Civilinė byla Nr. e2A-127-357/2024
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03051-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4.;
2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.9.; 3.1.7.6; 3.1.7.11.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20.
(S)
šiaulių apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 27 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12765-1051/2023 pagal ieškovo E. P. patikslintą ieškinį atsakovei Daugiabučio namo Trakų g. 24 savininkų bendrijai, trečiajam asmeniui B. S. J. dėl tikrovės neatitinkančios, asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo ir turtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. P. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas: 1) įpareigoti atsakovę Daugiabučio namo Trakų g. 24 savininkų bendriją (toliau – DNSB Trakų g. 24) paskelbti sekančiai išdėstytą tikrovės neatitinkančios bei ieškovo garbę ir orumą žeminančios žinios paneigimą: Aš, bendrijos pirmininkas B. S. J., laiptinėse buvau pakabinęs ataskaitą už 2021 metus, kurioje nepagrįstai apkaltinau namo gyventoją E. P., jog rūsyje, šalia sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini), kaupiami daiktai neva priklauso E. P. Šiuo visus informuoju, kad ataskaitoje nurodyta informacija neatitinka tikrovės, nes prie nurodyto sandėliuko kaupiami daiktai nėra ir nebuvo E. P.; 2) nurodytą paneigimą įpareigoti atsakovą paskelbti tokiomis sąlygomis: paskelbti ne vėliau kaip per 2 dienas nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; paneigimą paskelbti visose trijose daugiabučio namo laiptinėse; paneigimai turėtų būti laikomi ataskaitos pakabinimo vietose ne trumpiau nei mėnesį laiko nuo paneigimų pakabinimo dienos; daugiabučio namo laiptinėse patalpinti paneigimai turi būti aiškiai matomi ir jokiomis priemonėmis neuždengiami, atspausdinti ant balto lapo popieriaus juodu šriftu, kuris būtų ne mažesnis nei šriftas, naudotas ataskaitoje ir paneigimai turėtų būti pasirašyti atsakovės pirmininko; 3) priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 332,75 Eur dydžio sumą; 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos; patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrijos pirmininkas B. S. J. visos trijose daugiabučio namo laiptinėse, visiems daugiabučio namo gyventojams matomose vietose, pakabino „Bendrijos pirmininko B. S. J. ataskaita už 2021 metus“. Ataskaitoje, be kita ko, buvo nurodyta, kad „Rūsyje, prie (duomenys neskelbtini) sandėliuko kraunami įvairūs daiktai (šiuo metu stiklas). Už rūsio praėjimuose daiktų laikymą bendrasavininkas E. P. 2021 m. buvo įspėtas. Tikiuosi, kad sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai laikysis DNSB įstatymo ir rūsio praėjimuose nebekaups įvairių daiktų“. Pažymėjo, kad niekada nelaikė ir šiuo metu nelaiko jokių daiktų ataskaitoje nurodyto daugiabučio namo rūsyje. Ataskaitoje nurodyta informacija neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą. Apie tai ieškovas asmeniškai informavo atsakovės pirmininką, tačiau atsakovė į šią pretenziją nesureagavo ir daugiabučio namo laiptinėse pakabintų ataskaitų su tikrovės neatitinkančia informacija reikalavime nurodytu terminu, nepašalino. Ieškovas taip pat nurodė, kad ataskaitoje buvo nurodyta, kad „Gaila, kad prieš metus nusipirkęs 1/2 buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojas E. P. nepatenkintas, nors (duomenys neskelbtini) buto bendrasavininkė I. A. pretenzijų nereiškia“, todėl ieškovas dėl šio teiginio kreipėsi į Valstybinę duomenų inspekcija ir patyrė 211,75 Eur dydžio išlaidų skundo Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai parengti. Taip pat, dėl ataskaitoje nurodytų tikrovės neatitinkančių duomenų, kurie žemina ieškovo garbę ir orumą, paskleidimo, patyrė 121,00 Eur turtinės žalos, kurią sudarė išlaidos dėl kvalifikuotų teisininkų pagalbos suteikimo.
3. Atsakovė Daugiabučio namo Trakų g. 24 savininkų bendrija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad ieškinyje nurodytas ginčo ataskaitos turinys nebuvo tikrovės neatitinkanti žinia, kuri pažeidžia ieškovo garbę ir orumą, o tik bendrijos pirmininko nuomonė/vertinimas, kuris buvo pagrįstas turimais ir neginčijamais faktais. Taip pat nurodė, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas bendrijai dėl turtinės žalos atlyginimo dėl ieškovo asmens duomenų paviešinimo ataskaitoje yra prima facie nepagrįstas, nes neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023-12-05 sprendimu patikslintą ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo E. P. 1179,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės Daugiabučio namo Trakų g. 24 savininkų bendrijos naudai bei 1397,55 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens B. S. J. naudai.
5. Teismas vertindamas atsakovės pateiktą ir ieškovo nurodomą, kaip pažeidžiantį jo teises pranešimą, analizavo šio pranešimo tekstą atskirais sakiniais, tačiau kartu vertindamas ir bendrą pranešimo kontekstą.
6. Dėl pirmo sakinio „Rūsyje, prie (duomenys neskelbtini) sandėliuko kraunami įvairūs daiktai (šiuo metu stiklas)“, teismas sprendė, kad ši atsakovės pateikiama informacija iš esmės buvo objektyvus esamos situacijos konstatavimas, t. y. tiek ieškovo, tiek atsakovės neginčijamas faktas, kad prie (duomenys neskelbtini) sandėliuko buvo sukrauti daiktai, kurie detalizuoti kaip stiklas. Teismas sutiko su atsakove, kad ši žinia buvo nukreipta į objektyviai egzistuojantį faktą ir neturėjo nieko bendra su ieškovu, nes šia informacija buvo pateikiama tiksli ir tikrovę atitinkanti žinia apie rūsyje paliktus daiktus ir jų buvimo vietą. Nurodydama apie paliktus prie sandėliuko daiktus, atsakovė tiesiog įvardijo konkrečią paliktą medžiagą, nagrinėjamu atveju stiklą, nevertindama, kokias pasekmes palikti daiktai galimai kelia gyventojams.
7. Dėl antro sakinio „Už rūsio praėjimuose daiktų laikymą bendrasavininkas E. P. 2021 m. buvo įspėtas“, teismas vertino, kad atsakovė nustačiusi daiktų laikymą prie sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai galėjo tikėtis, kad šie daiktai yra ieškovo, todėl jis apie tai buvo informuotas (įspėtas). Remdamasis nustatyta aplinkybe, kad atsakovės pirmininkas ieškovui parašė SMS žinutę „Rūsyje prie Jūsų sandėliuko yra maišas šiukšlių. Prašau jas likviduoti“, teismas sprendė, kad atsakovės pirmininkas nustatęs, kad šiukšlės yra paliktos būtent prie ieškovo sandėliuko durų, informavo savininką ir paprašė jas pašalinti, taigi, ne pareiškė nuobaudą ieškovui, bet bandė teisingai pasakyti, informuoti, perspėti ieškovą. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodyto konkretaus ginčo pranešimo negalima atsieti nuo visos susidariusios situacijos konteksto, nes, kaip matyti, nagrinėjant šį sakinį tikroji sakinio reikšmė išryškėja vertinant ieškovo ir atsakovės pirmininko komunikavimo visetą.
8. Teismas nagrinėdamas trečiąjį sakinį „Tikiuosi, kad sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai laikysis DNSB įstatymo ir rūsio praėjimuose nebekaups įvairių daiktų“, sutiko su atsakovės pozicija, kad namo bendrijos pirmininkas turėjo rimtą pagrindą manyti, jog tai buvo paties ieškovo paliktos atliekos, todėl šiame sakinyje skirta informacija buvo skirta sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiams. Teismas pažymėjo, kad atsakovė naudojo sąvoką „tikiuosi“ (veiksmažodžio pirmojo asmens forma), kuri rodo, jog buvo remtasi prielaida, subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu, išreikšta nekategoriška forma ir tiesiog išreiškė asmeninį lūkestį.
