ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 6 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, 

sekretoriaujant Rasai Marcinkonei, Aldonai Čepukaitienei,

dalyvaujant ieškovei E. P., jos atstovui advokatui Virginijui Batulevičiui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities skyriaus atstovei V. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė E. P. patikslintu ieškiniu prašo (2022-01-26 DOK 3036): 1. Santuoką, sudarytą tarp ieškovės E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukti dėl atsakovo R. P. kaltės; 2. Palikti ieškovei santuokinę pavardę P.; 4. Nustatyti nepilnamečio sūnaus T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove E. P.; 3. Priteisti iš atsakovo R. P. išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. P. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į ieškovės E. P. asmeninę banko sąskaitą iki paskutinės einamojo mėnesio dienos ir pavedant ieškovei tvarkyti lėšas uzufrukto teise; 4. Nustatyti tėvo R. P. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. P. tvarką: 4.1. Kas antrą savaitgalį, šeštadienį R. P. pasiima sūnų T. P. iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir sekmadienį iki 19.00 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą; 4.2. Abipusiu susitarimu tėvai gali pakeisti šią bendravimo tvarką su vaiku, atsižvelgdami į vaiko poreikius, interesus, šalių galimybes ir konkrečią situaciją; 4.3. R. P. ryšio priemonėmis su sūnumi gali bendrauti be apribojimų; 4.4. R. P. su sūnumi gali bendrauti tik būdamas blaivus; 5. Po santuokos nutraukimo automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 200,00 Eur vertės priteisti atsakovui R. P. asmeninės nuosavybės teise; 6. Po santuokos nutraukimo dujinę viryklę „Electrolux“ 399,00 Eur vertės, televizorių „Samsung“ 200,00 Eur vertės, buto šarvuotas duris 300,00 Eur vertės, šaldytuvą „Snaigė“ 200,00 Eur vertės priteisti ieškovei E. P. asmeninės nuosavybės teise; 7. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė E. P. ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota ieškovės ir atsakovo santuoka, santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. P.. Santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas nuolat piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, yra neprognozuojamo būdo. Būdamas neblaivus, atsakovas agresyvus, yra panaudojęs prieš ją fizinį smurtą keletą kartų, o psichologinį smurtą - įžeidinėjimus, necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu naudoja pastoviai. Dėl tokio atsakovo elgesio policijos pareigūnų nekviečia, nes nenori traumuoti nepilnamečio sūnaus. Norėdama, kad sūnus augtų su tėvu, atsakovui atleisdavo ir patikėdavo, kad tai daugiau nepasikartos, tačiau jo elgesys nesikeičia jau keletą metų. Neapsikęsdama atsakovo elgesio ir nenorėdama, kad sūnus toliau matytų netinkamą atsakovo elgesį jos atžvilgiu bei nenorėdama, kad toliau būtų traumuojamas nepilnametis sūnus, nusprendė santuoką nutraukti. Nuo pat santuokos sudarymo ji dėjo pastangas sukurti šeimą, kaip bendro gyvenimo pagrindą. Ji atsakovui buvo lojali, rėmė moraliai, kiek išgalėdama prisidėjo finansiškai. Atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu, abejingumas šeimai, pastovus jos žeminimas vaiko akivaizdoje, visiškas nesirūpinimas šeima, sugriovė pamatinius dalykus - pasitikėjimą atsakovu, paliko nuoskaudas, abejingumą ir pažeminimą dėl patiriamo fizinio ir psichologinio smurto. Atsakovas šiuo metu dirba, tačiau didžiąją dalį savo uždirtų pinigų išleidžia ne šeimos poreikiams tenkinti, o alkoholiui. Ieškovė dirba, gauna 650,00 Eur mėnesines pajamas ir 70,00 Eur išmoką vaikui, ji išlaiko tiek save, tiek sūnų. Kas mėnesį sūnui išlaikyti ir tinkamai patenkinti jo poreikius, reikalinga skirti apie 600,00 Eur: maistui po 5,00 Eur per dieną – 150,00 Eur per mėnesį; drabužiams 40,00 Eur per mėnesį, buitinėms ir higienos prekėms 30,00 Eur per mėnesį; būsto išlaikymui 200,00 Eur per mėnesį; vaistams, maisto papildams, vitaminams, tyrimams 10,00 Eur per mėnesį; sporto būreliui 30,00 Eur per mėnesį; mokymosi priemonėms 15,00 Eur per mėnesį; stovyklai 1 kartą į metus 200,00 Eur. Todėl iš atsakovo priteistinas 300,00 Eur išlaikymas per mėnesį nepilnamečiam sūnui T. P.. Mano, kad sūnaus T. