Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-22-493-2015].docx
Bylos nr.: 1A-22-493/2015
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Kauno skyrius 188677437 civilinis ieškovas baudž. byloje
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Sukčiavimas (BK 182 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai (BK XXXII skyrius)
Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų klastojimu (BK XLIII skyrius)
Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Specialioji dalis
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Sukčiavimas (BK 182 str.)
Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai (BK XXXII skyrius)
Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų klastojimu (BK XLIII skyrius)
Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 95-98 str.)
Procesiniai dokumentai
Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
Procesinės prievartos priemonės
Kardomosios priemonės
Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
Kitos procesinės prievartos priemonės
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.)
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Išteisinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties apskundimas (BPK 311-319 str.)
Teisė apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka (BPK 312 str.)
Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Pranešėjas Arūnas Paštuolis                                                        Baudžiamosios bylos Nr. 1A-22-493/2015

Teisėja Birutė Drozdienė                                                        Teisminio proceso Nr. 1-65-2-00040-2009-9

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

(S)

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. kovo 5 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei, išteisintiesiems K. J. ir K. J., išteisintųjų gynėjui advokatui Daliui Mecelicai, specialistams Genei Anusevičienei ir Kęstučiui Dabravolskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, K. J. išteisinta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, jiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys dėl 206478,24 Lt (59800,23 Eur) paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

 

n u s t a t ė :

 

K. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas išankstine vieninga tyčia bendrininkų grupėje kartu su sutuoktine K. J., žinodamas, kad K. J. yra nėščia ir gali gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, laikotarpiu nuo 2006-02-23 iki 2008-10-16, būdamas K. J. ūkininko ūkio, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), savininku, siekdamas apgaule K. J. naudai įgyti didesnes nei priklauso motinystės pašalpas iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), žinodamas, kad K. J. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos bus apskaičiuotos pagal jos draudžiamąsias 2006 metų 1 bei 2 ketvirčio pajamas, 2006-02-23 fiktyviai įdarbino savo sutuoktinę K. J. savo ūkyje juristės pareigose bei nustatė 5000 litų darbo užmokestį, 2006-03-01 įsakymu Nr. 06/03-4 darbo sutartį pakeitė (papildė) ir nustatė 7400 litų darbo užmokestį, 2006-04-01 įsakymu 06/04-05 pakeitė (papildė) darbo sutartį ir nustatė 4000 litų darbo užmokestį, 2006-04-03 užpildė ir pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 1-ą ketvirtį Nr. 02, kuriame jis melagingai nurodė, kad 2006 metų 1 ketvirtį K. J. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma buvo 8452,63 Lt, nors realiai K. J., su kuria sudaryta fiktyvi darbo sutartis Nr. 01, pranešime nurodytą ketvirtį atlyginimo nemokėjo, 2006-07-04 užpildė ir pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 2-ą ketvirtį Nr. 05, kuriame jis melagingai nurodė, kad 2006 metų 2 ketvirtį K. J. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma buvo 12000 Lt, nors realiai K. J., su kuria sudaryta fiktyvi darbo sutartis Nr. 01, pranešime nurodytą ketvirtį atlyginimo nemokėjo;

po to K. J., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą, pasinaudodama K. J. pateiktais VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, melagingais duomenimis apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 1 ir 2 ketvirčius, 2006-08-17 VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, pateikė prašymą skirti motinystės pašalpą, nurodydama pinigus pervesti į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą AB „SEB Vilniaus bankas“, kuriuo remiantis VSDFV Kauno skyrius 2006-08-18 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2006-08-11 K. J. paskyrė 11997,04 Lt ir, atskaičius mokesčius, į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2006-08-21 pervedė 9090,44 Lt motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas laikotarpiu nuo 2006-08-11 iki 2006-12-14;

po to, K. J., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą, pasinaudodama K. J. pateiktais VSDFV Kauno skyriui melagingais duomenimis apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 1 ir 2 ketvirčius, 2006-12-06 VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą už vaiką, gimusį 2006-10-16, iki vaikui sueis vieneri metai, nurodydama pinigus pervesti į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą AB „SEB Vilniaus bankas“, kuriuo remiantis VSDFV Kauno skyrius 2006-08-18 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2006-12-15 iki 2007-10-16 K. J. paskyrė 34907,03 Lt ir, atskaičius mokesčius, į jos asmeninę sąskaitą pervedė 26393,25 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą;

po to K. J., įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (Valstybės žinios, 2007 m., Nr. 132-5346) redakcijai, pagal kurią motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimas pailgintas ir mokamas iki vaikui sueis dveji metai, vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą, pasinaudodama K. J. pateiktais VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, melagingais duomenimis apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 1 ir 2 ketvirčius, 2008-01-22 VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą už vaiką, gimusį 2006-10-16, iki vaikui sueis dveji metai, nurodydama pinigus pervesti į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą AB „SEB Vilniaus bankas“, kuriuo remiantis VSDFV Kauno skyrius 2008-01-23 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-10-16 K. J. paskyrė 26554,95 Lt ir, atskaičius mokesčius, į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 20802,27 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą, tokiu būdu jis apgaule K. J. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - VSDF biudžetui priklausančius 56285,96 Lt ir tuo VSDFV biudžetui padarė 56285,96 Lt turtinę žalą, t. y. K. J. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., padarymu.

Be to, K. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas išankstine vieninga tyčia bendrininkų grupėje kartu su sutuoktine K. J., žinodamas, kad K. J. yra nėščia ir gali gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, laikotarpiu nuo 2006-02-23 iki 2008-10-16, būdamas K. J. ūkininko ūkio, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), savininku, siekdamas apgaule K. J. naudai įgyti didesnes nei priklauso motinystės pašalpas iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), žinodamas, kad K. J. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos bus apskaičiuotos pagal jos draudžiamąsias 2008 metų 2 bei 3 ketvirčio pajamas, K. J. parašius prašymą ir K. J. 2006-02-23 darbo sutartimi Nr. 01 ją fiktyviai įdarbinus K. J. ūkio, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), juristės pareigose, jis, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, 2008-05-30 įsakymu Nr. 08/05-2 K. J. fiktyviai nustatė ir 2006-02-23 jos darbo sutartį Nr. 01 papildė įrašu 2008 m. birželio mėnesį nustatyti K. J. darbo užmokestį - 15790 Lt, o sekančių mėnesių - 15000 Lt, 2008-06-30 užpildė ir 2008-07-03 pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. 01, kuriame jis melagingai nurodė, kad 2008 metų 2 ketvirtį K. J. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma buvo 15000 Lt, nors realiai K. J., su kuria sudaryta fiktyvi darbo sutartis Nr. 01, pranešime nurodytą ketvirtį atlyginimo nemokėjo, 2008-10-02 užpildė ir 2008-10-03 pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. 02, kuriame jis melagingai nurodė, kad 2008 metų 3 ketvirtį K. J. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma buvo 15000 Lt, nors realiai K. J., su kuria sudaryta fiktyvi darbo sutartis Nr. 01, pranešime nurodytą ketvirtį atlyginimo nemokėjo;

po to, K. J., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą, pasinaudodama K. J. pateiktais VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, melagingais duomenimis apie apdraustuosius už 2008 metų 2 ir 3 ketvirčius, 2008-10-06 VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, pateikė prašymą Nr. 8.29-3764 skirti motinystės pašalpą, nurodydama pinigus pervesti į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą AB „SEB Vilniaus bankas“, kuriuo remiantis VSDFV Kauno skyrius 2008-10-07 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2008-10-06 K. J. paskyrė 27495,80 Lt ir, atskaičius mokesčius, 2008-10-10 bei 2009-01-14 į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 21466,71 Lt motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas laikotarpiu nuo 2008-10-06 iki 2009-02-08;

po to, K. J., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą, pasinaudodama K. J. pateiktais VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, melagingais duomenimis apie apdraustuosius už 2008 metų 2 ir 3 ketvirčius, 2009-01-08 VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą už vaiką, gimusį 2008-11-21, iki vaikui sueis dveji metai, nurodydama pinigus pervesti į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą AB „SEB Vilniaus bankas“, kuriuo remiantis VSDFV Kauno skyrius 2009-01-13 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2009-02-09 iki 2010-11-21 K. J. paskyrė 105523,22 Lt ir, atskaičius mokesčius, iki 2010-12-15 į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 84285,31 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą, o Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Chraminos 2010-06-01 nutarimu ir Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi laikinai apribojus K. J. nuosavybės teises į gaunamą motinystės (tėvystės) pašalpą už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį, nuo 2010-05-01 mokant motinystės (tėvystės) pašalpą, apskaičiuotą pagal vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (1488 Lt) trečdalį, nepriskaičiavo 23665,78 Lt ir neišmokėjo 18695,96 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos, tokiu būdu jis apgaule K. J. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - VSDF biudžetui priklausančius 105752,02 Lt bei pasikėsino įgyti 18695,96 Lt, ir tuo VSDFV biudžetui padarė 105752,02 Lt ir pasikėsino padaryti 18695,96 Lt turtinę žalą, t. y. K. J. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., padarymu.

Be to, K. J. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas išankstine vieninga tyčia bendrininkų grupėje kartu su sutuoktine K. J., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, laikotarpiu nuo 2008-05-30 iki 2008-10-16 būdamas K. J. ūkininko ūkio, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), savininku, siekdamas apgaule K. J. naudai įgyti didesnes nei priklauso motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, 2006-02-23 su K. J. fiktyviai sudarė darbo sutartį Nr. 01, kurioje nurodė nuo 2006-02-23 K. J. kas mėnesį mokėti 5000 Lt darbo užmokestį, ją patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu ir K. J. ūkininko ūkio antspaudu, 2006-03-01 įsakymu Nr. 06/03 K. J. fiktyviai nustatė ir 2006-02-23 K. J. darbo sutartį Nr. 01 papildė įrašu nuo 2006-03-01 kas mėnesį mokėti jai 7400 Lt darbo užmokestį, 2006-03-01 įsakymą Nr. 06/03 patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu, 2006-02-23 K. J. darbo sutartį Nr. 01 patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu ir K. J. ūkininko ūkio antspaudu, 2006-04-01 įsakymu Nr. 06/04 K. J. fiktyviai nustatė ir 2006-02-23 K. J. darbo sutartį Nr. 01 papildė įrašu nuo 2006-04-01 kas mėnesį mokėti jai 4000 Lt darbo užmokestį, 2006-04-01 įsakymą Nr. 06/04 patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu, 2006-02-23 K. J. darbo sutartį Nr. 01 patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu ir K. J. ūkininko ūkio antspaudu, 2006-04-03 užpildė ir patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 1-ą ketvirtį Nr. 02, kuriame jis melagingai nurodė, kad 2006 metų 1 ketvirtį K. J. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma buvo 8452,63 Lt, nors realiai K. J., su kuria sudaryta fiktyvi darbo sutartis Nr. 01, pranešime nurodytą ketvirtį atlyginimo nemokėjo, bei 2006-04-03 jį pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, 2006-07-04 užpildė ir patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 2-ą ketvirtį Nr. 05, kuriame jis melagingai nurodė, kad 2006 metų 2 ketvirtį K. J. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma buvo 12000 Lt, nors realiai K. J., su kuria sudaryta fiktyvi darbo sutartis Nr. 01, pranešime nurodytą ketvirtį atlyginimo nemokėjo, bei 2006-07-04 jį pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, taip įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie K. J. darbą ūkininko K. J. ūkyje ir jos darbo užmokestį, suklastojo tikrus dokumentus: K. J. 2006-02-23 darbo sutartį Nr. 01, 2006-03-01 įsakymą Nr. 06/03, 2006-04-01 įsakymą Nr. 06/04, suklastojo ir pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, 2006-04-03 pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 1-ą ketvirtį Nr. 02 ir 2006-07-04 pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 2-ą ketvirtį Nr. 05, dėl ko VSDF biudžetui padarė didelės 56285,96 Lt turtinės žalos, t. y. K. J. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., padarymu.

