Civilinė byla Nr. 2-884/2013

                                          Procesinio sprendimo kategorija 126.8.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus Latvijos įmonės SIA „DC Holding“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria pareiškėjo BUAB „DC Holdingas“ administratoriaus UAB „Finansinių partnerių grupė“ skundas dėl BUAB „DC Holdingas“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo uždarosios akcinės bendrovės „DC Holdingas“ bankroto byloje patenkintas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas BUAB „DC Holdingas“ administratorius UAB „Finansinių partnerių grupė“ kreipėsi į teismą skundu, prašydamas panaikinti BUAB „DC Holdingas“ kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 2012 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkime, kuriuo nutarta kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus UAB „Finansinių partnerių grupė“ atstatydinimo iš BUAB „DC Holdingas“ bankroto administratoriaus pareigų; panaikinti BUAB „DC Holdingas“ 2012 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo bankroto administratoriui UAB „Finansinių partnerių grupė“ buvo nustatytas 12 000 Lt dydžio atlyginimas už laikotarpį nuo BUAB „DC Holdingas“ bankroto bylos iškėlimo dienos (2011 m. sausio 27 d.) iki IV- ojo kreditorių susirinkimo (2012 m. birželio 6 d.); panaikinti BUAB „DC Holdingas“ 2012 birželio 6 d kreditorių susirinkimo nutarimą dėl iššvaistytų lėšų grąžinimo; įpareigoti BUAB „DC Holdingas“ kreditorių susirinkimą iš naujo svarstyti bankroto administratoriui UAB „Finansinių partnerių grupė“ atlyginimo dydžio, jį padidinant, nustatymo klausimą už laikotarpį nuo BUAB „DC Holdingas“ bankroto bylos iškėlimo  iki 2012 m. birželio 6 d., svarstant bankroto administratoriui atlyginimo dydžio nustatymo klausimą, kreditorių susirinkimą įpareigoti atsižvelgti į Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus bankroto administratoriaus atlyginimo dydžiui nustatyti ir į administratoriaus paruoštą ir teismo patvirtintą 2012 m. vasario 24 d. veiklos ataskaitą, iš kurios matyti administratoriaus atlikti pagrindiniai ir svarbiausieji darbai.

Pareiškėjas nurodė, kad nutarimo dėl kreipimosi į teismą dėl administratoriaus pakeitimo priėmimą lėmė bankrutavusios įmonės „DC Holdingas“ vienintelio akcininko Latvijos įmonės SIA „DC Holding“, turinčio 17 196 139,36 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą (tai sudaro 93,42% visų kreditorinių reikalavimų) balsavimas. Kreditorius Latvijos įmonė SIA „DC Holding“ į 2012 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimą neatvyko ir nagrinėjant šį jo inicijuotą klausimą nepaaiškino ir nepagrindė savo išsakytų motyvų dėl administratoriaus tariamo netinkamumo toliau eiti bankroto administratoriaus pareigas. Pagrindinio kreditoriaus Latvijos įmonės SIA „DC Holding“ balsais buvo priimtas nutarimas dėl kreipimosi į teismą dėl administratoriaus pakeitimo ne dėl tariamo bankroto administratoriaus netinkamo pareigų vykdymo, o siekiant kitų Latvijos įmonės SIA „DC Holding“ ir su ja susijusių Latvijos įmonės „DC Restorani“ bei Latvijos piliečio A. N. tikslų. Pagrindinė priežastis, kodėl įmonės bankroto administratorius netinka pagrindiniam kreditoriui Latvijos įmonei SIA „DC Holding“ ir su juo susijusiems Latvijos DC įmonių grupės kreditoriams, yra ta, kad prieš šiuos susijusius Latvijos DC įmonių grupės kreditorius yra pradėtos civilinės bylos, kurias jie siekia užbaigti, atsisakant ieškinių ar kitokiu būdu, o tai jiems pavyktų padaryti tik pakeičiant dabartinį bankroto administratorių į jiems parankų bankroto administratorių. Pakeisti įmonės bankroto administratorių tuo pagrindu, jog jis pagal įstatymų reikalavimus įgyvendina jam priskirtas funkcijas nėra pagrindo.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kreditoriai, kurie neturi suinteresuotumo atstatydinti bankroto administratorių iš pareigų ir kurie objektyviai vertino administratoriaus atlikto darbo apimtis, balsavo už kur kas didesnio bankroto administratoriaus atlyginimo nustatymą.

