Administracinė byla Nr. eI3-132-596/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03794-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.10; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 10 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Robidalis“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“ dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Robidalis“ (toliau – ir pareiškėja arba Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas arba Departamentas) 2018 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 136 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad Bendrovė pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 2 straipsnio 36 dalį ir 38 dalį yra gamintoja ir importuotoja, kuri privalo tvarkyti (organizuoti tvarkymą) jos išleistos į vidaus rinką gaminiais pripildytos pakuotės atliekas. Kadangi šios pareigos tiesiogiai vykdyti ji negali, privalo pavesti pakuotės atliekų tvarkymo organizavimą tik vienai gamintojų – importuotojų organizacijai. Šiuo atveju Bendrovė sudarė sutartį su viešąja įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Žaliasis taškas“ (toliau – ir Organizacija). Pareiškėja gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD; teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) 2018 m. vasario 23 d. raštą Nr. (38-19)-VR-1.7-1497, kuriuo buvo informuota, kad jai panaikinti Organizacijos išrašyti pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai už 2013–2015 metus ir Bendrovė privalo pasiskaičiuoti bei sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už tą patį periodą. Nepaisant šio rašto, Departamentas 2018 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais atliko Bendrovės veiklos patikrinimą ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. surašė patikrinimo aktą Nr. K-38 (toliau – ir Patikrinimo aktas), o 2018 m. spalio 17 d. priėmė Sprendimą, kuriuo įpareigojo Bendrovę sumokėti 26 932 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis už 2013–2015 m.
Pareiškėjos teigimu, Sprendimas neparemtas jokiais objektyviais duomenimis apie jos ar kitų asmenų padarytus teisės aktų pažeidimus, o priimtas remiantis Vilniaus RAAD sprendimais, priimtais UAB „Metrail“ atžvilgiu. Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ buvo panaikinti Organizacijos pareiškėjai išrašyti pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai. Departamentui 2017 m. gruodžio 18 d. priėmus sprendimą Nr. VR-17.5-82 ir juo panaikinus pareiškėjai Organizacijos išrašytus pakuotės atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Bendrovei kilo pareiga sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis panaikintų pakuotės atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų apimtyje.
Pareiškėja akcentuoja, kad Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendime Nr. VR-19.3-2 rėmėsi kitais savo sprendimais, kuriuose nurodomi UAB „Metrail“ pažeidimai, padaryti 2013, 2014 ir 2015 metais, kurie nustatyti 2015 ir 2016 metais. Vilniaus RAAD jau 2013 metais, UAB „Metrail“ vykdant neteisėtas atliekų eksporto operacijas, žinojo arba privalėjo žinoti, jog UAB „Metrail“ pažeidė Departamento informavimo apie planuojamus vežimus terminus. Taip pat Vilniaus RAAD buvo žinomi užsienio valstybių subjektai, kuriems UAB „Metrail“ vežė atliekas perdirbti, tačiau Vilniaus VRAAD leido toliau šiai bendrovei tęsti neteisėtas eksporto operacijas iki 2015 metų. Taip pat Vilniaus RAAD iki 2014 m. rugsėjo 1 d. atliko arba privalėjo atlikti UAB „Metrail“ veiklos patikrinimą, siekiant išsiaiškinti dėl atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo, tačiau to nepadarė. Vilniaus RAAD, kaip aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, tinkamai ir laiku nevykdė jai priskirtų funkcijų, kadangi nekontroliavo atliekas tvarkančios įmonės UAB „Metrail“, ir, turėdama informaciją apie šios bendrovės neteisėtus vežimus, tuo metu kai jie buvo vykdomi, nesiėmė priemonių juos sustabdyti ar nutraukti.
