Baudžiamosios bylos Nr. 1-133-1021/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27303-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.6.1; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.11; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,

sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, Gitanai Būbnienei, Viktorijai Kupstienei,

kaltinimą palaikant prokurorui Sauliui Striaušai,

dalyvaujant: kaltinamajai V. Š.,

nukentėjusiajam R. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: 

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, vaiko auginimo atostogose, registruota užimtumo tarnyboje, deklaravusi gyvenamąją vietą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Įrodyta nusikalstama veika.

V. Š. sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui, o būtent: 2024 m. liepos 16 d., apie 17.00 val., prie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tyčia nukentėjusiajam R. V. ranka sudavė vieną kartą į nosies sritį ir taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais ji padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

II.       Faktiniai duomenys, kuriais teismas grindžia savo išvadas.

Kaltinamoji V. Š. teisiamajame posėdyje kalta neprisipažino visiškai, ir parodė, kad nukentėjusįjį pažįstanti, nes jis buvo susituokęs su L. V., jie gyveno tame pačiame name kaip jos mama R. Š. ir močiutė. Bendravę su jais, su L. ir R.. Kilo konfliktas, nes R. kabinėjosi prie vaikų, jis nejaučia ribų, jam jokio skirtumo ar mažas vaikas, ar nemažas, jis tiesiog gali pasakyti - ateisiu tave suspardysiu. Sakė, kad jos vaikas kabinėjosi prie jo vaiko ir tai girdėjo L. V.. Liepos 15 d. vakare vyko konfliktas tarp jos vaiko ir R.. Jos pačios nebuvo, vaikas jai vakare pasakė, o liepos 16 d. susitikę su R. prie (duomenys neskelbtini) namo apie 17 val. ir ėmę diskutuoti. Ant laiptų buvo daugiau žmonių, buvo jos mama, L. P. ir dar vienas vyrukas, bet jo nežinanti nei vardo, nei pavardės. Ant laiptų pradėję diskutuoti, kad R. yra suaugęs ir kad 12 metų vaikui sakyti, kad jeigu lįsi prie jos vaiko suspardysiu, mananti yra nenormalu. Pradėję bartis, jis ją pastūmė, o ji pastūmusi jį atgal. Jis ją pastūmė į krūtinę, į turėklus atsimušusi. Jie stovėję vienas priešais kitą. Ji jį pastūmusi iš nugaros, nes jis ją pastūmė. Po to jis ėjo pas savo buvusią sutuoktinę. Jis tikriausiai nematė, kad ji jį pastūmusi, o kiti matė. Ji jį pastūmusi, o ne į nosį sudavusi. Jis galėjo atsimušti nosimi į duris. Ji jį stūmusi tyčia, nes jis ją pastūmė. Ji mačiusi, kad jis veidu atsitrenkė į duris, gal galėjo susimušti nosį. Jis po to atsisukęs nebuvo, susiėmė už veido ir nuėjo pas buvusią žmoną. Durys atsidaro į lauką, buvo atidarytos. Jis po 3 val. kreipėsi į medikus. Buvo biuletenyje, bet gėrė tuo metu. Su mama šnekėjusi apie pastūmimą. Su mama santykiai geri. R. nori susimokėti alimentų skolą žmonai už tai ir prašo žalos atlyginimo. Jos pajamos vaiko neįgalumas ir vaiko pinigai. Nedirbanti, laukiasi. Mananti, kad tokia suma, kurios jis prašo, per didelė, ji jam iš vis nenorinti mokėti. Dabar konfliktai su vaikais kaip ir nevyksta. Ji R. netrenkusi. Jie tik apsistumdę, apsižodžiavę ir viskas. Konfliktas 15-20 m. nuo namo nevyko, konfliktas vyko prie laiptinės. Jai keista, kodėl vyko pas medikus po 3 val., jei kraujavo nosis. Jis gėrė tuo metu, o ne gydėsi. Liudytojas P. skundėsi, kad prie kampo parduotuvės buvo nukentėjusysis jam grasinęs dėl pasakojimo teisme.