9. Teismas įvertęs atsakovės ataskaitoje pateikiamos informacijos kontekstą, ar autoriaus formuluotėse teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas, padarė išvadą, kad nors ataskaitoje pateikiamas ginčo tekstas pagal lingvistinę išraišką turėjo konstatavimo požymių, tačiau to nepakanka juos pripažinti faktų konstatavimu (žinia). Teismas nors ir sutiko su ieškovu, kad kai kurie teiginiai turi konstatuojamojo pobūdžio požymių, tačiau sprendė, kad vien tai, jog konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo, nei svarstomojo pobūdžio informacijos, neleidžia daryti išvados, kad ataskaitoje pateikta žinia, o ne subjektyvus tam tikrų duomenų vertinimas, suvokimas ir jo perteikimas. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės žinutės struktūros analizė patvirtina, kad dalis sakinių apskritai yra bendro pobūdžio informacija. Remiantis nurodytais argumentais teismas padarė išvadą, kad ginčo teiginiai yra vertinamojo pobūdžio ir jiems negali būti taikomas „žinios“ kriterijus.
10. Spręsdamas dėl ieškovo nurodytų argumentų, kad atsakovė paskleisdama informaciją siekė sąmoningai pažeminti ieškovo garbę ir orumą ieškovui artimoje – kaimynų bei artimų pažįstamų – aplinkoje, teismas pripažino, kad atsakovės nurodyta informacija buvo nurodyta turint pozityvų tikslą – norint akcentuoti tvarkos, bendros problemos sprendimo svarbą, t. y. daugiabučio namo bendrijos pirmininkui bei DNSB įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų numatytą pareigą tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Teismas atkreipė dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimus, kad asmens garbė ir orumas, reputacija gali būti pažeisti tiek paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis (žinias), tiek subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą), kai jie nesąžiningi, neturi objektyvaus faktinio pagrindo. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju, teismas vertino, kad atsakovės ataskaitoje paskleista informacija turėjo objektyvų faktinį pagrindą, o jos paskleidimo motyvacija – atsakovės pirmininko kaip bendrijos organo išsakyta pozicija atkreipti ieškovo dėmesį, kad prie jo sandėliuko yra sudėti daiktai, mandagiai prašant pašalinti šiuos daiktus.
11. Teismas konstatavo, kad atsakovės ataskaitoje nurodyta informacija buvo pateikta etiškai, taisyklinga lietuvių kalba, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; neįžeidžiant ieškovo, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – siekiant, kad nereikalingi daiktai būtų pašalinti. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas tik deklaratyviai teigė, jog ataskaitoje nurodyta informacija turėjo neigiamos įtakos jo reputacijai, pažemino jį daugiabučio namo gyventojų akyse, kadangi nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytus argumentus. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas atsakovės ataskaitoje nurodytą informaciją vertino remdamasis subjektyviu požiūriu, tam tikrus teiginius priimdamas itin asmeniškai ir perfrazuodamas pagal savo suvokimą.
12. Teismas, apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą, padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė būtinųjų sąlygų, kad atsakovės paskleisti žodžiai, frazės, pažemino ieškovo garbę ir orumą bei paskleistos žinios neatitiko tikrovei.
13. Teismas pažymėjo, kad nustačius, jog atsakovės teiginiai nelaikytini žinios paskleidimu, nagrinėjamu atveju neliko pagrindo analizuoti kitų garbės ir orumo įžeidimo delikto atsakomybės sąlygų, taip pat dėl turtinės žalos ieškovui priteisimo ir spręsti jos priteisimo klausimą, kadangi siekiant taikyti atsakovei civilinę atsakomybę, turi egzistuoti visos šio delikto būtinosios sąlygos kartu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovas E. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-12-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi, panaikinti civilinėje byloje Nr. e2-106-291/2023 2023-03-09 priimtą papildomą sprendimą, kurio teisėtumo klausimas nebuvo išspręstas 2023-12-05 sprendimu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Dėl duomenų paskleidimo. Pirmosios instancijos teismas pateikė tarpusavyje prieštaraujančias išvadas dėl ginčo ataskaitoje esančių duomenų paskleidimo – konstatavo, kad duomenys paskleisti, tačiau taip pat konstatavo, kad jie nėra laikytini paskleisti tokiu būdu, kad egzistuotų ieškovo teisių pažeidimas. Teismas vertino, kad dėl tariamai mažo jų prieinamumo toks paskleidimas neva buvo sunkiai tikėtinas. Apeliantas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka ir pažymi, kad duomenys laikomi paskleistais, kai apie juos sužino bent vienas asmuo, apart to, apie kurį duomenys paskleisti. Teismas aiškiai konstatavo, jog ataskaita buvo pakabinta daugiabučio namo laiptinėse. Tad akivaizdu, jog su ataskaitos turiniu susipažino šiame daugiabučiame name gyvenantys asmenys, kurie laikytini pašaliniais asmenimis. Todėl, vertinant ataskaitoje esančių duomenų paskleidimą, neturi reikšmės kiek dar papildomų, name negyvenančių, asmenų su jos turiniu susipažino. Kaip ir neturi jokios reikšmės, ar laiptinės, kuriose ataskaita buvo patalpinta, buvo rakinama, ar ne, ir kiek pašalinių asmenų į laiptines pateko ar galėjo patekti. Visgi pažymėtina, kad ataskaitą perskaityti galėjo ir labai tikėtina, kad perskaitė, ne tik namo gyventojai, bet ir kiti daugiabučio namo laiptinėse besilankantys asmenys – kurjeriai, paštininkai, laiptinių dezinfekuotojai (kurie dezinfekavo laiptines Covid-19 pandemijos metu), medikai, policijos pareigūnai, daugiabučio namo gyventojų artimieji ar draugai, pažįstami. Taip pat daugiabučio namo laiptinių durys, kurios, kaip konstatuota sprendime, buvo rakinamos, pašalinių asmenų galėjo būti nesunkiai atrakintos – daugiabučio namo laiptinių durys buvo su užraktus (kodu), tačiau durų kodai buvo užrašyti ant laiptinių išorės sienų, šalia durų, todėl net ir aukščiau nenurodyti pašaliniai asmenys galėjo patekti į daugiabučio namo laiptines.
14.2. Dėl fakto/nuomonės kvalifikavimo. Teismas aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, kad ataskaitoje buvo pateikta konstatuojamojo pobūdžio informacija. Tačiau prieštaraudamas savo išvadai nurodė, jog ataskaitoje paskelbta nuomonė, o ne žinia. Apelianto vertinimu, kad ataskaitoje buvo paskelbta apelianto garbę ir orumą žeminanti žinia, pagrindžia ir ataskaitos turinio lingvistinis vertinimas, kurį teismas atliko selektyviai, nevertindamas esminę reikšmę turinčių ataskaitos žodžių reikšmės. Teismas analizavo žodžio „tikiuosi“ reikšmę ir nurodė, kad šio veiksmažodžio pavartota forma rodo, kad „buvo remtasi prielaida, subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu, išreikšta nekategoriška forma ir tiesiog išreiškia asmenin lūkestį“ (žr. Sprendimo 28 punktą). Visgi, teismas visiškai nevertino kito tame pačiame sakinyje pavartoto žodžio – „nebekaups“ – reikšmės, kuri šiuo atveju turi esminę reikšmę. Ataskaitoje nurodžius, kad „Tikiuosi, kad sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai laikysis DNSB įstatymo ir rūsio praėjimuose nebekaups įvairių daiktų“, darytina aiški išvada, jog šio sakinio reikšmė buvo sekanti: ataskaitą parengęs subjektas išreiškė lūkestį, t. y. tikisi, kad minimo sandėliuko bendrasavininkas, kuriuo yra būtent ieškovas, kuris identifikuojamas ankstesniame sakinyje, nebevykdys anksčiau neva vykdytų veiksmų – rūsio praėjimuose nebekaups įvairių daiktų, ko rezultate ieškovas, tikimasi, jog laikysis DNSB įstatymo, kurio anksčiau neva nesilaikė. Be to teismas nepagrįstai vertino ne ataskaitos kontekstą, o analizavo visus ginčo sakinius atskirai. Pažymėtina, kad ataskaitą skaitę asmenys ją skaitė kaip vientisą dokumentą, o ne analizavo atskirus jos sakinius paskirai, kaip tai padarė teismas. Vientisas ataskaitos turinio kontekstas leidžia daryti aiškią išvadą apie ataskaitą rengusio asmens siekį iškomunikuoti norimą žinią – ieškovas laiko daiktus neleistinoje vietoje, už tai jis buvo įspėtas ir išsakoma viltis, kad tokie neteisėti ieškovo veiksmai bus nutraukti. Tai, kad ataskaitoje buvo paskelbta žinia, o ne nuomonė, įrodo ir tai, kad ataskaitoje paskelbtiems duomenims apie tai, kad ieškovas neleistinoje vietoje neva laiko daiktus, yra pritaikytinas „tiesos“ kriterijus. Tai yra, šiuo atveju yra itin nesunku patikrinti, ar ieškovas kaupė ataskaitoje nurodytoje vietoje minimus daiktus – tai galėtų būti pagrindžiama konkrečiais faktiniais įrodymais.