Pareiškėjas pažymėjo, kad 12 000 Lt dydžio bankroto administratoriaus atlyginimas už įmonės administravimą per daugiau kaip 16 mėnesių laikotarpį neatitinka nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, nėra pagrįstas ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytais specialiaisiais kriterijais. Bankroto bylos iškėlimo dienai nuomojamose patalpose veikė dvi kavinės, kurių veiklai bankroto administratorius turėjo vadovauti. Šiai dienai teisme jau yra pareikšti 3 ieškiniai, kurių pagrindu iškeltos trys civilinės bylos. Bylos yra sudėtingos jau vien dėl to, kad visos jos turi tarptautinį elementą; taip pat šios bylos sudėtingos ir dėl pačių bylų specifiškumo, ieškinių tenkinimo atveju, vykdymo procesas būtų taip pat tarptautinis, nes priteistų sumų faktinis išieškojimas iš skolininkų turto vyktų kitoje valstybėje, BUAB „DC Holdingas“ turi ir nemažai (apimties prasme) turto (įvairių viešo maitinimo veikloje naudojamų indų ir kito inventoriaus, taip pat ir kito turto), kurio pardavimą reikės organizuoti. Atsižvelgiant į 2012 m. vasario 24 d. veiklos ataskaitoje nurodytą bankroto administratoriaus atlikto darbo apimtį, taip pat į buvusių bankroto procedūrų problemiškumą, sąlygotą Latvijos DC grupės įmonių elgesio, bankroto administratoriaus siūlytas 42 446,80 Lt dydžio atlyginimas už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo, t. y. nuo 2011 m. sausio 27 d., iki IV-ojo kreditorių susirinkimo, t.y. iki 2012 birželio 6 d., yra pagrįsto dydžio.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kreditorių susirinkimo 3-asis nutarimas dėl išvaistytų lėšų grąžinimo, yra tiesiogiai susijęs su klausimo dėl administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymo išsprendimu, todėl, pripažinus negaliojančiu IV-ojo kreditorių susirinkimo 2-ąjį nutarimą dėl bankroto administratoriaus atlyginimo nustatymo ir kreditorių susirinkimą įpareigojus iš naujo svarstyti bankroto administratoriui atlyginimo dydžio už minėtąjį laikotarpį nustatymo klausimą, turėtų būti pripažintas negaliojančiu ir kreditorių susirinkimo 3-asis nutarimas dėl išvaistytų lėšų grąžinimo. Be to, 46 454,64 Lt sumos apimtyje administravimo išlaidų klausimas jau yra teismo išspręstas, todėl šioje apimtyje priimtas kreditorių susirinkimo 3-asis nutarimas yra priimtas neteisėtai, pažeidžiant įsiteisėjusią teismo nutartį bei imperatyvias įstatymo nuostatas.

Kreditorius, įvardijantis save suinteresuotu asmeniu, SIA „DC Holding“ atsiliepimu su skundu nesutiko ir prašė jį kaip nepagrįstą atmesti. Kreditorius nurodė, kad pagrindas atstatydinti bankroto administratorių yra jo nekompetencija, lėšų išvaistymas, vieno iš kreditorių UAB „Kristiana“ interesų, o ne visų kreditorių interesų gynimas, bankroto proceso vilkinimas, nesugebėjimas atlikti pareigų, nesąžiningumas, visos informacijos nepateikimas kreditoriams, teismo klaidinimas, šmeižimas ir nepagrįsti kaltinimai A. N. ir pan. Jau 2011 m. vasario 11 d. visi bendrovės dokumentai ir turtas buvo perduotas administratoriui, tačiau administratorius nesutiko perimti perduodamų dokumentų, o A. N. tik geranoriškai sutiko savo sąskaita sutvarkyti perduodamus dokumentus, kaip to norėjo administratorius. Tuo pačiu metu administratorius nepagrįstai keletą kartų kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo A. N. už dokumentų ir turto neperdavimą. Teismas paskirtą baudą panaikino. Administratorius yra nepakankamai pareigingas, neūkiškai administruoja bendrovės turtą, neužtikrina kreditorių interesų apsaugos, yra nekompetentingas ir neturi būtinų bankroto administratoriui žinių, todėl siekiant užtikrinti visų kreditorių interesų pusiausvyrą bei bankroto procedūrų vykdymo sklandumą ir skaidrumą, yra pagrindas administratorių atstatydinti. Administratorius ypač akcentuoja pateiktus ieškinius dėl sandorių nuginčijimo ir žalos priteisimo, kuriuose atsakovais patraukti tie patys asmenys, kaip ir šioje byloje, tačiau nieko neatlikta, siekiant išsiieškoti debitorinius įsiskolinimus, o tai dar kartą patvirtina administratoriaus suinteresuotumą, nekompetenciją bei nesąžiningumą.

Kreditorius taip pat nurodė, kad nėra pagrindo didinti ir kreditorių sąskaita mokėti tokio atlyginimo įmonės bankroto administratoriui, kokio jis pageidauja, ir už laikotarpius, kada bankroto administratorius savo funkcijų nevykdė. Kadangi administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai, šias išlaidas administratorius turi naudoti atsakingai ir taupiai. Įmonės bankroto administratorius, kaip nurodo savo ataskaitoje, be advokato pagalbos neatliko jokio veiksmo, o tai vertintina kaip administratoriaus nekompetencija, kadangi pranešimai kreditoriams, debitoriams, raginimai A. N. perduoti dokumentus, patalpų grąžinimo aktai, dalyvavimas kreditorių susirinkimuose, kreditorių sąrašų ir jų reikalavimų sudarymas ir teikimas tvirtinti, yra bankroto administratoriaus pareiga, minėti darbai yra tipiniai, kuriuos bankroto administratorius yra atlikęs ne kartą kitose bankrutuojančiose bendrovėse.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjo BUAB „DC Holdingas“ skundą patenkino, panaikino BUAB „DC Holdingas“ 2012 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo bankroto administratoriui UAB „Finansinių partnerių grupė“ buvo nustatytas 12 000 Lt dydžio atlyginimas už laikotarpį nuo BUAB „DC Holdingas“ bankroto bylos iškėlimo dienos (2011 m. sausio 27 d.) iki IV-ojo kreditorių susirinkimo (2012 m. birželio 6 d.), BUAB „DC Holdingas“ 2012 birželio 6 d kreditorių susirinkimo nutarimą dėl iššvaistytų lėšų grąžinimo, BUAB „DC Holdingas“ 2012 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus UAB „Finansinių partnerių grupė“ atstatydinimo iš BUAB „DC Holdingas“ bankroto administratoriaus pareigų ir klausimą dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo perdavė kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo.