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kadangi tai geriausiai atitiktų sūnaus interesus. Sūnus yra labai prisirišę prie jos, tarp jų susiformavęs glaudus ryšys, kadangi su vaiku ji praleidžia daugiausia laiko. Ieškovė neprieštarauja, kad sūnus bendrautų su tėvu, seneliais. Siekiant, kad ateityje tarp šalių nekiltų ginčo dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, šiuo atveju tikslinga nustatyti konkrečią bendravimo tvarką: kas antrą savaitgalį, šeštadienį, tėvas pasiima sūnų T. iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir sekmadienį iki 19.00 val. grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą; abipusiu susitarimu tėvai gali pakeisti šią bendravimo tvarką su vaiku, atsižvelgdami į vaiko poreikius, interesus, šalių galimybes ir konkrečią situaciją; tėvas ryšio priemonėmis su sūnumi gali bendrauti be apribojimų; tėvas su sūnumi gali bendrauti tik būdamas blaivus. Santuokoje su atsakovu bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo turto neturi. Santuokoje įgijo automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą 2008 m., kurio vidutinė rinkos vertė 1 200,00 Eur. Po santuokos nutraukimo automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prašo priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Namų apyvokos daiktus, buitinius prietaisus, baldus, esančius bute: dujinę viryklę „Electrolux“ 399,00 Eur vertės, televizorių „Samsung“ 200,00 Eur vertės, buto šarvuotas duris 300,00 Eur vertės, šaldytuvą „Snaigė“ 200,00 Eur vertės, po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Nutraukus santuoką ieškovei palikti santuokinę pavardę P., išlaikymo iš sutuoktinio nereikalauja, santuokos metu įgytų kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Ieškovė E. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, ieškovės atžvilgiu naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, neprisideda prie šeimos išlaikymo. Ieškovė su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) metais, jiems gimė sūnus, atsakovas dirbo užsienyje, maždaug iki 2014 metų šeimoje viskas buvo gerai. Nuo 2015 metų iki 2020 metų atsakovas vartodavo alkoholį kas antrą-trečią savaitgalį, o nuo 2021 metų kasdien geria po 5-6 pusantro litro butelius alaus. Visus pinigus išleidžia savo poreikiams, jeigu kažkiek ir duoda pinigų, po to reikalauja, kad ieškovė jam duotų pinigų alkoholiui ir cigaretėms nusipirkti. (duomenys neskelbtini) ieškovės gimtadienio metu, atsakovas, būdamas neblaivus, kelis kartus ranka sudavė ieškovei į veidą, ieškovė apie įvykį niekam nepranešė ir niekur nesikreipė, nes tikėjosi išsaugoti šeimą. Po metų laiko – (duomenys neskelbtini) vėlgi ieškovės gimtadienio metu, atsakovas būdamas neblaivus, metės savo telefoną ieškovei į veidą ir prakirto lūpą. Iš šį kartą ieškovė į teisėsaugos institucijas nesikreipė. 2022-04-12 atsakovas namuose vartojo alkoholį, garsiai leido muziką, triukšmavo, daužė sienas, dėl ko ieškovė iškvietė policiją. Psichologinis smurtas pasireikšdavo tuo, kad atsakovas koliodavo ieškovę necenzūriniais žodžiais, keldavo įtampą, nes būdamas neblaivus, daužydavo ir laužydavo baldus, yra pramušęs skyles dvejose duryse, grasindavo viską išdaužyti. Sūnų augino ir rūpinosi sūnumi ieškovė. Sūnus su tėvu bendrauja mažai, nes kai atsakovas blaivus, jis nori pailsėti, pyksta jeigu su juo nori bendrauti. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 300,00 Eur kas mėnesį, patikslino, kad 200,00 Eur ji iš viso sumoka buto išlaikymui, o kadangi bute gyvena trise, tai sūnui skiriama dalis mažesnė. Tačiau ji vertina, kad nurodė per mažą sumą skiriamą sūnaus mitybai, todėl pasilieka prie prašomos priteisti 300,00 Eur sumos. Ji uždirba 650,00 Eur, gauna 70,00 Eur išmoką už vaiką. Jos žiniomis atsakovas dirba statybose, jo mėnesinis atlyginimas apie 800,00 Eur per mėnesį. Nurodė, jog atsakovui prašomo priteisti automobilį vertė yra 1 200,00 Eur, kadangi už tokią kainą automobilį įsigijo 2021 metais. Nors ieškinyje nurodė, tačiau nepalaiko reikalavimo dėl vaiko kambario baldų priteisimo.