14.3. Dėl žinios neatitikimo tikrovei. CK 2.24 str. 1 d. įtvirtinta, kad „Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai“. Visgi, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad daiktai, nurodyti ginčijamoje ataskaitoje, priklausė ieškovui, o tuo labiau, pati expressis verbis patvirtino, kad tai, ar ataskaitoje minimi daiktai priklausė ieškovui, nėra nustatyta iki pat šios dienos. Todėl teismas, nukrypdamas nuo CK 2.24 str. 1 d. įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės, padarė išvadas dėl atsakovės tariamai turėto pagrindo manyti, jog prie sandėliuko daiktus paliko ieškovas, kurios akivaizdžiai neatitinka byloje surinktų duomenų visumos, yra nepagrįstos.
14.4. Dėl ieškovo garbės ir orumo pažeidimo. Priešingai nei sprendė teismas, ataskaitoje paskleista žinia, kad neleistinoje vietoje ieškovas laikė daiktus – žemina ieškovo garbę ir orumą. Pažymėtina, kad kasacinis teismas laikosi praktikos, kad garbę ir orumą žeminančia laikoma tokia informacija, kuri yra „klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan.“. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad atliekų (stiklo) laikymas neleistinoje vietoje yra laikytinas netinkamu elgesiu buityje/viešame gyvenime, o taip pat ir, kaip nurodyta pačioje ataskaitoje, teisinio reglamentavimo pažeidimu. Todėl žinios apie tokį tariamą ieškovo elgesį paskleidimas žemina ieškovo garbę ir orumą, todėl teismas visiškai nepagrįstai konstatavo priešingai, nurodydamas, kad tokia žinia turėjo „pozityvų“ tikslą – siekį užtikrinti bendrojo naudojimo patalpų švarą. Tai, kad ataskaita buvo siekiama ne „pozityvaus“ tikslo, o, be kita ko, pažeminti ir konkrečius asmenis, aiškiai pagrindžia ataskaitos turinys ir jo neatitiktis imperatyviems tokios ataskaitos turinio reikalavimams. Be to, apelianto manymu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad jo garbė ir orumas buvo realiai pažeminti, kadangi ieškovas tokios aplinkybės negalėjo įrodyti objektyviai.
14.5. Nagrinėjamu atveju byloje įrodytos visos sąlygos, būtinos asmens garbės ir orumui ginti. Apie ieškovą buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti žinia, kad jis neleistinoje vietoje laiko atliekas (stiklą). Ši žinia buvo apie ieškovą – Ataskaitoje buvo aiškiai nurodyta, kad būtent ieškovas buvo įspėtas dėl daiktų laikymo neleistinoje vietoje, o taip pat, ataskaitoje buvo labai aiškiai nurodyta, kad būtent ieškovas šias atliekas anksčiau kaupė ir buvo išreikštas lūkestis, kad būtent ieškovas jų ateityje nebekaups. Žinia, kad ieškovas neleistinoje vietoje tariamai laikė daiktus neatitinka tikrovės – šios žinios atitikties tikrovei atsakovė neįrodė. Priešingai, atsakovė patvirtino, kad iki pat šios dienos ji nežino kieno, ataskaitoje nurodyti, daiktai buvo. Ataskaitoje paskelbta žinia apie neleistiną daiktų laikymą žemina ieškovo garbę ir orumą – ieškovas buvo nepagrįstai apkaltinas neleistinu elgesiu, t. y. tuo, kad neleistinoje vietoje laiko atliekas ir tokiu būdu bendrojo naudojimo patalpas naudoja ne pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismas šių faktinių bylos aplinkybių tinkamai nenustatė ir neįvertino.
14.6. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškė reikalavimą dėl dvejopų nuostolių atlyginimo: 1) 121 Eur dydžio nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė pasitelkus kvalifikuotų teisininkų pagalbą siekiant apginti pažeistas teises dėl garbės ir orumo pažeidimo – pateikus atsakovę atstovaujančiam valdymo organui – pirmininkui – reikalavimą dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo; ir 2) 211,75 Eur dydžio nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė pasitelkus kvalifikuotų teisininkų pagalbą siekiant apginti pažeistas teises dėl asmens duomenų apsaugos pažeidimo, dėl ko ieškovas buvo priverstas kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dėl jo atžvilgiu įvykdytų neteisėtų veiksmų nutraukimo ir padėties atstatymo į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau teismas nepaisydamas to, kad ieškovas pareiškė du savarankiškus reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, skundžiamame sprendime konstatavo, kad abu šie reikalavimai neva buvo siejami tik su ieškovo garbės ir orumo pažeidimu (žr. Sprendimo 40 punktą). Pažymėtina, kad byloje buvo įrodyta, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, sąlygojančios turtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo pažeidimu ieškovui atlyginimą (121,00 Eur), todėl ieškovo naudai turėjo būti atlyginta jo patirta turtinė žala – ieškovo turėtos išlaidos, kurios buvo sąlygotos atsakovės neteisėtų veiksmų ir kuria patyrus, nukentėjo ieškovo turtinė padėtis. Pirmosios instancijos teismas nuostolių (211,75 Eur), patirtų ginant asmens duomenų apsaugą, atlyginimo klausimo iš vis nesprendė. Nuostolių, patirtų ginant asmens duomenų apsaugą, atlyginimas nėra susijęs su ieškovo siekiu apginti savo pažeistą garbę ir orumą. Todėl ieškinio atmetimas dalyje dėl garbės ir orumo gynimo neturėjo jokios reikšmės nuostolių, kildinamų iš ieškovo asmens duomenų apsaugos pažeidimo, atlyginimui. Apeliantas pažymi, kad turėjo teisę suformuluoti daugiau nei vieną savarankišką ieškinio reikalavimą. Tokia savo teise ieškovas ir pasinaudojo. Gindamas savo pažeistą garbę ir orumą bei atsižvelgdamas į tai, kad lygiagrečiai atsakovės neteisėti veiksmai sukėlė ieškovui papildomų nuostolių, kurie kildinami iš tos pačios Ataskaitos paskelbimo, ieškovas patikslintu ieškiniu prašė atlyginti ir nuostolius, patirtus, ginant pažeistą jo asmens duomenų saugumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės atmesti ieškovo reikalavimo dėl nuostolių, patirtų ginant asmens duomenų apsaugą, atlyginimo vien tuo pagrindu, kad byloje asmens duomenų apsaugos klausimas spręstas nebuvo ar, kad nebuvo konstatuotas garbės ir orumo pažeidimas.