Teismas nurodė, kad procedūrinių BUAB „DC Holdingas“ 2012 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos ar nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų teismas nenustatė, tokių argumentų savo skunde nepateikė ir pareiškėjas.

Teismas, pasisakydamas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, nurodė, kad iš į bylą pateikto kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad už bankroto administratoriaus atstatydinimą balsavo SIA „DC Holding“ ir UAB „Airista“, kiti susirinkime dalyvavę kreditoriai balsavo prieš. Nutarimas iš esmės priimtas SIA „DC Holding“, kaip didžiausio bendrovės kreditoriaus, balsais. Iš balsavimo rezultatų matyti, kad kiti bendrovės kreditoriai nepasitikėjimo bankroto administratoriumi ar jo veikla nereiškė. Kaip matyti iš pateikto BUAB „DC Holdingas“ 2012 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, pateikdamas kreditorių susirinkimui svarstyti klausimą dėl administratoriaus pakeitimo, SIA „DC Holding“ savo pasiūlymą motyvavo tuo, kad bankroto administratorius nevykdo savo pareigų, nevykdo kreditorių įpareigojimų, netinkamai, neekonomiškai administruoja BUAB „DC Holdingas“, be pagrindo iššvaistė bankrutuojančios bendrovės lėšas, tačiau šiame pasiūlyme nėra nurodomi konkretūs šias aplinkybes pagrindžiantys faktai. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje, kurioje nagrinėjo BUAB „DC Holdingas“ bankroto administratoriaus UAB „Finansinių partnerių grupė“ skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo ir administratoriaus veiklos ataskaitos bei administravimo sąnaudų patvirtinimo, patvirtino administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2012 m. vasario 24 d. Šia nutartimi konstatavo, kad duomenų apie tai, jog administratorius ataskaitiniu laikotarpiu netinkamai vykdė pareigas, nėra, kreditoriai nepagrįstai kaltina administratorių bankroto procedūrų ir dokumentų bei turto perėmimo vilkinimu, kadangi dokumentai bei turtas laiku neperduoti administratoriui ne dėl jo kaltės, taip pat atmesti kaip neįrodyti kreditorių kaltinimai administratoriui šališkumu ir veikimu kreditoriaus UAB „Kristiana“ interesais. Minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi, o kreditorius (suinteresuotas asmuo) šioje byloje, pateikdamas atsiliepimą į skundą dėl BUAB „DC Holdingas“ 2012 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo kai kurių nutarimų panaikinimo, nenurodė jokių naujų aplinkybių, kuriomis remiantis norima kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo ir kurios būtų pagrindas atstatydinti bankroto administratorių. Teismas, įvertinęs tai, kad nėra jokių aplinkybių, jog bankroto administratorius netinkamai vykdo jam pavestas funkcijas, sprendė, kad bankroto administratoriaus keitimas vien dėl jo nesutarimų su Latvijos įmonė SIA „DC Holding“, ypač atsižvelgiant į šio kreditoriaus teisinį statusą (vienintelis bankrutuojančios bendrovės akcininkas), dėl kurio galimi konfliktai su bankroto administratoriumi, siekiančiu nešališko bendrovės ir visų kreditorių atstovavimo, įmonės bankroto priežasčių tinkamo išaiškinimo, neatitiktų bankroto proceso ekonomiškumo principo, pažeistų bankrutuojančios įmonės ir kitų jos kreditorių interesus. Atsižvelgęs į visas nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad 2012 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo nuspręsta kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo, nėra pagrįstas ir todėl teismo panaikinamas.

