Administracinė byla Nr. eA-261-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00088-2019-3

                                Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas M. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. liepos 14 d. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2018 m. liepos 14 d., apie 20.20 val., Plungės mieste, Stoties gatvėje, ties pastatu, pažymėtu numeriu 15, vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, pažymėtą kelių eismo ženklu „Pagrindinis kelias“, jis lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį policijos tarnybinį automobilį, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Plungės rajono policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu jam buvo paskirta 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Plungės apylinkės teismo Plungės miesto rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutartimi jo skundas buvo netenkintas. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimu jo apeliacinis skundas buvo tenkintas – Plungės apylinkės teismo Plungės miesto rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutartis, Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas buvo panaikinti ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutraukta. Dėl neteisėtų Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų – nesant administracinio nusižengimo sudėties paskiriant administracinę nuobaudą – gindamas savo pažeistas teises teismuose, jis patyrė 1000 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, kurias kaip patirtą turtinę žalą dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų turi atlyginti valstybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį.

3.       Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.       Atsakovo atstovas paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimu tenkindamas pareiškėjo apeliacinį skundą ir nutraukdamas pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą, Klaipėdos apygardos teismas nenustatė, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ar priimant nutarimą buvo pažeistas administracinis procesas ar pareiškėjo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisės, nebuvo nustatyta, kad byla buvo nagrinėjama šališkai, tendencingai, buvo nuslėptos reikšmingos aplinkybės ar piktnaudžiaujama suteiktais įgaliojimais. Dėl pareiškėjo prašomos priteisti turtinės žalos nurodė, jog atstovavimo sutartis pasirašyta 2018 m. gruodžio 21 d., o mokėjimai atlikti 2018 m. liepos 18 d. (mokėtojas ne pareiškėjas, o uždaroji akcinė bendrovė „Jomindara“) ir 2018 m. gruodžio 17 d., pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui rengė advokatas M. K., todėl, atsakovo teigimu, pareiškėjo pateikti įrodymai nepagrindžia neva patirtų atstovavimo išlaidų, t. y. turtinės žalos. 

II.

5.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo M. V. skundą atmetė.

6.       Akcentuodamas CK 6.271 straipsnyje įtvirtintus teisinius valstybės civilinei atsakomybei kilti, teismas remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašiose bylose nurodė, jog tam, kad skundžiamo nutarimo surašymas CK 6.271 straipsnio taikymo požiūriu būtų pripažintas neteisėtu veiksmu, yra būtina atlikti faktinių aptariamo nutarimo surašymo aplinkybių įvertinimą turint tikslą nustatyti, ar nutarime buvo aprašyti jame nurodyto (asmens galbūt padaryto) administracinio teisės pažeidimo sudėtį atskleidžiantys elementai; ar jame buvo nurodyti ir aptarti įrodymai, kurie, viena vertus, patvirtina tariamai padaryto nusižengimo faktą, kita vertus, leidžia daryti išvadą, kad nutarimą surašęs pareigūnas atliko (siekė atlikti) visapusišką, pilnutinį ir objektyvų nutarime nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą, kaip to reikalauja ATPK (galiojo iki 2017 m. sausio 1d.) 248 straipsnis, kuriame yra suformuluoti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, ir ATPK 257 straipsnis, kuriame yra nuoroda įvertinti įrodymus, pagrįstus visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

7.       Teismas nustatė, kad 2018 m. liepos 14 d. Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog 2018 m. liepos 14 d. apie 20.20 val. Plungės mieste, Stoties gatvėje, ties pastatu Nr. 15, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjas lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį policijos tarnybinį automobilį, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, sankryžoje, pažymėtoje kelių eismo ženklu „Pagrindinis kelias“, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus; 2018 m. rugpjūčio 14 d. Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato nutarimu administracinio nusižengimo byloje pareiškėjas pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 200 Eur bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams; Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimu Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutartis ir Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas panaikinti ir pareiškėjo administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutraukta, teismui konstatavus, jog M. V. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

8.       Teismo vertinimu, pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimas buvo siejamas su neteisėtu pareiškėjo patraukimu administracinėn atsakomybėn, todėl analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar nagrinėjamu atveju pareigūnai veikė taip, kaip pagal įstatymus policijos pareigūnai privalėjo veikti.