Nukentėjusysis R. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąją V. Š. pažįstantis, nes gyvenęs tame bendrabutyje (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. rugsėjo mėnesio. Ten dabar gyvena jo buvusi žmona su vaikais, kartais ten apsilankantis. Anksčiau konfliktų su kaltinamąja nebuvo. Jis buvo atėjęs su savo vaiku D. pažaisti į stadioną ir po kurio laiko atėjo V. vaikas D. ir pradėjo kabinėtis prie jo vaiko. Kartu buvo jo buvusi žmona. Negrasinęs V. vaikui, pasakęs, kad kai užaugs D., pats jį paauklės. Kitą dieną važiavęs iš darbo namo ir V. jį susistabdė, sako ateik pasikalbėsime. Nuėję maždaug 15 metrų takeliu ir ji jam trenkė dešine ranka. Nuėjęs pas žmoną, kad sustabdyti kraujavimą. V. jam trenkė delnu dešinės rankos. Jis susiėmęs už nosies ir nuėjęs pas žmoną, kad sustabdyti kraujavimą. Nosis nebuvo sulaužyta. V. liko. Buvo V. mama, o daugiau kitų nematęs. Įvykis buvo ant takelio, ne prie laiptinės. Pas žmoną nusiplovęs veidą ir sustabdęs kraujavimą. Namuose ėmė vėl kraujuoti, skaudėjo nosį, todėl vykę į ligoninę. Daugiau jokių konfliktų nebuvo. Ligoninėje jį patikrino, policijai pranešė ligoninė. Jam nosį skaudėjo 3 dienas. Važiavęs į Marijampolę, sakė tik pertvara nosies atšokus šiek tiek. Dabar jau kvėpavimas geras, bet buvo sutrikęs. Manęs, kad nosis bus lūžus ir dėl to prašęs 5000 eurų. Jis sutiktų taikytis, jei V. sutiktų. Po smūgio skaudėjo 8 balais, jei skausmą vertinti nuo 1 iki 10, kitą dieną skaudėjo, bet jau mažiau. Buvo Marijampolės ligoninėje, buvo tepaliukas išrašytas, naudojęs jį. Kreipęsis į medikus tik po 3 val., nes stabdęs kraujavimą. Po to kai grįžęs namo ir nepraėjo kraujavimas, skaudėjo, ėjęs į ligoninę. Negalvojęs kreiptis į policiją. Po to mėnesį nedirbęs. Dirbantis prie anglių ir daktarė sakė neprisikvėpuoti dulkių, todėl išrašė nedarbingumą. Kai lipęs laiptais lašėjo kraujas, bet nuvykus su pareigūnais jokio kraujo neradę. Nuo to sudavimo tokia nosis buvo kokia yra nuotraukose byloje, Marijampolės ligoninėje ištiesino nosį. Jis negrasinęs P.. Žalą prašantis priteisti teismo nuožiūra. Grasinimo liudytojui P. nebuvo, buvo kartą susitikę mieste ir daugiau liudytojo nematęs. Nekalbėję su juo apie šį įvykį.

Liudytojas V. A. teismo posėdyje teigė, kad prisimenantis nukentėjusįjį. Dirbantis Marijampolės AVPK Vilkaviškio policijos komisariate tyrėju. Asmuo kaip teigė nukentėjo nuo moters, gavo smūgį į veidą kiek pamenantis. Nepamenantis, ar jis į ligoninę kreipėsi, ar buvo kvietimas. Bendravęs su nukentėjusiuoju. Jis pasakojo, kad vyko pro baraką (duomenys neskelbtini), sutiko pažįstamą moterį, įvyko konfliktas ir moteris sudavė jam smūgį į veidą. Nuo smūgio jam sužalotas veidas, lyg nosis. Neatsimenantis kas buvo padaryta, kažko labai žymaus lyg nebuvo, kiek atsimenantis tik paraudusi nosis buvo. Apklausęs jį, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Buvo nuvykę į įvykio vietą, kraujo dėmių nesimatė. Jis pradėjęs ikiteisminį tyrimą. Apklausinėję nukentėjusįjį kiek atsimenanti komisariate. Buvęs su kolega. Kiek atsimenantis kraujo pėdsakų nebuvo. Įvykis kiek pamenantis buvo ant takelio, pats veiksmas, pagal nukentėjusiojo parodymus. Įvykio vietoje, ar buvo kas priėję iš gyventojų aiškintis nepamenantis. Neatsimenantis, ar kalbėjęs su liudytojais. Neradę kaltinamosios ir kalbėję su jos mama, lyg bendravę su mama.

Liudytoja R. Š. teismo posėdyje teigė, kad kaltinamoji jos dukra. Nukentėjusysis gyveno jų name. Atsisakanti duoti parodymus. Yra jos parodymai byloje, prašanti juos perskaityti. Teismas pagarsino liudytojos R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( 1 t., b. l. 131-132) ir akistatos protokolą ( 1 t., b. l. 135-136).

Liudytoja L. V. teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusysis jos buvęs vyras.

