(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,

sekretoriaujant Ernestai Perednienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Rokui Kaireliui

atsakovui L. M.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Skubi paslauga“ ieškinį atsakovui L. M. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

        Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovas įsigijo iš UAB „Skubi paslauga“ prekes (statybines medžiagas, kavos aparatą Phillips 3200 ir plovimo antgalį Multi Power Jet) pagal 2019-10-14 PVM sąskaitą – faktūrą SP 19 Nr. 75 – 829,98 Eur. Nors minėta sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2019-10-15, atsakovas savo prievolę įvykdė tik iš dalies, sumokėdamas 230 Eur ir likdamas skolingas 599,98 Eur. Kaip matyti iš mokėjimo pavedimo ir prieštaravimų, atsakovas yra atsiskaitęs tik už statybines medžiagas. Nors prieštaravimuose atsakovas neginčija prekės (kavos aparato Phillips 3200) gavimo fakto tik nurodo už ją su Ieškovu atsiskaitęs grynaisiais pinigais, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų (kasos pajamų orderio ar pan.) nepateikia. Priešingai, būtent ieškovas 2019-09-16 nupirko iš UAB Topo grupė kavos aparatą Phillips 3200 ir su mokėjimo atidėjimu iki 2019-10-15 perpardavė Atsakovui. Lygiai taip pat, prieštaravimuose pripažįstama, kad atsakovas, atlikinėdamas fasado plovimo darbus, naudojo plovimo antgalį Multi power Jet. Be to, kaip matyti iš pridedamos Atsakovo žinutės, būtent jis atsiųsdamas Ieškovui plovimo antgalio Multi Power Jet nuotrauką iš prekybos centro, nurodė kokį antgalį pageidauja įsigyti. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 599,98 Eur skolą, procesines metines palūkas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad už medžiagas su ieškovu atsiskaitė, o plovimo antgalio nepirko, jo neturi, jį tik trumpai naudojo su ponu Klicu bendrais reikalais. Pažymi, kad jam kelia abejones dėl prekės mokėjimo atidėjimo, nors įsigijimo dieną jam jokia sąskaita faktūra nebuvo pateikta. Pažymi, kad jokių įrodymų dėl prekės įsigijimo ieškovas nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu atsakovas nesutiko su ieškiniu iš esmės atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais.

Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš ieškovo atstovo, atsakovo paaiškinimų bei bylos medžiagos matyti, kad 2019-10-14 atsakovui išrašyta išankstinė sąskaita faktūra dėl Karcher plovimo antgalio, kavos virimo aparato ir statybinių medžiagų įsigijimo bendrai 829,98 Eur sumai (su PVM). 2019-09-16 Topo Grupė pardavė ieškovui minėtą kavos aparatą su pratęsta garantija. 2019-09-26 UAB Kesko Senukai Lithuania ieškovui išrašė sąskaitą faktūrą už antgalį.  Atsakovas ieškovui sumokėjo 230 Eur už įsigytas statybines medžiagas.

Byloje kilo ginčas dėl sutarties tinkamo vykdymo. Ieškovo teigimu atsakovas už įsigytas ir jam perduotas prekes neatsiskaitė. Atsakovo teigimu, jis už šias prekes sumokėjo grynaisiais pinigais, taip pat kituose parodymuose teigia, jog prekių nepirko.

CK 6.59 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis).

Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). 

Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo skolą, teigdamas, kad šis pilnai nesumokėjo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. AB Ageratec, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.). Atsakovas teigia, kad už dalį prekių atsiskaitė grynaisiais pinigais ir tam prideda fizinio asmens ranka rašytą liudijimą. Vis dėlto, teismo nuomone, toks įrodymas negali būti laikomas patikimu, nes neaiškios sąsajos su atsakovu (iš rašto matyti, kad asmuo pažįstamas).

Teismų praktikoje kritiškai vertinami šalių paaiškinimai dėl tam tikrų veiksmų atlikimų žodžiu, jeigu teigiančioji šalis negali savo parodymų pagrįsti ir įrodyti.

Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti.

Pažymėtina, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Atsakovo paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su jo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013). 

Teismo nuomone, ieškovas, teikdamas tarpininkavimo paslaugas, t.y. asmens pageidavimu įsigydamas prekes ir jas perparduodamas asmeniui su galimybe už prekes atsiskaityti vėliau (nei su pirminiu pardavėju), tikrai neturėtų jokio motyvo įsigyti neperparduodamų prekių. Pažymėtina, kad pats atsakovas, gavęs sąskaitą faktūrą už neva neegzistavusias prekes (kurių neįsigijo), jokių pretenzijų nereiškė (teismui pateikiamas elektroninio susirašinėjimo ištraukos, nurodant teismui susirašinėjimo datas). Kita vertus, atsakovo parodymai yra nenuoseklūs, atsiliepime nurodoma, kad prekių neįsigijo ir neketino įsigyti, vėliau teikia įrodymus, kad už prekes neva atsiskaityta grynaisiais pinigais (liudytojo paaiškinimus, kurie teismo vertinti kritiškai). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu grindė įrodymais ir nuosekliais paaiškinimais savo reikalavimą, o atsakovo paaiškinimai prieštarauja vieni kitiems, laiko, kad labiau tikėtina, jog atsakovas prekes įsigijo ir už jas neatsiskaitė, kaip nurodyta ieškinyje.

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.38 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). CK 6.200 straipsnio 3 dalis nustato, jog sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Reikalavimas tarpusavyje atsiradusias prievoles, taip pat ir iš sutarties kylančias teises realizuoti kuo ekonomiškiau reiškia, jog šalys neturi teisės atlikti veiksmų, kuriais, neesant sutartinio pagrindo, būtų didinami kitos šalies įsipareigojimai pirmajai šaliai. Kadangi konstatuota, kad atsakovas su ieškovu neatsiskaitė, todėl iš aukščiau išdėstyto darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl 599,98 Eur skolos priteisimo iš atsakovo įrodytas, ir yra tenkintinas visiškai.

Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, tai yra jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tokios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsniu, iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (pagrindinę skolą) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.         Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai. Ieškovas sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį mokestį, kuris priteistinas iš atsakovo. Ieškovas neprašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovo ieškinį patenkinus visiškai pastarosios iš atsakovo nepriteisiamos. 

CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Iš atsakovo priteistinos teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu: 12,13 Eur sumai (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais, CPK 92 straipsnis). 

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

        Ieškovo UAB „Skubi paslauga“, juridinio asmens kodas 304466087, ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 599,98 Eur (penki šimtai devyniasdešimt devyni eurai 98 centai) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 599,98 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15  Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.

        Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 12,13 Eur (dvylika eurų 13 centai) pašto išlaidų. Išaiškinti, kad nurodytas išlaidas atsakovas turi sumokėti į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

        Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                         Gintaras Seikalis