Civilinė byla Nr. e2-1016-370/2019

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00273-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1 

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Axis Industries“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Deglas“ dėl įpareigojimo pašalinti statybos rangos darbų defektus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos baseinas“, uždaroji akcinė bendrovė „Cloud architektai“; uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos ekspertizė“; uždaroji akcinė bendrovė „Kelvista“, viešoji įstaiga „Centrinė projektų valdymo agentūra“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Apeliantė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovėms akcinei bendrovei (toliau – AB) „Axis Industries“ ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Deglas“ (toliau abi kartu – atsakovės) dėl įpareigojimo pašalinti statybos rangos darbų defektus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – UAB „Klaipėdos baseinas“, UAB „Cloud architektai“; UAB „Klaipėdos ekspertizė“; UAB „Kelvista“, viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Centrinė projektų valdymo agentūra“.

2.       Ieškinyje apeliantė nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 1095 projektas „Klaipėdos miesto baseinas (50 m) su sveikatingumo centru“ pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu, kurio tikslas – įrengti Klaipėdos mieste 50 metru ilgio ir 25 metrų pločio baseiną su sveikatingumo centru bei užtikrinti palankias sąlygas investicijoms į regionų ekonomiką, plėtojant sporto ir turizmo infrastruktūrą. Šio projekto techninį projektą parengė trečiasis asmuo UAB „Cloud arcitektai“, techninio projekto ekspertizę atliko UAB „Klaipėdos ekspertizė“, darbo projektą parengė ir statybos darbus atliko atsakovė AB „Axis Industries“, techninę priežiūrą vykdė trečiasis asmuo UAB „Kelvista“.

3.       Nurodė, kad statybos darbai buvo pradėti 2016 metų lapkritį, o baigti 2018 metų kovą. Užsakovas priėmęs objektą sudarė koncesijos sutartį su UAB „Klaipėdos baseinas“, kurios pagrindu perdavė koncesininkui iš rangovo priimtą daugiafunkcinį centrą naudotis patikėjimo teise. Pastato eksploatavimo metu išaiškėjo trūkumai bei atliktų darbų nukrypimai nuo techninio projekto, kurie darbų priėmimo metu nebuvo matomi arba atsirado vėliau, tačiau dėl priežasčių egzistavusių iki darbu priėmimo.

4.       Dalį atliktų darbų trūkumų rangovas pašalino savo lėšomis, tačiau dalies trūkumų nepašalino. Vis atidėlioja savo prievolių vykdymą bei keičia poziciją dėl tokių defektų egzistavimo ir atsakomybės už juos pripažinimo. Kadangi rangovas nevykdo savo įsipareigojimų, o nustatytų trūkumų šalinimui reikalingos didelės finansinės lėšos, kurių skyrimas biudžete nenustatytas, ieškovė savo pažeidžiamas teises gina reikšdama ieškinį dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę natūra ir pašalinti komisijos užfiksuotus defektus. Nurodė, kad atsakovais traukiami du juridiniai asmenys, kadangi jie veikė jungtinės veiklos sutarties pagrindu ir už darbų trūkumus atsako solidariai.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė priimti apeliantės pareikštą ieškinį kaip neteismingą Klaipėdos apygardos teismui, išaiškindamas, kad su tokiu ieškiniu ieškovė turi teisę kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismą.

6.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė reiškia reikalavimą ne dėl viešųjų pirkimų sutarties sąlygų, viešųjų pirkimų sutarties pakeitimo ar jų aiškinimo, sutarties nutraukimo, papildomų darbų pagal ginčo viešųjų pirkimo sutartį pirkimo, tačiau dėl statybos rangos darbų, kurie buvo atlikti pagal viešųjų pirkimų sutartį, šalinimo. Kadangi viešųjų pirkimų sutartis pasibaigė 2018 m. rugsėjo 9 d., teismas darė išvadą, kad toks pareikštas ieškinys apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui neteismingas.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

7.       Apeliantė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Pirma, pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas, kad byla neteisminga apygardos teismui, nes rangos sutartis yra pasibaigusi. Rangos sutarties 19.2 punkte nustatyta, kad sutarties galiojimo pabaiga neatleidžia sutarties šalių nuo tinkamo sutartinių įsipareigojimų, atsiradusių iki sutarties galiojimo pabaigos, įvykdymo.

