Administracinė byla Nr.
ATP-604-195/2013
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01284-2013-2
Procesinio sprendimo
kategorija: 42., 42.5.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. birželio 7 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas,
išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. atstovo
advokato N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto
apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria pakeistas Lietuvos
Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos
departamento Vilniaus miesto agentūros 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimas, kuriuo
už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –
ATPK) 5110 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą A.
M., buvo paskirta 600 (šešių šimtų) litų dydžio bauda, o
administracinė bauda sumažinta iki 450 (keturių šimtų penkiasdešimt) litų,
n
u s t a t ė :
A. M. buvo nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys
neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas įsipareigojo iki 2012 m. rugsėjo 28 d.
pateikti informaciją reikalingą tyrimui. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus
pavaduotojas A. M. nepateikė tyrimui reikalingos
informacijos, nereagavo į raginimus pateikti informaciją. Tokiu savo elgesiu
trukdė ir sąmoningai vilkino tyrimo laiką. Tokiais savo veiksmais A. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK
5110 str. 1 d.
2012 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos
ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto
agentūra (toliau - Aplinkos apsaugos departamentas) priėmė nutarimą
administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo A. M. buvo
pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 5110
str. 1 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda 600 Lt dydžio bauda.
Šį
nutarimą A. M. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Vilniaus
miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi A. M.
skundą tenkino iš dalies, pakeitė Aplinkos apsaugos departamento 2012 m.
gruodžio 17 d. nutarimą sumažindamas paskirtą baudą 600 litų dydžio baudą iki
450 litų, nurodydamas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinojo
ir suprato, kokią informaciją turi pateikti Aplinkos apsaugos departamentui bei
sąmoningai vilkino tyrimą, tačiau taip pat nurodė, kad paskirta bauda
mažintina, kadangi A. M. administracine tvarka nebaustas,
byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl jam
skirtinas sankcijoje numatytas baudos vidurkis.
Apeliacinius
skundu A. M. atstovas advokatas N. K. prašo
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti, o
administracinio teises pažeidimo bylą A. M. atžvilgiu
nutraukti.
Apeliantas
savo skunde nurodo, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad būtent A. M. buvo nuolat informuojamas apie tai, kad jis privalo
nurodytu laiku atvykti į Aplinkos apsaugos departamentą. Pažymi, jog 2012 m.
rugsėjo 19 d. raštu Aplinkos apsaugos departamentas kvietė atvykti UAB (duomenys
neskelbtini) direktorių, o ne A. M.. Be to, teigia, jog A. M. nebūdamas ankščiau paminėtos įmonės direktoriumi,
nebūdamas atsakingas už atliekų bendrovėje išvežimą negalėjo žinoti ir 2012 m.
rugsėjo 26 d. atvykęs į Aplinkos apsaugos departamentą nurodyti aplinkybes susijusias
su atliekų išvežimu. Apelianto nuomone, apylinkės teismas negalėjo
daryti išvados, kad Aplinkos
apsaugos departamentas įpareigojo A. M. iki 2012 m. rugsėjo
28 d. pateikti tyrimui reikalingą informaciją.
Nubaustojo
advokato teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad A. M. buvo
paskirtasis UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Pažymi, jog byloje nebuvo
nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius būtų konkrečiai pavedęs
pareiškėjui atstovauti bendrovę Aplinkos apsaugos departamente dėl pažeidimo
tyrimo.
Savo
skunde apeliantas taip pat nurodo, jog Aplinkos apsaugos departamento raštai
siųsti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui bei A. M. yra
nepasirašyti, be to, Aplinkos apsaugos departamentas nepateikė įrodymų, kad
visi siųsti raštai būtų pasirašytinai įteikti adresatams ir būtų jiems žinomi.
Apelianto nuomone, nesant įrodytai aplinkybei apie siųstų dokumentų A. M. išsiuntimą ir įteikimą, negalima konstatuoti fakto, kad
būtent A. M. buvo tinkamai ir nuolat informuotas ir, kad
kviečiamas sąmoningai neatvyko į Aplinkos apsaugos departamentą. Nurodo, jog
šios bylos nagrinėjimo dalyku yra, ar A. M. veikoje yra
inkriminuojamo pažeidimo sudėtis, būtent, ar jis tyčiniais veiksmais kliudė
aplinkos apsaugos pareigūnams tikrinti įmonę. Pažymi, kad šiuos veiksmus
patvirtinančių įrodymų byloje nėra.
Apeliantas
skunde teigia, kad joks teisės aktas nenumato pareigos reaguoti į aplinkos
apsaugos pareigūnų pateiktus laisvos formos prašymus, skirtingai nei į
privalomus nurodymus, o kaip teigia apeliantas, privalomo nurodymo A. M. gavęs nebuvo.
Skunde
apeliantas taip pat nurodo, kad Aplinkos apsaugos departamento neteisėtais
veiksmais padaryta žala privalo būti atlyginta, nepaisant to, jog įstatyme
konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas, pažymi,
kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė patenkinti
pareiškėjo turėtas turtines išlaidas teisinei advokato pagalbai apmokėti.