Be to, K. J. buvo kaltinamas dar ir tuo, kad jis, veikdamas išankstine vieninga tyčia bendrininkų grupėje kartu su sutuoktine K. J., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, laikotarpiu nuo 2008-05-30 iki 2008-10-16 būdamas K. J. ūkininko ūkio, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), savininku, siekdamas apgaule K. J. naudai įgyti didesnes nei priklauso motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas iš VSDF, K. J. parašius prašymą ir K. J. 2006-02-23 darbo sutartimi Nr. 01 ją fiktyviai įdarbinus K. J. ūkio, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), juristės pareigose, jis, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, 2008-05-30 įsakymu Nr. 08/05-2 K. J. fiktyviai nustatė ir 2006-02-23 jos darbo sutartį Nr. 01 papildė įrašu 2008 m. birželio mėnesį nustatyti K. J. darbo užmokestį – 15790 Lt, o sekančių mėnesių 15000 Lt, 2008-05-30 įsakymą Nr. 08/05-2 patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu, 2006-02-23 K. J. darbo sutartį Nr. 01 patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu ir K. J. ūkininko ūkio antspaudu, 2008-06-30 užpildė ir patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu, pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. 01, kuriame jis melagingai nurodė, kad 2008 metų 2 ketvirtį K. J. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma buvo 15000 Lt, nors realiai K. J., su kuria sudaryta fiktyvi darbo sutartis Nr. 01, pranešime nurodytą ketvirtį atlyginimo nemokėjo, bei 2008-07-03 jį pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, 2008-10-02 užpildė ir patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu, pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. 02, kuriame jis melagingai nurodė, kad 2008 metų 3 ketvirtį K. J. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma buvo 15000 Lt, nors realiai K. J., su kuria sudaryta fiktyvi darbo sutartis Nr. 01, pranešime nurodytą ketvirtį atlyginimo nemokėjo, bei 2008-10-03 jį pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, taip įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie K. J. darbą ūkininko K. J. ūkyje ir jos darbo užmokestį, suklastojo tikrus dokumentus: K. J. 2006-02-23 darbo sutartį Nr. 01, 2008-05-30 įsakymą Nr. 08/05-2, suklastojo ir pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, 2008-06-30 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. 01 ir 2008-10-02 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. 02, dėl ko VSDF biudžetui padarė didelę 105752,02 Lt ir pasikėsino padaryti 18695,96 Lt turtinę žalą. t. y. K. J. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., padarymu.

Be to, K. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2009-03-16, būdamas K. J. ūkininko ūkio, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), savininku ir kasininku, ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 ir 2 d. būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apgaulingai, turėdamas tikslą padidinti deklaruojamas iš ūkininko ūkio gaunamas pajamas, 2006-06-08 kvitu Nr. 293348, kuriuo ūkio kasoje užpajamavo 5010 Lt už turguje parduotas salotas, 2006-09-18 kvitu Nr. 293349, kuriuo ūkio kasoje užpajamavo 35000 Lt už turguje parduotą produkciją, 2006-10-20 kvitu Nr. 293350, kuriuo ūkio kasoje užpajamavo 40000 Lt už turguje paduotą produkciją, 2006-11-15 kvitu Nr. 293352, kuriuo ūkio kasoje užpajamavo 10000 Lt už turguje parduotą produkciją, 2007-09-28 kasos pajamų orderiu Nr. 0001, kuriuo ūkio kasoje užpajamavo 44000 Lt už turguje parduotą produkciją, 2007-10-31 kasos pajamų orderiu Nr. 0002, kuriuo ūkio kasoje užpajamavo 39500 Lt už turguje parduotą produkciją, 2008-09-30 kasos pajamų orderiu Nr. 0003, kuriuo ūkio kasoje užpajamavo 44187 Lt už turguje parduotą produkciją, 2008-10-31 kasos pajamų orderiu Nr. 0004, kuriuo ūkio kasoje užpajamavo 50535 Lt už turguje parduotą produkciją, įformino faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, kadangi pagal balansus ir apyvartos balansus ūkininko ūkyje užauginta produkcija neįforminta dokumentais, žemės ūkio technikos neturėjo, paslaugos, susijusios su žemės ūkio darbais, registruose neapskaitytos, sėklos ir trąšos, reikalingos produkcijos užauginimui, nepirktos ir registruose neapskaitytos, Kauno rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui nepateikė žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijų, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. XI-574 4 str. „Reikalavimai apskaitos informacijai“ 6 str. 2 d. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 3 d. „Ūkio subjektai, tvarkydami apskaitą daro dvejybinį įrašą“, bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005-05-11 įsakymu Nr. 3D-266 patvirtintų rekomendacijų „Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema“ 2 skyriaus „Ūkinių operacijų dokumentavimas“ 11 d. „Parduodami savo užaugintą produkciją turguje, ūkininkai gali sudaryti Produkcijos pardavimo rinkoje žiniaraštį (1 priedas) arba kitą laisvos formos dokumentą. Esant didelėms pardavimo apimtims, vieną žiniaraščio lapą reikėtų skirti vienai produkcijos rūšiai, pvz., pienui. Tuomet ūkininkas turės sukaupęs duomenis ne tik apie turguje per mėnesį parduotus kiekius, bet ir apie gautas pajamas pagal produkcijos rūšis. Jei pardavimo apimtys nedidelės ir ūkininkas nepageidauja sukaupti informacijos apie parduotą kiekį ir pajamas pagal produkcijos rūšis, jis gali viename žiniaraštyje registruoti visą per mėnesį parduotą produkciją. Žiniaraštis skirtas mėnesiui, tačiau įrašai jame turi būti atliekami tą dieną, kai produkcija buvo parduota“, taip apgaulingai tvarkė K. J. ūkininko ūkio apskaitą, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti ūkininko K. J. ūkio veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2009-03-01, t. y. K. J. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d., padarymu.

K. J. buvo kaltinama tuo, kad ji, veikdama išankstine vieninga tyčia bendrininkų grupėje kartu su sutuoktiniu K. J., žinodama, kad yra nėščia, ir gali gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą, siekdama apgaule savo naudai įgyti didesnes nei priklauso motinystės pašalpas iš VSDF biudžeto, žinodama, kad jai motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos bus apskaičiuotos pagal jos draudžiamąsias 2006 metų 1 ir 2 ketvirčio pajamas, būdama K. J. ūkininko ūkio, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), partnere, 2006-02-23 parašė prašymą ir pasirašė darbo sutartį Nr. 01, kuria K. J. buvo fiktyviai įdarbinta K. J. ūkio juristės pareigose ir jai nustatytas 5000 litų darbo užmokestis, 2006-03-01 ūkininko K. J. įsakymu Nr. 06/03-4 darbo sutartis buvo pakeista (papildyta) ir nustatytas 7400 litų darbo užmokestis, 2006-04-01 įsakymu 06/04-05 darbo sutartis buvo pakeista (papildyta) ir nustatytas 4000 litų darbo užmokestis, kuris faktiškai nebuvo mokamas;

po to ji, K. J. pateikus VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, 2006-04-03 pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 1-ą ketvirtį Nr. 02, kuriame jis melagingai nurodė, kad 2006 metų 1 ketvirtį K. J. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma buvo 8452,63 Lt, ir 2006-07-04 pateikus pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 2-ą ketvirtį Nr. 05, kuriame jis melagingai nurodė, kad 2006 metų 2 ketvirtį K. J. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma buvo 12000 Lt, nors realiai K. J., su kuria buvo sudaryta fiktyvi darbo sutartis Nr. 01, pranešimuose nurodytais ketvirčiais atlyginimo nemokėjo, 2006-08-17 VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, pateikė prašymą skirti motinystės pašalpą, nurodydama pinigus pervesti į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą AB „SEB Vilniaus bankas“, kuriuo remiantis VSDFV Kauno skyrius 2006-08-18 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2006-08-11 K. J. paskyrė 11997,04 Lt ir, atskaičius mokesčius, į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2006-08-21 pervedė 9090,44 Lt motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas laikotarpiu nuo 2006-08-11 iki 2006-12-14;

po to, ji, pasinaudodama K. J. pateiktais VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, melagingais duomenimis apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 1 ir 2 ketvirčius, 2006-12-06 VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą už vaiką, gimusį 2006-10-16, iki vaikui sueis vieneri metai, nurodydama pinigus pervesti į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą AB „SEB Vilniaus bankas“, kuriuo remiantis VSDFV Kauno skyrius 2006-08-18 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2006-12-15 iki 2007-10-16 K. J. paskyrė 34907,03 Lt ir, atskaičius mokesčius, į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 26393,25 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą;

po to ji, įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (Valstybės žinios, 2007 m. Nr. 132-5346) redakcijai, pagal kurią motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimas pailgintas ir mokamas iki vaikui sueis dveji metai, pasinaudodama K. J. pateiktais VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, melagingais duomenimis apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 1 ir 2 ketvirčius, 2008-01-22 VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, už vaiką, gimusį 2006-10-16, iki vaikui sueis dveji metai, nurodydama pinigus pervesti į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą AB „SEB Vilniaus bankas“, kuriuo remiantis VSDFV Kauno skyrius 2008-01-23 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-10-16 K. J. paskyrė 26554,95 Lt ir, atskaičius mokesčius, į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 20802,27 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą, tokiu būdu ji apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – VSDF biudžetui priklausančius 56285,96 Lt ir tuo VSDFV biudžetui padarė 56285,96 Lt turtinę žalą, t. y. K. J. buvo kaltinama nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., padarymu.