14.7. Dėl bylinėjimosi išlaidų tinkamo nepaskirstymo. Nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje pirmą kartą teismas 2023-03-09 priėmė papildomą sprendimą (civilinė byla Nr. e2-106-291/2023), kuriuo papildė 2023-03-02 priimtą sprendimą ir trečiojo asmens naudai priteisė 847 Eur bylinėjimosi išlaidų. Dėl šio papildomo sprendimo ieškovas 2023-03-28 pateikė skundą. Bylą pirmą kartą nagrinėjus apeliacinėje instancijoje Šiaulių apygardos teismas nutarė panaikinti tiek civilinėje byloje Nr. e2-106-291/2023 2023-03-02 priimtą sprendimą, tiek ir 2023-03-09 papildomą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (civilinė byla Nr. e2A-336-883/2023). Byla iš naujo buvo išnagrinėta priimant sprendimą, dėl kurio šis apeliacinis skundas ir teikiamas. Visgi, skundžiamame sprendime buvo neišspręstas 2023-03-09 papildomo sprendimo teisėtumo klausimas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad 2023-03-09 papildomo teismo sprendimo nepagrįstumą sąlygojančios aplinkybės buvo išdėstytos 2023-03-28 ieškovo skunde dėl papildomo sprendimo, todėl nebėra kartojamos šiame apeliaciniame skunde.
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Daugiabučio namo Trakų g. 24 savininkų bendrija prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ataskaitoje išdėstyta Bendrijos valdymo organo – jos pirmininko nuomonė apie daugiabučio namo patalpų savininkų pareigų įgyvendinimą. Apeliantas, argumentuodamas savo nesutikimą su sprendimo motyvais, iš esmės remiasi ataskaitos sakinių viseto vertinimu ir mano, kad Bendrijos valdymo organas turėtų reikšti pretenzijas daugiabučio namo patalpų savininkams tik turėdamas nenuginčijamus įrodymus apie jų pareigų nevykdymą. Tai šiuo atveju nėra protingai paaiškinamas standartas. Kaip pirmosios instancijos teismo procese, taip dabar ir apeliaciniame skunde ieškovas iš esmės ignoruoja savo, kaip Bendrijos nario ir daugiabučio namo patalpų savininko pareigas – esminį ginčijamų ataskaitos teiginių kontekstą. Pažymėtina, kad rūsio bendro naudojimo patalpos, kuriose buvo rastos šiukšlės, yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas, kurį butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo tausoti, tinkamai naudoti ir prižiūrėti. Nei viename procesiniame dokumente nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas ėmėsi bet kokių veiksmų, kad prie jam nuosavybės teise priklausančio turto esančios atliekos būtų pašalintos ar bent jau būtų pranešęs apie tai Bendrijos pirmininkui ir ėmęsis veiksmų, jog šios šiukšlės būtų pašalintos. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas ginčo atliekų galbūt prie savo sandėliuko ir nepadėjo, bet nenuginčyta, kad apie jų buvimą jis žinojo (turėjo žinoti), toleravo paliktas atliekas ir nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų, kad jos būtų pašalintos. Taigi, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Bendrijos nurodoma informacija yra nurodyta turint teisėtą ir pozityvų tikslą – norint akcentuoti tvarkos, bendros problemos sprendimo svarbą ir pareigą rūpintis bendro naudojimo patalpomis.
15.2. Ieškovo apeliacinio skundo pozicija remiasi klaidinga išvada, kad pavartotas žodis „kaupti“ suponuoja žinią apie ieškovui priklausančias atliekas. Žodis „kaupti“ lingvistiškai savaime nenurodo nuosavybės ar daikto atsiradimo kilmės. Pagal Ataskaitoje vartojamą žodžio „kaupti“ reikšmę akivaizdžiai kalbama būtent apie atliekų sutelkimą vienoje vietoje. Todėl ginčijamas trečiasis teiginys yra visiškai nesusijęs su atliekų nuosavybės faktu, kuo bando įtikinti ieškovas, o susijęs su tuo, kad ieškovas nepaisydamas savo pareigų ir nesiimdamas jokių veiksmų leidžia joms kauptis prie jam priklausančio sandėliuko. Pažymėtina, kad tai, jog Bendrijos primininkas turėjo įtarimų dėl atliekų savininko, ataskaitos teiginių teisingumui jokios materialinės reikšmės neturi. Nėra jokios protingai paaiškinamos priežasties kodėl protingas, atidus ir rūpestingas daugiabučio namo patalpų savininkas galėtų leisti kaupti kitų asmenų atliekas prie jam nuosavybės teise priklausančio turto. O ieškovas jokių realių priežasčių ir neteikė. Kaip paaiškėjo byloje, butas galbūt buvo nuomojamas, bet tai nepakeičia, nepanaikina ir neperkelia ieškovo, kaip bendro naudojimo patalpų dalies savininko pareigų, susijusių su bendro naudojimo patalpų priežiūra. Taigi šiuo atveju nuo pat ginčo pradžios ieškovas iš esmės jaučiasi įžeistas dėl to, kad Bendrijos pirmininkas viešai reikalauja tvarkos bendro naudojimo patalpose, nors tai yra teisėtas reikalavimas visiems ir kiekvienam atskirai daugiabučio namo patalpų savininkams.
15.3. Teismas išnagrinėjo visus byloje pareikštus reikalavimus ir motyvuotai bei pagrįstai juos atmetė. Nagrinėjamu atveju ieškovas laikosi nenuoseklios pozicijos, kad jo pareikšti reikalavimai yra ir susiję, ir nesusiję. Ieškovui neabejotinai buvo žinoma, kad jis turi teisę sujungti į vieną ieškinį tik kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus Ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra susijęs su reikalavimu dėl garbės ir orumo pažeidimo, t. y. išvestinis reikalavimas. Byloje ir galėjo būti pareikštas tik toks reikalavimas, nes tai yra būtina sąlyga tinkamam teisės į teisminę gynybą įgyvendinimui pagal anksčiau nurodytą CPK 136 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs pagrindinį ieškovo reikalavimą, neturėjo pagrindo papildomai analizuoti dar ir atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Kitokio vertinimo byloje būti negalėjo, nes tuomet ieškovas reikalavimą, grindžiama savarankišku dalyku ir pagrindu turėjo pareikšti atskirame ieškinyje, o jeigu toks ir būtų pareikštas, jis būtų teismo išskirtas į atskirą bylą (CPK 136 straipsnio 2 dalis).
15.4. Ieškovo patirti kaštai teisinėms išlaidoms rengiant skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai savaime netampa ieškovo nuostoliais, atsiradusiais dėl ataskaitos paskelbimo. Šios išlaidos nebuvo būtinos, o padarytos tik paties ieškovo pasirinkimu, parengtas skundas buvo netinkamam atsakovui, ir Inspekcija nesutiko su skunde nurodytais motyvais. Byloje nėra įrodyto priežastinio ryšio tarp ieškovo išlaidų ir nurodomų neteisėtų veiksmų, nes kaip patvirtina byloje esantis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimas, joks ieškovo skundas nebuvo patenkintas. Taigi, jeigu ieškovo skundo pagrindas visiškai nepasiteisino, bet Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija pagal kompetenciją nustatė kitus asmens duomenų pasaugos pažeidimus, tai nėra ieškovo teisinių išlaidų pasekmė ar rezultatas. Pažymėtina, kad ieškovas taip pat neįrodė ir atsakovės kaltės, nes ataskaitos paskelbimu Bendrija nesiekė tyčia neteisėtai paskelbti asmens duomenų, o vykdė savo pareigas pagal DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 2 dalį
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
17. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo ieškinį dėl tikrovės neatitinkančios, asmens garbę ir orumą žeminančios, informacijos paneigimo ir turtinės žalos atlyginimo.
18. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
19. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
20. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – Bendrijos pirmininko daugiabučiame name pakabintą skelbimą dėl Daugiabučio namo rūsio tvarkos. Nurodė, kad šio įrodymo pateikimo į bylą poreikis iškilo tik po sprendimo priėmimo. Pažymėjo, kad tik teismui konstatavus, kad ataskaitos pakabinimu buvo siekiama pozityvaus tikslo, atsirado poreikis į bylą pateikti įrodymą, kuriuo aiškiai parodoma kokio pobūdžio pranešimais bendrija iš tiesų siekia pozityvaus tikslo.
21. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai yra skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-10/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).
22. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija remdamasi tuo, kad apelianto pateikti nauji įrodymai yra susiję su pirmosios instancijos teisme iki skundžiamo sprendimo priėmimo egzistavusiomis bei šalių įrodinėtomis aplinkybėmis, ir, objektyviai nebuvo nustatyta jokių kliūčių ieškovui pateikti tokią informaciją bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu, sprendžia, kad šie nauji įrodymai neturės esminės reikšmės, sprendžiant dėl ieškovo apeliacinio skundo pagrįstumo. Remiantis nurodytais argumentais bei kasacinio teismo išaiškinimais dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje, teisėjų kolegija atsisako priimti į bylą ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus, kaip neturinčius įtakos ginčijamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
23. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas dėl šalių nurodytų aplinkybių, kad trečiasis asmuo B. S. J., būdamas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos pirmininku, trijose daugiabučio namo laiptinėse, daugiabučio namo gyventojams matomose vietose, laikotarpiu nuo 2022-03-13 pakabino „Bendrijos pirmininko B. S. J. ataskaita už 2021 metus“. Šioje ataskaitoje, be kita ko, buvo nurodyta, kad: „Rūsyje, prie (duomenys neskelbtini) sandėliuko kraunami įvairūs daiktai (šiuo metu stiklas). Už rūsio praėjimuose daiktų laikymą bendrasavininkas E. P. 2021 m. buvo įspėtas. Tikiuosi, kad sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai laikysis DNSB įstatymo ir rūsio praėjimuose nebekaups įvairių daiktų“.
24. Prieš ataskaitos pakabinimą, 2021-05-10 atsakovės pirmininkas ieškovui parašė trumpąją SMS žinutę, kurioje, be kita ko, buvo nurodyta „Rūsyje prie Jūsų sandėliuko yra maišas šiukšlių, prašau jas likviduoti“. 2021-05-10 ieškovas pirmininkui taip pat SMS žinute nurodė, kad „Šiukšlės prie sandėliuko yra ne mano. Kas jas sudėjo, tas jas tegul ir išsineša. Aš esu įgalus savo šiukšles išsinešti. Prašau manęs nekaltinti“.
25. 2022-04-11 pranešimu „Dėl garbę ir orumą žeminančios bei tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo“ ieškovas E. P. pareikalavo bendrijos pirmininko kuo skubiau, bet ne vėliau kaip sekančią dieną po šio reikalavimo išsiuntimo el. paštu dienos, tose pačiose vietose, kuriose buvo pakabinta ataskaita, pakabinti ataskaitoje nurodytos, tikrovės neatitinkančios, informacijos paneigimus.
26. 2022-05-06 ieškovas pateikė skundą Valstybinei duomenų inspekcijai dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo, kuriame nurodė, kad visiems namo gyventojams matomose vietose, pakabinta „Bendrijos pirmininko B. S. J. ataskaita už 2021 metus”, o ataskaitoje, be kita ko, buvo nurodyta, kad „Gaila, kad prieš metus nusipirkęs 1/2 buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojas E. P. nepatenkintas, nors (duomenys neskelbtini) buto bendrasavininkė I. A. pretenzijų nereiškia“. Skundu ieškovas prašė įpareigoti pirmininką nutraukti neteisėtą pareiškėjų (E. P. ir I. A.) asmens duomenų tvarkymą; paskirti pirmininkui administracinę baudą už sąmoningą pareiškėjų asmens duomenų apsaugos pažeidimą.
27. 2022-06-02 ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tikrovės neatitinkančios, asmens garbę ir orumą žeminančios, informacijos paneigimo ir turtinės žalos atlyginimo.
28. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2022-09-06 sprendimu pareiškėjų (E. P. ir I. A.) skundą pripažino pagrįstu, nutarė pareikšti bendrijai papeikimą dėl netinkamo asmens duomenų tvarkymo, nurodė Bendrijai apriboti prieigą prie Veiklos ataskaitoje tvarkomų pareiškėjų asmens duomenų, išskyrus jų saugojimą.
29. 2023-03-02 sprendimu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai ieškinį dėl tikrovės neatitinkančios, asmens garbę ir orumą žeminančios, informacijos paneigimo ir turtinės žalos atlyginimo, atmetė. 2023-09-11 Šiaulių apygardos teismas sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
30. Pirmosios instancijos teismas iš naujo išnagrinėjęs bylą priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir neįvertino faktinių bylos aplinkybių bei nepagrįstai pripažino, kad byloje nebuvo įrodytos visos sąlygos, būtinos asmens garbės ir orumui ginti.
31. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Minėtas aplinkybes patvirtina tiek byloje pateikti įrodymai (Bendrijos pirmininko B. S. J. ataskaita už 2021 metus, šalių susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimas), tiek pačių šalių paaiškinimai, todėl apeliacinės instancijos teismas priimdamas sprendimą jomis vadovaujasi ir plačiau dėl jų nebepasisako.
Dėl paskleistos informacijos vertinimo kaip neatitinkančios tikrovės ir žeminančios ieškovo garbę ir orumą
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020 34 punktą).
33. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
34. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina.
35. Nagrinėjamu atveju, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad duomenys apie ieškovą buvo paskleisti minimaliu mastu, todėl ieškovo teisės tuo aspektu nebuvo pažeistos. Taip pat, kad atsakovė byloje neįrodė, kad jos paskleista informacija apie apeliantą buvo nuomonė, o ne žinia, bei, kad paskleista informacija buvo tiesa.
36. Remdamasi kasacinio teismo praktika bei byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.
37. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 31 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023).
38. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, nepateikė tarpusavyje prieštaraujančių išvadų teigdamas, kad duomenys paskleisti ir tuo pačiu nelaikydamas jų paskleistų tokiu būdu, kad egzistuotų ieškovo teisių pažeidimas. Iš skundžiamo sprendimo turinio motyvų matyti, kad teismas pagrįstai nustatė ir įvertino faktinę aplinkybę, kad ginčo ataskaita buvo pakabinta viešai prieinamoje vietoje - daugiabučio namo laiptinių skelbimo lentose, todėl duomenys laikytini paskleisti. Tačiau dėl pašalinių asmenų skaičiaus, kurie galėjo susipažinti su ataskaitoje nurodytais duomenimis, teismas papildomai nurodė, kad tokia galimybė atsižvelgiant į tai, kad ginčo ataskaita buvo paskelbta Covid -19 pandemijos metu, daugiabučio namo laiptinės yra rakinamos, buvo minimali. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie teismo argumentai neturėjo įtakos sprendžiant dėl ieškovo teisių pažeidimo, kadangi minėtais teiginiais pirmosios instancijos teismas nepasisakė, nei kad duomenys buvo nepaskleisti, nei, kad tokiu pažeidimu apelianto teisės buvo nepažeistos. Teismas, nesant pateiktų kitų įrodymų, tiesiog įvertino koks asmenų ratas su ginčijama ataskaita galėjo susipažinti. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo konkrečiu atveju neturi teisinės reikšmės kiek asmenų susipažino su atsakovės paskleista informacija, kadangi, kaip minėta, sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečiu duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Bylos duomenys patvirtina, kad tokią aplinkybę pirmosios instancijos teismas nustatė, o įvertinus, tai, kad ataskaita buvo pakabinta viešai prieinamoje vietoje, teisėjų kolegija neturi pagrindo su šia išvada nesutikti. Tačiau, pabrėžtina, kad nenustačius CK 2.24 str. nurodytų faktų viseto, vien šios aplinkybės nustatymas nesudaro pagrindo konstatuoti apelianto garbės ir orumo pažeidimo.