Ieškovės E. P. atstovas advokatas Virginijus Batulevičius palaikė ieškinio reikalavimus pilna apimtimi. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovui žinoma apie šiandienos teismo posėdį, tačiau jis viską ignoruoja, tai parodo atsakovo požiūrį į šeimą. Ieškovė siekė dėjo pastangas išsaugoti šeimą, tuo tarpu atsakovas nedarė nieko dėl šeimos. Atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu, triukšmavimą ir netinkamą elgesį įrodo byloje esantys dokumentai bei liudytojos parodymai. Atsakovas neprognozuojamo būdo, agresyvus, būdamas neblaivus prieš ieškovę naudoja fizinį ir psichologinį smurtą.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, apie posėdžių vietą ir laiką pranešta asmeniškai teismo šaukimu, neatvykimo priežastys nežinomos.

Liudytoja E. P., atsakovo giminaitė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad maždaug prieš metus laiko ji su ieškove ir atsakovu važiavo į Lenkiją ir pastebėjo, kad atsakovas be priežasties kabinėjasi prie ieškovės, priekaištauja jai. 2022 metais pavasarį, tikslios datos neprisimena, ji važiavo kartu su ieškove į (duomenys neskelbtini) kaimą paimti atsakovą iš jo mamos. Atsakovas buvo neblaivus, agresyvus, važiuojant šaukė, rėkė. Pati ieškovė jai pasakojo, kad atsakovas geria, kad buvo sudavęs į veidą, kartą metė telefoną jai į veidą. Pas šalis namuose ji matė duryse išmurtą skylę, ieškovė paaiškino, kad atsakovas, būdamas neblaivus, išmušė. Atsakovas, pavartojęs alkoholio, tampa visiškai neadekvatus, agresyvus. Jis buvo užsikodavęs, tačiau tik tris mėnesius.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities skyriaus (toliau – VTAS) atstovė V. T. teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą. Paaiškino, jog VTAS atstovai lankėsi šalių namuose, tačiau su atsakovu pabendrauti nepavyko, į skambučius jis neatsiliepia. VTAS 2022-04-12 gavo pranešimą, kad neblaivus atsakovas namuose kelia triukšmą, vaikas tuo metu miegojo, konflikto nematė, vaiko teisių pažeidimai nenustatyti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Iš byloje esančių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp šalių sudaryta santuoka. Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. P., kuris yra nepilnametis.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, ieškovės atžvilgiu naudoja psichologinį ir fizinį smurtą.