Pažymi, kad Patikrinimo akte ar Sprendime nėra nurodytas nė vienas pareiškėjos padarytas teisės aktų pažeidimas, susijęs su Bendrovės, kaip apmokestinamosios pakuotės gamintojo / importuotojo, pareigų vykdymu. Sprendime numatytas įpareigojimas sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis yra teisinio poveikio priemonė, t. y. sankcija, o Bendrovei skirtas 26 932 Eur mokestis sukelia neigiamas turtines pasekmes Bendrovei. Akcentuoja, kad Bendrovė nėra padariusi nė vieno teisės akto pažeidimo ir savo veiklą, susijusią su pakuočių atliekų tvarkymu, vykdė ir vykdo nepažeisdama įstatymų nuostatų. Be to, pareiškėja nėra sudariusi jokių sutarčių su UAB „Metrail“ ir jų nesieja jokie teisiniai santykiai. Tokiu atveju Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, kadangi, net jei UAB „Metrail“ padarė teisės aktų pažeidimus, apie kuriuos pareiškėja nežinojo, Bendrovės kaltės dėl tokių pažeidimų nėra ir negali būti.
Atsakovas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti.
Nurodo, kad pareiškėjai nustatytos teisės ir pareigos organizuoti pakuočių atliekų, kurios susidaro tiekiant vidaus rinkai supakuotus gaminius, surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti ir finansuoti jų tvarkymo išlaidas. Bendrovei suteikta teisė ir pasirinkimas organizuoti ir finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą individualiai arba kolektyviai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pasirinko pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir 2013–2015 m. sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti VšĮ „Žaliasis taškas“. Atsakovas pažymi, kad pasirinkdama kolektyvinį pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą pareiškėja žinojo apie jai išliekančią pareigą Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu (toliau – ir MATĮ) nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu neįvykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 3 dalimi, Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 (toliau – ir Aprašas), 56 punktu, Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikino Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuotės atliekų sutvarkymą. Departamento 2018 m. liepos 27 d. pranešimu Bendrovė buvo informuota apie patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius.
Pažymi, kad pagal pareiškėjos patvirtintus duomenis deklaracijų FR0524 formose, ji 2013–2015 m. į vidaus rinką išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta MATĮ 5 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėja, elektroniniu būdu pildydama ir teikdama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) deklaracijas, pateikė Organizacijos išduotus dokumentus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą ir mokesčio nemokėjo. Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikino Organizacijos išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais mokestiniais laikotarpiais: 2013 m. patvirtinimo Nr. 1314VI0180-4687-4379, metalinės pakuotės kiekis 6,628 t; 2014 m. patvirtinimo Nr. 1414VI0001-4687-4379, metalinės pakuotės kiekis 6,141 t, 2015 m. patvirtinimo Nr. 1514VI0001-4687-4379, metalinės pakuotės kiekis 0,8521 t. Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (38-19)-VR-l.7-1497 informavo pareiškėją apie prievolę iki 2018 m. balandžio 20 d. apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius. Tačiau pareiškėja iki Departamento vykdyto patikrinimo pradžios, t. y. iki 2018 m. liepos 27 d., nepateikė VMI patikslintų deklaracijų ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis nesumokėjo.
Departamento atlikto patikrinimo metu buvo įvertinti perdirbti (sutvarkyti) pakuotės atliekų kiekiai, atsižvelgiant į Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikintus metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Nustatyta, kad Bendrovė dalinai įvykdė (2013 m. (20 proc.), 2014 m. (20 proc.), 2015 m. (49 proc.)) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 „Dėl apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių patvirtinimo“ patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo-perdirbimo užduotį (54 proc.). Todėl pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 26 932 Eur.
Akcentuoja, kad skundžiamu Sprendimu pareiškėjai neskirta sankcija, nėra taikytas padidintas mokesčio tarifas ar paskaičiuoti delspinigiai, nurodyta sumokėti mokestinę prievolę už 2013–2015 m. laikotarpius. Organizacijos išrašyti patvirtinimai apie sutvarkytas metalinės pakuotės atliekas pareiškėjai buvo pripažinti negaliojančiais, remiantis Aprašo 55 punktu (53 punkto redakcija, galiojusi 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 priėmimo metu), kuris nustato, kad jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Taigi, patvirtinimai yra negaliojantys nuo atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais fakto nustatymo.
