dalis ­–  perimtas įmonės turtas, jos valdymas, organizuotas įmonės veiklos bei turto, jos įsipareigojimų apskaita, pranešta kreditoriams apie iškeltą bankroto bylą, atleisti ar priimti nauji įmonės darbuotojai, išspręstas įmonės sandorių tolesnio vykdymo klausimas, patikrinti bankrutuojančios įmonės sandoriai, imtasi priemonių įmonės skoloms išieškoti ir kt., – buvo atlikti pirminiame bankroto proceso etape, be to, dalis paslaugų, kurių išlaidas prašo atlyginti administratorius, dubliuojasi su pirminiame etape suteiktomis paslaugomis bei likusių dirbti banko darbuotojų funkcijomis, teismas perduoti minėtą klausimą spręsti kreditorių komitetui iš naujo.

             Teismas, įvertinęs administratoriaus pateiktas ataskaitas ir konsultantų sugaišto darbo laiko išklotines bei ataskaitas, sprendžia, jog jos nėra informatyvios, yra abstraktaus pobūdžio, todėl neatspinti faktiškai patirtų ir prašomų patvirtinti administravimo išlaidų dydžio, todėl teismas neturi galimybės tinkamai atlikti įstatymo jam pavestos funkcijos faktiškai patirtų administravimų išlaidų kontrolės ir nuspręsti, kokioje apimtyje kreditorių komitetas privalėjo patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą. 

Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad administravimo išlaidos, kurias prašo patvirtinti administratorius, nėra hipotetinės ar prognozinės, jos pasak administratoriaus yra jau patirtos ir realios. Taigi administratorius leistinais įrodymais (buhalterinės apskaitos dokumentais, išlaidas patvirtinančiais dokumentais ir pan.) turėtų pagrįsti faktiškai patirtas išlaidas ir jų dydį. Be to, administratorius turėtų pagrįsti visų patirtų administravimo išlaidų būtinumą, realumą bei įrodyti, kad jis taupiai ir efektyviai, pagal paskirtį panaudojo lėšas, kartu veikė protingai, racionaliai ir teisingai visų banko kreditorių naudai.

Sprendžiant konsultantų išlaidų pagrįstumą vertintini bankroto proceso veiksmai nuo 2012 m. kovo 8 d. iki 2012 m. birželio 7 d. Kriterijus, kuriais remiantis turėtų būti sprendžiama dėl administravimo išlaidų minėtu laikotarpiu dydžio, nustatė Lietuvos apeliacinis teismas, išaiškinęs, jog vertinant konsultantams turėtų išlaidų dydį be abejo turėtų būti atkreiptas dėmesys į bankroto bylos sudėtingumą, didelę apimtį ir tarptautinį mastą. Tačiau, kaip jau minėta sandorių ir kreditorių reikalavimų įvertinimas buvo atliktas pirminiame bankroto proceso etape, visi teisiniai ginčai sprendžiami Lietuvos teismuose, o užsienio teismuose nagrinėjamos tik kelios bylos – Anglijos apygardos teisme yra pareikšti reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo V. A. ir R. B.; Šveicarijos kompetentingai institucijai dėl Banko bankroto pripažinimo; Latvijoje dėl „Airbaltic“ aviakompanijos nacionalizavimo (Bankas byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu) ir civilinis ieškinys Bankui Ukrainos teisme. Be to, teisinių/finansinių konsultacijų poreikis dėl užsienyje valdomo turto taip pat turi įtaką sprendžiant administratoriaus poreikį tokioms konsultacijoms (Bankas nuosavybės teise nekilnojamojo turto turėjo tik Nicoje (vilą) ir Latvijos Respublikoje (Banko būstinę ir komercinį pastatą); Jungtinėje Karalystėje parduotos 2 transporto priemonės, už kurių pardavimą, ataskaitos duomenimis buvo atsiskaityta atskirai, taip pat viena transporto priemonė realizuota Nyderlandų karalystėje), taigi tvirtinant administravimo išlaidų minėtam laikotarpiui dydį turi būti įvertintas užsienio konsultantų poreikis, konsultacijų pobūdis, užsienio valstybėse turimo turto kiekis, taip pat užsienio valstybėse nagrinėjimų bylų kiekis, reikalavimų sudėtingumas ir kitų konsultacijų poreikis.              

Remdamasis išdėstytais teiginiais ir vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymu, CPK 256 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

            pripažinti negaliojančiu likviduojamo AB banko Snoras 2012 m. rugsėjo 27 d. kreditorių komiteto nutarimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl BAB banko Snoras bankroto administratoriaus N. H. C. patirtų išlaidų konsultantams Z. C., Linklaters, Deloitte, Eversheds 33 541 600 Lt sumai, išskyrus PVM, jei toks taikomas, už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 8 d. iki 2012 m. liepos 31 d.“ ir klausimą perduoti iš naujo svarstyti likviduojamo AB banko Snoras kreditorių komitetui.

           Nutarties nuorašą išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

           Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

           Teisėja                                                                           Vilija Mikuckienė