CK 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama. Ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau sutuoktinis, kaltinamas dėl santuokos iširimo turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodomas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo (CPK 185 straipsnis). Tačiau atsakovas, pažeisdamas proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principus, nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir bylos eiga visiškai nesidomėjo, nors ieškovė patvirtino, kad apie procesą atsakovas žinojo. Toks atsakovo elgesys vertintinas, kaip sutikimas su ieškinio reikalavimais. Ieškovės nurodytos aplinkybės, jos paaiškinimai teismo posėdžio metu, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nevykdo savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, jas pažeidžia, nes piktnaudžiauja alkoholiu, ieškovės atžvilgiu naudoja psichologinį ir fizinį smurtą. Ieškovės nurodytas faktines aplinkybes pagrindžia įrodymas patvirtinantis kreipimąsi į policiją 2022-04-12 dėl atsakovo elgesio (2022-05-12 DOK 17300), taip pat liudytojos E. P. bei VTAS atstovės V. T. paaiškinimai byloje. Tuo tarpu atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nepaneigė, todėl teismas abejoti ieškovės ieškinyje nurodytoms aplinkybėms ir ieškovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais neturi pagrindo. Todėl teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes šis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį smurto šeimoje naudojimas reiškia prezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, smurtavusio prieš šeimos narius (kitą sutuoktinį, vaikus) kaltės. Akivaizdu, kad nuolat trunkantis psichologinis ir fizinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo. Teismas vertina, kad atsakovas elgėsi netinkamai su savo šeimos nariais, kas preziumuoja atsakovo kaltę.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė P., atsakovui prigimtinė P. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nereiškia reikalavimo dėl išlaikymo jai priteisimo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos.

Spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaikų interesus ir jų norą gyventi su vienu iš tėvų (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos procesą, jos nagrinėjimu nesidomėjo, atsiliepimo nepateikė, posėdžiuose nedalyvavo, todėl laikytina, kad šiam reikalavimui neprieštarauja. VTAS teismui pateikė vaiko nuomonę, šalių sūnus T. paaiškino, kad nori gyventi su mama. Skyrius įvertinęs visą surinktą informaciją, davė išvadą, jog atsižvelgiant į ieškovės galimybes užtikrinti stabilias ir tinkamas gyvenimo bei vystymosi sąlygas nepilnamečiam sūnui T., jo nuolatinius ir artimus santykius su motina, atsižvelgiant į vaiko išsakytą nuomonę, T. P. gyvenamosios vietos nustatymas su motina šiuo metu geriausiai atitinka nepilnamečio interesus. Todėl įvertinus bylos medžiagą, atsakovui nepareiškus prieštaravimų, šalių nepilnamečio sūnaus T. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. CK 3.194 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Nustačius nepilnamečio T. P. gyvenamąją vietą su motina, būtina išspręsti jo išlaikymo klausimą. Priteisiant išlaikymą, teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, turimą turtą ir patiriamas išlaidas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo R. P. nepilnamečio sūnaus T. P. išlaikymui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki pilnametystės po 300,00 Eur per mėnesį. Iš atsakovo prašoma priteisti išlaikymo suma, atsižvelgiant į tai, kad sūnus yra 13 metų paauglys ir ateityje jo poreikiai tik didės, vertintina, kaip atitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio ir šios naštos tarp tėvų paskirstymo klausimą, turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, kuriame ieškovė su sūnumi gyvena bei automobilis, kurį po santuokos nutraukimo ieškovė prašo priteisti atsakovui (2022-05-12 DOK 17300). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos atlyginimas apie 650,00 Eur per mėnesį. Ieškovės materialinę padėtį sunkina tai, kad jai vienai tenka visa sūnaus išlaikymo našta, nors pareiga išlaikyti sūnų yra abiejų tėvų. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti pusę sūnaus išlaikymui reikalingos sumos, t. y. po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Pagal byloje esančius įrodymus, atsakovas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Iš teismo iniciatyva išreikalautų Socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo atlyginimas vidutiniškai apie 954,00 Eur per mėnesį (837,70+940,00+1 085,00 : 3). Taigi akivaizdu, kad atsakovas tam tikras pajamas gauna, iš jų pragyvena. Duomenų, kad atsakovas turėtų daugiau išlaikytinių ar turėtų sveikatos problemų nėra. Todėl, teismo nuomone, atsakovas gali ir privalo lygia dalimi prisidėti prie sūnaus išlaikymo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, šalių sūnaus poreikius, kuriuos teismas vertina, kaip protingus ir neišdidintus bei atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnui T., kaip nurodė pati ieškovė, valstybė skiria 70,00 Eur išmoką, šia suma mažintinas tėvų skiriamo išlaikymo dydis. Todėl iš atsakovo R. P. priteistinas jo nepilnamečiam sūnui T. P. išlaikymas, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 265,00 Eur (600,00 - 70,00 : 2) nuo 2022-01-14 (ieškinio padavimo dienos) iki vaiko pilnametystės, išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Alytaus apylinkės teismo 2022-02-04 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pervesti į ieškovės E. P. asmeninę banko sąskaitą iki paskutinės einamojo mėnesio dienos. 