Pažymi, kad mokesčio lengvatą, įvykdžius Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotį, suteikia ne Organizacijos išrašyti patvirtinimai, o dokumentai, įrodantys metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą. Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 1–3 dalyse nurodyti tokie dokumentai, jų negaliojimo pagrindai, institucija, įgaliota juos panaikinti. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalis nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo MATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Aprašo 3 punkte nurodyta, kad patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais dokumentais (t. y. pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais). Tai reiškia, kad panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai/importuotojai privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą MATĮ nustatyta tvarka.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime sutinka su skundu ir prašo teismo jį tenkinti.
Nurodo, kad Sprendimo priėmimą sąlygojo neteisėtai priimtas Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. VR-19.3-2, kuriuo panaikinta dalis pareiškėjai išduotuose Patvirtinimuose nurodyto sutvarkyto metalinės pakuotės atliekų kiekio. Skundžiamas Sprendimas yra aiškiai neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pareiškėja yra įvykdžiusi visas teisės aktų jai nustatytas pareigas, o pats Sprendimas priimtas vadovaujantis neteisėtu Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimu.
Mano, kad pareiškėjai, tinkamai ir laiku vykdžiusiai visas pareigas, negali kilti iš to neigiamos pasekmės, inter alia pareiga sumokėti mokestį. Šiuo atveju pirmiausia Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimu, o vėliau skundžiamu Sprendimu pareiškėja yra įpareigojama antrą kartą mokėti daug kartų didesnę sumą už tų pačių pakuotės atliekų tvarkymą nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina Organizacijai, nors dėl to, kad Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimu buvo panaikinti Organizacijos išduoti patvirtinimai, o prieš tai buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ išduoti įrodantys dokumentai, nėra nei pareiškėjos, nei Organizacijos kaltės. Organizacija įprastinėmis sutarčių vykdymo kontrolės priemonėmis neturėjo jokių galimybių pastebėti UAB „Metrail“ daromų teisės pažeidimų ar net nusikalstamų schemų. Būtent Aplinkos ministerijos institucijos yra atsakingos tiek už atliekų tvarkytojų įtraukimą į turinčių teisę išduoti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, tiek už periodinę (kasmetinę) paties atliekų tvarkytojo ir jo išduotų įrodančių dokumentų išdavimo kontrolę, todėl Organizacija, skelbdama konkursą tvarkytojui parinkti, sudarydama sutartį, o vėliau sutarties vykdymo metu neturėjo jokių prielaidų nepasitikėti valstybės institucijų patikrintu ir periodiškai tikrinamu atliekų tvarkytoju.
Teismas
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 136 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad Departamentas (anksčiau buvęs Vilniaus RAAD) 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikino VšĮ „Žaliasis taškas“ gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą atskirais mokestiniais laikotarpiais, įskaitant ir pareiškėjai išduotus patvirtinimus: 2013 m. patvirtinimo Nr. 1314VI0180-4687-4379, metalinės pakuotės kiekis 6,628 t; 2014 m. patvirtinimo Nr. 1414VI0001-4687-4379, metalinės pakuotės kiekis 6,141 t, 2015 m. patvirtinimo Nr. 1514VI0001-4687-4379, metalinės pakuotės kiekis 0,8521 t.
Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (38-19)-VR-l.7-1497 informavo pareiškėją apie prievolę iki 2018 m. balandžio 20 d. apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius. Tačiau pareiškėja iki Departamento vykdyto patikrinimo pradžios, t. y. iki 2018 m. liepos 27 d., nepateikė VMI patikslintų deklaracijų ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis nesumokėjo.
Vadovaujantis MATĮ 9 straipsnio 1 dalimi ir Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. D1-370/1K-230, 7 punktu, pareiškėjai patikrinimo metu apskaičiuota už 2013–2014 m. mokestinius laikotarpius privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą pakuotės kiekį suma – 26 932 Eur.
Po atlikto patikrinimo Departamentas surašė Patikrinimo aktą.
Atsakovas, įvertinęs surinktus rašytinius įrodymus, skundžiamu Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą.
Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, prašo teismo jį panaikinti.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis).
Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Aktuali ginčui Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies redakcija nustatė, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
Pagal patvirtintus duomenis deklaracijų FR0524 formose, Bendrovė 2013–2015 m. į vidaus rinką išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta MATĮ 5 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėja pavedė VšĮ „Žaliasis taškas“ organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir, kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos VšĮ „Žaliasis taškas“ gavo patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą, todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių ir PET pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį.
Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Departamentas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikino VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašytus patvirtinimus apie metalinės ir PET pakuočių atliekų sutvarkymą atskirais 2013–2015 m. mokestiniais laikotarpiais.
Nors pareiškėja skunde teismui nurodo, kad šis minimas Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimas yra neteisėtas, motyvuodama jo neteisėtumo pagrindais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog kvestionuojamas Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimas nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas, todėl teismas dėl pareiškėjos dėstomų argumentų, susijusių su minimu sprendimu, nepasisakys. Be to, minėto sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas jau yra įvertintas teismų.
Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230, 7 punkte nustatyta, kad mokėtinas mokestis už atitinkamos rūšies pakuotę apskaičiuojamas, kai patikrinus mokesčio mokėtoją ir (ar) atliekų tvarkytojus ir (ar) organizacijas, nurodytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3422 straipsnyje, pripažįstami negaliojančiais (dėl viso ar dalies juose nurodyto atliekų kiekio) mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, nurodyti Tvarkos aprašo 14 punkte, ir mokesčio mokėtojas netikslino deklaracijos arba, patikrinus mokesčio mokėtoją, paaiškėja, kad mokesčio mokėtojas, kaip sutvarkytą pakuotės atliekų kiekį (QSUT), nurodė panaudotų ar perdirbtų pakuotės atliekų kiekį ar dalį jų kiekio, kuriam neturėjo dokumentų ir (ar) patvirtinimų, nurodytų Tvarkos aprašo 14 punkte, ir mokesčio mokėtojas netikslino deklaracijos.
Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, kurioje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos iš VšĮ „Žaliasis taškas“ gauti Patvirtinimai už metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą: 2013 m. patvirtinimo Nr. 1314VI0180-4687-4379, metalinės pakuotės kiekis 6,628 t; 2014 m. patvirtinimo Nr. 1414VI0001-4687-4379, metalinės pakuotės kiekis 6,141 t, 2015 m. patvirtinimo Nr. 1514VI0001-4687-4379, metalinės pakuotės kiekis 0,8521 t nuo Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimo priėmimo dienos yra laikomi netekę galios, tačiau pareiškėja iki 2018 m. liepos 27 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013–2015 metus, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už į vidaus rinką išleistą metalinių pakuočių kiekį. Dėl šių priežasčių Mokestis už aplinkos taršą metalinės pakuotės atliekomis už 2013, 2014 ir 2015 metus, vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230, 7 punktu, apskaičiuotas pagrįstai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, sprendžia, kad Departamentas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nustatyti pareiškėjai pareigą sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nustatytą Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, nes Bendrovė yra pasinaudojusi šio mokesčio lengvata, kurią patvirtina pareiškėjai VšĮ „Žaliasis taškas“ išduoti Patvirtinimai.
Regionų administracinis teismas (buvęs Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2023 m. spalio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-37-764/2023 atmetė VšĮ „Žaliasis taškas“ skundą dėl Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 2 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00858-2018-5), kurioje išnagrinėtas ginčas dėl Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo, panaikinta šio Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Kita Regionų administracinio teismo (buvęs Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalis dėl Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 palikta nepakeista.
LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje konstatavo, kad Departamentas turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais Organizacijos už 2013–2015 metus gamintojams ir (ar) importuotojams išrašytus pavirtinimus apie atliekų sutvarkymą, tačiau LVAT pažymėjo, jog patvirtinimai, grindžiami UAB „Metrail“ išrašytais metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 metus įrodančiais dokumentais (dalis už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodyto atliekų kiekio), nepagrįstai panaikinti Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu.
