Civilinė byla Nr. e2YT-7011-547/2018

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00629-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.5.1; 2.5.2; 2.5.3; 2.5.5; 2.5.7; 3.2.7.1; 3.4.5.19

                                                                                                                                                   (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 22 d.

           Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,

sekretoriaujant Rasai Osinskienei,

dalyvaujant pareiškėjams A. P., O. M., jų atstovui advokatui Aleksander Višnevski,

suinteresuotam asmeniui J. P.,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui Varėnos 1-ojo notarų biuro notarui Raimundui Miknevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. P., O. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. P. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo,  trečiasis asmuo Varėnos 1-ojo notarų biuro notaras Raimundas Miknevičius.

Teismas

n u s t a t ė :

             pareiškėjai, O. M. ir A. P. prašo atnaujinti jiems terminą palikimui priimti po A. P. mirties.

Pareiškėjai pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų, pareiškėjų ir suinteresuoto asmens J. P. motina A. P.. Po palikėjos A. P. mirties liko palikimas, kurį turėjo teisę priimti arba atsisakyti priimti, palikėjos pirmos eilės įpėdiniai - pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo. Palikėjos laidotuvių metu suinteresuotas asmuo  J. P., atsižvelgdamas į tai, kad A. P. turėjo išvykti dirbti į užsienį, o O. M. nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), pasiūlė pareiškėjams padėti tvarkyti paveldėjimo klausimus, atstovauti juos pas notarą, pateikti būtinus dokumentus ir išreikšti valią dėl palikimo priėmimo. Suinteresuotas asmuo  J. P. pareiškėjams paaiškino, jog jiems visai nereikės vykti pas notarą, o paveldėjimo teisės liudijimai jiems bus išsiųsti paštu. Pareiškėjai suinteresuotu asmeniu, kaip savo broliu, pasitikėjo, dėl to su tokiu suinteresuoto asmens pasiūlymu sutiko. Notarui pareikalavus pateikti dokumentus, J. P. buvo perduotas tėvo mirties liudijimas ir nuosavybės teisės dokumentai.  J. P. juos paėmė ir pateikė notarui, po ko informavo pareiškėjus, kad visi būtini dokumentai notarui yra pateikti visų trijų paveldėtojų vardu.  J. P. 2018 m. rugpjūčio 23 d. informavo O. M., jog valią dėl po A. P. likusio palikimo priėmimo yra išreiškęs tik jis ir paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas yra išduotas tik suinteresuotam asmeniui J. P.. Taip pat, pareiškėjai O. M. buvo paaiškinta, jog tiek ji, tiek A. P. jau yra praleidę terminą kreiptis į notarą išreikšti valią palikimui priimti, todėl palikimo negaus, o  J. P. dabar turi galimybę parduoti visą paveldėtą turtą.

Jie nurodo, kad  priežastis dėl kurios praleido terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo yra laikytina svarbia, nes pareiškėjai sąžiningai suklydo pasitikėdami artimu giminaičiu, broliu ir praleido terminą palikimui priimti dėl objektyvių priežasčių. A. P. prieš palikėjos mirtį buvo išvykęs į užsienį dirbti bei jis buvo atvykęs tik į palikėjos laidotuves, kurių metu visos bylos šalys susitarė, jog visus veiksmus pareiškėjų vardu atliks suinteresuotas asmuo  J. P.. Po laidotuvių A. P. vėl išvyko į užsienį ir į Lietuvą trumpam grįžo tik 2018 m. rugpjūčio mėnesį. A. P. visą terminą, per kurį reikėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo buvo užsienyje, todėl objektyviai negalėjo kreiptis į notarą ir išreikšti valią priimti palikimą. A. P. tikėdamasis, kad už jį visus būtinus veiksmus atliks jo brolis – suinteresuotas asmuo  J. P., ramiai dirbo ir protingai tikėjosi, jog visi būtini veiksmai už jį yra atliekami.

Taip pat nurodo, kad ji, pareiškėja O. M. gyvena (duomenys neskelbtini)ir turi sveikatos problemų, todėl jai suinteresuoto asmens pasiūlytas variantas dėl palikimo klausimų tvarkymo, buvo labai priimtinas. O. M. neturėjo pagrindo nepasitikėti savo broliu, nes iki tol jų santykiai buvo geri. O. M., negalėdama daug keliauti dėl ligos, protingai tikėjosi, jog  J. P. bus sąžiningas ir padarys viską kaip priklauso, o pareiškėjai iš notaro gaus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Pareiškėja net negalėjo pagalvoti, jog suinteresuotas asmuo  J. P. pasinaudos susidariusia situacija ir kreipsis į notarą priimti palikimą vienas.

Pareiškėjų vertinimu, toks suinteresuoto asmens J. P. elgesys yra nesąžiningas, o nurodomos termino, kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, praleidimo priežastys yra laikomos svarbiomis, dėl to yra pagrindas šį terminą atnaujinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėja O. M. nurodė, kad po mamos laidotuvių visi jie (pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo) grįžo į mamos namus ir ten pasikalbėjo. Brolis  A. vėl išvyko į Angliją, ji į (duomenys neskelbtini), nes jos sveikata prasta, o brolis  J. pasakė, kad pasirūpins paveldėjimu. Su broliu J. bendravo normaliai, ji juo pasitikėjo. 2018-07-12 ji ruošėsi vykti pas notarą, bet brolis pasakė, kad ji nevyktų, nes jau kreipėsi pas notarą ir notaras išsiųs visus dokumentus. 2018-08-23 ji vėl paskambino broliui, nes iš notaro negavo jokių dokumentų ir tada  brolis  J. pasakė, kad visas paveldėjimas yra jo vardu. Brolis juos apgavo. Brolis  J. gyveno (duomenys neskelbtini), jis gėrė, gadino mamai sveikatą, todėl ji savo brolį J. pasikvietė į (duomenys neskelbtini), kur padėjo jam įsikurti. Jie sukonfliktavo, kai ji brolio žmoną atleido iš darbo - už nesąžiningumą.