Atsiliepimas
į apeliacinį skundą negautas.
Apeliacinis
skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK
5110 str. 1 d. numatyta, kad tyčinis kliudymas aplinkos apsaugos
pareigūnams tikrinti įmones, įstaigas, organizacijas ir objektus arba vykdyti
aplinkos apsaugos kontrolę užtraukia baudą piliečiams nuo 200 iki 400 Lt ir
pareigūnams – nuo 300 iki 600 Lt.
Aplinkos
apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 str. 3 d. nustato, kad aplinkos
apsaugos valstybinė kontrolė – tai specialių valstybės įgaliotų institucijų ir
pareigūnų veikla, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos
apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti <...>
pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų
patraukimu teisinėn atsakomybėn. Šio įstatymo 54 str. 2 d. įtvirtina, jog
fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos
apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei
kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės
pareigūnų teisėtiems reikalavimams.
Administracinio
teisės pažeidimo protokole A. M. inkriminuotas kaltinimas
už ATPK 5110 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą dėl to, kad
jis būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju įsipareigojo
Aplinkos apsaugos departamentui iki 2012 m. rugsėjo 28 d. pateikti informaciją
reikalingą tyrimui. A. M. nepateikė tyrimui reikalingos
informacijos, nereagavo į raginimus pateikti informaciją. Tokiu savo elgesiu
trukdė ir sąmoningai vilkino tyrimo laiką (b.l.7).
Apeliantas,
neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo,
tvirtina, jog pranešimų iš Aplinkos apsaugos departamento apie kvietimą atvykti
aplinkybių išsiaiškinimui negavo, patikrinus bylos medžiagą ir ją įvertinus
pagal ATPK 257 str. įtvirtintus įrodymų vertinimo principus, negalima sutikti
su apylinkės teismo išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo
žinojo apie raginimus pateikti informaciją.
Nors
apylinkės teismas padarė išvadą, kad būtent nubaustasis A. M. buvo
nuolat informuojamas apie tai, kad jis privalo nurodytu laiku atvykti į
Aplinkos apsaugos departamentą, tačiau pakankamų duomenų byloje nėra. Kaip
matyti iš byloje esančios medžiagos, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai
2012 m. rugsėjo 19 d. Nr. VR-14.6-1308; 2012 m. spalio 8 d. Nr. VR-14.6-1471
raštais UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus vardu ir 2012 m. spalio 16 d.
Nr. VR-14.6-1445; 2012 m. spalio 23 d. Nr. VR-14.6-151 raštais A.
M. vardu išsiuntė pranešimus apie atliekamą tyrimą ir pageidavimą gauti
papildomą informaciją, taip pat apie atsakomybę numatytą ATPK 5110
str. 1 d., tačiau apylinkės teismas aplinkybių dėl šių dokumentų adresatams
įteikimo pasirašytinai nagrinėjant bylą netyrė ir administracinėn atsakomybėn
traukiamo asmens argumentų išsakytų šiuo klausimu posėdžio metu nevertino.
Nesant byloje rašytinių įrodymų neginčytinai patvirtinančių faktus, kad
siunčiami Aplinkos apsaugos departamento raštai buvo nubaustajam įteikti
(siustų raštų kopijų akivaizdžiai nepakanka), išlieka abejonės dėl šio fakto
nustatymo pagrįstumo. Nesant įrodytai aplinkybei, apie Aplinkos apsaugos
departamento siųstų pranešimų pareiškėjui A.M.
įteikimą, negalima konstatuoti fakto, kad nubaustasis žinojo apie jam
siunčiamus raštus ir jų turinį.
Sutiktina
su apeliacinio skundo argumentu, kad didžioji dalis Aplinkos apsaugos
departamento raštų dėl informacijos pateikimo buvo siunčiami ne nubaustajam, o
UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui (b.l.5, 17, 18,20), A.
M. nebuvo šios bendrovės direktoriumi ir byloje nėra duomenų, kad tokie
įgaliojimai jam būtų suteikti. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad
nubaustasis pažeidimo padarymo metu atliko UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus
pareigas, apylinkės teismas tokių duomenų iš bendrovės neišsireikalavo, todėl
vienareikšmiškai teigti, kad A. M. pažeidimo padarymo metu
veikė kaip bendrovės vadovas negalima.