9.       Įvertinęs bylos duomenis, teismas nurodė, kad Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas buvo panaikintas ir pareiškėjo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nutraukta, Klaipėdos apygardos teismui nesutikus su administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių (kurioje vietoje ir kaip pareiškėjas atliko lenkimo manevrą, ar važiuojamosios kelio dalies vieta, kurioje buvo atliktas lenkimo manevras, yra sankryža, ar tik įvažiavimas į teritoriją) ir įrodymų vertinimu. Kadangi nebuvo duomenų, jog administracinio nusižengimo tyrimą atlikę Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato pareigūnai veikė aplaidžiai ar paviršutiniškai, dėl ko galėjo būti pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės, teismo vertinimu, skunde nurodyti argumentai nesuponavo Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato pareigūnų neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo.

10.       Nenustatęs vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti, teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III.

11.       Pareiškėjas M. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 28 d. sprendimą ir pareiškėjui priteisti turtinės žalos atlyginimą.

12.       Pareiškėjas nurodo, jog nepagrįsta teismo išvada, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtino Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų neteisėtumo atliekant administracinio nusižengimo tyrimą. Policijos pareigūnai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis ne tik Kelių eismo taisyklėmis, bet ir įstatymais, kuriuose tikslai nurodoma, kas laikytina sankryža (žr., Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 61 d.). Policijos pareigūnai turėjo aiškiai suvokti, jog įvažiavimas į gamyklos teritoriją nėra sankryža.

13.       Pareiškėjas akcentuoja, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byla pareiškėjo atžvilgiu nutraukta, pareiškėjo veiksmuose nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Dėl Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjas privalėjo rašyti skundus, atsiliepimą, samdyti advokatą, kadangi bylos pobūdis reikalavo specialių žinių, todėl patyrė neturtinę žalą.

14.       Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir vadovavosi bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų. Apeliantas nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių atsakovo atstovo pareigūnų veiksmai turėtų būti vertinami kaip neteisėti CK 6.271 straipsnio prasme.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

15.       Byloje kilo ginčas dėl 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas M. V. kildino iš neteisėtų Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų surašant pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą ir nubaudžiant pareiškėją už administracinio nusižengimo padarymą.

16.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs vienos iš būtinųjų sąlygų – Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) – valstybės civilinei atsakomybei kilti. Pareiškėjas su šia teismo išvada nesutinka, akcentuodamas, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta, nenustačius jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties, pareiškėjas patyrė atstovavimo išlaidas, t. y. neturtinę žalą, nes samdė advokatą.

17.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18.       Dėl pareiškėjo teiginių, kad nepagrįsto ir neteisėto nutarimo priėmimas sąlygojo, jog jis patyrė 1000 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, pažymėtina, ANK 666 straipsnyje yra numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103–106 straipsniuose yra reglamentuotas proceso išlaidų paskirstymo klausimas, be kita ko, ir išlaidų advokato darbui kompensavimas.

19.       Taigi, nagrinėjamu atveju yra specialus įstatymas, reglamentuojantis administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimą – įstatymų leidėjui priėmus ANK, teisės gauti išlaidų atlyginimą įgyvendinimo tvarka yra eksplicitiškai reglamentuota.

20.       BPK 106 straipsnyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Teismų praktikoje pagal šį straipsnį tais atvejais, kai išteisintas kaltinamasis advokatą samdėsi pats, bylinėjimosi išlaidos BPK nustatyta tvarka nepriteisiamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-1073/2018; 2020 m. balandžio 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-1073/2020). Tačiau vien dėl to, kad įstatymų leidėjas yra pasirinkęs įtvirtinti, jog išteisintam asmeniui patirtos teismo išlaidos nepriteisiamos iš kitos šalies, nėra pagrindas konstatuoti esant teisės spragą. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad įstatymų leidėjas yra pareiškęs savo valią dėl to, kam, kokiais pagrindais ir tvarka privalo būti atlyginamos administracinio nusižengimo procese patirtos teismo išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).

