Pranešėjas Olegas Šibkovas                                                        Baudžiamosios bylos Nr. 1A-663-498-2014

Teisėja Danutė Giačaitė                                                         Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00500-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Viktoro Preikšo ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui, asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicininės priemonės E. K. gynėjui advokatui Linui Mažonui, asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicininės priemonės E. K. motinai Z. V. K., nukentėjusiajai Z. V. ir jos atstovui advokatui Arvydui Verpečinskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės E. K. motinos Z. V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties, kuria nutarta E. K., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

E. K., nepakaltinamumo būsenoje pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d., t.y., 2013 m. balandžio 11 d., apie 2 valandą,  savo namuose, esančiuose adresu – (duomenys neskelbtini), Kaune, pradaręs buto duris, Z. V., kuri atėjo išgirdusi pagalbos šauksmą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu tyčia sudavė ne mažiau 4 smūgių į galvos sritį, tuo padarydamas pil. Z. V. galvos sumušimą su muštinėmis žaizdomis galvoje, poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, kairio skruosto srityje, su dešinės pusės momenkaulio-smilkinkaulio lūžimu, kairio alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžimą, kairio riešakaulio-laivelio lūžimą, tai yra sunkiai sutrikdė jai sveikatą.

Asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės E. K. motina Z. V. K. (toliau – apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-03-14 nutartį ir priimti naują sprendimą: nutraukti bylą ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės E. K. atžvilgiu, nes neįrodyta, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra nei vieno įrodymo dėl V. K. tariamai padaryto baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 135 str. 1 dalyje, be to nėra ir jokio pagrindo E. K. priverstinai gydyti, nes nėra nustatyta jo pavojingumo visuomenei ar sau aplinkybių.

Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji Z. V. tvirtino, kad tą naktį šnekėjo su apeliantę, tačiau apeliantės kaip liudytojos niekas byloje neapklausė. Apeliantė skunde pareiškia, jos sūnus E. K. nukentėjusiosios kaimynės nežalojo, jokių veiksmų jos atžvilgiu neatliko, jokio nusikaltimo ar nusižengimo numatyto LR BK 135 str. 1 d. neatliko. Taip pat nurodo, kad niekam nebuvo įdomu ir jos sūnaus tikroji pozicija. Apeliantė teigia, kad tokiu būdu kaimynai siekia atsikratyti jos ir jos sūnaus, nes jiems nepriimtinas jų gyvenimo būdas. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad byla remiasi vien tik nukentėjusiosios fantazijomis ir kaimynų, kurie nieko nematė parodymais. Kad sūnus tuo momentu sirgo, apeliantė neatmeta tos galimybės, tačiau teigia, kad jis neagresyvus, nekelia jokios grėsmės sau ir aplinkiniams ir tokių išvadų byloje taip pat nėra. Jeigu reikalingas gydymas, apie tai nuspręs apeliantė ir jų šeimos gydytojas, nes gydyti galima ir Kaune ir tam nereikalinga jokia prievarta. Policijos nukentėjusioji ir kaimynai nekvietė, niekas tinkamai įvykio netyrė, apeliantės ir jos sūnaus neapklausė, todėl nutartis priimta netinkamai vertinant byloje surinktus įrodymus.

Atsikirtime į Z. V. K. apeliacinį skundą nukentėjusioji Z. V. nurodo, kad su apeliantės skundu nesutinka ir prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį galioti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje asmens, kuriam pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė motina ir gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą atmesti.

Z. V. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d. pažymėta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tas faktines aplinkybes, dėl kurių yra paduotas apeliacinis skundas.