Dėl ko byla žinanti. Kaltinamąją pažįstanti, jos mama ir močiutė gyvena tame pačiame name kaip ir ji. Nustoję su ja bendrauti po to įvykio, supykusi dėl vaiko. Turinti 3 vaikus. Turinti D., jam 5 metai. Kaltinamoji turi vaikų, turi taip pat D., jam 12-13 m. Vaikai išeina į kiemą, bet jos vaikai nebendrauja su jos vaikais. Su nukentėjusiuoju bendraujanti tik dėl vaikų. Išsiskyrę nuo 2019 m., jis lanko vaikus. Prieš tai R. žaidė su savo vaiku stadione ir einant namo susitiko V. D. ir jų D. jis stuktelėjo į nugarą. Tada jam R. pasakė, kad negalima taip daryt, kad užaugęs D. pats apsigins. Ji buvusi kartu ir savo vaiką kartu namo vedusis, buvusi kartu visą laiką. Mačiusi kaip V. D. stuktelėjo jos D.. Čia pirmas toks kartas. Ji sakiusi tam vaikui eiti namo. R. pasakė, kad negalima taip daryti, negrasino D.. Kaltinamosios vaikas nuėjo pas močiutę, nieko nesakė. Ji bandžiusi šnekėti su R. ir su V.. Ji grįžusi su D. ir kalbėjusi, bet jos nesiruošė kalbėti. V. paklausė kur R., pasakiusi, kad išėjęs namo ir viskas. Ji kai grįžusi jos prie laiptinės rūkė. R. tuo metu nebuvo, jis namo išėjo. Ji sakiusi, kad buvo konfliktas tarp vaikų. V. D. pirmas namo grįžo ir kažką pasakė joms. Jos D. šito tikrai negalėjo pameluoti. Kitą dieną šlavusi laiptinę, buvusi prie 2 aukšto ir išgirdusi triukšmą. Girdėjusi sakant baik, nieko nedaryk, iškvies policiją, o po to V. balsą girdėjusi, pasakė iškviesi mentus, dar gausi ir po to atėjo R. į viršų. Jį sutikusi tarp 2 ir 3 aukštų. Jis buvo susiėmęs nosį, kruvinas. Jam bėgo kraujas, prašė leisti nusiprausti, tai įleidusi į vonią, davusi ledukų stabdyti kraujavimui. Jis sakė, kad V. sudavė. Jis sakė, kad važiavo link namų ir V. jį pasikalbino ateiti pakalbėti, o kaip kas buvo iš tikrųjų nežinanti. R. nosis buvo kruvina, nežiūrėjusi, ar buvo kreiva, mėlyna. Jis pas ją buvo apie 2 val., buvo užsidėjęs rankšluostį, ledukų. Sakiusi jam, kad galinti iškviesti greitąją, bet sakė, kad nereikia. Jis paskui išvažiavo ir kas po to buvo nežinanti. Jis sakė, kad skauda nosį, sunku kvėpuoti. Mačiusi jį po to už 1-2 dienų, kai važiavo į Marijampolės ligoninę. Ji nežinanti, ar jis gėrė būdamas nedarbingume. Su juo po įvykio nesusipykusi. Negirdėjusi, kad kas į duris atsitrenktų. Ji laiptinėje buvusi, kai įvyko įvykis. Girdėjusi, kad R. pasakė, kad baik iškvies policiją, o V., kad dar gausi, dar jei iškviesi policiją. Buvusi tarp 2 ir 3 aukšto. Jei konfliktas būtų prie laiptinės, būtų daugiau ką girdėjusi. Nežinanti, ar dar kas buvo prie laiptinės. Po įvykio iškarto atvažiavo V. giminių. Buvo I. tikrai, E.. Ji R. liepusi neiti, kad nevyktų daugiau konfliktų. Pas ją niekas nėjo. Kai parėjusi nuo stadiono, buvo V. mama. V. atėjo vėliau, už minutės. Bandžiusi kalbėti su mama, bet ji nekalbėjo. V. atėjo bekalbant su jos mama. Ji sakiusi, kad įvyko konfliktas tarp vaikų. Nesakiusi, kad R. grasino jos vaikui. R. rūbai buvo kruvini. Prie savo durų ir nuo 2 iki 3 aukšto pasivaliusi grindis, nes buvo kraujo prilašėję. Lauke, ar buvo kraujo nežinanti, nebuvusi lauke. R. turi alimentų skolą apie 12 tūkstančių eurų. Jai moka valstybė, fondas. R. sakė, kad trenkė iš rankos į nosį prie takelio, ne ant laiptų.