Teismas, pasisakydamas dėl administratoriaus atlyginimo, nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtino patirtas 46 454,64 Lt  administravimo sąnaudas už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2012 m. vasario 24 d., kartu nurodydamas, kad teisė tvirtinti administratoriaus atlyginimą suteikta kreditorių susirinkimui, o ne teismui. Teismas taip pat nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad siūlymas patvirtinti administratoriui 12 000 Lt atlyginimą kreditoriaus SIA „DC Holding“ buvo pateiktas raštu, nenurodant jokių tokio siūlymo motyvų, pačiame kreditorių susirinkime SIA „DC Holding“ nedalyvavo, todėl šie motyvai taip pat nebuvo pateikti. Teismas taip pat nurodė, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2012 m. vasario 24 d., t.y. tinkamas administratoriaus funkcijų vykdymas konstatuotas už ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį. Šia nutartimi taip pat konstatuota, kad BUAB „DC Holdingas“ bankroto procesas yra pakankamai sudėtingas, įmonės buhalteriniams dokumentams sutvarkyti ir išanalizuoti reikėjo daug laiko ir lėšų, įmonė turi daug kreditorių, kurių kreditorinius reikalavimus reikėjo įvertinti, įmonė iki bankroto bylos iškėlimo buvo sudariusi ne vieną sandorį, kurio atitikimas įmonės veiklos tikslams kelia abejonių ir kuriuos reikėjo išanalizuoti, be to, įmonė jai iškėlus bankroto bylą dar vykdė veiklą, nuomojosi patalpas. Todėl teismas atmetė kreditoriaus (suinteresuoto asmens) argumentus, kad bankroto administratorius realią veiklą vykdė tik 4 mėnesius. Teismas taip pat nesutiko su kreditoriaus argumentu, kad bankroto administratorius sąmoningai vilkina bankroto procedūras ir pažymėjo, kad pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimas užtruko dėl užtrukusio bankrutuojančios įmonės dokumentų perdavimo, dėl kurio, kaip konstatuota ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi, bankroto administratoriaus kaltės nėra. Kreditoriaus atsiliepime nurodytos aplinkybės, susijusios su administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimu, taip pat jau buvo išnagrinėtos ir įvertintos teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi, todėl iš naujo šioje byloje nėra analizuojamos. Be to, teismas nurodė, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO ir BUAB „DC Holdingas“ bankroto byloje esančių duomenų matyti, kad BUAB „DC Holdingas“ bankroto administratorius yra kreipęsis į teismą dėl BUAB „DC Holdingas“ 2012 m. kovo 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo netvirtinti administratoriaus ataskaitos panaikinimo ir ataskaitos patvirtinimo (skundas teismo pripažintas pagrįstu), taip pat su skundu šioje byloje. Tai, teismo nuomone, nesudaro pagrindo spręsti, kad bankroto administratorius vilkina bankroto procesą, nepagrįstai ginčydamas kreditorių priimtus sprendimus.

Teismas taip pat nurodė, kad atsiliepime į skundą nurodyti argumentai nepatvirtina ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyto administratoriaus atlyginimo atitikties ĮBĮ nustatytiems kriterijams, atlyginimo dydis, atsižvelgiant į įmonės bankroto proceso sudėtingumą, taip pat administratorių atlyginimus panašių kategorijų bylose, kelia pagrįstų abejonių, todėl ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas panaikinamas ir klausimas grąžinamas kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

Teismas, pasisakydamas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 3-ojo nutarimo dėl iššvaistytų lėšų grąžinimo, nurodė, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtino administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2012 m. vasario 24 d. ir patvirtino patirtas 46 454,64 Lt dydžio administravimo sąnaudas už minėtą ataskaitinį laikotarpį, išskyrus atlyginimą administratoriui. Teismas sprendė, kad visos administravimo išlaidos yra protingos, jos neviršija Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartimi dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo nustatytų maksimalių dydžių. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi, todėl klausimas dėl administratoriaus patirtų 46 454,64 Lt dydžio administravimo išlaidų už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2012 m. vasario 24 d. nebegali būti svarstomas iš naujo. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad kreditoriai nurodytų išlaidų nepatvirtino, atsižvelgiant į tai, kad nurodytas klausimas, kilus ginčui, išspręstas teismo procesiniu sprendimu, nėra teisiškai reikšminga. Teismo teigimu, kadangi ginčijamu nutarimu spręstas klausimas dėl administravimo išlaidų, patirtų iki pirmojo kreditorių susirinkimo (t. y. klausimas jau išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi), ir administratorius įpareigotas kompensuoti lėšų sumą, viršijančią 23 773,92 Lt, priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas prieštarauja įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo turiniui, todėl yra neteisėtas ir teismo panaikintinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Kreditoriaus Latvijos bendrovė SIA „DC Holdings“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nebuvo aktyvus ir neanalizavo visų kreditoriaus nurodytų aplinkybių neanalizavo argumentų, jog pats bankroto administartorius realiai jokių veiksmų ir darbų be advokato pagalbos neatliko, todėl akivaizdu, jog administratorius yra nekompetetingas, neturintis reikiamos kvalifikacijos ir netinkantis vykdyti jam pavestas funkcijas ir gauti už minėtų finkcijų atlikimą atlyginimą. Visa ši informacija ne kartą buvo nurodyta tiek įmonės bankroto administratoriui, tiek ir teismui procesiniuose dokumentuose, tačiau jie liko neįvertinti.

2. Siekis atstatydinti įmonės bankroto adminstratorių yra administratoriaus nekompetencija, ne visų kreditorių interesų gynimas, įmonės bankroto proceso vilkinimas, nesugebėjimas atlikti pareigas, nesąžiningumas, teismui visos informacijos nepateikimas, teismo klaidinimas, šmeižimas ir nepagrįsti kaltinimai A. N.

3. Administratorius vilkino įmonės dokumentų bei turto perėmimą, nors jau 2011 m. vasario 11 d. visi dokumentai ir turtas faktiškai buvo perduotas administratoriui, tačiau administratorius nesutiko perimti perduodamų dokumentų, o A. N. tik geranoriškai sutiko savo sąskaita sutvarkyti perduodamus dokumentus.

4. Administratorius galėjo laiku kreiptis į teismą su prašymu patvirtinti kreditorinių finansinius reikalavimus, taip pat bankroto administratorius turėjo visas galimybes susipažinti su sandoriais, juos ginčyti ir atlikti visus kitus būtinus ir privalomus veiksmus, tačiau to nepadarė. Be to, administratorius pirmąjį kreditorių susirinkimą sušaukė tik 2011 m. spalio 25 d., t. y. praėjus beveik metams laiko nuo nutarties iškelti bankroto bylą pareiškėjui įsiteisėjimo dienos.