Be to, K. J. buvo kaltinama dar ir tuo, kad, veikdama išankstine vieninga tyčia bendrininkų grupėje kartu su sutuoktiniu K. J., žinodama, kad yra nėščia ir gali gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą, siekdama apgaule savo naudai įgyti didesnes nei priklauso motinystės pašalpas iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), žinodama, kad jai motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos bus apskaičiuotos pagal jos draudžiamąsias 2008 metų 2 bei 3 ketvirčio pajamas, K. J. 2006-02-23 darbo sutartimi Nr. 01 ją fiktyviai įdarbinus K. J. ūkio, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), juristės pareigose, 2008-05-30 įsakymu Nr. 08/05-2 fiktyviai nustačius 2008 m. birželio mėnesį jos darbo užmokestį – 15790 Lt, o sekančiais mėnesiais – 15000 Lt, jos 2006-02-23 darbo sutartyje Nr. 01 įrašius apie tai pakeitimą (papildymą), bei VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, 2008-07-03 pateikus 2008-06-30 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. 01, kuriame K. J. melagingai nurodė, kad 2008 metų 2 ketvirtį K. J. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma buvo 15000 Lt, 2008-10-03 pateikus 2008-10-02 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. 02, kuriame K. J. melagingai nurodė, kad 2008 metų 3 ketvirtį K. J. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma buvo 15000 Lt, nors realiai K. J., su kuria sudaryta fiktyvi darbo sutartis Nr 01, pranešimuose nurodytais ketvirčiais atlyginimo nemokėjo, ji, pasinaudodama šiais K. J. pateiktais melagingais duomenimis, 2008-10-06 VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, pateikė prašymą Nr. 8.29-3764 skirti motinystės pašalpą, nurodydama pinigus pervesti į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą AB „SEB Vilniaus bankas“, kuriuo remiantis VSDFV Kauno skyrius 2008-10-07 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2008-10-06 K. J. paskyrė 27495,80 Lt ir, atskaičius mokesčius, 2008-10-10 bei 2009-01-14 į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 21466,71 Lt motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas laikotarpiu nuo 2008-10-06 iki 2009-02-08;

po to, ji, pasinaudodama K. J. pateiktais VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, melagingais duomenimis apie apdraustuosius už 2008 metų 2 ir 3 ketvirtį, 2009-01-08 VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą už vaiką, gimusį 2008-11-21, iki vaikui sueis dveji metai, nurodydama pinigus pervesti į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą AB „SEB Vilniaus bankas“, kuriuo remiantis VSDFV Kauno skyrius 2009-01-13 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2009-02-09 iki 2010-11-21 K. J. paskyrė 105523,22 Lt ir, atskaičius mokesčius, iki 2010-12-15 į jos asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 84285,31 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą o Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Chraminos 2010-06-01 nutarimu ir Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi laikinai apribojus K. J. nuosavybės teises į gaunamą motinystės (tėvystės) pašalpą už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį, nuo 2010-05-01 mokant motinystės (tėvystės) pašalpą, apskaičiuotą pagal vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (1488 Lt) trečdalį, nepriskaičiavo 23665,78 Lt ir neišmokėjo 18695,96 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos, tokiu būdu ji apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – VSDF biudžetui priklausančius 105752,02 Lt bei pasikėsino įgyti 18695,96 Lt, ir tuo VSDFV biudžetui padarė 105752,02 Lt ir pasikėsino padaryti 18695,96 Lt turtinę žalą, t. y. K. J. buvo kaltinama nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., padarymu.

Be to, ji buvo kaltinama dar ir tuo, kad veikdama išankstine vieninga tyčia bendrininkų grupėje kartu su sutuoktiniu K. J., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą, būdama K. J. ūkininko ūkio, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), partnere, siekdama apgaule savo naudai įgyti didesnes nei priklauso motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas iš VSDF, 2006-02-23 parašė prašymą ir pasirašė fiktyvią darbo sutartį Nr. 01, kurioje K. J., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, nurodė nuo 2006-02-23 kas mėnesį jai mokėti 5000 Lt darbo užmokestį, ją patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu ir K. J. ūkininko ūkio antspaudu, 2006-03-01 įsakymu Nr. 06/03 jai fiktyviai nustatė ir 2006-02-23 jos darbo sutartį Nr. 01 papildė įrašu nuo 2006-03-01 kas mėnesį mokėti jai 7400 Lt darbo užmokestį, 2006-03-01 įsakymą Nr. 06/03 patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu, 2006-02-23 jos darbo sutartį Nr. 01 patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu ir K. J. ūkininko ūkio antspaudu, 2006-04-01 įsakymu Nr. 06/04 jai fiktyviai nustatė ir 2006-02-23 jos darbo sutartį Nr. 01 papildė įrašu nuo 2006-04-01 kas mėnesį mokėti jai 4000 Lt darbo užmokestį, 2006-04-01 įsakymą Nr. 06/04 patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu, 2006-02-23 jos darbo sutartį Nr. 01 patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu ir K. J. ūkininko ūkio antspaudu, 2006-04-03 užpildė ir patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 1-ą ketvirtį Nr. 02, kuriame jis melagingai nurodė, kad 2006 metų 1 ketvirtį K. J. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma buvo 8452,63 Lt, nors realiai K. J., su kuria sudaryta fiktyvi darbo sutartis, pranešime nurodytą ketvirtį atlyginimo nemokėjo, bei 2006-04-03 jį pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, 2006-07-04 užpildė ir patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu, pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 2-ą ketvirtį Nr. 05, kuriame jis melagingai nurodė, kad 2006 metų 2 ketvirtį K. J. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma buvo 12000 Lt, nors realiai K. J., su kuria sudaryta fiktyvi darbo sutartis, pranešime nurodytą ketvirtį atlyginimo nemokėjo, bei 2006-07-04 jį pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, taip įrašydami tikrovės neatitinkančius duomenis apie K. J. darbą ūkininko K. J. ūkyje ir jos darbo užmokestį, suklastojo tikrus dokumentus: K. J. 2006-02-23 darbo sutartį Nr. 01, 2006-03-01 įsakymą Nr. 06/03, 2006-04-01 įsakymą Nr. 06/04, suklastojo ir pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, 2006-04-03 pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 1-ą ketvirtį Nr. 02 ir 2006-07-04 pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2006 metų 2-ą ketvirtį Nr. 05, dėl ko VSDF biudžetui padarė didelės 56285,96 Lt turtinės žalos, t. y. K. J. buvo kaltinama nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., padarymu.

Be to, ji kaltinama dar ir tuo, kad, veikdama išankstine vieninga tyčia bendrininkų grupėje kartu su sutuoktiniu K. J., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą, būdama K. J. ūkininko ūkio, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), partnere, siekdama apgaule savo naudai įgyti didesnes nei priklauso motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas iš VSDF, jai parašius prašymą ir K. J. 2006-02-23 darbo sutartimi Nr. 01 ją fiktyviai įdarbinus K. J. ūkio, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), juristės pareigose, K. J., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, 2008-05-30 įsakymu Nr. 08/05-2 jai fiktyviai nustatė ir 2006-02-23 jos darbo sutartį Nr. 01 papildė įrašu 2008 m. birželio mėnesį nustatyti jos darbo užmokestį - 15790 Lt, o sekančių mėnesių - 15000 Lt, 2008-05-30 įsakymą Nr. 08/05-2 patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu, 2006-02-23 jos darbo sutartį Nr. 01 patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu ir K. J. ūkininko ūkio antspaudu, 2008-06-30 užpildė ir patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. 01, kuriame jis melagingai nurodė, kad 2008 metų 2 ketvirtį K. J. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma buvo 15000 Lt, nors realiai K. J., su kuria sudaryta fiktyvi darbo sutartis, pranešime nurodytą ketvirtį atlyginimo nemokėjo, bei 2008-07-03 jį pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, 2008-10-02 užpildė ir patvirtino savo, kaip K. J. ūkininko ūkio savininko, parašu, pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. 02, kuriame jis melagingai nurodė, kad 2008 metų 3 ketvirtį K. J. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma buvo 15000 Lt, nors realiai K. J., su kuria sudaryta fiktyvi darbo sutartis, pranešime nurodytą ketvirtį atlyginimo nemokėjo, bei 2008-10-03 jį pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, taip įrašydami tikrovės neatitinkančius duomenis apie K. J. darbą ūkininko K. J. ūkyje ir jos darbo užmokestį, suklastojo tikrus dokumentus: K. J. 2006-02-23 darbo sutartį Nr. 01, 2008-05-30 įsakymą Nr. 08/05-2, suklastojo ir pateikė VSDFV Kauno skyriui, esančiam adresu Kaunas, Mickevičiaus g. 42, 2008-06-30 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. 01 ir 2008-10-02 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. 02, dėl ko VSDF biudžetui padarė didelę 105752,02 Lt ir pasikėsino padaryti 18695,96 Lt turtinę žalą, t. y. K. J. buvo kaltinama nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., padarymu.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Rita Raulynaitienė skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo:

K. J. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti:

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 4 metus laisvės atėmimo;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 4 metus laisvės atėmimo;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 80 parų arešto;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 80 parų arešto;

- pagal BK 222 straipsnio1 dalį 2 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu vieną arešto parą keičiant į vieną laisvės atėmimo dieną) ir paskirti galutinę bausmę 7 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeisti į suėmimą ir suimti teismo salėje;

K. J. pripažinti kalta, įvykdžius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti:

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 3 metus 6 mėn. laisvės atėmimo;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 3 metus 6 mėn. laisvės atėmimo;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 80 parų arešto;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 80 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu vieną arešto parą keičiant į vieną laisvės atėmimo dieną) ir paskirti galutinę bausmę – 6 metus laisvės atėmimo. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeisti į suėmimą ir suimti teismo salėje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikaltimams tirti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus: dokumentų kopijas palikti saugoti baudžiamojoje byloje; originalus grąžinti juos pateikusiems asmenims; kompiuterius grąžinti kaltinamiesiems.

VSDF 206478,24 Lt (59800,23 Eur) civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir solidariai priteisti šią sumą iš abiejų kaltinamųjų.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, kaltinamosios K. J. socialinio draudimo įmokas VSDFV Kauno skyriui pripažinti piniginėmis lėšomis, panaudotomis nusikalstamai veikai įvykdyti, ir konfiskuoti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, informuotis savivaldybę ir vaikų teisės tarnybą.

Skunde nurodoma, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, teismas, vertindamas įrodymus, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pažeidimus, kurie lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus (įrodymus vertinti visus kartu, o ne atsietai vieną nuo kito), nepagrįstai neįvertino liudytojų S. A. ir K. M. parodymų, nesirėmė specialistų išvadų Nr. 5-2/95 ir Nr. 5-2/105 duomenimis. Teismas, pažeisdamas minėto įstatymo reikalavimus (vieniems įrodymams suteikiant viršenybę prieš kitus), priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teikė prioritetą kaltinamųjų K. J. ir K. J. parodymus patvirtinantiems suinteresuotų asmenų R. J., R. V., R. P., R. M., A. N. ir A. K. parodymams, kurie yra prieštaringi, nenuoseklūs, nekonkretūs, nelogiški, prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai, bei nuosprendyje padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių. Teismas nepagrindė, kodėl vienais liudytojų parodymais rėmėsi, o kitais ne. Be to, teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje visiškai nemotyvavo K. J. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir nenurodė, kuo grindžia savo išvadas dėl minėtos nusikalstamos veikos požymių K. J. veiksmuose nebuvimo.

Prokurorės nuomone, tiek K. J., tiek K. J. kaltė dėl sukčiavimo įrodyta. Apgaulė K. J. ir K. J. veiksmuose pasireiškė tuo, jog VSDFV Kauno skyriui K. J. sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie K. J. 2006 m. I ir II ketvirtį bei 2008 m. II ir III ketvirtį realiai gautą darbo užmokestį, o tuo pasinaudojusi, K. J. gavo motinystės (tėvystės) pašalpą, kurios, būdama K. J. ūkininko ūkio partnere ir dirbusi pagal verslo liudijimą, nebūtų galėjusi gauti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, kai kaltininkas sukčiavimo būdu siekia gauti atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, būtina nustatyti jo darbo santykių fiktyvumo faktą. Jeigu kaltininkas fiktyviai įdarbinamas ir surašomi bei VSDFV pateikiami suklastoti dokumentai, nurodant tokio asmens darbo faktą, laikotarpį, kurį jis dirbo, ir pajamas, kurie pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jam suteikia teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas. Nors K. J. ir K. J. dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų kaltais neprisipažino, tačiau jų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog išteisintųjų parodymai neparemti objektyviais duomenimis, prieštarauja byloje surinktų ir teismo posėdžių metu ištirtų duomenų visumai: liudytojų S. A. ir K. M. parodymams, 2010-06-14 specialisto išvadai Nr. 5-2/95 ir 2011-06-22 specialisto išvadai Nr. 5-2/105 bei teisminio nagrinėjimo metu specialisčių R. Puzanovienės ir G. Anusevičienės pateiktiems parodymams, taip pat liudytojos S. B. parodymams bei kitai rašytinei bylos medžiagai.