Sprendžiant priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą ir nustatant reikšmingas bylai aplinkybes, tai yra ar buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, ar ne, ar ją padarė būtent asmuo, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones,  vadovaujamasi BPK 20 str. įtvirtintomis  įrodymų vertinimo taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Apeliaciniame skunde Z. V. K. teigia, kad ji nebuvo apklausta apie įvykio aplinkybes, bei, kad niekas neišklausė jos sūnaus versijos. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. gegužės 3 d. ji buvo apklausta kaip liudytoja ir apklausos metu patvirtino parodė, kad 2013-04-10 vėlai vakare jos sūnus E. K. pradėjo daužyti per radiatorių. Z. V. 2013-04-11 apie 2 valandą atėjo pas juos ir Z. V. K. atidarė duris. Tuomet pasirodė E. K. su kažkokiu gelžgaliu. Jis užsimojęs trenkė nukentėjusiajai – nežino kur ir kiek kartų. Z. V. K. parodė, kad viskas vyko labai greitai ir ji nespėjo nieko pamatyti, ir kai jos sūnus nubėgo į savo kambarį, ji greitai uždarė buto duris. Kur buvo nukentėjusioji ir kas jai atsitiko ji nematė. Tos pačios dienos ryte ji išvalė kraują, kuris buvo laiptinėje šalia jos buto durų. Z. V. K. taip pat teigė, kad vėliau sūnaus paklausus kodėl jis taip padarė, jis paaiškino, kad nieko neprisimena apie įvykį. Pirmosios instancijos teismas teisminio nagrinėjimo metu tiek šaukimais, tiek priimdamas atvesdinimo nutartis siekė iškviesti Z. V. K. į teismo posėdį apklausai, bet tiek pareigūnai vykdę atvesdinimo nutartis, tiek nukentėjusioji paaiškino, kad Z. V. K. niekam durų neatidaro, į skambučius neatsiliepia. Apeliacinės instancijos teisme pačios Z. V. K. ir jos sūnaus gynėjo pageidavimu ji buvo apklausta, tačiau apeliacinės instancijos teisme prisiekusi sakyti tik tiesą byloje ir įspėta apie baudžiamąją atsakomybę kilsiančią duodant melagingus parodymus, ji parodė visiškai priešingas aplinkybes, nei ikiteisminio tyrimo metu. Z. V. K. paaiškino, kad jos sūnus įvykio dieną jokių kaulų niekam nesulaužė. Tą naktį jos namuose sprogo radiatorius, todėl ji sėmė vandenį. 2013-04-11 nukentėjusioji įsibrovė pas ją į namus ir pradėjo koliotis. Pabuvus kelias minutes nukentėjusioji išėjo, o ji su sūnum uždarė duris. Niekas nukentėjusios nemušė ir jos sūnus nieko rankose neturėjo. Apeliacinės instancijos teisme duoti Z. V. K. parodymai vertintini kaip neteisingi, nes šie parodymai neatitinka nuoseklių nukentėjusiosios parodymų, bei kitų byloje apklaustų liudytojų parodymų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Z. V. K. parodo, kad 2013-04-11 ryte valė kraujo balą šalia savo buto durų, kas patvirtina, kad nukentėjusioji Z. V. buvo sužalota būtent prie Korsakų buto. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Z. V. K. parodymai, duoti apeliacinės instancijos teisme, yra šališki ir melagingi, duoti siekiant padėti sūnui išvengti atsakomybės.

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-371/2013 matyti, kad E. K. apklausiamas atliekant ekspertizę jis į klausimus neatsakinėjo ir paaiškino, kad apie nusikalstamą veiką nieko neatsimena ir ekspertizę atlikusiems asmenims nieko nepasakojo. Ekspertizės akte konstatuota, kad E. K. negali duoti parodymus ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Dėl šių aplinkybių E. K. pagrįstai nebuvo apklausiamas nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Ekspertas Sigitas Simanauskas teismo posėdyje paaiškino, kad E. K. išlieka haliucinacijos, kliedesiai, praktiškai patvirtino jau tuo metu diagnozę, kad jam mąstymo sutrikimai, vystosi defektai. 2013 m. spalio 22 – lapkričio 4 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu nustatyta, kad E. K. nusikalstamos veikos metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis Lietuvos Respublikos BK 17 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 straipsnio 1 dalyje E. K. padarė būdamas nepakaltinamumo būsenoje.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad nukentėjusiosios parodymai yra fantazijos ir kad tokiu būdu siekiama susidoroti su ja ir jos sūnumi. Nukentėjusiosios parodymai viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo vienodi ir nuoseklūs. Nukentėjusioji paaiškino, kad įvykis buvo 2013 m. balandžio 11-osios naktį, kažkas pradėjo daužytis kaimynų bute, todėl nulėkė pas juos. Paskambino skambučiu į duris, norėjo kaimynę pasikviesti pas save, nes ši dažnai vaikšto sumušta, su mėlynėm. Kai kaimynė atidarė duris,  ji pasakė  „V., einam pas mane“. Tuo pačiu metu pamatė atlekiantį E., su kažkokiu vėzdu, kuriuo plojo jai per galvą ir po to neprisimena, galimai nugriuvo. Kaip sudavė per ranką, neprisimena, gulėjo be sąmonės laiptinėje. Laiptinėje buvo kraujo. Nežinia kiek laiko laiptinės aikštelėje išgulėjusi, atsikėlė ir grįžo namo. Ryte paskambino sesei ir vėliau išsikvietė greitąją ir ją išvežė ją į klinikas. Nukentėjusiosios parodymus dalyje dėl triukšmo iš kaimynų Korsakų buto ir kraujo šalia Korsakų buto patvirtina liudytojai S. B., K. V.. Liudytojai A. V., S. B., N. L. ir K. V. patvirtino, kad žino, kad Z. V. sumušė E. K.. Netikėti šių liudytojų parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Duomenų, kad nukentėjusioji ir minėti liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar duotų šališkus parodymus byloje nenustatyta. Nukentėjusiosios parodymus dėl padarytų sužalojimų patvirtina 2013-04-23 specialisto išvada Nr. G1040/13(02), kurioje nurodyta, kad Z. V. konstatuotas galvos sumušimas su muštinėmis žaizdomis galvoje, poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, kairio skruosto srityje, dešinės pusės momenkaulio-smilkinkaulio lūžimas, kairio alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžimas, kairio riešakaulio-laivelio lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Galvos sumušimas su atviru skeveldriniu įspaustiniu dešinės pusės momenkaulio-smilkinkaulio lūžimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2013-04-11.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visumą, teisingai E. K. taikė baudžiamąjį įstatymą pagal BK 135 str. 1 d. ir paskyrė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje. Teismas nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti Z. V. K. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 5 d. 1 p.

n u t a r ė :

Asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės E. K. motinos Z. V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                      Olegas Šibkovas

Teisėjai:                                                                                                  Viktoras Preikšas

                                                                                                                Kęstutis Dargužis