Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-08-26][nuasmeninta nutartis byloje][2S-2196-577-2021].docx
Bylos nr.: 2S-2196-577/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
MB Sekmė 304050555 Ieškovas
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Atskirieji skundai
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai
kitos bylos, susijusios su deliktine atsakomybe

?

Civilinė byla Nr. 2S-2196-577/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15123-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.3.2.4

 (S)

 

img1  

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Sekmė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Sekmė“ ieškinį atsakovams M. P. ir E. V. dėl administravimo išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

1.       ieškovė MB „Sekmė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų M. P. ir E. V. 2 940 Eur administravimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą trūkumams pašalinti – detalizuoti 1 441,10 Eur sumą, skirtą ieškovo atlyginimui už bankroto bylos administravimą; detalizuoti 1 498,90 Eur kitų administravimo išlaidų sumą, pateikti įrodymus patvirtinančius, kad šios išlaidos buvo patirtos bei nurodyti iš kokių lėšų buvo padengta 1 498,90 Eur suma, skirta BUAB „Girobaltas“ bankroto proceso administravimui; pateikti ieškinio ir visų jo priedų patvirtintus vertimus į latvių kalbą bei pateikti tokį skaičių ieškinio ir jo priedų, kiek yra byloje dalyvaujančių asmenų (išskyrus ieškovą).

 

                        II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 29 d. nutartimi ieškovo MB „Sekmė“ ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui. Teismas nurodė, kad 2021 m. birželio 8 d. nutartis ieškovui įteikta tinkamai 2021 m. birželio 16 d., tačiau ieškovas teismo nustatytu terminu visų ieškinio trūkumų nepašalino, t. y. nepateikė visų ieškinio priedų patvirtintų vertimų į latvių kalbą: „Administravimo išlaidų iššifravimas vykdant UAB „Girobaltas“ bankroto bylą, 9 kasos kvitų patvirtinančių išlaidas kurui, UAB „Tele2“ PVM sąskaitos faktūros Nr. 17114526714, Prekių-paslaugų prikimo kvito Nr. 28, AB „Lietuvos paštas“ PVM sąskaitų faktūrų Nr.: LAA201700053700, LAA201700053795, LAA201700053797, LAA201700070619, LAA201700074809, LAA20170007777, LAA201700081689, LAA201700094951, LAA201700233492, LAA201700185446, LAA201700165811, LAA201700130177, LAA201700118577, VĮ „Registrų centras“ PVM sąskaitų faktūrų Nr.: 6210617, 5888803, 16024037-1, 4919852, 13846673-1, UAB „Montativa“ PVM sąskaitos faktūros Nr. 1845, UAB „Batrema“ PVM sąskaitos faktūros Nr. (numeris neįskaitomas), UAB „Eripo“ PVM sąskaitos faktūros Nr. ŠEB0001570, UAB „Ecoprintas“ Nr. ECO022965, Pinigų priėmimo kvito Nr. 892345, Pinigų priėmimo kvito Nr. 839965, Pinigų priėmimo kvito Nr. 813233, patvirtintų vertimų į latvių kalbą.

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

4.       Ieškovė MB „Sekmė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartį ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.  

4.2. Ieškovė, būdama BUAB „Girobaltas“ bankroto administratore, pareiškė ieškinį atsakovams įrodinėdama, jog šie pažeidė pareigą laiku kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, todėl jiems atsirado piniginės prievolės ieškovės naudai įstatymo pagrindu. Materialieji teisiniai santykiai, iš kurių ieškovė kildina reikalavimą atsakovams, yra aiškūs, civilinės bylos nagrinėjimo ribos yra aiškios, todėl jokių realių kliūčių atsakovams tinkamai atsiliepti į ieškovės ieškinį, kuris buvo išverstas į latvių kalbą, nėra.

4.3. Ieškovės pareikštas reikalavimas apima ir jos, kaip bankroto administratorės, atlyginimą už darbą BUAB „Girobaltas“ bankroto byloje, o šioje reikalavimo dalyje ieškovė pateikė ne tik ieškinį, bet ir priedus, išverstus į latvių kalbą. Teismui nebuvo esminių kliūčių priimti šią reikalavimo dalį, jį išnagrinėti bei priimti sprendimą.

4.4. Teismas nutartyje išvardijo dokumentus, kurie neišversti į latvių kalbą (ir kurie nesusiję su ieškovės, kaip bankroto administratoriaus, atlyginimu, tai yra su dalimi ieškovės pareikšto reikalavimo) ir tai laikė kliūtimi ieškinio eigai. Apeliantės įsitikinimu, toks teismo nusprendimas yra nepagrįstas bei prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio.

4.5. Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartyje išvardintų dokumentų, išverstų į latvių kalbą, nepateikimas galėtų būti vertinamas tik kaip priežastis šiais dokumentais nesiremti priimant teismo sprendimą bei laikant ieškovės ieškinį neįrodytu tam tikroje dalyje, bet ne pagrįstu bei teisėtu pagrindu laikyti ieškinį nepaduotu.

4.6. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad būtų neaiškus ieškovės reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, todėl nepagrįstai nedavė jam eigos, o laikė nepaduotu bei grąžino ieškovei.