Liudytojas L. P. teismo posėdyje teigė, kad nukentėjusįjį matęs porą kartų, gal gėręs su juo kokį kartą. Su nukentėjusiuoju nesusipykę. Kaltinamąją šiek tik pažįstantis, gyvenę viename bendrabutyje. Žinantis dėl ko kviečiamas, čia praeitais metais buvo, vasarą. Galėjo būti liepos mėnesio viduryje. Tuo metu gyvenęs tame bendrabutyje, (duomenys neskelbtini) pas M.. Matydavęs, kad nukentėjusysis vis gerdavo ant bendrabučio laiptų. Š. gyveno irgi tame bendrabutyje. Ten dažnai būdavo visokių konfliktų. Nukentėjusysis pas buvusią žmoną tikriausiai būdavo bendrabutyje. Nukentėjusysis ir kaltinamoji apsistumdė. Jis tuo metu išgėręs buvo. Rūkantis, rūkydavęs prie laiptinės. Matydavo rūkydamas nukentėjusįjį. Sužalojimų, ar kraujo neatsimenantis, ar matęs ant nukentėjusiojo veido. Teismui pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 141-142), - tvirtinantis parodymus. Jei taip parašyta, tai davęs tokius parodymus. Ant laiptų B. buvo kai rūkęs, daugiau neatsimenantis kas buvo. Gal ir buvo ant laiptų kraujo, negalimtis pasakyti. Nepamenantis, ar nuo nukentėjusiojo kraujas lašėjo. Tvirtinantis, kad kraują pamatęs praėjus nukentėjusiajam. Nežinantis kas sužalojo nukentėjusįjį, su juo nekalbėjęs. Girtas nukentėjusysis gal ne kartą buvo prišokęs ir sakęs, kad jei liudys ne jo naudai, jį pasigaus, nemelavęs šiandien. Nepamenantis, ar prieš apklausą policijoje, ar teisme grasino. Nepamenantis kada tiksliai grasino, viskas buvo prasėjusiais metais. Nukentėjusysis sakė, kad geriau būtų jo pusėje, ką konkrečiai sakyti nesakė. Policijoje teisingus parodymus davęs kiek atsiminęs.

Be kaltinamosios, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų kaltinimas grindžiamas žemiau nurodytais byloje esančiais rašytiniais bylos dokumentais:

Nukentėjusiojo R. V. pareiškimu, kuriame nurodyta, jog V. Š. 2024 m. liepos 16 d., apie 17.00 val., prie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tyčia R. V. ranka sudavė vieną kartą į nosies sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 9-10; 16);

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (adresas patikslintas 2024 m. liepos 17 d. tarnybiniu pranešimu Nr. IBPS-V-1938460-24, 1 t., b. l. 19). Apžiūros metu patikslinta, kad į įvykio vietą atvykstama neasfaltuotu keliu. Prie namo yra išklota aikštelė trinkelėmis. Lygiagrečiai prieš įėjimą į pastatą kitoje pusėje, perėjus stovėjimo aikštelę, dešinėje pusėje yra vaikų smėlio žaidimų dėžė. Smėlio dėžės kairėje yra neasfaltuotas takelis kuris veda per parką. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, nėra aptverta tvora. Apžiūrint įvykio vietą, pėdsakų nusikalstamai veikai tirti nerasta ir niekas nepaimta (1 t., b. l. 20-23);

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad R. V. nurodė vietą, kur sutiko V. Š., vietą, kur jam kaltinamoji sudavė ranką į veidą. Parodymų patikrinimo vietoje metu darytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 41-47);

Asmens apžiūros protokolu nustatyta, jog atlikta R. V. asmens apžiūra, kurios metu fiksuota, kad ant R. V. kūno, t. y. nosies yra patinimas ir paraudimas (1 t.,  b. l. 48, 49-50);

VšĮ ,,Vilkaviškio ligoninė“ pateiktais medicininiais dokumentais, kuriuose nurodyta, kad R.V. patyrė traumą 2024 m. liepos 16 d. apie 17 val., buityje - pažįstamas asmuo trenkė kumščiu į nosį. Ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad apsilankymo laikas 2024 m. liepos 16 d. 20.02 val. Būklės įvertinimas objektyviai - skausmingumas nosies srityje. Radiologo konsultacija bei siuntimas pas specialistą (gydytojas Otorinolaringologas). Nurodyta, kad įtariamas nosies kaulų lūžis, „Tikslesnė dng. po radiologo k-jos.“ Rekomendacija - tausojantis režimas, šaltis lokaliai, analgetikai esant reikalui. 20.22 val. diagnostinio tyrimo aprašyme nurodyta „Aiškių lūžių linijų nosies kauluose nematyti“ (1 t., b. l.67-68);

Specialisto išvada Nr. G 305/2024(09), kurioje nurodyta, kad R. V. kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. Jei R. V. 2024 m. liepos 16 d. įvykusio įvykio metu buvo suduota į nosies sritį, tai dėl to jis galėjo jausti fizinį skausmą. Klinikiniais duomenimis konstatuotas nosies kaulų lūžimas, nustatant sveikatos sutrikdymą neimamas domėn, nes jis nėra patvirtintas radiologinio tyrimo metu. Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, jog 2024 m. liepos 17 d. atliekant apžiūrą nosies nugarėlė patinusi, čiuopiant atžymi skausmingumą (1 t., b. l. 62-64, 71);