5. Nors apeliantas ir prašė įmonės bankroto administratoriaus pateikti informaciją apie patirtas išlaidas, įmonės bankroto eigoje atliktus veiksmus ir kt., tačiau jam nebuvo pateikta nei informacija, nei ataskaitoje nurodyti dokumentai. 

6. Atlyginimas administratoriui turi būti skaičiuojamas už keturis mėnesius, o ne šešiolika mėnesių, kadangi tokį laiko tarpą realiai dirbo administratorius, o visą kitą laiką vyko bylinėjimasis teisme, skundų pateikimas, nutarimų ginčijimas ir pan. Administratorius visą tą laiką realiai nevykdė funkcijų. Be to, pats bankroto administratorius realiai jokių darbų neatliko, o visus darbus – pranešimus kreditoriams ir debitoriams, sutarčių analizę, kreditorių susirinkimo vedimą ir visus kitus veiksmus, atliko advokatas.

7. Kadangi išlaidos teisinei pagalbai teismo nutartimi jau yra patvirtintos, todėl nėra pagrindo už tuos darbus, kuriuos privalėjo atlikti įmonės bankroto administratorius, tačiau atliko advokatas, mokėti ir įmonės bankroto administratoriui.

8. Kreditoriaus siūlomas atlyginimas administratoriui, t. y. 3 000 Lt per mėnesį, atitinka visus protingumo reikalavimus ir yra pagrįstas. 

9. Paskirtas įmonės bankroto administratorius neužtikrina sklandaus ir operatyvaus bankroto procedūrų atlikimo, nėra išvengiama konfliktų su kreditoriais, administratoriaus veikla yra neskaidri, pats administratorius yra nekompetentingas atlikti jam priskirtas funkcijas, kreditorių interesai nėra tinkamai atstovaujami, neekonomiškai naudojamos lėšos, beveik visi pagrindiniai priimami kreditorių sprendimai yra ginčijami, dėl ko yra vilkinamas bankroto procesas.

Pareiškėjas BUAB „DC Holdingas“ atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį kaip nepagrįstą atmesti. Pareiškėjas nurodė, kad teismas pagrįstai sprendė, jog skundu ginčijamos įsiteisėjusia, res judicata galią bylos šalims turinčia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi, priimta šioje civilinėje byloje, nustatytos aplinkybės. Minėta nutartimi patvirtinant bankroto administratoriaus 2012 m. vasario 24 d. veiklos ataskaitą nustatyta, kad įmonės bankroto administratorius nepagrįstai kaltinamas bankroto procedūrų ir dokumentų vilkinimu, kad įmonės ankroto administratorius iš esmės tinkamai vykdo savo pareigas bankrutuojančios įmonės bankroto procese. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad minėta teismo nutartimi teismas konstatavo, jog duomenų apie tai, jog įmonės bankroto administratorius ataskaitiniu laikotarpiu netinkamai vykdė pareigas, nėra. Be to, teismas pasisakė, kad bankroto administratorius nepagrįstai kaltinamas dėl bankroto procedūrų ir dokumentų bei turto perėmimo vilkinimo, nes dokumentai ir turtas bankroto administratoriui laiku neperduoti ne dėl jo kaltės. Be to, apeliantas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kuriomis remiantis būtų norima kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto administratoriaus atstatydinimo ir kurios būtų pagrindas atstatydinti bankroto administratorių. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo nutarimas atstatydinti bankroto administratorių buvo priimtas už jį balsavus ir pačiam apeliantui. Tuo tarpu kiti kreditoriai, kurių yra net 96, nepasitikėjimo bankroto administratoriumi neišreiškė. Apeliantas yra didžiausias pareiškėjo kreditorius, turintis 17 196 139,36 Lt kreditorinį reikalavimą, kas sudaro 93,42 % visų kreditorinių reikalavimų, taigi, nutarimas buvo priimtas iš esmės vien jo balsais. Be to, apeliantas yra bankrutavusios įmonės „DC Holdingas“ vienintelis akcininkas. Pareiškėjai pažymėjo, kad jau nuo pat BUAB „DC Holdingas" bankroto bylos iškėlimo pradžios apeliantas kartu su kitais asmenimis stengėsi, kad BUAB „DC Holdingas" būtų administruojamas jo siūlomo bankroto administratoriaus. Be to, įmonės bankroto administratorius yra pareiškęs ieškinius apeliantui ar su juo susijusiems asmenims dėl žalos atlyginimo. Tai neginčijamai rodo, kad apeliantas yra tiesiogiai suinteresuotas įmonės bankroto administratoriaus pakeitimu, kad pakeitus bankroto administratorių minėto ieškinio būtų atsisakyta ir tokiu būdu būtų pažeidžiami likusių kreditorių ir pareiškėjo interesai. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad aukščiau minėta įsiteisėjusia nutartimi yra patvirtinta bankroto administratoriaus ataskaita, kurioje detaliai nurodoma, kokius darbus bankroto administratorius yra padaręs, todėl teigti, jog administratorius realiai veiklos nevykdė ar ją vykdė itin trumpai, nėra teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad 12 000 Lt nustatyta atlyginimo dydžio per 16 mėnesių laikotarpį suma neatitinka protingumo kriterijų ir yra pernelyg maža. Kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyto atlyginimo bankroto administratoriui dydis kelia pagrįstas abejones, kaip ir vertinimas, kad negalimas klausimo dėl bankroto administratoriaus atlyginimo dydžio grąžinimas kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi, priimtoje šioje bankroto byloje, buvo galutiniai išspręstas klausimas dėl patirtų 46 454,64 Lt dydžio administravimo išlaidų už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2012 m. vasario 24 d., jas patvirtinant (šioje nutartyje taip pat buvo nurodyta, kad administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymo klausimas iš naujo perduodamas spręsti kreditorių susirinkimui).Taigi, 46 454,64 Lt sumos apimtyje administravimo išlaidų klausimas jau yra išspręstas, todėl šioje apimtyje kreditorių susirinkimo 3-asis nutarimas yra priimtas neteisėtai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartis paliktina nepakeista.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo BUAB „DC Holdingas“ administratoriaus UAB „UAB „Finansinių partnerių grupė“ prašymas dėl kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo patenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtinta BUAB „DC Holdingas“ administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2012 m. vasario 24 d, taip pat teismas patirtas administravimo sąnaudas už minėtą ataskaitinį laikotarpį patvirtino iš dalies – 46 454,64 Lt. BUAB „DC Holdingas“ 2012 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 1 kreditorių susirinkimo sekretoriumi išrinktas Mindaugas Šarakauskas; nutarimu Nr. 2 bankroto administratoriui nustatytas 12 000 Lt dydžio atlyginimas už laikotarpį nuo BUAB „DC Holdingas“ bankroto bylos iškėlimo dienos (2011 m. sausio 27 d.) iki IV-ojo kreditorių susirinkimo (2012 m. birželio 6 d.); nutarimu Nr. 3 administratoriaus išlaidos pripažintos tik už keturis mėnesius, t. y. 23 773, 92 Lt, įmonės bankroto administratorius įpareigotas kompensuoti BUAB „DC Holdingas“ likusias lėšas, kurių kreditoriai nepatvirtino; nutarimu Nr. 4 nutarta dėl administratoriaus netinkamai atliekamų pareigų kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo, siūlant administratoriumi paskirti Rimgaudą Balevičių. Pareiškėjas BUAB „DC Holdingas“ pateikė skundą dėl 2012 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 2, 3, 4 panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino, panaikino aukščiau minėtus kreditorių susirinkimo nutarimus ir klausimą dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo perdavė kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo. Dėl minėtos teismo nutarties apeliantas pateikė atskirąjį skundą.