Apeliantės įsitikinimu, šioje byloje nustatyta, kad 2005-08-04 ūkininko K. J. sutuoktinė K. J. parašė prašymą ir pateikė Kauno r. žemės ūkio skyriaus vedėjui dėl jos įregistravimo Ūkininkų ūkio registre ūkininko K. J. ūkio partnere. Tą pačią dieną K. J. buvo įregistruota ūkininko K. J. ūkio partnere. Aukščiau nurodytose specialisto išvadose konstatuota, jog iš tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta, kad ūkininko ūkį įsiregistravęs K. J. nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 pagal Kauno apskrities VMI 2004-12-29 išduotą verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė kaimo turizmo paslaugų veiklą (duomenys neskelbtini), sutuoktinės vardu registruotoje sodyboje, ir prašyme dėl verslo liudijimo išdavimo nurodė, kad veikloje dalyvaus šeimos narys K. J.. 2006-2008 metais ūkininkas K. J. Kauno apskrities VMI deklaravo, kad gavo neapmokestinamų pajamų iš ūkininko ūkio vykdomos veiklos: 2006 metais – 90010 Lt, 2007 metais – 83500 Lt, 2008 metais – 94722 Lt. Kadangi K. J. 2005-08-04 įregistruota ūkininko K. J. ūkio partnere, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (1999 m. gegužės 4 d. Nr. VIII-1159) 5 straipsnio „Darbo ir turtiniai santykiai“ 2 dalimi: „Ūkininkas su partneriais, nurodytais Ūkininkų ūkių registre, ir talkininkais darbo sutarčių nesudaro“, K. J. su partnere K. J. dėl ūkyje atliekamų darbų darbo sutarties (įdarbinant K. J. juriste) sudaryti negalėjo (2011-06-22 specialisto išvada Nr. 5-2/105 dėl ūkininko K. J. ūkio ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų (už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2009-03-01) (b. l. 9–32, t. 7), o tam, kad sudaryti sutartį, turėjo nutraukti partnerystę (tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta specialistė G. Anusevičienė). Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, „ūkininkas ir jo partneriai, nurodyti Ūkininkų ūkių registre, valstybiniu socialiniu draudimu draudžiasi savanoriškai, o sveikatos draudimu – privalomai“, todėl K. J., būdama ūkininko ūkio partnere, motinystės ir motinystės (tėvystės) socialiniu draudimu nebuvo apdrausta. Teismas, priimdamas nuosprendį, neatsižvelgė į šiuos specialisto išvadoje užfiksuotus duomenis ir nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymu K. J., kaip kaltinamųjų kaltę paneigiančiu įrodymu, kuriame paneigti specialisto išvados teiginiai (b. l. 111, t. 4), kad Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „ūkininkas su partneriais, nurodytais Ūkininkų ūkių registre ir talkininkais, darbo sutarčių nesudaro“. Pažymėtina, kad specialisto išvada yra rengiama ir pateikiama atsižvelgiant į 2010 m. rugpjūčio 12 d. FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM direktoriaus įsakymu Nr. V-73 patvirtintas FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM specialistų atliekamų ūkinės finansinės veiklos tyrimo nuostatas bei baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų nuostatas, o pateiktas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymas yra tik rekomendacinio pobūdžio, taip pat šis atsakymas buvo detaliai įvertintas specialistės, pateikusios 2011-06-22 specialisto išvadą Nr. 5-2/105.

Be to, bylos duomenimis nustatyta (VĮ Registrų centro Kauno filialo, Kauno apskrities VMI duomenys), kad K. J., būdama ūkininko K. J. ūkio partnere, taip pat vykdė kaimo turizmo ir patalpų nuomos veiklą pagal verslo liudijimą nuo 2005-04-24 jos vardu registruotoje sodyboje (duomenys neskelbtini); nuo 2005-02-18 iki 2009-12-31 K. J. parašė septynis prašymus Kauno apskrities VMI dėl verslo liudijimo išdavimo apgyvendinimo ir kaimo turizmo paslaugų teikimui ir nurodė, kad verslą vykdys minėtoje sodyboje. Pagal šiuos prašymus Kauno apskrities VMI K. J. išdavė 8 verslo liudijimus. K. J., dirbdama pagal verslo liudijimus, Kauno apskrities VMI pateikė metines pajamų mokesčio deklaracijas, kuriose įrašė, kad iš veiklos pagal verslo liudijimus, t. y. iš apgyvendinimo ir kaimo turizmo paslaugų, gavo pajamų: 2006 m. – 95000 Lt, 2007 m. – 85000 Lt, 2008 m. – 83540 Lt, 2009 m. – 99440 Lt, tačiau K. J., dirbusi pagal verslo liudijimą ir registruota ūkininko K. J. ūkio partnere, motinystės ir motinystės (tėvystės) socialiniu draudimu nebuvo apdrausta (Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000 m. gruodžio 21 d. Nr. IX-110) 4 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004 m. lapkričio 4 d. Nr. IX-2535 redakcija) 4 straipsnio 1 dalis).

Skunde teigiama, jog K. J. teisę į motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą įgavo tik po to, kai 2006-02-23 ji buvo įdarbinta K. J. ūkyje juristės pareigose. Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad tarp K. J. ir K. J. darbo santykiai atsirado žymiai anksčiau, nei ji sužinojo apie nėštumą, būtent 2005-08-04, kai K. J. kreipėsi į Kauno rajono žemės ūkio skyrių, prašydama ją įregistruoti ūkininko K. J. ūkio partnere, o darbo sutartis tarp jų sudaryta 2006-02-23, tačiau iš byloje esančių K. J. medicininių dokumentų nustatyta, kad K. J. buvo įdarbinta K. J. ūkyje juristės pareigose jau būdama nėščia. Be to, iš K. J. medicininių dokumentų matyti, kad 2008-05-28 K. J. atliktas ultragarsinis tyrimas, kuris patvirtino, kad K. J. antras nėštumas trylika savaičių. 2008 m. birželį K. J. grįžo į darbą iš vaiko auginimo atostogų anksčiau, nesukakus vaikui dvejiems metams, ir nors K. J. parodė, kad grįžo į darbą anksčiau ne todėl, kad laukėsi antro vaiko, o todėl, kad reikėjo kuo greičiau parengti verslo planą, tačiau būtent pagal 2008 m. birželio, liepos mėn. jai mokėtą atlyginimą turėjo būti paskaičiuota ir išmokama motinystės pašalpa už antrą vaiką.

Byloje nustatyta, kad 2006-02-22 ūkininko sutuoktinei ir partnerei K. J. parašius prašymą ūkininko K. J. ūkiui dėl priėmimo į darbą juristės pareigoms nuo vasario 23 dienos, 2006-02-23 ūkininkas K. J. parašė įsakymą Nr.06/01 dėl K. J. priėmimo į darbą juristės pareigoms nuo 2006-02-23, mokant 5000 Lt atlyginimą, ir tą pačią dieną surašė ir pasirašė darbo sutartį Nr. 01, kurioje įrašė darbo užmokestį 5000 Lt, išbandymo laikotarpio nėra, nustatyta darbo dienos trukmė 8 val. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad K. J. Mykolo Riomerio universitete pagrindinių studijų teisės programą baigė 2008 metais ir bakalauro diplomas jai buvo išduotas tik 2008-06-02, todėl ji neturėjo reikiamo išsilavinimo juristo darbui atlikti.

Skunde pažymima, kad motinystės pašalpų apskaičiavimui buvo naudotas 2006 m. pirmo ketvirčio (8452,63 Lt) K. J. darbo užmokestis, o gimus vaikui, motinystės (tėvystės) pašalpų skaičiavimui buvo naudojamas antro ketvirčio (12000 Lt) darbo užmokestis. K. J. motinystės pašalpa už antrą vaiką buvo paskaičiuota iš 2008 m. antrą ketvirtį ūkininko K. J. ūkyje priskaičiuoto ir deklaruoto 15000 Lt darbo užmokesčio ir 7237,47 Lt pašalpos, priskaitytos iš VSDF biudžeto lėšų. Tuo tarpu ūkininko K. J. įsakymu K. J. sumažintas atlyginimas nuo 2006-07-01 iki minimalios mėnesinės algos (600 Lt) motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų skaičiavimui pagal tuo metu galiojusius Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų skaičiavimo nuostatus nebuvo naudojamas. K. J., kaip ūkininko ūkio partnerė ir dirbanti pagal jai išduotą verslo liudijimą, motinystės ir motinystės (tėvystės) socialiniu draudimu nebuvo apdrausta, todėl 2006-02-23 ūkininkas K. J. su sutuoktine K. J. surašė darbo sutartį (pastarajai jau būnant nėščiai) ir savo įsakymais paskyrė didelius atlyginimus (5000 Lt, 7400 Lt, 15000 Lt, 15790 Lt) tik tais mėnesiais, kurie bus naudojami motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų skaičiavimui, taip sudarydamas sąlygas, kad sutuoktinei būtų paskirtos ir mokamos maksimalios motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, o nuo 2006-07-01 K. J. sutuoktinei atlyginimą sumažino ne dėl apyvartinių lėšų ir darbo apimties sumažėjimo, nes tai dokumentais pagrįsta nebuvo, o todėl, kad iš šio atlyginimo nebuvo skaičiuojamos pašalpos. Skunde pažymima, jog K. J. jo ūkininko ūkyje deklaruotų pajamų uždirbimui (pagal tyrimo metu pateiktus dokumentus) kitų darbuotojų, išskyrus K. J., nesamdė, su jais darbo sutarčių nesudarė ir atlyginimo jiems nemokėjo, o K. J. išėjus nėštumo (gimdymo) ir vaiko auginimo atostogų, kitas juristas į darbą priimtas nebuvo (tai teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir specialistės G. Anusevičienė bei R. Puzanovienė).

