Civilinė byla Nr. e2-1122-1120/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00416-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inspiracija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1669-587/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inspiracija“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inspiracija“ ieškinį atsakovui M. P. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Inspiracija“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. P. (toliau – ir atsakovas), prašydama priteisti 38 031,60 Eur skolos, 31 337,07 Eur delspinigių bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, lėšas bankuose ir (ar) turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Ieškovė nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, ypač atsakovui kaip fiziniam asmeniui, todėl tikimybė, kad atsakovas gali elgtis nesąžiningai ieškovės atžvilgiu yra akivaizdžiai didesnė, nei tais atvejais, kai pasekmės nėra reikšmingai keičiančios asmens turtinę padėtį.

2.       Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1669-587/2019 ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, tačiau konstatavo, kad teismui nepateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovas iki bylos iškėlimo ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti ir panašiai, tokiu būdu siekdamas išvengti įsipareigojimų ieškovei įvykdymo tuo atveju, jei teismas šioje byloje priimtų ieškovei palankų sprendimą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškinio reikalavimo suma nepripažintina savaime teisiškai reikšminga.

3.       Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, prašydama Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pasak ieškovės, atsakovas akivaizdžiai ir piktybiškai vengia atsiskaityti už pagamintus ir sumontuotus baldus, todėl teismas tokį atsakovo elgesį turėjo laikyti nesąžiningu. Be to, pasak ieškovės, teismas netyrė ir nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad egzistuoja grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui. Ieškovė nurodo, kad laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti, nes atsakovas turi visas galimybes perleisti jam priklausantį turtą, o didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovės nuomone, teismo nutartimi buvo suteiktas prioritetas atsakovo interesams, neįvertinus ieškovės interesams galimų neigiamų pasekmių. Ieškovė prie atskirojo skundo pridėjo naujus įrodymus – išrašus iš valstybės įmonės Registrų centro dėl atsakovo turimų akcijų bei nekilnojamojo turto.

4.       Atsakovas atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti. Atsakovo nuomone, ieškovės reikalavimai net ir tikėtinai nėra pagrįsti, o preliminariais pagrįsto ieškinio įvertinimą paneigia pačios ieškovės patvirtinimas apie nebaigtus gaminti gaminius ir neatliktus darbus. Atsakovas pažymi, kad jo turtinė padėtis yra gera, jis turi kelių rūšių turto, kurio neparduoda, nedovanoja, neįkeičia ir nebando kitaip paslėpti, todėl nėra pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo nuomone, ieškovė piktnaudžiauja procesu, teikdama akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei akivaizdžiai nepagrįstu atskiruoju skundu skųsdama Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartį, todėl atsakovas prašo paskirti ieškovei 5 000 Eur baudą, 50 proc. iš šios baudos priteisiant atsakovo naudai. Atsakovas prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo naujus įrodymus – 2018 m. lapkričio 8 d. elektroninio laiško kopiją, išrašą iš atsakovo sąskaitos banke bei 2019 m. birželio 20 d. pažymą apie atsakovui išmokėtą darbo užmokestį.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). 

6.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7.       Spręsdamas klausimą dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nurodytos nesavalaikį įrodymų pateikimą pagrindžiančios priežastys yra pateisintinos, todėl apeliacinės instancijos teismas taiko CPK 314 straipsnio taisyklės, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išimtį (vėlesnis įrodymų pateikimo būtinybės atsiradimas) ir pateiktus naujus įrodymus priima.

8.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

9.       Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą ir pan.); ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas neturi ir negali virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016). Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su byloje pateiktais įrodymais, sprendė, kad ieškinio reikalavimus ieškovė tikėtinai pagrindė.

10.       Atskiruoju skundu ieškovė, nors ir cituoja teismų praktiką dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo, tačiau iš esmės nesutinka tik su ta teismo nutarties dalimi, kuria buvo konstatuota, jog nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymui neegzistuoja antroji būtina sąlyga, t. y., kad ieškovė nepagrindė, jog nesiėmus prevencinių priemonių galbūt palankaus jai teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinės atskirąjį skundą neperžengdamas šių atskirajame skunde ieškovės nustatytų ribų, todėl iš esmės nepasisakys dėl atsakovo atsiliepime pateiktų argumentų, kad ieškovės reikalavimai nėra tikėtinai pagrįsti.

11.       Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepaneigė teismų praktikoje įtvirtintos atsakovo sąžiningumo prezumpcijos. Su tokia teismo išvada ieškovė atskirajame skunde nesutinka, nurodydama, kad atsakovas piktybiškai vengia atsiskaityti su ieškove, todėl tokį atsakovo elgesį teismas turėjo laikyti nesąžiningu. Be to, didžiulė ieškinio fiziniam asmeniui suma (69 368,67 Eur), ieškovės nuomone, gali padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

12.       Pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, didelė ieškinio suma nelemia poreikio taikyti atsakovo turto areštą. Ši aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ieškinio sumos dydis – tai tik vienas iš daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien tik šis kriterijus negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019). Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiančiam subjektui (šiuo atveju – ieškovei) kyla pareiga jį įrodyti.

13.       Ieškovė atsakovo nesąžiningumą įrodinėja, nurodydama faktines aplinkybes, kad atsakovas akivaizdžiai vengia atsiskaityti už baldų pagaminimą ir sumontavimą. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės argumentai, susiję su atsakovo nebendradarbiavimu ir vengimu vykdyti prievolę geruoju, yra susiję su ginčo dalyku, o ne su atsakovo nesąžiningais ketinimais išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad atsakovų veiksmų teisėtumas, sudaro ginčo iš esmės nagrinėjimo dalyką ir todėl sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą negali būti vertinamos kaip jau įrodytos ar pagrindžiančios atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1250-196/2017). 

14.       Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas imsis nesąžiningų veiksmų ieškovės atžvilgiu, siekdamas išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įvykdymo. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, tikėtinai pagrindžiančių atsakovo nesąžiningumą, dėl kurio galėtų būti paneigta ar apsunkinta galimybė įvykdyti jai palankų teismo sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, sužinojęs apie ieškovės jam pareikštus reikalavimus, perleido kitiems asmenims, įkeitė ar kitokiu būdu apsunkino savo turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, siekė nuslėpti ar sumažinti gaunamas pajamas ir pan., todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju neegzistuoja grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

15.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemonės, nenustačius grėsmės galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, todėl ji paliekama nepakeista.

16.       Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytų piktnaudžiavimo atvejų (nesąžiningai pareikšto procesinio dokumento, sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą) netenkina atsakovo prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Nagrinėjamu atveju tokių duomenų, t. y. akivaizdaus ieškovės naudojimosi teise ne pagal paskirtį, nenustatyta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                   Agnė Tikniūtė