Civilinė byla  Nr. 2S-423-302/2012

Teisminio proceso Nr. 2-03-3-01384-2009-5

Procesinio sprendimo kategorijos 101

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. kovo 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto UAB „Oranžinė tigra“ atstovo direktoriaus K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl paskirtos baudos sumažinimo ar panaikinimo,

n u s t a t ė:

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. spalio 20 d. nutartimi atsakovo UAB „Oranžinė tigra“ vadovui K. K. paskyrė 500 Lt dydžio baudą už neatvykimą į teismo posėdį.

2011-11-05 teisme buvo gautas K. K. prašymas dėl baudos panaikinimo, kuriame nurodyta, jog 2011-10-20 vykusiame teismo posėdyje pareiškėjas negalėjo dalyvauti, kadangi jis tą pačią dieną turėjo dalyvauti Vilniaus apygardos teismo paskirtame parengiamajame teismo posėdyje, kur atstovavo bankrutuojančios įmonės interesus. Pareiškėjas nurodė, kad prieš pat posėdį pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Be to, ieškovės atstovė sutiko nagrinėti bylą iš esmės, vadinasi atsakovo atstovo nedalyvavimas posėdyje netrukdė teismui nagrinėti bylą ir nepažeidė proceso dalyvių teisių bei interesų.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi atmetė UAB „Oranžinė tigra“ atstovo K. K. prašymą dėl baudos, paskirtos Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011-10-20 nutartimi, panaikinimo ar sumažinimo. Paliko galioti 2011 m. spalio 11 d. teismo nutartimi K. K. paskirtą 500 Lt dydžio baudą.

Teismas nutartį motyvavo tuo, kad 2011 m. rugsėjo 20 d. įvyko parengiamasis teismo posėdis, kuris buvo užbaigtas ir teismo protokoline nutartimi paskirtas teismo posėdis bei atsakovo atstovo K. K. dalyvavimas buvo pripažintas būtinu (b.l. 174-177). Į 2011-10-20 teismo posėdį, apie kurį atsakovo atstovas K. K. buvo informuotas prieš mėnesį (2011-09-20 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje atsakovą atstovavo A. P., kuri apie teismo posėdžio datą ir laiką buvo informuota pasirašytinai (b.l. 178)), neatvyko. Tik teismo posėdžio dieną, t.y. 2011-10-20, K. K. pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, kadangi jis turi dalyvauti kitoje civilinėje byloje. Teismas 2011-10-20 nutartimi, skirdamas K. K. baudą, CPK 246 str. 1 d. pagrindu nepripažino K. K. užimtumo kitoje byloje svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi, kadangi Vilniaus apygardos teisme parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas vėliau nei šis teismo posėdis. Be to, į teismo posėdį buvo atvykę liudytojai, kurie atvyksta jau ne pirmą kartą.

Spręsdamas, ar yra pagrindas panaikinti, ar sumažinti atstovui paskirtą baudą, teismas įvertino aplinkybę, jog K. K. dalyvavimas buvo pripažintas būtinu tikslu išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, todėl ieškovės atstovės teiginiai, jog bylą galima nagrinėti iš esmės nedalyvaujant K. K., neįpareigoja teismo, juolab, kad darbo bylose CPK 414 str. suteikia teisę teismui būti aktyviam. Taigi teismas, pripažinęs K. K. dalyvavimą būtinu, privalo laikytis nuoseklumo ir siekti teisingai bei visapusiškai išspręsti bylą. Pažymėtina, kad darbo bylos taip pat, kaip ir bankroto, yra susijusios su viešuoju interesu, todėl bankroto bylai negali būti teikiamas prioritetas.  

Pagal CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d., šalys privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį. Kadangi K. K. veiksmai trukdė teismui nagrinėti bylą iš esmės ir nepagrįstai užvilkino bylos nagrinėjimą, teismo manymu, jo prašyme dėl baudos panaikinimo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti ar sumažinti pastaram paskirtą baudą.

Pareiškėjas UAB „Oranžinė tigra“ direktorius K. K. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti. Panaikinti arba sumažinti jam paskirtą 500 Lt baudą.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai nagrinėjamą bylą pripažino darbo byla, nes joje nagrinėjami civiliniai teisiniai santykiai susiklostę tarp administracijos vadovo ir bendrovės, kurie nėra darbo santykiai, ir todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ši byla yra susijusi su viešuoju interesu.

Be to, teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodo, kad teismo posėdis šioje byloje buvo paskirtas anksčiau nei parengiamasis teismo posėdis kitoje civilinėje byloje, nes ši aplinkybė dar nereiškia, kad šis posėdis nėra svarbus ir kad jame galima nedalyvauti. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad parengiamojo teismo posėdžio metu yra teikiami įrodymai nagrinėjamoje byloje, ruošiamasi bylos nagrinėjimui iš esmės, aiškinamasi bylai svarbios aplinkybės, todėl privalu dalyvauti visuose teismo posėdžiuose, nes vėliau, kai byla nagrinėjama iš esmės, teismas papildomus įrodymus priimti atsisako. Be to, teismas pagal CPK nuostatas gali iš parengiamojo teismo posėdžio pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės ir bylą išnagrinėti, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tik pareiškėjas tą dieną galėjo dalyvauti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bylos teismo posėdyje, nes kiti BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ įgalioti asmenys negalėjo dalyvauti.