7.2.                      Antra, byloje apeliantė prašo įpareigoti atsakovę taisyti darbų trūkumus, t. y. vykdyti sutartį. Byloje turės būt vertinami atsakovės įsipareigojimai pagal viešojo pirkimo sutartį ir jų vykdymas, vertinamos sutarties techninės specifikacijos, normatyviniai dokumentai.

7.3.                      Trečia, baseinas buvo pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu, jo statyba buvo finansuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, todėl egzistuoja viešasis interesas, dėl kurio šios kategorijos byla nagrinėtina teisme, kuris specializuojasi viešųjų pirkimų byloje ir turi didesnę patirtį nagrinėjant sudėtingesnius teisės taikymo klausimus, susijusius su viešaisiais pirkimais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Tiek absoliučių pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, tiek pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliantės pateiktą ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl ieškinio teismingumo

10.       Ieškinio teismingumo klausimai reglamentuojami CPK IV skyriuje. CPK 25 straipsnyje nustatyta, kad civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai. Atitinkamai CPK 26 straipsnyje reglamentuojama, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Vadovaujantis CPK 27 straipsnio 3 punktu, apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių.

11.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 27 straipsnio 3 punktą, yra nurodęs, kad civilinės bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių, įvardytos CPK 27 straipsnio 3 punkte, inter alia (be kita ko), apima bylas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių plačiąja prasme, t. y. pirmiausia ginčus dėl perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų, suteikiančiųjų institucijų) sprendimų ar veiksmų, priimtų vykdant viešųjų konkursų procedūras, taip pat tokių viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčus vykdant viešojo pirkimo ar koncesijos sutartis (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018, 43 punktą).

12.       Nagrinėjamu atveju iš pateikiamo ieškinio turinio matyti,  kad viešųjų pirkimų metu ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir atsakovės AB „Axis Industries“ bei UAB „Deglas“ 2016 m. rugsėjo 9 d. sudarė rangos sutartį Nr. J9-1544 (toliau – Sutartis), kurios objektas – Klaipėdos miesto baseino (50 m) su sveikatingumo centru statybos darbai su darbo projekto parengimu, pagal parengtą techninį projektą (Sutarties 1 punktas). Sutarties V dalyje, reglamentuojančioje šalių atsakomybė, nustatyta, kad statinio garantinis terminas, skaičiuojant nuo visų rangovo atliktų statybos darbų perdavimo užsakovui dienos yra: i) 5 metai – statinio atviroms konstrukcijoms ir kitiems darbams; ii) 10 metų – paslėptiems statinio elementams (konstrukcijoms, vamzdynams, laidams ir kt.); iii) 20 metų – esant tyčia paslėptų defektų; iv) pristatytai įrangai, įrenginiams ir mechanizmams taikomas gamintojo nustatytas garantinis laikotarpis, kuris negali būti trumpesnis nei 24 mėnesiai, o jų komplektuotei – ne trumpesnis nei 12 mėnesių (Sutarties 10.1 – 10.4 punktas). Sutarties 11 punkte šalys susitarė, kad jeigu rangovas atliko darbus pažeisdamas techniniame ir darbo projektuose bei Sutartyje nustatytas sąlygas, nesilaikė normatyvinių statybos dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimų, užsakovas turi teisę reikalauti, kad rangovas: i) nedelsiant sustabdytų ir (ar) nutrauktų darbų atlikimą; ii) neatlygintinai pakeistų nekokybiškas medžiagas, gaminius, dirbinius, įrangą; iii) neatlygintinai pagerintų atliekamų darbų kokybę; iv) neatlygintinai ištaisytų netinkamai atliktus darbus; v) atlygintų užsakovui darbų trūkumų šalinimo išlaidas.