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio T. P. atstovė E. P., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku.

CK 3.156 straipsnio 2 dalis nustato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Teismui pirmiau konstatavus, jog T. P. gyvenamoji vieta nustatoma su motina E. P., teismas pasisako dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo su tėvu R. P..

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti konkrečią atsakovo su sūnumi bendravimo tvarką, t. y., kad atsakovas kas antrą savaitgalį, šeštadienį, pasiima sūnų T. iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir sekmadienį iki 19.00 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą; abipusiu susitarimu tėvai gali pakeisti šią bendravimo tvarką su vaiku, atsižvelgdami į vaiko poreikius, interesus, šalių galimybes ir konkrečią situaciją; tėvas ryšio priemonėmis su sūnumi gali bendrauti be apribojimų; tėvas su sūnumi gali bendrauti tik būdamas blaivus.

Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą – atsakovas neprieštaravo dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos, VTAS išvadoje nurodė, jog tikslinga nustatyti ieškovės prašomą atsakovo su sūnumi bendravimo tvarką, tenkintinas ieškovės reikalavimas ir nustatytina atsakovo bendravimo tvarka su sūnumi T..

Ateityje, vaikui augant, keičiantis šalių galimybėms bendravimo tvarka gali būti keičiama.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo nutraukiant santuoką.

Nutraukiant santuoką turi būti išspręsti viso santuokoje įgyto turto padalijimo klausimai (CPK 385 straipsnis). Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad jeigu nutraukiant santuoką padalijamas ne visas santuokinis turtas, reiškia neatskleista bylos esmė. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nors turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau jeigu konkrečios bylos aplinkybės lemia, kad šis būdas negali būti taikomas, tai vadovaujantis įstatymo nuostatomis yra taikomas kitas turto padalijimo būdas, t. y. vienam sutuoktiniui turto natūra priteisimas kitam sutuoktiniui, atitinkama jo dalies kompensaciją pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis), taip pat kitas svarbias aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos.

Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 straipsnis). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Nustatyta, kad santuokos metu šalių buvo įgytas registruotinas turtas - automobilis „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 200,00 Eur vertės, registruotas ieškovės E. P. vardu. Bei ieškovė prašo padalinti namų apyvokos daiktus: dujinę viryklę „Electrolux“ 399,00 Eur vertės, televizorių „Samsung“ 200,00 Eur vertės, buto šarvuotas duris 300,00 Eur vertės, šaldytuvą „Snaigė“ 200,00 Eur vertės. Ieškovė teismo posėdžio metu patikslino, kad vaiko kambario baldai į dalintino turto sąrašą įtraukti per klaidą, ieškovė neprašo šio turto padalinti.

Šalys vedybų sutarties nėra sudarę, todėl jų teisėms ir pareigos taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Kaip minėta, pagal įstatymą preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), nuo šios taisyklės galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo atsakovui asmenine nuosavybės teise priteisti automobilį, tuo tarpu jai priteisti namų apyvokos daiktus.