"InMedica" 2024 m. rugsėjo 16 d. pateiktais medicininiais dokumentais (papildomai be Vš.Į. Vilkaviškio ligoninės), kuriuose yra VšĮ ,,Marijampolės ligoninės“ 2024 m. liepos 17 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas dėl planinės pagalbos „diagnozė S02.2 Nosies kaulų lūžis“. Grafoje „Būklės įvertinimai objektyviai“ nurodyta, kad “Palpuojant užausines sritis, skausmingumo neatžymi. Ausų landos laisvos. Būgneliai nepakitę. Palpuojant jautroka nosies šaknies sritis. Nosies gleivinė paraudusi. Locus vasc. srityse stebimi kraujo krešuliai. Pertvara kiek pakrypusi į kairę, tačiau be obturacijos, be infiltracijos. Kiti LOR org. be stebimų trauminių pažeidimų.“ Taikytas medikamentinis gydymas: "Pat režimas, CR.as.Fucidici-tepti nosies landų gleivinę 2x/d-1 sav., apie savaitę nevartoti karštų skysčių, vengti saulės"  ( b. l. 74-77);

Specialisto išvada Nr. G 527/2024(09), kurioje nurodyta, jog R. V. kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. Klinikiniais duomenimis konstatuotas nosies kaulų lūžimas nustatant sveikatos sutrikdymą neimamas domėn, nes jis nėra patvirtintas radiologinio tyrimo metu (1 t., b. l. 78-79, 80);

Liudytojos R. Š. apklausos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji yra V. Š. mama. Jai teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo artimą ir šeimos narį yra išaiškinta. Parodymus duoti sutinka. Nėra visiškai tikra, bet galėjo būti 2024 m. liepos 16 d., nes ji dirbo tą dieną. Maždaug prieš 17 val. ji sugrįžo į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir tuo metu kaip tik buvo prie daugiabučio namo laiptų viršuje (iš lauko pusės) esančio suoliuko, kur sėdėjo ir rūkė. Tuo metu prie daugiabučio namo tų pačių laiptų privažiavo su dviračiu R. V.. Jis anksčiau yra gyvenęs šiame name, o dabar gyvena jo buvusi žmona ir du vaikai. Tuo pat metu ji pamatė, kad prie pastato artėja jos dukra V. Š.. Ji žino, kad tarp jos anūko D. Š. ir R. V. buvo kilęs žodinis konfliktas dėl R. sūnaus D.. Tas konfliktas galėjo būti įvykęs prieš kelias dienas, tačiau kada tiksliai, nežino. Netoli jos tuo metu buvo iš matymo matytas vaikinukas L., tačiau jis jų name negyvena, daugiau apie jį ji duomenų nežino. Kai priėjo jos dukra V. Š., tai ji pradėjo kalbėtis su R. V.. Jie kalbėjosi laiptų viršuje, t.y. laiptų aikštelėje, kur yra ir laiptų turėklai bei durys į pastatą. Durys tuo metu buvo neuždarytos, tačiau ar pilnai atvertos negali patikslinti, nes to dalyko neužfiksavo. Taip pat šioje laiptų aikštelėje yra suoliukas, ant kurio ji sėdėjo. Pokalbio metu R. V. V. Š. pastūmė link laiptų turėklų. V. Š. atsirėmė į laiptų turėklus. Kai jis tai padarė, V. pastūmė R. V.. Kaip tiksliai pastūmė, į kurią vietą ji rankomis atsirėmė į jo kūną negali pasakyti, nes tikrai neužfiksavo. Po V. Š. pastūmimo, ji neužfiksavo kaip tiksliai jis atsitrenkė į duris, bet pamatė, kad buvo kontaktas su durimis, po ko R. V. rankomis užsiėmė už veido ir nubėgo link laiptinės, kad pakilti iki buvusios žmonos buto, kuri gyvena trečiame aukšte. R. V. tuo metu nieko nesakė. Ar V. Š. tuo metu ką nors sakė, neprisimena. Kad nuo V. Š. pastūmimo ir R. V. atsitrenkimo į praviras duris, šis būtų patyręs kokį sužalojimą, ji nepastebėjo, t.y. kraujo ji nematė. V. Š. nesudavė jokių smūgių R. V.. Ar tuo metu R. V. buvo blaivus negali pasakyti, nes nežino. Po to nieko nevyko. Vakare, apie 20 val., pas ją atvyko policijos pareigūnai kartu su R. V., tačiau ji ant jo veido jokių sužalojimų nepastebėjo. Tada jos pareigūnai paklausė kur yra jos dukra V.. Ji nurodė, kad ši šiuo metu išvažiavusi pas savo draugę į Marijampolės miestą. Tuo jų pokalbis ir baigėsi (1 t., b. l. 131-132);