13.       Sutarties 18 punkte, šalys, be kita ko, susitarė ir dėl ginčų sprendimo tvarkos, t. y. kad kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantys iš Sutarties ir su ja susijęs, turi būti sprendžiamas derybų keliu vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Viešųjų pirkimų įstatymu, kitais teisės aktais, pirkimo dokumentais ir konkurso sąlygų aprašu su visais šių dokumentų priedais, Rangovo pasiūlymo dokumentais. Jeigu nurodyti ginčai, nesutarimai ir reikalavimai negali būti išspręsti derybų keliu per 15 kalendorinių dienų, šalys susitaria spręsti juos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, paduodant ieškinį teismui pagal užsakovo (ieškovės, apeliantės) buveinės vietą, nurodytą Juridinių asmenų registre.

14.       Kaip minėta, apeliantė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydama įpareigoti atsakoves ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti 2019 m. gegužės 17 d. defektiniame akte Nr. KB-DT19-10 bei 2019 m. gegužės 17 d. defektiniame akte Nr. KB-DT19-08 nustatytus ir dar nepašalintus atliktų darbų trūkumus. Iš šio reikalavimo matyti, kad apeliantė pasirinko Sutarties 11.4 punkte įtvirtintą jos pažeistų teisių gynimo būdą.

15.       Klaipėdos apygardos teismas, remdamasis Sutarties 19.4 punktu (rašymo apsirikimas taisytinas nurodant 19.2 punktą, kadangi sutartyje nėra Sutarties 19.4 punkto), darė išvadą, kad sutartis yra pasibaigusi 2018 m. rugsėjo 9 d., todėl toks ieškinys šiam teismui neteismingas.

16.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtą Sutarties 19.2 punktą, neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pirma, Sutarties 19.2 punkte nustatyta, kad Sutartis galioja 24 mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, tačiau Sutarties galiojimo pabaiga neatleidžia Sutarties šalių nuo tinkamo sutartinių įsipareigojimų, atsiradusių iki sutarties galiojimo pabaigos, įvykdymo. Antra, Sutarties 19.1 punkte šalys susitarė, kad Sutartis įsigalioja tik po to, kai ją pasirašo abiejų šalių įgalioti atstovai ir rangovas pateikia reikalaujamą sutarties įvykdymo užtikrinimą. Byloje nėra duomenų, kada rangovas pateikė sutarties įvykdymo užtikrinimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Sutartis pasibaigė praėjus 24 mėnesiams nuo jos sudarymo dienos. Taip pat iš minėto Sutarties 19.2 punkto matyti, kad sutarties galiojimo pabaiga neatleidžia Sutarties šalių nuo tinkamų sutartinių įsipareigojimų, atsiradusių iki sutarties galiojimo pabaigos, vykdymo. Trečia, nagrinėjamu atveju į teismą su ieškiniu kreipėsi perkančioji organizacija, atlikdama viešojo pirkimo sutarties vykdymo kontrolę. Tokie perkančiosios organizacijos veiksmai kyla iš viešosios teisės reglamentuojamų teisių santykių ir poreikio užtikrinti viešąjį interesą.

17.       Be to, atsižvelgęs į šios nutarties 13 ir 14 punktuose nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje priklausomai nuo ieškovės pasirinkto teisių gynybos būdo (atlikti veiksmus) neabejotinai turės būti vertinami atsakovių įsipareigojimai pagal viešojo pirkimo metu sudarytą rangos sutartį ir jų vykdymas, vertinami pirkimo dokumentai, sutarties techninės specifikacijos, atliktų darbų atitiktis techninėms specifikacijoms. Kadangi šios nutarties 12 punkte nurodytoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad perkančių organizacijų ir tiekėjų tarpusavio ginčai vykdant viešojo pirkimo sutartis patenka į CPK 27 straipsnio 3 punkto taikymo apimtį, o nagrinėjamu atveju byloje keliamas klausimas dėl netinkamo viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties vykdymo, konstatuotina, jog apeliantės ieškinys, kaip kylantis iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, yra teismingas apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui.

18.       Įvertinus tai, kas išdėstyta pirmiau, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovėms dėl įpareigojimo pašalinti statybos darbų trūkumus, kaip neteismingą apygardos teismui, todėl skundžiama nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtas išimtinai pirmosios instancijos teismo kompetencijai, apeliantės pareikšto ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir apeliantės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pareikšto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja        Danguolė Martinavičienė