39. Dėl paskleistų duomenų kvalifikavimo nuomone ar žinia, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016). Tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.
40. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo teksto kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-781/2024).
41. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šio pobūdžio bylose, atsakovo paskleisti duomenys apie ieškovą yra tikrovės neatitinkantys, kol atsakovas neįrodė priešingai, nes remiantis kasacinio teismo praktika, būtent jam tenka įrodyti, kad jo paskleisti duomenys ar nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. e3K-3-109-684/2021).
42. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad ataskaitoje buvo paskelbta žinia, o ne atsakovės nuomonė apie ieškovo tariamą netinkamą elgesį neleistinoje vietoje laikant atliekas. Šį argumentą iš esmės grindžia aplinkybe, kad lingvistinis ataskaitos vertinimas sąlygoja išvadą, kad ataskaitos rengėjas konstatavo faktą, kad apeliantas anksčiau kaupė daiktus neleistinoje vietoje, o toks kaupimas lėmė, jog ieškovas nesilaikė teisinio reglamentavimo. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas ataskaitoje pateiktus duomenis vertino atskirai, jų tarpusavyje nesusiejant, todėl nepagrįstai pripažino, kad apie ieškovą buvo paskelbta ne žinia, o nuomonė.
43. Teisėjų kolegija įvertinusi ir išanalizavusi ginčijamo pranešimo turinį, neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais. Kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės pirmininkas, trijose daugiabučio namo laiptinėse, daugiabučio namo gyventojams matomose vietose, laikotarpiu nuo 2022-03-13 pakabino „Bendrijos pirmininko B. S. J. ataskaitą už 2021 metus“. Šioje ataskaitoje, be kita ko, buvo nurodyta, kad: „Rūsyje, prie (duomenys neskelbtini) sandėliuko kraunami įvairūs daiktai (šiuo metu stiklas). Už rūsio praėjimuose daiktų laikymą bendrasavininkas E. P. 2021 m. buvo įspėtas. Tikiuosi, kad sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai laikysis DNSB įstatymo ir rūsio praėjimuose nebekaups įvairių daiktų“. Teisėjų kolegija spręsdama dėl paskleistos informacijos pobūdžio atsižvelgia į visą pranešimo kontekstą ir nagrinėjamu atveju vertina, kad ginčijamame trijų sakinių pranešime atsakovė nurodė nustatytas faktines aplinkybes dėl daiktų laikymo neleistinoje vietoje ir šių aplinkybių subjektyvų vertinimą, t.y. iš esmės atsakovė išdėstė nuomonę apie tam tikrų aplinkybių egzistavimą. Atsakovė nurodė, kad „Rūsyje, prie (duomenys neskelbtini) sandėliuko kraunami įvairūs daiktai (šiuo metu stiklas)“, šią faktinę aplinkybę patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos, taip pat šių aplinkybių neneigė ir pats ieškovas, iš esmės ginčydamas ne patį daiktų prie sandėliuko palikimo faktą, bet aplinkybę, kad minėti daiktai priklausė ne ieškovui. Šioje vietoje teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad atsakovė įvardindama faktinę situaciją dėl daiktų buvimo vietos, nenurodė, kad šie daiktai nuosavybės teise priklauso būtent ieškovui. Antra, aplinkybę, kad „už rūsio praėjimuose daiktų laikymą bendrasavininkas E. P. 2021 m. buvo įspėtas“, taip pat patvirtina bylos duomenys, t.y. 2021-05-10 šalių tarpusavio susirašinėjimas trumposiomis SMS žinutėmis, vienoje iš kurių atsakovės pirmininkas, be kita ko, nurodė „Rūsyje prie Jūsų sandėliuko yra maišas šiukšlių prašau jas likviduoti.“ Tai, kad apeliantas nesutiko su bendrijos pirmininko prašymu „lividuoti“ prie jam priklausančio sandėliuko esantį maišą šiukšlių neprisiimdamas dėl to atsakomybės, bei ieškovo pozicija visos bylos nagrinėjimo metu neigiant bendrijos pirmininko reikalavimų pagrįstumą, tačiau tuo pačiu nededant jokių pastangų, siekiant nustatyti kas prie jam priklausančio turto palieka atliekas, rodo principinį ieškovo požiūrį į tarp šalių susidariusią ir nuo 2021 metų besitęsiančią konfliktinę situaciją bei tarpusavio nebendradarbiavimą siekiant išspręsti bendro naudojimo objektų priežiūros ir naudojimo klausimą. Trečias ginčijamas atsakovės teiginys, kad „Tikiuosi, kad sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai laikysis DNSB įstatymo ir rūsio praėjimuose nebekaups įvairių daiktų“ teisėjų kolegijos vertinimu yra atsakovės pirmininko nuomonė, grįsta prieš tai nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Priešingai nei teigia apeliantas, atsakovė nenurodė, kad ieškovas pažeidė DNSB ar kitų įstatymų nuostatas. Trečiojo sakinio konstrukcija bei viso pranešimo kontekstas suteikia pagrindo išvadai, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė išreiškė lūkestį, viltį, kad sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai nebekaups šiukšlių, kurių buvimo faktas buvo neginčijamai nustatytas.
44. Apibendrinant, teisėjų kolegija vertina, kad ieškovo ginčijami duomenys nelaikytini žinia, kadangi atsakovė nurodydama, jog tikisi, kad sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai nebepaliks šiukšlių, išdėstė savo subjektyvią nuomonę, pagrįstą tam tikromis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Minėtais duomenimis nebuvo konstatuota ar tvirtinama, kad būtent apeliantas padarė tam tikrą teisės pažeidimą, kad už pažeidimą jam buvo taikytos kokios nors sankcijos, kad apeliantas tyčia palieka šiukšles ir pan. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, neleidžia daryti išvados, kad ataskaitoje pateikta žinia, o ne subjektyvus tam tikrų duomenų vertinimas, suvokimas ir jo perteikimas.
45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog asmens reiškiama nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, būti reiškiama sąžiningai bei etiškai, ja neturi būti siekiama įžeisti, pažeisti dalykinę reputaciją, nuslėpti ir iškraipyti faktus ir duomenis. Tais atvejais, kai paskleidžiama nurodytų kriterijų neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kadangi nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2024).
46. Kaip minėta, nors atsakomybė už paskleistą nepagrįstą nuomonę taikoma ne CK 2.24 straipsnio pagrindu, įrodinėjimo našta bylose dėl nuomonės paskleidimo paskirstoma taip pat, kaip ir bylose dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žinios paskleidimo, t. y. taikoma nuomonės nepagrįstumo prezumpcija ir atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kita.
47. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą).
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, byloje buvo pateikta pakankami įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės išdėstyta nuomonė dėl daiktų kaupimo buvo paremta objektyviu faktiniu pagrindu (daiktai buvo laikomi prie apeliantui priklausančio sandėliuko) ir šį faktinį pagrindą atsakovė įrodė, ieškovas šių duomenų leistinais įrodymais nepaneigė. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės, atsižvelgiant į jos teisinį statusą, nurodyta informacija buvo nurodyta turint pozityvų tikslą – tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės ataskaitoje nurodyta informacija buvo pateikta etiškai, taisyklinga lietuvių kalba, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų, nesiekiant ieškovo pažeminti ir įžeisti, nurodyta informacija nebuvo išgalvota. Faktas, jog byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog būtent ieškovas paliko šiukšles prie jam priklausančio sandėliuko rūsyje, bei, kad išdėstyta atsakovės nuomonė dėl ieškovo atsakomybės už paliktus neleistinoje vietoje daiktus, nebuvo paremta neginčijamais įrodymais, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė darydama prielaidą, kad sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai palieka daiktus prie jiems priklausančio sandėliuko, suvokė pateikianti tikrovės neatitinkančius, išgalvotus faktus bei siekė tyčia paskleisti ieškovą žeminančią informaciją. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad priešingai nei teigia apeliantas, konkrečiu atveju nustačius, kad apie ieškovą buvo paskleista nuomonė, o ne žinia, nuomonės vertinimui netaikytini tiesos ir tikslumo kriterijai. Ir nors apeliantas teigia, kad atsakovės paskleistų duomenų tikrumą galima patikrinti objektyviais duomenimis, todėl atsakovės komentaras turi būti laikytinas žinia/faktu, tačiau tokių teiginių ieškovas nepagrindė.
49. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė paskelbdama informaciją būtų sąmoningai siekusi sumenkinti ieškovo garbę ir orumą ar pažeminti jį kitų asmenų akivaizdoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia išvada darytina įvertinus pranešimo turinį sistemiškai, o ne atskirai pavienius žodžius. Konkrečiu atveju nei pirmosios instancijos teismas, nei teisėjų kolegija nenustatė, kad atsakovės nurodytoje informacijoje iš esmės būtų pateikta išgalvotų, melagingų faktų, priešingai, kaip konstatuota aukščiau, atsakovė rėmėsi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, savaip jas interpretuodama, ir tam tikri pavieniai apelianto nurodyti žodžiai (pvz. „nebekaups“), nesuteikia pagrindo priešingai išvadai. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertinęs ir nustatęs faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikęs kasacinio teismo praktiką, pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė garbės ir orumo gynimui būtinų sąlygų viseto. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovės paskleista nuomonė nebuvo išgalvota, skirta pažeminti ieškovo garbę ir orumą, jį įžeisti ar įskaudinti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės ataskaitoje paskelbti teiginiai, kuriuos ieškovas prašė pripažinti kaip neatitinkančius tikrovės ir žeminančius jo garbę ir orumą, negali būti laikomas žinia, taip pat tokia informacija negalėjo pakenkti ieškovo reputacijai, pažeminti jo garbės ir orumo (tokių aplinkybių ieškovas byloje neįrodė), todėl šį ieškinio reikalavimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė.
Dėl turtinių nuostolių atlyginimo
50. Apeliantas nurodo, kad ieškiniu reiškė reikalavimą dėl dvejopų nuostolių atlyginimo: 1) 121 Eur dydžio nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė rengiant atsakovę atstovaujančiam valdymo organui – pirmininkui – reikalavimą dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo; ir 2) 211,75 Eur dydžio nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė pasitelkus kvalifikuotų teisininkų pagalbą siekiant apginti pažeistas teises dėl asmens duomenų apsaugos pažeidimo, dėl ko ieškovas buvo priverstas kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dėl jo atžvilgiu įvykdytų neteisėtų veiksmų nutraukimo ir padėties atstatymo į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės atmesti ieškovo reikalavimo dėl nuostolių, patirtų ginant asmens duomenų apsaugą, atlyginimo vien tuo pagrindu, kad byloje asmens duomenų apsaugos klausimas spręstas nebuvo ar, kad nebuvo konstatuotas garbės ir orumo pažeidimas. Taip pat apeliantas įrodinėja, kad teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą ir dėl 121 Eur turtinės žalos, susijusios su jo garbės ir orumo pažeidimu, atlyginimo.
51. Teisėjų kolegija įvertinus bylos duomenis, sprendžia, kad apelianto teiginiai dėl 121,00 Eur turtinės žalos nepriteisimo yra nepagrįsti, kadangi neteisėti atsakovės veiksmai dėl apelianto garbės ir orumo pažeidimo nebuvo nustatyti, todėl pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė pagrįstai. Tačiau teisėjų kolegija turi pagrindo iš dalies sutikti, kad pirmosios instancijos teismas 211,75 Eur išlaidų priteisimo klausimą išsprendė neteisingai.
52. Pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal šio straipsnio 4 dalį, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.
53. Civilinėje teisėje galioja visiško žalos atlyginimo principas. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CPK 6.251 straipsnio 1 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 92 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2024).
54. Iš bylos duomenų matyti, kad 2022-05-06 ieškovas pateikė skundą Valstybinei duomenų inspekcijai dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo, kuriame nurodė, kad visiems namo gyventojams matomose vietose, pakabinta „Bendrijos pirmininko B. S. J. ataskaita už 2021 metus”, o ataskaitoje, be kita ko, buvo nurodyta, kad „Gaila, kad prieš metus nusipirkęs 1/2 buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojas E. P. nepatenkintas, nors (duomenys neskelbtini) buto bendrasavininkė I. A. pretenzijų nereiškia“. Skundu ieškovas prašė įpareigoti pirmininką nutraukti neteisėtą pareiškėjų (E. P. ir I. A.) asmens duomenų tvarkymą; paskirti pirmininkui administracinę baudą už sąmoningą pareiškėjų asmens duomenų apsaugos pažeidimą. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2022-09-06 sprendimu pareiškėjų (E. P. ir I. A.) skundą pripažino pagrįstu, nutarė pareikšti bendrijai papeikimą dėl netinkamo asmens duomenų tvarkymo, nurodė Bendrijai apriboti prieigą prie Veiklos ataskaitoje tvarkomų pareiškėjų asmens duomenų, išskyrus jų saugojimą. Inspekcija įvertinus skundo nagrinėjimo metu surinktą informaciją, pateiktą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, nusprendė, kad pareiškėjų asmens duomenų (apie jų turimas nuosavybės teises bei nuosavybės teisių pasidalijimą) įrašymas į Veiklos ataskaitą ir šios ataskaitos paskelbimas skelbimų lentose, neatitiko BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte nustatytos teisėtumo sąlygos, todėl skunde nurodytais veiksmais Bendrija pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nustatytus teisėtumo ir duomenų kiekio mažinimo principus. Nustatytos faktinės aplinkybės, priešingai nei atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovė, patvirtina, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija apelianto skundą dėl atsakovės veiksmų, nurodant pareiškėjų asmens duomenis (apie jų turimas nuosavybės teises bei nuosavybės teisių pasidalijimą), tenkino. Byloje pateikta 2022-05-12 PVM sąskaitą – faktūra Nr. CEE2022051209 bei 2022-05-12 mokėjimo nurodymas Nr. 6 patvirtina išlaidų, už skundo dėl asmens duomenų apsaugos pažeidimo parengimą, sumokėjimo faktą.
55. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo nurodytos išlaidos (suma, ieškovo sumokėta advokatui už skundo Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai parengimą) nepatenka į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su nagrinėjama civiline byla, kategoriją, nes yra nesusijusios su pažeistų teisių gynimu teismine tvarka, tačiau buvo ieškovo patirtos ginant savo teises nuo atsakovės padaryto pažeidimo netinkamai tvarkant asmens duomenis. Remiantis tuo, teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovo nurodytos išlaidos 211,75 Eur sumoje atitinka CK 6.249 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. vertintinos kaip išlaidos, kurių ieškovas nebūtų turėjęs, jei jo teisės atsakovės neteisėtais veiksmais nebūtų buvusios pažeistos. Teisėjų kolegijos vertinimu, konkrečiu atveju yra nustatytos visos sąlygos taikyti atsakovės civilinę atsakomybę (CK 6.245 – 6.249 str.), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį ieškinio reikalavimą atmetė kaip neįrodytą. Įvertinus nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ir 211,75 Eur išlaidos už skundo Valstybinei duomenų inspekcijai parengimą, kaip turtinės žalos atlyginimas, priteistinos ieškovui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo trečiajam asmeniui
56. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame sprendime buvo neišspręstas 2023-03-09 papildomo sprendimo teisėtumo, kurio nepagrįstumą sąlygojančios aplinkybės buvo išdėstytos 2023-03-28 ieškovo skunde dėl papildomo sprendimo, klausimas.