Dėl BUAB „DC Holdingas“2012 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 2 ir Nr. 3    

BUAB „DC Holdingas“ 2012 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 2 bankroto administratoriui nustatytas 12 000 Lt dydžio atlyginimas už laikotarpį nuo BUAB „DC Holdingas“ bankroto bylos iškėlimo dienos (2011 m. sausio 27 d.) iki IV-ojo kreditorių susirinkimo (2012 m. birželio 6 d.). Taip pat BUAB „DC Holdingas“ 2012 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 3 administratoriaus išlaidos pripažintos tik už keturis mėnesius, t. y.                23 773, 92 Lt, įmonės bankroto administratorius įpareigotas kompensuoti BUAB „DC Holdingas“ likusias lėšas.

ĮBĮ 23 straipsnyje reglamentuojamos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 23 str. 5 p.); nustatyti administratoriui atlyginimą (ĮBĮ 23 str. 9 p.). ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas tvirtina, keičia ir nustato disponavimo administravimo išlaidomis tvarką, o šio straipsnio 4 dalyje nurodyta pareiga pirmajam kreditorių susirinkimui nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos                    iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių                    susirinkimo. ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis nurodo, kas sudaro administravimo išlaidas – tai atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams, kurie būtinai turi dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 str. 1 d.), todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje turėtų būti įtrauktos tik tokios išlaidos, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, t. y. išlaidos, būtinos tinkamai atlikti bankroto procedūras. Administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą, pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti ne tik ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus (t.y., ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, taip pat į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį), bet ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str. 1 d.) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą. Objektyviais kriterijais nepagrįsto atlyginimo administratoriui nustatymas pažeistų kreditorių teises, jei būtų nustatytas per didelis atlyginimas, arba administratoriaus teises, jei būtų nustatytas per mažas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeNr. 2-723/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-458/2012).

Nagrinėjamu atveju BUAB „DC „Holdingas“ kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytas              12 000 Lt atlyginimas administratoriui už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2012 m. birželio 6 d. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad atlyginimas administratoriui turi būti skaičiuojamas už keturis mėnesius, o ne šešiolika mėnesių, kadangi tokį laiko tarpą jis realiai dirbo, o visą kitą laiką realiai nevykdė savo funkcijų. Be to, pats bankroto administratorius realiai jokių darbų neatliko, o visus darbus už jį atliko pasamdytas advokatas. Apelianto siūlomas atlyginimas administratoriui, t. y. 3 000 Lt per mėnesį, atitinka visus protingumo reikalavimus ir yra pagrįstas. Su tokiais apelianto atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