Bylos
nagrinėjimo teisme metu A. M. nurodė, kad įmonės
direktorius yra J. M., paaiškino, kad Aplinkos apsaugos
departamentas atsiuntė kvietimą, tačiau kvietime nieko nenurodė, nurodė tik
tai, kad jis kviečiamas aplinkybių išsiaiškinimui. Parodė, kad UAB (duomenys
neskelbtini) užsiima inžinierinių statinių statyba, apie šiukšlių išvežimą jis
nieko nežinojo, jis pats jų nevežė ir nurodymų niekam nedavė, tokie veiksmai
galėjo būti atliekami pagal subrangos sutartį. Aplinkos apsaugos departamentui
jokios informacijos nepateikė, nes negali pateikti informacijos apie įvykį,
kurio nebuvo. Nurodė, jog nustatė, kad atliekos nebuvo vežamos, parašė aplinkos
apsaugos departamentui raštą, tačiau jokio atsakymo negavo (b.l.6, 26-28). Be
to, raštiškai 2012 m. rugsėjo 26 d. patvirtino, kad šiuo metu jis visų
aplinkybių nežino, visos atliekos priduodamos UAB (duomenys neskelbtini).
Nurodė, jog atliekos galėjo būti surinktos pagal subrangos sutartį su UAB (duomenys
neskelbtini). Taip pat patvirtino, kad bus surastas vairuotojas ir įpareigotas
iki 2012 m. rugsėjo 28 d. atvykti į Aplinkos apsaugos departamentą aplinkybių
išaiškinimui (b.l.30-31).
Tokiu būdu,
remiantis byloje esančiais duomenimis nėra neabejotinai nustatyta, kad A. M. būtų atsakingas už atliekų bendrovėje vežimą ir
objektyviai galėjo žinoti visas aplinkybes dėl jų vežimo, o teismas galutinai
neišsiaiškinęs A. M. atsakomybės bendrovėje apimties
negalėjo byloje priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo. Byloje nebuvo nustatyta,
kad UAB „Transporto mazgas“ direktorius buvo pavedęs konkrečiai A.
M. atstovauti bendrovę Aplinkos apsaugos departamente dėl pažeidimo tyrimo
ar galimo atliekų išvežimo. Apklausiamas A. M. patvirtino,
kad nėra pasirašęs jokių direktoriaus pavaduotojo pareiginių nuostatų, iš kurių
galima būtų spręsti apie pareiškėjo įgalinimo mąstą veikti ar atstovauti
bendrovės vardu.
Patikrinus
byloje esančią medžiagą išlieka abejonės ar A. M. gali
būti tinkamu subjektu dėl atsakomybės pagal ATPK 5110 str. 1 d.
Nors
administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad nubaustasis
įsipareigojo pateikti tyrimui reikalingą informaciją, tačiau byloje yra tik jo
paaiškinimas (b.l.30) iš kurio matyti, kad jis įsipareigojo ne pateikti kokią
nors informaciją, o darbe išsiaiškinti apie agentūroje sužinotus faktus ir į
aplinkos apsaugos agentūrą atsiusti vairuotoją. Byloje nėra duomenų, ar buvo į
agentūrą atvykęs vairuotojas, ar nubaustasis tuos faktus aiškinosi ir priėmė
kokius nors sprendimus, (tame tarpe ir galimai nevykdyti savo įsipareigojimo),
todėl teisminio nagrinėjimo metu tai turi būti išsiaiškinta ir sprendžiama, ar
nubaustojo veiksmai gali būti vertintini kaip įsipareigojimas pateikti
informaciją ir jos nepateikimas.
Apylinkės
teismas nagrinėdamas bylą turėjo, administracinio teisės pažeidimo protokole
nurodytos objektyviosios veikos ribose patikrinti Aplinkos apsaugos
departamento priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip
paminėta ankščiau nevisi galimi įrodymai byloje yra surinkti, nėra galutinai
aišku ar A. M. yra tinkamas subjektas dėl atsakomybės
pagal ATPK 5110 str. 1 d. atsirasti, taip pat nėra aišku ar Aplinkos
apsaugos departamento siųsti raštai buvo įteikti adresatams pasirašytinai ir ar
jiems buvo žinomi. Įstatymas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą ne tik
aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, bet ir juos rinkti,
nustatyti visas bylai svarbias
aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ATPK 256 str. 3 d., 257
str.). Padarytas administracinis teisės pažeidimas turi būti tinkamai įrodytas
vadovaujantis ATPK nuostatomis, kurios numato, kad administracinių teisės
pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai
išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus
(ATPK 248 str.) ir įpareigoja instituciją ar pareigūną išsiaiškinti visas
aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tai reiškia, kad
konstatuojant pažeidimą turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali likti
abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.
Atsižvelgiant
į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismas nagrinėdamas bylą nepilnai
ištyrė visus bylos įrodymus, dėl ko teismo išvados laikytinos abejotinomis ir
šioms abejonėms pašalinti turi būti atlikti papildomi teisminio tyrimo
veiksmai, todėl teismo nutarimas naikintinas ir byla gražintina nagrinėti
apylinkės teismui iš naujo. Apeliacinio skundo argumentai dėl Aplinkos apsaugos
departamento neteisėtais veiksmais padarytos žalos bei pareiškėjo turėtų
turtinių išlaidų teisinei advokato pagalbai apmokėti nenagrinėjami.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK
30212 str. 1 d. 4 p.,
n u t a r ė :
A. M. atstovo advokato N. K. apeliacinį
skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarimą
panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Artūras Šumskas