Teismui atsakovo nuomonė dėl santuokoje įgyto turto padalinimo nežinoma, teismo nuomone, ieškovės siūlomas santuokoje įgyto turto padalinimo būdas atsakovo interesų nepažeidžia, pusiausvyra tarp šalių išlaikyta. Be to, teismas ieškovės siūlomą turto padalinimo būdą vertina, kaip logišką ir teisingą, kadangi ieškovei prašomi priteisti namų apyvokos daiktai pritaikyti butui, kuris ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise ir kuriame ieškovė su sūnumi gyvena. Todėl ieškovės reikalavimas dėl santuokinio turto padalinimo tenkintinas, automobilis „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 200,00 Eur vertės po santuokos nutraukimo priteistinas atsakovui asmeninės nuosavybės teise, namų apyvokos daiktai: dujinė viryklė „Electrolux“ 399,00 Eur vertės, televizorius „Samsung“ 200,00 Eur vertės, buto šarvuotos durys 300,00 Eur vertės, šaldytuvas „Snaigė“ 200,00 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteistini ieškovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.

Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Pagal CPK 99 straipsnį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimas sprendžiamas teismui gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys gauti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, ar jau priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą.

Ieškovė byloje patyrė 53,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio mokėjimo (2022-01-14 CBP 149, 2022-05-12 DOK 17300). Taip pat į bylą pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021-12-09 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 50 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo E. P. (2022-01-26 DOK 3036). Minėtu sprendimu ieškovė iš dalies atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 370,62 Eur (2022-05-23 DOK 19231). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, išlaidų atlyginimo tvarka įtvirtinta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, pirmiau nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Taip pat valstybei iš atsakovo priteistinas 71,55 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (265,00 Eur x 12 = 3 180,00 x 3 % = 95,40 Eur x 75 % = 71,55 Eur) bei 53,00 Eur žyminis mokestis už turtinį ir neturtinį reikalavimą (85,00 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką + 21,00 Eur už turtinį reikalavimą x 50%) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis), viso 124,55 Eur.

Be to, iš atsakovo priteistinos 14,11 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu

n u s p r e n d ž i a :

Tenkinti ieškovės E. P. ieškinį.

1. Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl R. P. kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo ieškovei E. P. palikti santuokinę pavardę P., o atsakovui R. P. prigimtinę pavardę P..

3. Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina E. P..

4. Priteisti iš atsakovo R. P. išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. P. po 265,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022-01-14 (ieškinio padavimo dienos) iki jo pilnametystės, išskaičiuojant sumas, sumokėtas pagal Alytaus apylinkės teismo 2022-02-04 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo.

Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę T. P. atstovę E. P..

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.

5. Nustatyti tėvo R. P. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. P. tvarką:

5.1. Kas antrą savaitgalį šeštadienį tėvas R. P. pasiima sūnų T. P. iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir sekmadienį iki 19.00 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą;

5.2. Abipusiu susitarimu tėvai gali pakeisti šią bendravimo tvarką su vaiku, atsižvelgdami į vaiko poreikius, interesus, šalių galimybes ir konkrečią situaciją;

5.3. Tėvas ryšio priemonėmis su sūnumi gali bendrauti be apribojimų;

5.4. Tėvas su sūnumi gali bendrauti tik būdamas blaivus.

6. Padalinti santuokoje įgytą turtą:

6.1. Priteisti atsakovui R. P. asmeninės nuosavybės teise automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 200,00 Eur vertės;

6.2. Priteisti ieškovei E. P. asmeninės nuosavybės teise namų apyvokos daiktus, buitinius prietaisus, baldus: dujinę viryklę „Electrolux“ 399,00 Eur vertės, televizorių „Samsung“ 200,00 Eur vertės, buto šarvuotas duris 300,00 Eur vertės, šaldytuvą „Snaigė“ 200,00 Eur vertės, viso 1 099,00 Eur vertės.

7. Priteisti ieškovei E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 53,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Priteisti valstybei iš atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 124,55 Eur žyminį mokestį, jį sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, 14,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu bei 370,62 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja                                                              Agnė Petkevičienė