4.7. Tais atvejais, kai šalis veda bylą per atstovą, su byla susiję dokumentai įteikiami tik tos šalies atstovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 118 straipsnio 1 dalis). Užsienyje esanti šalis turi pareigą paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai (CPK 805 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai šalis, nemokanti valstybinės kalbos, veda bylą per atstovą (advokatą), kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, ir teismui raštu aiškiai nenurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti pati, vadovaujantis CPK 118 straipsnio 1 dalimi advokatui siųstini procesiniai dokumentai neprivalo būti išversti į šaliai suprantamą kalbą, taip pat neturi būti išversti advokatui išduodami teismo procesinių dokumentų nuorašai. Tokiu būdu atsakovai gavę ieškovės ieškinį jų gimtąja latvių kalba turėtų paskirti atstovą byloje, kuris, tikėtina, būtų Lietuvos Respublikos pilietis, ir tie dokumentai, kurie nėra išversti į latvių kalbą, bylos eigoje galėtų būti pripažinti įrodymais, kuriais remiantis teismas nuspręstų, ar  ieškovė įrodė kitą reikalavimo dalį.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

5.       Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

6.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinį nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis), ir specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis).

8.       Reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką ir (ar) pagrindą, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tuo atveju, jei ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir ieškovas per nutartyje nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-516/2017).

9.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą trūkumams (įskaitant reikalavimą pateikti ieškinio ir visų jo priedų patvirtintus vertimus į latvių kalbą, pateikti tokį skaičių ieškinio ir jo priedų, kiek yra byloje dalyvaujančių asmenų (išskyrus ieškovą)) pašalinti, o skundžiama 2021 m. birželio 29 d. nutartimi, konstatavęs, kad ieškovė visų ieškinio trūkumų nepašalino (nepateikė visų ieškinio priedų patvirtintų vertimų į latvių kalbą), ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą. 

10.       Apeliantė pabrėžia, trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

11.       Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių teismų praktikoje esančių išaiškinimų taikymo, visų pirma, pažymi, jog ieškovė neskundė nutarties, kuria buvo nustatytas terminas ieškovei pašalinti ieškinio trūkumus, įskaitant reikalavimą pateikti ieškinio priedų vertimus į latvių kalbą. Atskirajame skunde apeliantė nekvestionuoja teismo nustatytos aplinkybės, kad skundžiamoje nutartyje išvardintų dokumentų vertimai į bylą nepateikti, taip pat nenurodo, kad šie dokumentai parengti kalba, kurią supranta atsakovai.

12.       Kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje CPK 113 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikiami šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK nustatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymo nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.

13.       Atskirajame skunde išdėstyti samprotavimai, kad dalies ieškinio priedų vertimų nepateikimas nelaikytinas trūkumu, kuris trukdo tolesnę proceso eigą, nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nutarties, kuria ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei, negrindė argumentais dėl įrodymų pakankamumo, nenurodė, jog ieškovės reikalavimai nėra aiškūs, todėl atskirojo skundo argumentai bei apeliantės nurodoma kasacinio teismo praktika (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018, kt.) šioje situacijoje nėra aktualūs. Teismas reikalavo pateikti vertimus tų priedų, kuriuos ieškovė pateikė į bylą; prašymų jais nesiremti, nelaikyti įrodymais, juos grąžinti ar pan., ieškovė nereiškė. Apeliantė nepagrindė teiginio, kad nutartyje išvardintų dokumentų vertimų nepateikimas galėtų būti vertinamas kaip priežastis šiais dokumentais nesiremti priimant teismo sprendimą. Kaip minėta, joks prašymas grąžinti dokumentus ar pan., nepateiktas, o teismo reikalavimas pateikti teikiamų dokumentų vertimus susijęs su atsakovės procesinių teisių užtikrinimu.

14.       Nors atskirajame skunde cituojamos CPK nuostatos, susijusios su įteikimu atstovui (CPK 118 straipsnio 1 dalis) bei šalies pareiga paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai (CPK 805 straipsnio 1 dalis), jos, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą netaikytinos; šioje proceso stadijoje nėra žinoma apie atsakovės atstovą (advokatą) ar paskirtą įgaliotą asmenį Lietuvoje, todėl pradiniai procesiniai dokumentai turi būti siunčiami atsakovams ieškinyje nurodytu jų gyvenamosios vietos adresu, esančiu Latvijoje.

15.       Apeliantės argumentai dėl galimybės priimti dalį ieškinio taip pat atmestini, kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad ieškovė pareiškė vieną reikalavimą, prašydama priteisti solidariai iš dviejų atsakovų 2 940 Eur sumą.

16.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

Teisėja Jadvyga Mardosevič


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 805 str. Įgalioto asmens paskyrimas
  • CPK 118 str. Įteikimas atstovui
  • CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
  • CPK 135 str. Ieškinio turinys
  • CPK 111 str. Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų forma ir turinys
  • CPK 2 str. Civilinio proceso tikslai
  • e2-1082-516/2017
  • CPK 113 str. Pateikiamų procesinių dokumentų skaičius ir kalba
  • 3K-3-380/2008
  • e2-1367-943/2018
  • CPK 336 str. Atskirojo skundo nagrinėjimas