Iš byloje esančio BUAB „DC Holding“ 2012 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 5 matyti, kad apeliantas kreditorių susirinkimo posėdyje nedalyvavo, o savo balsavimo už kreditorių nutarimų priėmimą pasirinkimus pateikė balsavimo raštu biuletenyje (b. l. 23 – 24). Minėtas biuletenis patvirtina, kad apeliantas pateikė siūlymą patvirtinti administratoriui      12 000 Lt atlyginimą ir balsavo už tokio nutarimo projekto priėmimą, tačiau siūlydamas būtent tokią atlyginimo sumą apeliantas nenurodė jokių tokio savo siūlymo motyvų, t. y. nepagrindė tos aplinkybės, kodėl būtent tokia piniginė suma yra siūloma kaip atlyginimas bankroto administratoriui už atliktas bankroto procedūras. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2012 m. vasario 24 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad administratoriaus veiklos ataskaita – tai dokumentas, kuriame pateikiami oficialūs asmens ar organizacijos nuveikto darbo per tam tikrą laiką rezultatai. Pagal susiformavusią teismų praktiką, administratoriaus veiklos ataskaita netvirtinama tuomet, kai joje atvaizduoti veiksmai iš tikrųjų yra neatlikti ir (ar) išvardyti rezultatai iš tikrųjų yra nepasiekti. Teisinį pagrindą netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos sudaro ydingai parengta ataskaita, kai įrašyti neįvykę faktai, klaidinga informacija ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1522/2010). Taigi atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju patvirtinus administratoriaus veiklos ataskaitą, buvo patvirtinta ta aplinkybė, jog administratorius minėtu laikotarpiu, t. y. daugiau nei metus, tinkamai vykdė bankroto procedūras, t. y. tinkamai atliko jam pavestas bankroto procedūras. Pažymėtina, kad apeliantas šios aplinkybės neginčijo. Įvertinus visus byloje esančius duomenis bei aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo padaryti išvadai, jog bankroto administratorius realiai dirbo tik 4 mėnesius. Tokios aplinkybės neįrodė bei nepagrindė apeliantas. Vien nurodomos aplinkybės, jog kitu metu vyko teisminiai ginčai bei bylinėjimasis nesudaro pagrindo teigti, jog administratorius savo pareigų neatliko ar tam tikru laiku jų nevykdė. Be to, svarbu atsižvelgti ir į tą aplinkybę, jog įmonė iškėlus bankroto bylą dar vykdė veiklą bei nuomojosi patalpas. Nors apeliantas ir nurodo, jog didelę darbo dalį už administratorių atliko jo samdytas advokatas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad įmonių bankroto teisinius santykius reglamentuojančiame įstatyme nėra nustatyta draudimo bankroto administratoriui samdyti kvalifikuotas teisines paslaugas teikiančius specialistus ir naudotis jų paslaugomis bankroto procesui patvirtintų administravimo išlaidų ribose. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas pateiktame atskirajame skunde nepateikia naujų argumentų dėl administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymo, bet iš esmės dėsto analogiškus argumentus, kuriuos išdėstė ir atsiliepime į pareiškėjo pateiktą skundą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog toks bankroto administratoriaus nustatytas atlyginimas kelia pagrįstų abejonių, ar jis atitinka protingumo bei teisingumo kriterijus, tuo labiau įvertinus ir tą aplinkybę, jog nagrinėjamas bankroto procesas yra sudėtingas bei komplikuotas.

BUAB „DC Holdingas“ 2012 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 3 administratoriaus išlaidos pripažintos tik už keturis mėnesius, t. y. 23 773, 92 Lt, įmonės bankroto administratorius įpareigotas kompensuoti BUAB „DC Holdingas“ likusias lėšas.

Kaip minėta aukščiau ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas tvirtina, keičia ir nustato disponavimo administravimo išlaidomis tvarką. Taigi kreditorių susirinkimas turi teisę dėl atsiradusių naujų aplinkybių pildyti, keisti sąmatą pagal administratoriaus prašymą. Kita vertus, kreditorių susirinkimo kompetencija spręsti su administratoriaus atlygiu bei administravimo išlaidomis susijusius klausimus nereiškia absoliučios diskrecijos teisės. Nors šie klausimai yra priskirti kreditorių susirinkimo kompetencijai, sprendžiant šiuos klausimus bet kuriuo atveju būtina atsižvelgti į būtinumą nepažeisti bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės bei kreditorių teisių ir interesų. Nors administravimo išlaidų klausimų sprendimas pagal įstatymą priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai, tačiau bankroto bylą nagrinėjantis teismas, esant pagrindui, turi galią ipso iure vertinti bet kurių kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Pažymėtina, kad administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Atitinkamai kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, turi nustatyti tokias administravimo išlaidų ribas, kurios leistų administratoriui sklandžiai atlikti administravimo procedūras ir netrikdytų bankroto bylos nagrinėjimo eigos.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtino administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2012 m. vasario 24 d., taip pat patvirtino ir administratoriaus patirtas 46 454,64 Lt dydžio administravimo sąnaudas už minėtą ataskaitinį laikotarpį, išskyrus atlyginimą administratoriui. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtas klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Minėta nutartimi nustatyta, jog administravimo išlaidos yra protingos, jos neviršija Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartimi dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo nustatytų maksimalių dydžių, be to, nagrinėjamu atveju atsižvelgta į tai, jog BUAB „DC Holdingas“ bankroto procesas yra pakankamai sudėtingas, įmonės buhalteriniams dokumentams sutvarkyti ir išanalizuoti reikėjo daug laiko ir lėšų, įmonė turi daug kreditorių, kurių kreditorinius reikalavimus reikėjo įvertinti, įmonė iki bankroto bylos iškėlimo buvo sudariusi ne vieną sandorį, kurio atitikimas įmonės veiklos tikslams kėlė abejonių ir kuriuos reikėjo išanalizuoti, be to, įmonė jai iškėlus bankroto bylą dar vykdė veiklą, nuomojosi patalpas. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta nutartimi nustatytų aplinkybių bei patvirtintos administravimo išlaidų sumos apeliantas neginčijo. Taip pat nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad apeliantas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios pagrįstų apelianto daromas prielaidas dėl administravimo išlaidų sąmatos sumažinimo bei administravimo išlaidoms skirtų lėšų grąžinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas prieštarauja aukščiau minėtos įsiteisėjusios nutarties turiniui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtą kreditorių susirinkimo nutarimą panaikino. 