Nagrinėjamu atveju aktuali LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartis, kurioje apeliacinės instancijos teismas iš esmės pasisakė ginčo šalių šioje byloje keliamais esminiais klausimais. Nėra abejonių, kad šios bylos ir minėtos bylos reikalavimai, motyvai, padarytos išvados yra tarpusavyje susiję, o LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje nustatytos aplinkybės turi tiesioginę įtaką sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimui. Apeliacinės instancijos teismui jau įvertinus Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2, kurio pagrindu priimtas byloje ginčijamas Sprendimas, teisėtumą, kartu buvo įvertintos ir visos faktinės aplinkybės, susijusios su Departamento pareigūnų atliktu patikrinimu, jo teisėtumu (kompetencija, aktualių teisės aktų taikymas, terminai ir pan.), todėl teismas, vengdamas pasikartojimų, abiems byloms aktualių ir jau nustatytų faktinių ginčo aplinkybių iš naujo neaptarinėja, o šiame sprendime pasisako tik dėl keliamo ginčo iš esmės ir pareiškėjos skunde akcentuotų esminių nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentų (teisės, kaip ji teigia, pakartotinai mokėti jau prieš tai sumokėtą mokestį už pakuočių sutvarkymą). Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant administracinę bylą Nr. eA-191-624/2025 pareiškėja buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl preziumuotina, kad minėtoje byloje priimtos išvados, motyvacija, įskaitant ir pareiškėjos šioje byloje keliamais klausimais, pareiškėjai yra žinomos.
Teismas, atsižvelgdamas į LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartį bei siekdamas operatyvaus bylos išnagrinėjimo, įpareigojo atsakovą pateikti paaiškinimus, susijusius su pareiškėjos skundžiamu Sprendimu.
Departamentas pateikė teismui paaiškinimus ir papildomus rašytinius įrodymus, nurodydamas, kad perskaičiuota mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis suma už 2013–2015 metų mokestinius laikotarpius pareiškėjai yra 26 514 Eur. Nagrinėjamu atveju metalinės pakuotės atliekos nebuvo faktiškai sutvarkytos (perdirbtos ar panaudotos energijai gauti), todėl Bendrovei išlieka pareiga sumokėti 26 514 Eur mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, jog Bendrovei apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir / ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Pareiškėja skundą išimtinai grindžia tuo, kad ji Organizacijai perdavė metalines pakuotes ir jai buvo išrašyti Patvirtinimai, todėl ji teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, o pats Sprendimas priimtas neva neteisėto Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 pagrindu. Kaip minėta, šioje byloje sprendžiamas Sprendimo teisėtumas, bet ne Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo teisėtumas.
Pažymėtina, kad LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje darė išvadą, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjai 2013–2015 m. išduoti patvirtinimai yra pripažinti negaliojančiais. Nors pareiškėja teigia, kad užduotis įvykdyta, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, o jai atitinkamai neįrodžius, jog minėtu laikotarpiu atliekų kiekis buvo realiai sutvarkytas, pareiškėja neturi teisės į mokesčių lengvatą. Papildomai pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog už prievolę sumokėti aplinkos teršimo mokestį yra ar gali būti atsakingi kiti subjektai. Pirmiau aptartų teisės aktų nuostatų kontekste, aplinkybė, kad kiti subjektai (dalyvaujantys sutarčių pagrindu) netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, nedaro įtakos mokesčio mokėtojui nustatytai mokestinių prievolių apimčiai.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, keliamo ginčo klausimus reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas keistinas dalyje, sumažinant sumą, t. y. pareiškėja turi sumokėti 26 514 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės kiekį.
Pareiškėja skunde teismui prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad, nors pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, sumažinant mokesčio sumą, pats ginčijamas Sprendimas nėra panaikintas, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir jos prašymą atmeta kaip nepagrįstą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Robidalis“ skundą tenkinti iš dalies.
Sumažinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 17 d. sprendime Nr. 136 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ nurodytą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Robidalis“ sumokėti 26 932 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 m. metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės sumą iki 26 514 Eur (dvidešimt šešių tūkstančių penkių šimtų keturiolikos eurų) sumos.
Likusią pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Robidalis“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Robidalis“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Arūnas Kaminskas
Jolita Rasiukevičienė
Vita Valeckaitė