21.       Administracinių teismų praktika, pagal kurią tokios išlaidos gali būti priteisiamos administraciniuose teismuose kaip žalos atlyginimas CK 6.271 straipsnio pagrindu, buvo grindžiama ir (tais atvejais, kada tai teismo sprendimuose ir eksplicitiškai nebuvo nurodyta) pateisinama tuo, kad teisėje buvo spraga, kadangi įstatymų leidėjas nebuvo išleidęs specialaus įstatymo, reglamentuojančio administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų advokatui atlyginimą.

22.       Kadangi įstatymuose aptariamu klausimu nebėra teisės spragos, konstatuotina, kad minėta ankstesnė teismų praktika susiklostė kitame kontekste. Teisinio reguliavimo pakeitimai šiuo atveju yra reikšmingi. Dėl jų tie patys argumentai, kuriais buvo grindžiama teismų pozicija ankstesnėse bylose (šiuo atveju – argumentas, kad įstatymuose buvo teisės spraga), negali būti naudojami nagrinėjamoje byloje. Todėl ankstesnėse bylose suformuoti teismų precedentai, kuriais pripažinta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje patirtos teisinio atstovavimo išlaidos gali būti priteisiamos administraciniuose teismuose kaip turtinė žala CK 6.271 straipsnio pagrindu, nagrinėjamoje byloje neturi privalomos galios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).

23.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė priteisti žalos atlyginimą vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, kurio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šiame straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

24.       Sprendžiant, ar taikant CK įtvirtintą deliktinės atsakomybės institutą turi būti atlyginamos išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje, patirtas asmens, kuriam administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta teismui pripažinus, kad nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, sistemiškai atsižvelgtina į deliktinės atsakomybės sąlygas teismo procese patirtų išlaidų kontekste. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju – ATPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka. Analogiškos pozicijos, atribojant materialiuosius nuostolius ir procesines išlaidas (taip pat ir atstovavimo išlaidas), laikomasi ir civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-976/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku; dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje CPK 113 straipsnio pagrindu negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-861).

25.       Nagrinėjamu atveju prašymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose BPK normose. Dėl to konstatuotina, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).

26.       Iš aptarto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį. Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų. Dėl to prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).

27.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jam Klaipėdos AVPK pareigūnai pradėjo administracinio nusižengimo bylos teiseną, kuri vėliau buvo nutraukta, nelaikytina deliktu, kuris kompensuotinas pagal CK 6.271 straipsnį – pareiškėjas savo prašymą išimtinai sieja tik su administracinio nusižengimo byloje patirtomis išlaidomis teisinėms paslaugoms. Siekdamas atgauti administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimą pareiškėjas nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos, kadangi nepateikė prašymo atlyginti šias išlaidas vadovaudamasis BPK įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnis.

28.       Atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose nebėra spragos, šiuo metu galiojančioje ir nagrinėjamam ginčui taikytinoje teisėje (ANK 666 str.) yra eksplicitiškai reglamentuotas tokio pobūdžio išlaidų, kokias nurodė pareiškėjas, atlyginimo klausimas, darytina išvada, kad tenkinti pareiškėjo skundą nebuvo pagrindo, kadangi išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje nepriteistinos administraciniuose teismuose pagal CK 6.271 straipsnį, o prašymas dėl tokių išlaidų atlyginimo gali būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose teismuose, t. y. bendrosios kompetencijos teismuose.

29.       Pareiškėjui pradėtą administracinio nusižengimo bylą Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimu nutraukė nustatęs, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Byla buvo nagrinėjama ir nutarimas priimtas ANK 666 straipsnio galiojimo metu (straipsnio redakcija įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d.) ir tai reiškia, kad pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą ir galimybę nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą teismui remiantis specialiuoju įstatymu pateikti prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, todėl tokio prašymo nepateikimas bendrosios kompetencijos teismui eliminuoja pagrindą tokį prašymą tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo skundas dėl turtine žala įvardijamų išlaidų teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje priteisimo yra nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, nors ir kitų teisinių motyvų pagrindu.

30.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo kitais argumentais, t. y. netinkamai, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje buvo nuspręsta atmesti pareiškėjo skundą dėl turtinės žalos atlyginimo kaip nepagrįstą, yra teisinga. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas iš dalies keičia skundžiamo teismo sprendimo motyvaciją, tačiau skundžiamą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 28 d. sprendimą palieka nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.