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ūkininko K. J. ūkis vykdė veiklą, kadangi K. J. ūkinė veikla, iš kurios gauti pinigai tariamam K. J. atlyginimui mokėti, nepagrįsta objektyviais, neginčijamais duomenimis. Specialisčių išvadose konstatuota, kad kasos dokumentais nėra fiksuota, kad ūkininkas K. J. mokėjo turgaus rinkliavos mokestį ar samdė transporto priemones produkcijos nuvežimui į turgų. Technika, skirta žemės dirbimui, ar jos nuoma, sėklos, trąšos ir kitos priemonės, reikalingos žemės dirbimui, ūkininko ūkio apskaitos registruose neapskaityti. FNTT specialisto išvadose nurodyta, kad K. J. ūkyje visiškai nėra dokumentų, grindžiančių ir įrodančių, kad gautos pajamos galėjo būti iš K. J. ūkininko ūkio, taip pat visiškai nėra dokumentų, grindžiančių ir įrodančių, kad gautoms pajamoms buvo patirtos sąnaudos, kadangi tyrimui nepateikti produkcijos pardavimo rinkoje žiniaraščiai ar kiti laisvos formos dokumentai apie ūkininko ūkyje užaugintą ir parduotą produkciją turguje pagal dienas ir mėnesius ar metus. Ūkininkas K. J. duomenų apie ūkyje užaugintą ir parduotą produkciją turguje neįforminęs apskaitos dokumentais, žemės ūkio technikos ar jos nuomos, sėklos bei trąšų neapskaitęs ūkio apskaitos registruose ir nepateikęs jų pirkimą pateisinančių dokumentų, nors ūkio balansus už 2007 ir 2008 metus pateikė SEB Vilniaus bankui, nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 3 dalies bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005-05-11 įsakymu Nr. 3D-266 patvirtintų rekomendacijų „Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema“ 2 skyriaus 2 dalies ir 11 dalies nuorodomis. Kadangi pagal tyrimui pateiktus apyvartos balansus ūkininko ūkyje (2,75 ha) užauginta produkcija nebuvo apskaityta, paslaugos, susijusios su žemės ūkio darbais, registruose neapskaitytos, sėkla ir trąšos, reikalingos produkcijos užauginimui, nepirktos ir registruose neapskaitytos, o Kauno r. savivaldybės administracijos žemės ūkio skyrius informavo, kad K. J. žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijų neteikia, tyrimo metu nebuvo galima nustatyti ūkininko K. J. 2006-2008 metais deklaruotų pajamų pagrįstumo. Teismas, priimdamas nuosprendį, neatsižvelgė į specialisto išvadoje užfiksuotus faktus, ir nurodė, kad tokias išvadas paneigia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005-05-11 įsakymu Nr. 3D-266, siekiant sudaryti ūkininkams palankesnes sąlygas ūkio veiklos buhalterinei apskaitai tvarkyti, patvirtintos „Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema“ rekomendacijos. Šiomis rekomendacijomis gali vadovautis ūkininkai, pretenduojantys gauti ES struktūrinių fondų ir kitą investicinę paramą, taip pat parama neketinantys naudotis ūkininkai (2 straipsnis). 3 straipsnyje nurodyta, kad supaprastintosios apskaitos sistemos esmę sudaro tai, kad visi duomenys joje registruojami paprastuoju įrašu, t. y. nenaudojant buhalterinių sąskaitų ir nedarant dvejybinio įrašo. Rekomendacijų 13 straipsnyje nurodyta, kad gavus grynuosius pinigus už parduotą produkciją, atliktus darbus, suteiktas paslaugas, išnuomotą žemę, pastatus, mašinas ir kitą turtą, paėmus grynuosius pinigus iš sąskaitos banke ir kitais grynųjų pinigų gavimo atvejais, kai ūkininkas neturi kitų įmonių ar asmenų išrašytų pinigų gavimą pateisinančių dokumentų, surašomas Pinigų priėmimo kvitas arba Kasos pajamų orderis. Šiuos dokumentus apie gautas pajamas ūkininkas K. J. pildė, jas deklaravo. Tačiau teismas neįvertino to, kad ūkininkas K. J. teikė paraiškas SEB bankui dėl paskolos gavimo, todėl jis privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu. Tai pažymėjo ir specialistė išvadoje 2011-06-22 Nr. 5-2/105.

Be to, iš liudytojų S. A. ir K. M., kurių gyvenamoji vieta yra greta K. J. tariamai dirbtos žemės, iš kurios, pasak K. J., jis gavo pajamas, parodymų matyti, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) k., kuris, kaip nustatyta, priklausė K. J., nebuvo dirbamas. Liudytojas K. M. parodė, kad iki 1992 m. gyveno ir nuo 2005 m. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Prie jo sodybos jo tėvams priklauso apie 5-6 ha žemės. Su jo tėvų žeme ribojasi apie 2 ha sklypas, kurio šeimininkų šiame sklype nėra matęs. Minėtas sklypas visada buvo apleistas, jo niekas nedirbo, jokios daržovės po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo jame nebuvo auginamos. Iš K. M. parodymų matyti, kad tik pastaraisiais metais jo brolis R. M. išdirbo minėtą žemę. Šių liudytojų parodymai atitinka 2010-06-14 ir 2011-06-22 specialistų išvadose Nr. 5-2/95 ir 5-2/105 nustatytus duomenis, todėl netikėti jų parodymais teismas neturėjo jokio pagrindo.

Apeliantės įsitikinimu, teismas, konstatuodamas, kad ūkininko K. J. ūkis vykdė veiklą, nepagrįstai rėmėsi liudytojų R. J., R. V., R. P., R. M., A. N. bei A. K. parodymais. Nors liudytojas R. M. ir parodė, kad jo žemė ribojasi su K. J. žeme, kurią K. J. dirbo 2005-2008 m. ir augino grūdines kultūras, o jis K. J. padėjo, tačiau tokie jo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekimas padėti kaltinamiesiems išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi liudytojo R. M. parodymai prieštarauja jo brolio, liudytojo K. M., kuris nuolat nuo 2005 m. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, parodymams, kurie patvirtina kitus byloje surinktus duomenis. Nors liudytoja R. V. parodė, jog jai K. J. pasakojo, kad augina grūdus, kad įsigijo darbininkę, kad pastarojo vaikai ir žmona aprūpinti, gauna didelį atlyginimą, kad K. J. rodė užaugintus grūdus, davė bulvių, tačiau šios liudytojos parodymai neinformatyvūs, nekonkretūs, be to, pagal K. J. ūkininko ūkio pateiktus dokumentus, tai K. J. ūkininko ūkyje apskaityta nebuvo, pati liudytoja dirbamos žemės nematė, dirbančios K. J. taip pat nematė. Nors liudytojas R. J., kuris yra K. J. brolis, parodė, kad K. J. užsiėmė sodininkyste ir grūdininkyste, jam žinoma, kad K. J. savo žemėje augina grūdines kultūras, matė pas jį obuolius, parodė, kad tai galėjo būti 2007-2008 metais, remtis jo parodymais nėra pagrindo. Vėliau jis jau parodė, kad K. J. pats asmeniškai nesėjo ir nearė, jam K. J. sakė, kad atvažiavo kombainas ir viską nukūlė, tačiau tokia kalba buvo apie 2005 m. Liudytojo R. J. parodymai nekonkretūs, pats šių aplinkybių nematė, tai K. J. ūkininko ūkio buhalteriniuose dokumentuose neatspindėta. Liudytojų A. N., K. K., R. P. parodymai taip pat nenuoseklūs, nekonkretūs, neparemti kita bylos medžiaga, prieštarauja 2011-06-22 specialisto išvadoje Nr.5-2/105 nurodytoms aplinkybėms. Nors liudytojas R. P. ir parodė, kad jis panaudos sutartimi išnuomojo K. J. sodą, sutarties pats neturi, matė, kad K. J. jo sode samdė žmones, tačiau jo parodymai nenuoseklūs, nekonkretūs. Jis nenurodė nei kiek žmonių, nei kada matė; šių aplinkybių išteisintieji ikiteisminio tyrimo metu taip pat nenurodė, nors ikiteisminis tyrimas pradėtas 2009-09-25, o šios ūkinės operacijos nėra atspindėtos ir K. J. ūkininko ūkio buhalteriniuose dokumentuose bei prieštarauja 2010-06-14 ir 2011-06-22 specialisto išvadose Nr. 5-2/95 ir Nr. 5-2/105 nustatytiems faktams. Skunde taip pat pabrėžiama, kad liudytojai R. J., R. V., R. P., R. M., A. N. ir A. K. buvo iškviesti tik teisminio nagrinėjimo metu, išteisintųjų prašymu, nors ikiteisminio tyrimo metu nei vienas iš išteisintųjų šių liudytojų, kaip asmenų, galinčių pagrįsti atliktus darbus K. J. ūkyje, nenurodė. 2010-03-25 K. J. pateikė K. J. ūkininko ūkio dokumentus, tarp kurių nebuvo su R. P. sudaryta panaudos sutartis ar ūkinių santykių su R. J. bei R. M. dokumentų. Šios sutartys nerastos ir 2011-01-12 kratos K. J. namuose metu. Panaudos sutartis pateikta tik teismo posėdžio metu. Be to, pats K. J. apie panaudos sutartį su R. P. bei obuolių auginimą net neužsiminė, ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad būtų auginęs grūdus, teigė, jog augino daržoves. Pažymėtina, kad K. J. ūkyje obuoliai, grūdai apskaityti nebuvo, ūkininko K. J. kasos knygoje pajamos nurodomos tik už salotas ir žemės ūkio produkciją. Tačiau teismas nuosprendyje nei liudytojų prieštaringų parodymų, nei 2010-06-14 ir 2011-06-22 specialisto išvadose Nr. 5-2/95 ir 5-2/105 nustatytų faktų neįvertino. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog byloje buvo nustatyta, kad iš ūkininko K. J. ūkio kasos ir atsiskaitomosios sąskaitos buvo apmokėta paslaugų tiekėjams už telekomunikacijos paslaugas, apsaugą (ištisus metus), interneto paslaugas ir šiukšlių išvežimą 2006 m. – 6733 Lt, 2007 m. – 7493 Lt, 2008 m. – 8543 Lt, tačiau tyrimui nepateikti dokumentai apie patirtas sąnaudas, susijusias su žemės dirbimu, augalų priežiūra, technikos nuoma, sėklos įsigijimu ir išaugintos produkcijos pardavimu. Remiantis liudytojo R. B. parodymais ir kitais bylos duomenimis, apsaugos, telekomunikacijų, interneto ir šiukšlių išvežimo paslaugos galėjo susidaryti dėl kaimo turizmo sodybos apsaugos ir kaimo turizmo paslaugų teikimo pagal verslo liudijimus. Be to, iš specialisto išvados matyti, kad įvertinus K. J. buhalterinis dokumentus, nėra dokumentų, kurie patvirtintų K. J. darbą, atliktą K. J. ūkininko ūkyje, taip pat nėra dokumentų, patvirtinančių, kad darbo užmokestis žiniaraščiuose jai buvo apskaičiuotas už jos atliktą darbą. Kad darbas turi būti ne tik dokumentuotas, tačiau realiai atliktas, pagrįstas rezultatais, konstatuojama ir teismų praktikoje. Nors 2006-02-23 ūkininkas K. J. parašė įsakymą Nr. 06/02 dėl juristei K. J. darbo krūvio nustatymo, kuriame įrašė, kad jis K. J. įpareigoja atstovauti įmonę visais darbo klausimais su visomis institucijomis, tačiau tuo pat metu ūkininko ūkio vardu išduoto įgaliojimo K. J. tvarkyti ūkininko ūkio klausimus nepateikė. Ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą tvarkė pats K. J. (jo parašai kasos knygose, kasos dokumentuose ir kituose registruose bei teiktose ataskaitose mokesčių inspekcijai ir Sodrai). Tuo tarpu K. J. savo sutuoktiniui surašė net du įgaliojimus (2005-11-11, galioja iki 2015-11-11, ir 2008-08-04, galioja iki 2015-08-04), kuriais K. J. įpareigojo tvarkyti savo indėlius bankuose, disponuoti atsiskaitomosiose sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, jos vardu rašyti pareiškimus, atstovauti Sodroje, mokesčių inspekcijoje, teismuose ir spręsti visus teisinius klausimus, sudaryti sutartis su advokatais ir kita. Už kokį darbą K. J. buvo mokamas atlyginimas, nenustatyta, kadangi tai nėra atspindėta buhalterinės apskaitos dokumentuose. 2010-09-15 K. J. pateikė dokumentų rinkinius, kuriuos pavadino verslo plėtros planais, tačiau jie pateikti tik po to, kai 2010-07-01 K. J. įteiktas pirmasis pranešimas apie įtarimą. Be to, iš prie 2011-10-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-137(11) pridėto CD, kuriame yra J. nešiojamo kompiuterio „MacBookAir“ kietojo disko ir stacionaraus kompiuterio sisteminio bloko kietojo disko atstatyti dokumentai, kurie apžiūrėti 2012-01-16 apžiūros protokolu, matyti, kad išteisintųjų nurodomi verslo planai, teisinių aktų sąvadai, kiti dokumentai sukurti po 2010-07-01, t. y. po to, kai K. J. jau buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą. Iš tyrimui pateiktų dokumentų, kurie nurodyti specialisto išvadose, matyti, kad K. J. rašė raštus, sudarė sutartis ne kaip K. J. ūkininko ūkio juristė, o kaip fizinis asmuo, dirbdama pagal jai išduotą patentą kaimo turizmo verslui. Liudytojas A. G. taip pat parodė, kad su K. J. bendravo dėl kaimo turizmo plėtros, t. y dėl tos veiklos, kuriai pastaroji turėjo įsigijusi verslo liudijimą. Sutartis buvo pasirašyta su K. J., kaip su fiziniu asmeniu, o ne su K. J. ūkininko ūkio juriste. Be to, pažymėtina, kad K. J. VSDFV Kauno skyriui, atliekančiam patikrinimą dėl K. J. draudžiamųjų pajamų pagrįstumo, nepateikė dokumentų, įrodančių priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų pagrįstumą (2009-09-23 raštas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Prokurorės įsitikinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes ir suformuluotus kaltinimus galima konstatuoti, kad K. J. nedirbo, nėra duomenų apie K. J. realiai K. J. ūkyje atliktą darbą, rezultatus, darbo metodus, formas ir pan., išteisintieji K. J. darbo rezultatų nepagrindė, taip pat nepateikė dokumentų, įrodančių K. J. ūkininko ūkio pajamų pagrįstumą. Pačių išteisintųjų parodymai vertintini kritiškai, jų parodymai yra akivaizdžiai nelogiški, prieštaringi, klaidinantys teismą, nenuoseklūs. Atsižvelgiant į išdėstytus duomenis, į tai, kad tiriamuoju laikotarpiu K. J. vykdė veiklą pagal verslo liudijimą, t. y. teikė kaimo turizmo ir patalpų nuomos paslaugas savo vardu registruotoje sodyboje, šių paslaugų teikimui darbuotojų nesamdė ir tuo pačiu metu surašė du įgaliojimus savo vyrui, konstatuotina, kad K. J. ūkininko ūkyje nedirbo, o vykdė veiklą savo vardu registruotoje sodyboje. Aptarti duomenys neginčijamai patvirtina K. J. fiktyvaus įdarbinimo faktą. Todėl skundžiamame nuosprendyje nurodytas teiginys, kad bylos duomenimis nepaneigta, kad K. J. darbo krūvis nepadidėjo ir todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad K. J. darbo užmokestis buvo padidintas nepagrįstai, niekuo neparemtas, kadangi kaltinimas pareikštas dėl K. J. fiktyvaus įdarbinimo.