Akistatos tarp nukentėjusiojo R. V. ir liudytojos R. Š., bei tarp nukentėjusiojo R. V. ir įtariamosios V. Š. protokolais, kur užfiksuota, jog akistatų metu proceso dalyviai pasiliko prie savo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 135-136, 170-171);

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, kur yra pažymėta, kad R. V. buvo blaivus. Tikrinimas atliktas 2024 m. liepos 16 d. 20:31 val., nustatytas 0,00 promilių girtumas (b.l. 156-158).

III.       Faktinių duomenų vertinimas, pripažinimas įrodymais, įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija, teismo padarytos išvados.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas žmogui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.

Kaltinamoji V. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino iš dalies. Ji ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad konfliktas su nukentėjusiuoju vyko prie bendrabučio ant laiptų dėl vaikų; po ko ją nukentėjusysis pastūmė, ir jam nusisukus eiti, ji jį stipriai pastūmusi į nugarą, po ko nukentėjusysis atsitrenkė į duris, ir užsiėmęs už veido nubėgo į trečią aukštą. Iš esmės tą patį kaltinamoji patvirtino ir teismo posėdyje, teigdama, kad pradėjus bartis, nukentėjusysis ją pastūmė, o ji tyčia pastūmusi jį atgal iš nugaros, o ne į nosį sudavusi, jis galėjo atsimušti nosimi į duris, mačiusi, kad jis veidu atsitrenkė į duris, gal galėjo susimušti nosį, po to atsisukęs nebuvo, susiėmė už veido ir nuėjo pas buvusią žmoną. Nukentėjusiojo R. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai iš esmės skyrėsi nuo kaltinamosios V. Š. parodymų dėl jo sužalojimo vietos ir būdo. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis teigė, kad dėl konflikto tarp jo ir kaltinamosios vaikų, kaltinamoji jį pasikvietė toliau nuo namo ant keliuko, kuris yra šalia minėto namo, nieko nesakiusi vieną kartą trenkė jam dešinės rankos delnu į nosį, jam pradėjo bėgti kraujas, po smūgio jis nuėjo pas buvusią žmoną į bendrabutį, kur nusiplovė kraują, jam uždėjo kompresą, einant lašėjo iš nosies kraujas, jis tikrai matė prilašėjusio kraujo ant laiptų ir koridoriuje. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nuosekliai teigė, kad kaltinamoji jį susistabdė, pakvietė pasikalbėti, nuėjus maždaug 15 metrų takeliu, ji jam trenkė dešine ranka delnu, jis susiėmęs už nosies ir nuėjęs pas žmoną, kad sustabdyti kraujavimą. Liudytoja L. V. teismo posėdyje patvirtino, kad nukentėjusysis, buvęs jos vyras, pas ją atėjo susiėmęs nosį, kruvinas; jam bėgo kraujas, prašė leisti nusiprausti, davusi ledukų stabdyti kraujavimui, jis sakė, kad V. sudavė, jį pasikalbino ateiti pakalbėti; jo nosis buvo kruvina, mėlyna; sakė, kad skauda nosį, sunku kvėpuoti.

Tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis teigė, kad matė prie laiptų sėdinčią liudytoją kaltinamosios motiną R. Š., o kaltinamoji dar teigė, kad matė liudytoją L. P.. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamosios motina R. Š. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus (teismas juos pagarsino teisiamojo posėdžio metu), patvirtino kaltinamosios versiją, kad buvo konfliktas dėl vaikų, kad viskas vyko aikštelėje prie laiptų, kad nukentėjusysis pastūmė kaltinamąją, kuri atsitrenkė į laptų turėklus, po ko kaltinamoji pastūmė nukentėjusįjį, tačiau kaip tai padarė teigė nemačiusi, tik pastebėjusi nukentėjusiojo kontaktą su durimis, po ko jis rankomis užsiėmė už veido, ir nubėgo į pastatą pas savo žmoną, jokio kraujo, nei sužalojimo ji nemačiusi (1 t., b. l.131-132). Teismas įvertinęs tokius liudytojos parodymus, jos atsisakymą duoti parodymus teisiamajame posėdyje, jos šeimos santykį su kaltinamąja (motina ir dukra), juos atmeta kaip nepatikimus, kadangi jie išskirtinai palankūs kaltinamajai, nėra nuoseklūs, t. y. liudytoja nurodo mačiusi kaip nukentėjusysis pastūmė kaltinamąją į turėklus, kaip ji atsitrenkė, tačiau po to jos parodymuose yra spraga, nes nurodo, kad nematė, kaip kaltinamoji stūmė nukentėjusįjį, kaip jis atsitrenkė po jos stūmimo į duris, tik teigia pastebėjusi, kaip jis kontaktavo su durimis, po ko užsiėmęs už veido nuėjo į vidų pastato. Atsižvelgdamas į tai, teismas nesivadovauja liudytojos R. Š. parodymais. Teismo vertinimu kito liudytojo L. P. parodymai yra patikimesni, nes jis tiek su kaltinamąja, tiek ir nukentėjusiu nėra susijęs artimai draugystės ar giminystės ryšiais, tik juos pažįsta iš matymo. Liudytojas L. P. teisiamajame posėdyje patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus, kad nuo "miškelio", t. y. nuo medžių tokiu kaip takeliu link bendrabučio laiptų atėjo veidą prisidengęs nukentėjusysis R. V.; pastebėjo, kad jo rankos vietomis kruvinos; kai praėjo pro šalį, jis pastebėjo, kad ant laiptų, esančių lauke, yra nukritusių kraujo lašų, t. y. jis patvirtino nukentėjusiojo versiją, kad įvykis buvo jo nurodytoje vietoje. Teismo vertinimu pačios kaltinamosios nurodyta įvykio versija, kad ji tarpusavio konflikto metu iš keršto pastūmė į nugarą nueinantį nukentėjusįjį, po ko jis atsitrenkė į duris ir susimušė nosį, jau rodo, kad jos veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai, tik tiek, kad jis padarytas netiesiogine tyčia.

Nors nukentėjusiajam R. V. specialisto išvada sveikatos sutrikdymo laipsnis nenustatytas (1 t., b. l. 62-64, 71), tačiau tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo parodymus, kad jis dėl nosies sumušimo patyrė fizinį skausmą, patvirtina jo apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas jo nosies patinimas ir paraudimas (1 t., b. l. 48, 49-50); VšĮ ,,Vilkaviškio ligoninė“ medicininiai dokumentai, kuriuose nurodyta, kad nukentėjusiajam 2024 m. liepos 16 d. 20.02 val. nustatytas skausmingumas nosies srityje (1 t., b. l. 67-68); VŠĮ ,,Marijampolės ligoninės 2024 m. liepos 17 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame nurodyta, kad “Palpuojant jautroka nosies šaknies sritis, nosies gleivinė paraudusi, Locus vasc. srityse stebimi kraujo krešuliai, pertvara kiek pakrypusi į kairę, tačiau be obturacijos, be infiltracijos (1 t., b. l. 74-77). 

Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jos kaltės įrodymais, todėl yra visiškai pakankami teismui konstatuoti, kad V. Š. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam R. V. 2024 m. liepos 16 d. apie 17.00 val. prie daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tyčia ranka suduodama vieną kartą į nosies sritį ir taip sukeldama nukentėjusiajam fizinį skausmą. Padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, dėl ko V. Š. pripažintina kalta, padariusia nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirtina bausmė.

IV.       Bausmės skyrimo pagrindai, motyvai.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymas, yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamoji padarė vieną nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimą. Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, pavojingumo dydis yra santykinai mažesnis, kadangi buvo suduotas vienas smūgis į nosį, sukeltas fizinis skausmas, nežymus sveikatos sutrikdymas nebuvo padarytas. Nusikaltimo motyvas buvo pyktis dėl konflikto tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo vaikų. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.  Kaltinamoji dabar augina mažą vaiką, nedirba, todėl jai nors ir pagal įstatymą lengvesnės bausmės – viešieji darbai ir bauda, iš tikrųjų būtų faktiškai sunkesnės už laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į paminėta, kaltinamajai skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, jos terminą nustatant 6 mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, kad ji nuteista pirmą kartą, į tai, kad jai auginant mažus vaikus, esant mažoms pajamoms pataisos programos lankymas jai būtų per sunkus, ji jai neskirtina. Vietoje intensyvios priežiūros kaltinamajai skirtina įpareigojimas atlyginti nukentėjusiajam padarytą 400 Eur neturtinę žalą per 4 mėnesius nuo probacijos pradžios, sumokant per mėnesį 100 Eur (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

IV.                      Dėl civilinių ieškinių.

Nukentėjusysis R. V. kaltinamajai yra pareiškęs civilinį ieškinį 5000 Eur padarytai žalai atlyginti (1 t., b. l. 59).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė ieškinį dėl 320,92 eurų žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, jog R. V. suteiktas laikinas nedarbingumas 2024 m. liepos mėn. nuo 17 d. iki 30 d. (1 t., b. l. 87-96, 99-102, 103-106).