57. Iš bylos duomenų matyti, kad 2023-03-02 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-106-291/2023, atmetė ieškovo E. P. ieškinį bei patikslintą ieškinį. 2023-03-09 teismas priėmė papildomą sprendimą, kuriuo tenkino trečiojo asmens B. S. J. prašymą ir nusprendė papildyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2023-03-02 priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-106-291/2023 ir priteisti iš ieškovo E. P. trečiajam asmeniui B. S. J. 847,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. 2023-03-29 ieškovas pateikė skundą dėl 2023-03-09 priimto papildomo sprendimo prašydamas jį panaikinti. 2023-04-03 ieškovas taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl 2023-03-02 sprendimo. 2023-09-11 nutartimi Šiaulių apygardos teismas panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-03-02 sprendimą ir 2023-03-09 papildomą sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, grąžino ieškovui už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį (civilinė byla Nr. e2A-336-883/2023).
58. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad trečiasis asmuo, veikęs atsakovo pusėje, patyrė 1397,55 Eur (847 Eur – už atsiliepimo parengimą, 314,60 Eur – už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 235,95 Eur – už atsiliepimo dėl papildomo sprendimo parengimą) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl trečiajam asmeniui iš ieškovo priteisiamos 1397,55 Eur bylinėjimosi išlaidos.
59. Teisėjų kolegija įvertinus nurodytas aplinkybes, atmeta apelianto argumentus, kad 2023-03-09 teismo sprendimo teisėtumo klausimas nebuvo išspręstas, kaip nepagrįstus, prieštaraujančius bylos medžiagai. Atkreiptinas dėmesys, kad minėto sprendimo teisėtumo klausimas buvo išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2023-09-11 nutartimi, kuria šis sprendimas buvo panaikintas. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl trečiojo asmens prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė kokiais kriterijais remdamasis šį trečiojo asmens prašymą tenkina. Apelianto nuoroda, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas turi nagrinėti 2023-03-28 ieškovo skunde dėl papildomo sprendimo nurodytus argumentus, yra teisiškai nepagrįsta, kadangi CPK 306 str. aiškiai numato kas turi sudaryti apeliacinio skundo turinį. T.y. apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į išnagrinėtos bylos rezultatą, tinkamai įvertino trečiojo asmens B. S. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuojančias įstatymo nuostatas, o apeliantas nepateikė motyvuotų argumentų, paneigiančių šias išvadas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme paskirstymo
60. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl garbės ir orumo gynimo, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl 211,75 Eur turtinės žalos priteisimo, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, teismo sprendimas keistinas nurodant, kad iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 211,75 Eur turtinės žalos atlyginimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
61. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
62. Ieškovas E. P. pirmosios instancijos teisme patyrė 2952,87 Eur teisinės pagalbos išlaidų (1807,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro 113,00 Eur išlaidos žyminiam mokesčiui ir 1694,00 Eur išlaidos už ieškinio parengimą ir pateikimą, komunikavimą su teismu; 661,87 Eur išlaidos apeliacinės instancijos teisme – už apeliacinio skundo ir skundo dėl papildomo sprendimo parengimą, 113,00 Eur žyminio mokesčio, kuris ieškovui buvo grąžintas Šiaulių apygardos teismo 2023-09-11 nutartimi; bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme patirto išlaidos sudaro 484,00 Eur (pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje)).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje rengtų procesinių dokumentų kiekį, į tai, kad prašoma priteisti suma iš esmės neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 nustatytų dydžių, yra pagrįstos apmokėjimą įrodančiais dokumentais, sprendžia, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra pagrįstos ir įvertinus tai, kad ieškovo ieškinio reikalavimų patenkinta 16 proc. (buvo pareikšti trys reikalavimai, tenkinta 50 proc. turtinio reikalavimo), iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 473 Eur (2952,87 x 0,16) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
63. Atsakovė Daugiabučio namo Trakų g. 24 savininkų bendrija patyrė 1179,75 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 943,80 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 235,95 Eur už atsiliepimo į skundą dėl papildomo sprendimo parengimą bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į bylos sudėtingumą, į tai, kad atsakovės prašoma priteisti suma iš esmės neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad ieškovo reikalavimai tenkinti 16 proc. sprendžia, kad atsakovės naudai iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos sudaro 991 Eur (1179,75 Eur x 0,84).
64. Paskaičiavus šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidas pagal procentinę reikalavimų patenkinimo dalį ir įskaičius mokėtinas bylinėjimosi išlaidų sumas, ieškovo atsakovei mokėtina suma sudaro 518,00 Eur.
65. Trečiasis asmuo atsakovės pusėje B. S. J. patyrė 1397,55 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 847,00 Eur už atsiliepimo parengimą, 314,60 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 235,95 Eur už atsiliepimo į skundą dėl papildomo sprendimo parengimą). Teisėjų kolegija atsižvelgusi į pateiktus įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, į CPK 47 str. 2 d. nuostatą, reglamentuojančią trečiojo asmens teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, į tai, kad trečiojo asmens prašoma priteisti suma iš esmės neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad ieškovo reikalavimai tenkinti 16 proc. sprendžia, kad trečiojo asmens naudai iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1174 Eur (1397,55 Eur x 0,84).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
66. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (16 proc.), o atmesta 84 proc. reikalavimų, todėl iš atsakovės Daugiabučio namo Trakų g. 24 savininkų bendrijos ieškovui E. P. priteistina 16 proc. ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atmetus apeliacinį skundą 84 proc., šia dalimi atlygintinos atsakovės patirtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą.
67. Ieškovas E. P. pateikė prašymą atlyginti 1341,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 131,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 1210,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovas prašyme nurodė, kad 2024-02-28 PVM sąskaitos - faktūros Nr. CEE 2024/02/102 nėra apmokėjęs. Tačiau Lietuvos Respublikos teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad proceso šaliai turi būti priteisiamos ir tos bylinėjimosi išlaidos, kurios iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos dar nėra apmokėtos, tačiau šalis į bylą pateikia paslaugų jai suteikimo faktą pagrindžiančius įrodymus bei įrodymus, kad tokių paslaugų proceso šaliai suteikimas sąlygoja išlaidas. Taip pat pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia įrodymus apie būsimas bylinėjimosi išlaidas (pvz. advokato išrašytas sąskaitas), papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo gali būti priimtas ir vėliau, įskaitant jau po pagrindinio sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovas paaiškino, kad dokumentai, patvirtinantys sąskaitos apmokėjimą teismui bus pateikti nedelsiant po jos apmokėjimo.
68. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017). Dėl apelianto cituojamos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, teisėjų kolegija pažymi, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 str.).
69. Remiantis nurodytais argumentais, teisėjų kolegija netenkina ieškovo prašymo dėl 1210,00 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą priteisimo, kadangi ieškovas neįrodė, jog tokios išlaidos buvo realiai patirtos. Iš dalies tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, jam iš atsakovės priteistas 21,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (131 Eur x 0,16).
70. Atsakovė apeliacinėje instancijoje patyrė 1209,52 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Įvertinus tai, kad ieškovo apeliacinio skundo reikalavimai tenkinti 16 proc., patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundo parengimą neviršija Rekomendacijų 8.11 p. nustatytų dydžių, atsakovei iš ieškovo priteistina 1040,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (1209,52 Eur x 0,86).
71. Sudengus priešpriešinius reikalavimus, iš ieškovo atsakovei priteisti 1019,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą.
Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Daugiabučio namo Trakų g. 24 savininkų bendrijos, kodas 145840889, ieškovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 211,75 Eur (du šimtus vienuolika eurų 75 ct) turtinės žalos, už skundo Valstybinei duomenų inspekcijai parengimą, atlyginimą.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės Daugiabučio namo Trakų g. 24 savininkų bendrijos, kodas 145840889, naudai 518,00 Eur (penkis šimtus aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, bei 1019,00 Eur (vieną tūkstantį devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Iš viso 1537,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui B. S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1174,00 Eur (vieną tūkstantį šimtą septyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Rasa Bartašienė
Aleksandras Rusakas
Irena Stasiūnienė