K. J. ir K. J. nusikalstami veiksmai pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, kadangi buvo nustatyta, jog apgaule – fiktyviai įdarbinant K. J. K. J. ūkyje, K. J. tyčia suklastojant prašymą dėl priėmimo į darbą, K. J. tyčia suklastojant 2006-02-23 darbo sutartį (atitinkamai su pakeitimais ir papildymais), siekiant gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, bei surašant ir pateikiant VSDFV Kauno skyriui fiktyvius dokumentus, patvirtinančius K. J. darbo faktą tame ūkyje, dirbtą laikotarpį, jos pajamas šiame ūkyje, kurie pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jai suteikė teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, K. J. neteisėtai buvo išmokėta 206478,24 Lt motinystės pašalpa.

Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nors kaltinamajame akte kaltinimuose K. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nurodytas nusikaltimo padarymo laikotarpis nuo 2008-05-30 iki 2008-10-16, tačiau tai laikytina rašybos klaida, kadangi būtų nelogiška nurodyti tik 2008 metų laikotarpį, kai tame pačiame kaltinime yra išvardinti visi dokumentai, kurių suklastojimu kaltinamas K. J. ir būtent paties pirmojo dokumento surašymo data – 2006-02-23. Todėl šiuose kaltinimuose turi būti nurodytas nusikaltimo padarymo laikotarpis nuo 2006-02-23 iki 2008-10-16.

Skunde pažymima, jog K. J. ir K. J. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip padaryti bendrininkų grupėje, kadangi K. J., būdamas ūkininko ūkio savininku ir turėdamas juridinio asmens atstovo įgalinimus, suteikė K. J. sąlygas, juridinę terpę apgaulės būdu imituoti teisinius darbo santykius, taip nepagrįstai K. J. įgyjant teisę į socialinio draudimo įmokas, kad ateityje ji gautų nepagrįstai dideles socialines išmokas.

K. J. buvo kaltinamas ir dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, tačiau teismas dėl šios veikos jį nepagrįstai išteisino. Nors K. J. dėl šios veikos neprisipažino, tačiau pagal teismų praktiką apgaulingos apskaitos tvarkymo padariniai gali būti nustatomi tiek kompetentingų įstaigų patikrinimu, tiek specialisto išvada, o ne institucijų, turinčių rekomendacinį pobūdį, raštais, kas ir buvo padaryta ikiteisminio tyrimo metu, surašant specialisto išvadas, t. y. 2010-06-14 išvada Nr.5-2/95 ir 2011-06-22 Nr. 5-2/105, bei teisminio nagrinėjimo metu apklausiant specialistes R. Puzanovienę ir G. Anusevičienę, kurios patvirtino specialisto išvadas bei paaiškino, kad kadangi pagal tyrimui pateiktus dokumentus, balansus ir apyvartos balansus, ūkininko ūkyje (2,75 ha) užauginta produkcija neįforminta dokumentais ir neapskaityta, žemės ūkio technikos neturi, paslaugos, susijusios su žemės ūkio darbais, registruose neapskaitytos, sėkla ir trąšos, reikalingos produkcijos užauginimui, nepirktos ir registruose neapskaitytos, o Kauno r. savivaldybės administracijos žemės ūkio skyrius informavo, kad K. J. žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijų neteikia, iš dalies negalima nustatyti ūkininko K. J. ūkio veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2009-03-01. Kadangi nustatyta, kad K. J. ir K. J. turėdami tikslą, kad K. J. neteisėtai gautų motinystės (tėvystės) pašalpą, klastojo prieš tai minėtus atitinkamus dokumentus, darytina išvada, kad K. J., būdamas K. J. ūkio savininku, sąmoningai apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, pažeisdamas galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti ūkininko K. J. ūkio veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2009-03-01, todėl jo veiksmai pagal BK 222 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai. Apeliantės įsitikinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių K. J. ir K. J. kaltę dėl jiems pareikštų kaltinimų, todėl jie turi būti pripažinti kaltais ir nubausti.

Apeliantės nuomone, teismas, skirdamas bausmę K. J. ir K. J., turėtų atsižvelgti į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį – padaryti sunkūs ir apysunkiai nusikaltimai, kaltės formą ir rūšį – nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus – padaryti savanaudiški nusikaltimai, nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimai baigti, kaltininkų asmenybę – K. J. teistas vieną kartą, tačiau jam inkriminuojamus nusikaltimus padarė būdamas neteistas, K. J. iki šiol neteista. K. J. kaltinamas padaręs du sunkius nusikaltimus ir tris nesunkius nusikaltimus, K. J. kaltinama padariusi du sunkius nusikaltimus ir du nesunkius nusikaltimus. Taip pat atsižvelgti į kiekvieno iš jų atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį, kiekį, kad nėra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad yra jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimai padaryti, veikiant bendrininkų grupėje. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad K. J. ir K. J. augina du mažamečius vaikus.

Išteisintųjų K. J. ir K. J. gynėjas advokatas Dalius Mecelica atsikirtimuose į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Rita Raulynaitienė apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti. Išteisintieji K. J., K. J. ir išteisintųjų gynėjas advokatas D. Mecelica prašė apeliacinį skundą atmesti.

 

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės apeliacinis skundas atmestinas.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pažeistos. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jos pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir pati atlikusi įrodymų tyrimą, sutinka ne su prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, o su teismo išvada, kad nusikalstamos veikos, kurių padarymu buvo kaltinami K. J. ir K. J., nebuvo padarytos.

BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – sukčiavimo – esminis požymis yra apgaulės panaudojimas siekiant savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (taip pat – siekiant išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti).

Pagal teismų praktiką, kaltinant asmenį apgaule neteisėtai siekus gauti ar padidinti motinystės (tėvystės) pašalpą, būtina nustatyti jo darbo santykių fiktyvumo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-606/2010, 2K-503/2011, 2K-243/2012). Tokiais atvejais bylose tikrinama ir vertinama tai, ar asmuo realiai dirbo nurodytą darbą ir gavo atitinkamo dydžio darbo užmokestį, ar jį įdarbinusi įmonė vykdė ūkinę-komercinę veiklą ir turėjo pakankamai lėšų atlyginimui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2011, 2K-123/2012), ar darbo sutartis buvo sudaryta joje nurodytiems ir iš jos kylantiems darbo teisiniams santykiams įgyvendinti ir ar tokius santykius sukūrė, ar tik buvo kaip priemonė, sudaryta kitam tikslui – siekti neteisėtai gauti iš Valstybės socialinio draudimo fondo motinystės pašalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2012).