Kauno teritorinė ligonių kasa (dabar Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos) pateikė ieškinį dėl 75,24 Eur turtinės žalos atlyginimu, kuri atsirado dėl gydymo paslaugų suteikimo nukentėjusiajam R. V. ( 1 t., b. l. 110 -115).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Tiek deliktinės, tiek sutartinės atsakomybės atveju įstatyme žalos sąvoka apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalimi).

Pripažinus kaltinamąją V. Š. kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, jai atsirado pareiga nukentėjusiajam atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kaltinamoji padarytos žalos nėra atlyginusi visiškai. Nukentėjusysis prašo priteisti jam padarytą 5000 Eur žalą, kurią pagal jo ieškininį sudaro tiek turtinė, tiek neturtinė žala, atskirų sumų neįvardijo. Jokių įrodymų apie jo patirtą turtinę žalą nukentėjusysis nepateikė. Teismo posėdyje jis nurodė, kad po sumušimo jam nosį skaudėjo 3 dienas; važiavęs į Marijampolę, sakė tik pertvara nosies atšokus šiek tiek; dabar jau kvėpavimas geras, bet buvo sutrikęs, manęs, kad nosis bus lūžus ir dėl to prašęs 5000 eurų; po smūgio skaudėjo 8 balais (nuo 1 iki 10), kitą dieną skaudėjo, bet jau mažiau; buvę Marijampolės ligoninėje, jam buvo tepaliukas išrašytas, naudojęs jį; kreipęsis į medikus tik po 3 val., nes stabdęs kraujavimą, po to kai grįžęs namo ir nepraėjo kraujavimas, skaudėjo, ėjęs į ligoninę, po to mėnesį nedirbęs, nes dirbantis prie anglių ir daktarė sakė neprisikvėpuoti dulkių, todėl išrašė nedarbingumą; žalą prašantis priteisti teismo nuožiūra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatydamas žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti ir į jau suformuotą teismų praktiką. Teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltinamasis būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad svarbu užtikrinti, jog žalą padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas objektyviai vertina, kad ieškovas nukentėjusysis R. V. neabejotinai nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo metu patyrė fizinį skausmą, nepatogumus. Teismo vertinimu taip pat būtina atsižvelgti į sunkią kaltinamosios turtinę padėtį, nes nedirba, augina mažamečius vaikus. Atsakovo prašoma 5000 Eur žalos atlyginimo suma neatitinka nei jam padarytos žalos dydžio, nei kaltinamosios pajamų, nei įvykio aplinkybių, nei teismų praktikos, nėra įrodyta, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, ji mažintina iki 400 Eur..

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinys dėl 320,92 eurų turtinės žalos atlyginimo, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinys dėl 75,24 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti pridėtais rašytiniais įrodymais, ji atsirado dėl kaltinamosios kaltų veiksmų, todėl visa priteistina iš kaltinamosios.

V.                      Kiti teismo sprendimai.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

CD laikmena su kaltinamosios skambučių duomenimis, voke, kuris yra byloje (1 t., b. l. 155), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje kaip jos medžiaga.

Teismas, remdamasis paminėtu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 297 -  302 straipsniais, 304 - 308 straipsniais, 312 str., 313 str.3 d.,

n u s p r e n d ž i a :

V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta, padariusia nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros;

skirti vietoje intensyvios priežiūros pareigą atlyginti neturtinę žalą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalyje, ir įpareigoti V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atlyginti nukentėjusiajam R. V. priteistą 400 Eur neturtinę žalą, sumokant po 100 Eur neturtinės žalos kas mėnesį per 4 mėnesius nuo probacijos pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo probacijos skyriuje dienos.

Civilinio ieškovo nukentėjusiojo  R. V., gimusio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir iš nuteistosios  V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jam priteisti 400 (keturis šimtus) Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, biudžetinės įstaigos kodas 188677437, A. M. g.42, Kaunas, A. M. ieškinį tenkinti visiškai ir iš nuteistosios V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 320,92 Eur turtinės  žalos atlyginimą.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, biudžetinės įstaigos kodas 191351679, Europos aikštė 1, Vilnius civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš nuteistosios V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 75,24 Eur turtinės žalos atlyginimą. 

Kaltinamajai V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinį įrodymą - CD laikmeną su kaltinamosios skambučių duomenimis, voke, kuri yra byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip jos medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, asmeniui, nedalyvavusiam nuosprendžio paskelbime, per 20 dienų nuo nuosprendžio išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.

Teisėjas                                                                        Jonas Abraitis