Dėl BUAB „DC Holdingas“ 2012 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 4

BUAB „DC Holdingas“ 2012 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 4 nutarta dėl administratoriaus netinkamai atliekamų pareigų kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo, siūlant administratoriumi paskirti Rimgaudą Balevičių. 

Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog paskirtas įmonės bankroto administratorius neužtikrina sklandaus ir operatyvaus bankroto procedūrų atlikimo, nėra išvengiama konfliktų su kreditoriais, administratoriaus veikla yra neskaidri, pats administratorius yra nekompetentingas atlikti jam priskirtų funkcijų, kreditorių interesai nėra tinkamai atstovaujami, neekonomiškai naudojamos lėšos, beveik visi pagrindiniai priimami kreditorių sprendimai yra ginčijami, dėl ko yra vilkinamas bankroto procesas. Su tokiais apelianto atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

Bet kurioje bankroto procedūros stadijoje neribojama teismo teisė kelti ir spręsti klausimą, ar bankroto administratorius tinkamai vykdo pavestas funkcijas. Faktinis pagrindas tam gali būti ir atskiro kreditoriaus teismui pateikta informacija (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 2-314/2009). Pagal ĮBĮ 23 straipsnio 13 punktą teisę reikalauti atstatydinti administratorių turi kreditorių susirinkimas (komitetas) (ĮBĮ 11 str. 8 d. 2 p.). Kreditorių susirinkimo nutarimo dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrįstumo klausimą teismas išsprendžia nustatęs, ar yra pagrindas pagal turimus duomenis konstatuoti, jog administratorius netinkamai vykdo savo pareigas. Kitaip tariant, teismas turi išsiaiškinti, ar priežastys, dėl kurių nebeliko fiduciarinių (pasitikėjimo) teisinių santykių tarp administratoriaus ir įmonės kreditorių, yra susijusios su administratoriaus pareigų netinkamu vykdymu. Spręsdamas šį klausimą, teismas neturi teisės tikrinti, ar įmonės bankroto administratorius paskirtas pagrįstai, tačiau gali įvertinti visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, susijusias su bankroto proceso eiga, jos operatyvumu, vykdomų procedūrų skaidrumu, atskirų veiksmų (ne)atlikimu, sprendimų (ne)priėmimu.

Bylos duomenys patvirtina, kad už įmonės bankroto administratoriaus atstatydinimą balsavo apeliantas Latvijos bendrovė SIA „DC Holding“ ir UAB „Airista“, kiti susirinkime dalyvavę kreditoriai balsavo prieš. Taigi, minėtas nutarimas buvo iš esmės priimtas  apelianto kaip didžiausio bendrovės kreditoriaus balsais. Tuo tarpu kiti kreditoriai nepasitikėjimo bankroto procedūras vykdančiu administratoriumi nepareiškė. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartimi yra patvirtina administratoriaus veiklos ataskaita už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 27 d. iki 2012 m. vasario 24 d. Minėtoje nutartyje yra konstatuota, jog nėra duomenų apie tai, kad bankroto administratorius neatliktų ar netinkamai vykdytų savo funkcijų, t. y. šia nutartimi konstatuota, jog administratorius savo funkcijas atlieka tinkamai. Minėtos nutarties ir joje nustatytų aplinkybių apeliantas neginčijo. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad nors apeliantas ir teigia, kad administratorius vilkina bankroto procedūrą ir neužtikrina sklandaus bankroto proceso, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog bankrutuojančios įmonės turtas bei dokumentai administratoriui laiku nebuvo perduoti ne dėl jo kaltės. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien apelianto nurodomos deklaratyvios aplinkybės, jog administratorius vilkina bankroto procesą, kreditorių interesai nėra tinkamai atstovaujami ar neekonomiškai naudojamos administravimo lėšos, nesudaro pagrindo padaryti išvadai dėl bankroto administratoriaus netinkamumo, kiek atitinkamomis sąlygomis yra įmanoma, sklandžiai vykdyti bankroto procedūras. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bankroto administratoriaus tinkamumo vykdyti BUAB „DC „Holdingas“ bankroto procedūras ir apeliantui nenurodžius tokių aplinkybių bei nepateikus tokių duomenų, kad bankroto administratorius objektyviai tinkamai negali vykdyti savo funkcijų, atmeta kaip nepagrįstus apelianto atskirojo skundo argumentus, susijusius su administratoriaus atstatydinimu.   

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad aptarti apelianto atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti.

Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                    Algirdas Gailiūnas

    Kazys Kailiūnas

                                                                                       Dalia Vasarienė