Prokurorės apeliacinis skundas grindžiamas motyvais, susijusiais su K. J. darbo santykių fiktyvumu, teigiant, jog: K. J. darbo sutarties su K. J. pasirašyti negalėjo, kadangi buvo registruota K. J. ūkio partnere; darbo sutartis pasirašyta K. J. jau esant nėščiai; didelis atlyginimas K. J. buvo nustatytas tik tais mėnesiais, kurie buvo naudojami motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų skaičiavimui; K. J. ūkininko ūkio veikla, iš kurios gautos pajamos tariamam K. J. atlyginimui mokėti, nepagrįsta objektyviais duomenimis; iš K. J. ūkininko ūkio dokumentų nenustatyta, kokius darbus ūkininko ūkyje atliko juriste įdarbinta K. J.. Apeliacinės instancijos teismas su daugeliu prokurorės pateiktų argumentų nesutinka ir konstatuoja, kad byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad K. J. darbas K. J. ūkininko ūkyje buvo fiktyvus.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog K. J. ūkininko ūkis buvo įregistruotas 2001-07-11 (t. 1, b. l. 175–176). K. J. 2005-08-04 kreipėsi į Kauno rajono žemės ūkio skyrių, prašydama Ūkininkų ūkio registre įregistruoti ją K. J. ūkio partnere (t. 1, b. l. 180). K. J. 2001-07-09 prašyme dėl ūkio įregistravimo buvo numatyta, kad ūkis be pagrindinės veiklos – žemės ūkio augalų auginimo, pramoninės daržininkystės, sodininkystės, vykdys ir papildomas veiklas – agroturizmą, mažmeninę turgaus prekybą, bitininkystę (t. 1, b. l. 176). Iš K. J. Metinių pajamų deklaracijų matyti, jog 2005 m.– 2008 m. ūkis gavo pajamų: 2005 m. – 4000 Lt (t. 3, b. l. 66), 2006 m. – 90010 Lt (t. 3, b. l. 74), 2007 m. – 83500 Lt (t. 3, b. l. 75–76), 2008 m. – 94722 Lt (t. 3, b. l. 80-81). Darbo sutartis tarp ūkininko K. J. ūkio, atstovaujamo ūkininko K. J., ir K. J. sudaryta 2006-02-23 (t. 1, b. l. 41–42). Darbo sutartimi juriste įdarbintai K. J. buvo nustatytas 5000 Lt darbo užmokestis. 2006-03-01 dėl padidėjusių darbų apimties atlyginimas K. J. buvo padidintas iki 7400 Lt, sumažėjus ūkio pelnui, 2006-04-01 jai nustatytas 4000 Lt atlyginimas (t. 1, b. l. 41–42; t. 7, b. l. 125–126), o 2006-06-30 – 600 Lt atlyginimas (t. 7, b. l. 127). Vėliau 2008-05-30 K. J. ūkio įsakymu Nr. 08/05-1 K. J. buvo nustatytas 15790 Lt darbo užmokestis už birželio mėnesį ir 15000 Lt sekančių mėnesių darbo užmokestis (t. 1, b. l. 69).

Apeliaciniame skunde teigiama, jog K. J. su K. J. dėl ūkyje atliekamų darbų darbo sutarties sudaryti negalėjo, kadangi K. J. buvo K. J. ūkininko ūkio partnerė. Šiuos skundo argumentus prokurorė grindžia 2011-06-22 specialisto išvada Nr. 5-2/105 dėl ūkininko K. J. ūkio ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų (t. 7, b. l. 9–32) bei teismo posėdyje apklaustos specialistės G. Anusevičienės paaiškinimu (t. 23, b. l. 14–15). Tačiau apeliacinės instancijos teismas su prokurorės skundo argumentais nesutinka. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (1999 m. gegužės 4 d. Nr. VIII-1159) 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ūkininkas su partneriais, nurodytais Ūkininkų ūkių registre, ir talkininkais darbo sutarčių nesudaro, tačiau draudimas ūkininkui su partneriais ir talkininkais sudaryti darbo sutartis įstatyme nenumatytas. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsakydama į K. J. paklausimą, 2010-07-07 raštu (t. 4, b. l. 24) išaiškino, jog Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymas sudaro galimybę su minėtais asmenimis dirbti nesudarius darbo sutarčių, tačiau šalims susitarus ir joms pageidaujant, sudaryti darbo sutartis įstatymas nedraudžia. Rašte atkreipiamas dėmesys, jog rengiant Ūkininko įstatymo projektą, aiškinamajame rašte dėl šio projekto buvo nurodyta, jog „Įstatymo projektas nedraudžia bendroje žemės ūkio veikloje dalyvaujantiems asmenims pasirinkti ir kitą darbo santykių formą, t. y. šiuos santykius jie gali įforminti ir darbo sutartimis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka“. Taigi minėta Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nuostata reiškia ne draudimą sudaryti ūkininkui darbo sutartį su partneriu, tačiau galimybę partneriui dirbti ūkyje nesudarius darbo sutarties. Tokią poziciją išreiškia ir Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija 2010-07-12 rašte (t. 23, b. l. 57).

Apeliaciniame skunde teigiama, jog Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-07-07 raštas tėra rekomendacinio pobūdžio, todėl apylinkės teismas nepagrįstai juo vadovavosi. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiame rašte išreikšta kompetentingos institucijos pozicija aiškinant įstatymo nuostatas ir teisėjų kolegija, nagrinėjanti bylą, su šia pozicija sutinka. Šiame kontekste pažymėtina, kad specialisto išvadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi būti vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, todėl specialisto išvadoje pateiktais duomenimis teismas vadovautis neprivalo, jeigu jie kelia abejonių savo pagrįstumu.

Aplinkybė, jog K. J., būdama ūkininko K. J. ūkio partnere, nuo 2005-04-24 taip pat vykdė kaimo turizmo ir patalpų nuomos veiklą pagal verslo liudijimą jos vardu registruotoje sodyboje (duomenys neskelbtini), taip pat nesudaro pagrindo vertinti, jog K. J. negalėjo dirbti ūkyje. Bylos duomenys patvirtina, kad K. J. darbo laikas K. J. ūkyje nesutapo su paslaugų teikimo kaimo turizmo sodyboje laiku, kadangi kaimo turizmo paslaugos teiktos savaitgaliais bei penktadienio vakarą, o K. J. ūkyje buvo dirbama darbo dienomis įprastu darbo laiku. Prokurorė teisi teigdama, kad dirbusi pagal verslo liudijimą ir būdama K. J. ūkio partnere, K. J. nebuvo apdrausta motinystės ir motinystės (tėvystės) socialiniu draudimu, o teisę gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą įgavo po to, kai 2006 m. vasario 23 d. buvo pasirašyta darbo sutartis. Tačiau pagrindo teigti, kad K. J. neturėjo teisės įsidarbinti ūkininko K. J. ūkyje, nėra. Skundo argumentai, jog, sudarant darbo sutartį, K. J. buvo nėščia, vienareikšmiškai nepatvirtina, jog darbo sutartis buvo sudaryta būtent dėl šios priežasties, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų, 2006 m. vasario 23 d., kai buvo sudaryta darbo sutartis, K. J. nėštumas buvo dar labai ankstyvas. Nepagrįstas ir teiginys, kad K. J., sudarant darbo sutartį, neturėjo reikiamos kvalifikacijos juristės pareigoms. Bylos duomenys patvirtina, kad teisinį išsilavinimą K. J. įgijo 2008 m., taigi darbo sutarties sudarymo metu jau studijavo teisę. Tuo tarpu teisę studijuojančio asmens įdarbinimas juristu neprieštarauja nei teisės aktų reikalavimams, nei įprastai verslo logikai.

Apeliaciniame skunde prokurorė akcentuoja tai, kad didelis atlyginimas K. J. buvo nustatytas tik tais mėnesiais, kurie buvo svarbūs motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų skaičiavimui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas; vien tai, kad motinystės (tėvystės) pašalpai gauti reikšmingu laikotarpiu asmeniui nustatomas palyginti didelis darbo užmokestis, nelaikytina apgaule BK 182 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-448/2010, 2K-606/2010, 2K-331/2011). Kita vertus, vertinant šalių susitarimą atlyginimo dydžio teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą įgijimo apgaule kontekste, negalima vadovautis vien tik formaliu susitarimo laisvės principu, bet būtina paisyti ir protingumo principo, atsižvelgti į byloje nustatytų aplinkybių visumą ir ypač darbo sutarties su asmeniu sudarymą lemiančias aplinkybes, taip pat įvertinti darbuotojo ir darbdavio sulygtas sąlygas dėl konkrečių darbų atlikimo, ar jie pagal apimtį, kiekybę, kokybę, gautus rezultatus, remiantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo principais, atitiko sulygtą darbo užmokestį pagal ekonomikai ir verslo logikai įprastus standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-614/2012, 2K-101/2013). Nors darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas, tačiau jis turi būti proporcingas asmens atliekamam darbui ir negali būti nuostolingas įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2013).

Iš 2006-02-23 įsakymo dėl darbo krūvio nustatymo matyti, jog K. J. buvo pavesta vykdyti tiek teisines, tiek kitas funkcijas: tikrinti, analizuoti, pranešti darbdaviui apie teisės aktus, važiuoti ir atstovauti visais darbo klausimais į įmones, atstovauti, rašyti pareiškimus, prašymus, susitarimus, pateikti, gauti dokumentus, pažymas, pažymėjimus, išrašus ir kitus dokumentus Registrų centrui, Sodrai, mokesčių inspekcijai, savivaldybei, Apskrities viršininko administracijai, Žemėtvarkos tarnybai, Valstybės saugomų teritorijų tarnybai, visoms ministerijoms, draudimo bendrovėms, bankams, teismams, elektros tinklams, kelių policijai, policijai, visoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, atstovauti ūkininko K. J. ūkį visose teismo įstaigose ir teisėsaugos institucijose, nagrinėjant civilines bylas, jo vardu pareikšti ieškinius, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį, dubliką, tripliką, atsisakyti pareikšto ieškinio ar jį pripažinti, visiškai ar dalinai atsisakyti ieškinio reikalavimų ir kitais teisės klausimais atstovauti K. J. ūkiui, atlikti kitus procesinius veiksmus; taip pat atlikti, tvarkyti ūkio buhalteriją, ieškoti, domėtis, pateikti pasiūlymus pagal ES kaimo plėtros programas; vertinti, analizuoti, pateikti pasiūlymus įgyvendinti naujų žemės ūkio įsisavinimo būdus; esant reikalui, analizuoti, vertinti, paruošti verslo planus kaimo plėtros, žemės ūkio modernizavimui, kreditams gauti ir kitus susijusius darbus (t. 7, b. l. 128). Padidindamas darbo užmokestį, 2008-05-30 įsakyme Nr. 08/05-2 K. J. numatė darbo apimčių K. J. padidėjimą konkrečioje srityje, t. y. kad ji atliks kaimo plėtros 2007-2013 programų ir strategijų, paramos pagal 2007-2013 KPP priemonių vertinimus, analizes, įgyvendinimą, problemas, teisės aktus, leader programą ir kt. (t. 1, b. l. 69). Kad K. J. atliko tam tikras darbo funkcijas K. J. ūkyje, nurodė tiek patys išteisintieji (t. 20, b. l. 57–58, 163–165; t. 23, b. l. 98–101), tiek ir byloje apklausti liudytojai. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. G. parodė, kad su K. J. derino pastato plėtros projektą (t. 23, b. l. 89). Apeliacinės instancijos teisme liudytojas savo parodymus patvirtino (t. 25, b. l. 20). Liudytojas R. Č. teigė, kad K. J. domėjosi tvarka paramai gauti, nes ketino vystyti kaimo turizmą, konsultavosi verslo plano rengimo klausimais (t. 23, b. l. 93; t. 25, b. l. 18-19). Liudytoja R. V. parodė, kad K. J. jai sakė, jog „įsigijo darbininkę“, ir ji pati matė K. J. dirbančią prie kompiuterio (t. 23, b. l. 91). K. J. realaus darbo ūkyje faktą patvirtina ir byloje esantys verslo planai (t. 10, b. l. 74–119, 122–144, 145–161; t. 16, b. l. 159–166). Vertinant ūkininko K. J. ūkio apskaitos dokumentus: apyvartos žiniaraščius, kasos išlaidų orderius, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio žiniaraščius, pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį, Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktas pajamų mokesčio deklaracijas (t. 2, b. l. 106-120; t. 3, b. l. 66-81), darytina išvada, jog K. J. už savo atliktą darbą gavo darbo sutartimi nustatytą darbo užmokestį, o K. J. mokėjo K. J. darbo sutartimi nustatytą atlyginimą, jį deklaravo bei mokėjo mokesčius. Nors darbo užmokesčio dydis kelia abejonių dėl jo ekonominio pagrįstumo, tačiau vien tai, kad motinystės (tėvystės) pašalpai gauti reikšmingu laikotarpiu asmeniui nustatomas palyginti didelis darbo užmokestis, nelaikytina apgaule BK 182 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į K. J. darbo pobūdį bei rezultatus (paruoštus verslo planus), darytina išvada, jog K. J. nustatytas darbo užmokestis nors ir buvo didelis, tačiau nevertintinas kaip neprotingas, kadangi verslo planų kainos rinkoje siekia apie 20000 Lt be PVM (t. 23, b. l. 18). Nesant duomenų, kurie paneigtų, jog K. J. darbo užmokesčio didėjimas bei mažėjimas atitinkamais laikotarpiais priklausė nuo darbo krūvio pokyčių, nėra pagrindo konstatuoti, kad darbo užmokestis K. J. buvo didinamas be pagrindo, o nuo 2006-07-01 sumažintas vien todėl, kad šis laikotarpis neturėjo būti įtrauktas į motinystės išmokų skaičiavimą. Kaip matyti iš 2006-06-29 medicininių dokumentų išrašo nuo 2006-06-27 iki 2006-06-29 K. J. buvo hospitalizuota dėl gresiančio priešlaikinio gimdymo, jai buvo nustatytas gydymas – tausojantis režimas (t. 23, b. l. 59). Taigi K. J. nustatyto darbo krūvio ir darbo užmokesčio sumažinimas nuo 2006-07-01 paaiškinamas tuo, jog pablogėjo jos sveikata. Dėl 2008 m. mokėto atlyginimo dydžio išteisintieji parodė, kad toks didelis atlyginimas K. J. buvo mokamas už verslo planų ruošimą. Aplinkybės, jog K. J. didelis darbo užmokestis buvo mokamas tik tais mėnesiais, kurie buvo svarbūs motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų skaičiavimui, rodo, jog kaltinamieji turėjo tikslą sudaryti sąlygas K. J. gauti didesnes socialines išmokas, tačiau pats savaime toks tikslas nėra nusikalstamas.