Teismo motyvai dėl nepripažinimo K. K. užimtumo kitoje byloje svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi, nepagrįsti ir prieštarauja įstatymams, kadangi pareiškėjas prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant pateikė teismui laiku, t.y. iki teismo posėdžio pradžios, be to, į teismo posėdį atvyko įmonės teisininkė, kuri atstovauja įmonę nuo ginčo pradžios ir gerai žino visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jo neatvykimas į teismo posėdį trukdė teismui nagrinėti bylą iš esmės ir nepagrįstai užvilkino bylos nagrinėjimą, nes jis prašė šį teismo posėdį nagrinėti jam nedalyvaujant, o ieškovės atstovė taip pat nurodė, kad bendrovės direktoriaus nedalyvavimas neužkerta kelio civilinės bylos nagrinėjimui iš esmės, prašė bylą nagrinėti, apklausti į teismą atvykusius liudytojus.

Be to, teismas nurodydamas, kad apelianto dalyvavimas būtinas siekiant išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes, nutartyje nenurodė, kokias būtent aplinkybes nori išsiaiškinti, taigi jas gali žinoti ir įmonę atstovaujanti teisininkė.

Teismas, skundžiamoje nutartyje spręsdamas dėl baudos panaikinimo, nepasisakė dėl baudos sumažinimo, kas neatitinka CPK 265 str.

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta tinkamai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimo ir panaikinimo klausimą, todėl keisti ar naikinti tokios teismo nutarties nėra teisinio pagrindo.

Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius (Civilinio proceso kodekso 95 str. 1 d.). Teismas, nustatęs Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudą (Civilinio proceso kodekso 95 str. 2 d.). Pagal Civilinio proceso kodekso 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005 pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

Civilinio proceso kodekso 107 str., numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str.).

Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui apie apylinkės teisme paskirtą teismo posėdį buvo žinoma gerokai anksčiau negu apie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą bylą, be to, jo dalyvavimas apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje protokoline nutartimi buvo pripažintas būtinu. Atsižvelgiant į civilinio proceso pagrindinius principus tokius kaip teisingumo, protingumo, sąžiningumo, civilinio proceso tikslus, vienas kurių yra siekti, kad kuo greičiau būtų atkurta teisinė taika tarp šalių, šalių pareigą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti, darytina išvada, kad pareiškėjui, posėdžio dieną pateikus prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, jo elgesio apylinkės teismas negalėjo vertinti kaip sąžiningo. Įvertindamas tai, kad byla Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nagrinėjama pakankamai ilgai laiką, o pareiškėjas nevykdė teismo įpareigojimo atvykti į posėdį dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai paliko galioti pareiškėjui paskirtą baudą už neatvykimą į teismo posėdį.

Apeliantas nurodo, kad jis apylinkės teismui nurodė, kad likus kelioms dienoms iki paskirto posėdžio sužinojo, jog negalės atvykti į jį, nes Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje negalėjo dalyvauti kiti BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ įgalioti asmenys – juristė (dėl atostogų) ir bankroto administratorius (dėl didelio užimtumo), o pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jo dalyvavimas Vilniaus apygardos teismo paskirtame posėdyje yra būtinas, nes iš visų įgaliotų atstovų tik jis galėjo dalyvauti jame. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Kaip matyti iš atskirojo skundo medžiagos, UAB „Bankroto eiga“ 2011-01-26 įgaliojo K. K. ir R. D. atstovauti bendrovę visose civilinėse ir administracinėse bylose visų pakopų teismuose, visose valstybinėse ir privačiose institucijose, organizacijose, įstaigose ginant BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ interesus (b.l. 30). Apeliantas teismui adresuotame prašyme (b.l. 26-28), taip pat ir atskirajame skunde nenurodė, kas yra BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ įgalioti asmenys – juristė (dėl atostogų) ir bankroto administratorius (dėl didelio užimtumo), t.y. jų neįvardijo, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių šių asmenų negalėjimą dalyvauti Vilniaus apygardos teismo 2011-10-20 14.30 val. paskirtame parengiamajame teismo posėdyje, be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad kitas UAB „Bankroto eiga“ įgaliotas asmuo – R. D. būtų negalėjusi dalyvauti Vilniaus apygardos teisme vykusiame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo panaikinti ar sumažinti paskirtą baudą.

Tai, kad, pasak apelianto, teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilęs ne iš darbo teisinių santykių, bet iš civilinių santykių, tačiau ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga tikrinant pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos sprendžiant baudos panaikinimo ar sumažinimo klausimą, teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl šio argumento plačiau nepasisakoma.

Atskirojo skundo argumentai, kad teismas nesvarstė ir nenagrinėjo baudos sumažinimo klausimo, nepagrįsti, nes, kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas, įvertinęs prašyme nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad jos nesudaro pagrindo panaikinti ar sumažinti paskirtą baudą, tokiu būdu įvykdė reikalavimus, keliamus nutarties turiniui (Civilinio proceso kodekso 291 str.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teismas

n u t a r ė:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                        Romualda Janovičienė