Nors prokurorė skunde teigia, kad K. J. verslo planai buvo sukurti po 2010-07-01, t. y. po to, kai K. J. jau buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą, duomenų, sudarančių pagrindą vienareikšmiškai spręsti apie planų paruošimo datą, nėra. Bylos medžiaga patvirtina, jog 2011-01-12 kratos metu paimtuose kompiuteriuose bei USB atmintinėje buvo rastas K. J. verslo planas 2006-2031 metams kreditui gauti (t. 2, b. l. 54–55, 67–72). Iš prie 2011-10-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-137(11) pridėto CD matyti, kad dokumentas, kuriame išsaugotas K. J. verslo planas 2006-2031 metams kreditui gauti, buvo sukurtas 2011-09-28, t. y. vėliau, nei šis dokumentas buvo rastas 2011-01-12 kratos metu. Apeliacinės instancijos teisme specialisto, surašiusio išvadą, apklausti nepavyko, todėl nėra pagrindo remtis skunde nurodomame CD įrašyta informacija, kaip neabejotinai patvirtinančia verslo planų sukūrimo datą.

Pažymėtina, jog konsultacijoje, kurios išvadas, apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, patvirtino ją parengęs specialistas K. D. (t. 25, b. l. 5-14), įvertinus K. J. ūkio apskaitos dokumentus, nustatyta, kad K. J. darbo funkcijas nustatyti galima, bei tai, kad ūkininkas K. J. turėjo pakankamai lėšų išmokėti K. J. priklausantį darbo užmokestį. Pastaroji aplinkybė byloje nepaneigta, nors prokurorė skunde ir tvirtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog K. J. ūkis vykdė veiklą.

Teisėjų kolegija sutinka su tuo, jog byloje nėra duomenų apie K. J. ūkyje užaugintą ir turguje parduotą produkciją, ūkio veikloje naudotą žemės ūkio techniką, patirtas išlaidas žemės dirbimui, sėkloms, trąšoms ir kt. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo kategoriškai išvadai, kad K. J. ūkyje veikla nebuvo vykdoma. Liudytojas R. M. parodė, kad K. J. augino grūdus, jis jam padėjo. 2005 - 2008 m. K. J. dirbo žemę, atlygį už darbą iš jo pasiimdavo grūdais, nes žodžiu buvo sutarę, jog K. J. padės dirbti žemę (t. 23, b. l. 91), žemei dirbti buvo naudota R. M. sutuoktinei priklausanti žemės ūkio technika (t. 23, b. l. 101, 114–119). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. M. parodė, kad K. J. priklausantį sklypą iš jo nuomojosi, o atsiskaitydavo grūdais (t. 25, b. l. 19), tokius jo parodymus apeliacinės instancijos teisme patvirtino liudytojai K. M. (t. 25, b. l. 18) ir S. A. (t. 25, b. l. 19). Liudytojas A. N. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nuo 2006 m. iki 2008 m. yra talkinęs K. J.: sodino salotas, skynė obuolius, pylė grūdus (t. 23, b. l. 92). Liudytojas K. K. parodė, kad pas K. J. buvo nuvažiavęs į talką (duomenys neskelbtini) 2006 metais. 2006–2007 metais sodino salotas, padėjo prie grūdų, skynė obuolius (t. 23, b. l. 92). Liudytojas R. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirbo kartu su K. J.. K. J. siėmė žemės ūkio veikla, 2006–2008 m. panaudos sutartimis buvo perdavęs jam naudotis sodu, matė sode dirbančius samdytus žmones (t. 23, b. l. 29-31, 91), į bylą šios panaudos sutartys pateiktos (t. 23, b. l. 29-31). Apeliacinės instancijos teisme R. P. patvirtino anksčiau duotus parodymus (t. 25, 17-18). Kad K. J. vykdė ūkinę veiklą pirmosios instancijos teisme nurodė ir liudytojai R. J. (t. 23, b. l. 90) bei R. V. (t. 23, b. l. 90-91). Taigi vertinant šių liudytojų parodymų visumą ir tarpusavio ryšį, darytina išvada, jog tam tikra apimtimi K. J. ūkininko ūkyje veikla buvo vykdoma. Negalima teigti, kad liudytojų parodymai prieštarauja specialisčių, tyrusių ūkio ūkinę veiklą, išvadoms, kadangi šiose išvadose konstatuota tai, jog nėra duomenų apie ūkio veiklą, tačiau apskaitos duomenų nebuvimas savaime nereiškia, kad jokia veikla nebuvo vykdoma. Taip pat atsižvelgtina į jau minėtą konsultaciją, kurioje nustatyta ir tai, kad iš pirminių dokumentų, kurie susiję su ūkinėmis operacijomis, galima nustatyti ūkinių operacijų turinį.

K. J. buvo kaltinamas tuo, kad, turėdamas tikslą padidinti deklaruojamas iš ūkininko ūkio gaunamas pajamas, ūkio kasoje užpajamavo pinigų sumas už turguje parduotą produkciją, taip įformino faktiškai neįvykusias ūkines operacijas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas specialistas K. Dabravolskas paaiškino, kad ūkininkams Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos netaikomos, o vienintelis teisės aktas, reglamentuojantis ūkininkų apskaitą yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005-05-11 įsakymu Nr. 3D-266 patvirtintos rekomendacijos „Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema“. Byloje nebuvo nustatyta, kad K. J. būtų neapskaitęs kokių nors konkrečių išlaidų ar pajamų, o apskaita K. J. ūkyje, pasak specialisto  K. Dabravolsko, buvo tvarkoma taip, kaip to reikalauja minėtos rekomendacijos. Apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir susipažinusi su K. Dabravolsko išvadomis, specialistė G. Anusevičienė su jomis nesutiko ir laikėsi pozicijos, išreikštos savo išvadoje, jog K. J. ūkio ūkinių operacijų nustatyti negalima, nors tam tikri buhalteriniai dokumentai buvo pildomi. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojų A. N., K. K., R. P., R. J., R. V. parodymai patvirtina, kad K. J. ūkyje buvo vykdoma ūkinė veikla, vertinant specialistės G. Anusevičienės išvados ir paaiškinimų prieštaringumą specialisto K. Dabravolsko konsultacijai bei paaiškinimams, darytina išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių K. J. kaltinime nurodytas aplinkybes, t. y., kad ūkio kasoje užpajamuodamas pinigų sumas už turguje parduotą produkciją, jis iš tiesų įformino faktiškai neįvykusias ūkines operacijas. Netikėti liudytojų A. N., K. K., R. P., R. J., R. V. parodymais nėra pagrindo, kadangi A. N. ir K. K. parodymai patvirtina vieni kitus, o R. P., R. J. ir R. V. parodymai jiems neprieštarauja. Tuo tarpu liudytojų S. A. ir K. M. parodymai yra susiję tik su vienu K. J. priklausančiu sklypu, kurį, apeliacinės instancijos teisme pakeitęs parodymus, nurodė iš K. J. nuomojantis R. M.. Tačiau aplinkybė, kad šį sklypą dirba ne pats K. J., o R. M., nepaneigia fakto, kad tam tikra ūkinė veikla K. J. ūkyje buvo vykdoma.

Aplinkybės, jog K. J. vykdė individualią veiklą teikiant kaimo turizmo ir patalpų nuomos paslaugas, nepaneigia jos darbo K. J. ūkyje fakto. Iš bylos duomenų, išteisintųjų parodymų matyti, kad šios abi veiklos – ūkininko ūkis ir kaimo turizmo veikla – buvo susiję, viena iš K. J. prašyme dėl ūkio įregistravimo nurodytų veiklų – agroturizmas. Byloje nustatyta, kad K. J. verslo planai buvo parengti siekiant vystyti kaimo turizmo veiklą, tačiau tai nepaneigia, kad šią veiklą būtų vykdęs ūkininko ūkis. Tai, jog K. J. ėmė paskolas iš banko savo vardu ir naudojo šias lėšas asmeninėms reikmėms, taip pat nepaneigia jos darbo K. J. ūkyje fakto.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bei apeliacinio skundo motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra patikimų įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių faktą, kad K. J. ūkininko K. J. ūkyje darbo funkcijas vykdė realiai, tačiau nėra ir pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad K. J. buvo įdarbinta fiktyviai, turint tikslą gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) išmokas. Apeliacinės instancijos teisme, atlikus įrodymų tyrimą, byloje esančių prieštaravimų pašalinti nepavyko.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012).

Teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime K. J. ir K. J. nurodytų tyčinių veiksmų padarymą, abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

 

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Raulynaitienės apeliacinį skundą atmesti.

 

 

 

Kolegijos primininkas                                                                                     Arūnas Paštuolis

 

 

Teisėjai                                                                                                                Daiva Jankauskienė

 

 

Kęstutis Dargužis

 

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 182 str. Sukčiavimas
  • BK 300 str. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu
  • BK 222 str. Apgaulingas apskaitos tvarkymas
  • BPK
  • BPK 20 str. Įrodymai
  • 2K-43/2006
  • 2K-606/2010
  • 2K-38/2011
  • 2K-100/2012
  • 2K-448/2010
  • 2K-614/2012
  • 2K-103/2013
  • BPK 44 str. Asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu
  • BK 2 str. Pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos
  • 2K-177/2009