 Pareiškėja nurodė, kad ji labai serga – jai kraujospūdis, širdies nepakankamumas, kraujagyslių ligos, cukraligė. O. M. patvirtino, kad jie buvo kalbėję, jog palikimą priims visi trys,  A. labiausiai išreiškė norą priimti palikimą, nes jis ten ((duomenys neskelbtini)) gyveno ir ketina ten gyventi. Abu broliai prisidėjo prie laidotuvių, visi kalbėjo apie „keturnedėlį“, už jį  mokėjo. Jokių priežasčių nepasitikėti J. nebuvo. Ji su juo bendravo po mamos mirties, jie bendravo apie palikimą. Ji sąžiningai suklydo, todėl ir nesikreipė į notarą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. P. nurodė, kad 8 mėnesius jis buvo Anglijoje. Būnant Anglijoje sesuo pranešė, kad mirė mama. Jis su savo sūnumi ir J. sūnumi kartu grįžo į Lietuvą. Po mamos laidotuvių visi susirinko, susidėjo pinigus už laidotuves ir pasitarė, kad mamos palikimą paveldės visi trys. Po laidotuvių jis išvyko į Angliją ir po to grįžo „keturnedėliui“. Jis gyveno visą laiką su mama bei jis mokėjo kaimynams, kad šie rūpintųsi mama, kai jis buvo užsienyje. Dabar jis jau grįžęs visam laikui į Lietuvą, gyvena (duomenys neskelbtini). Jie buvo susitarę, kad brolis  J. paveldėjimą tvarkys vienas, palikimas bus visiems, lygiomis dalimis. Nebuvo jokių nesutarimų, pasitikėjo broliu. Dokumentai, kuriuos reikėjo pateikti notarui, buvo mamos namuose, o mirties liudijimą turėjo brolis  J.. Kadangi dėl paveldėjimo buvo susitarta, tai paveldėjimo procesu eigoje nesidomėjo.  

Pareiškėjų atstovas advokatas Aleksander Višnevski teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018-09-12 pareiškėjai O. M. iškelta bankroto byla, todėl ji privalo kreiptis į teismą, siekdama užtikrinti kreditorių interesus. Čia yra ir viešasis interesas. Pareiškėja sąžiningai suklydo, todėl nesikreipė į notarą.

Advokatas nurodė, kad egzistavo visos pareiškime nurodytos aplinkybės – buvo bendravimas tarp giminaičių, susitarė, kad priims trimis lygiomis dalimis palikimą. Po mėnesio jie viską vėl patvirtino ir susitarė, kad pareiškimą pateiks notarui -  J. P.. J. P. taip pat patvirtino, kad jis pareiškimą pateikė ir buvo įsitikinęs, kad pareiškimą pateikė visų vardu, apie tai informavo brolį ir seserį (pareiškėjus). Jie sąžiningai suklydo, nes notaras jiems nieko nesiuntė (jokių dokumentų), notaras tokios pareigos neturi, praktika šiuo klausimu nevienoda. Pareiškėjai buvo aktyvūs, jie kalbėjo su J. P.,  A. net buvo kartu su J. notarų biure. Pareiškėja  O. serga, tai patvirtina ir pateikti dokumentai,  A. gyveno užsienyje, jie neturėjo pagrindo nepasitikėti broliu, jie visi pasidalino laidotuvių ir „keturnedėlio“ išlaidas. Kai tik sužinojo, kad dokumentai išduoti vieno paveldėtojo vardu, iš karto kreipėsi į advokatą ir kreipėsi į teismą. 

            Suinteresuotas asmuo  J. P. pateikė atsiliepimą į pareiškėjų pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, su pateiktu pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Patvirtino, kad tikrosios faktinės aplinkybės, kurios gerai yra žinomos ne tik jam, bet ir pareiškėjams,  yra tos, jog pareiškėjai sąmoningai, pagal savo valią per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą. Nurodė, jog pareiškėja O. M. eilę dešimtmečių dirba su nekilnojamuoju turtu Lietuvoje, todėl akivaizdu, kad jai  yra žinomi visi paveldėjimo įstatymai, suteikiami įgaliojimai atitinkamiems veiksmams atlikti ir t. t. Todėl, jis mano, kad pareiškimas savo aplinkybėmis, kad jis pasisiūlęs pareiškėjams jų vardu tvarkyti paveldėjimo klausimus, atstovauti juos pas notarą ar išreikšti jų valios dėl palikimo priėmimo, laikytinas sąmoningai šmeižikiškas jo atžvilgiu. Pareiškėja O. M. dirba su įstatymais kiekvieną dieną savo veikloje eilę dešimtmečių, itin gerai ne tik žino, bet ir orientuojasi tokiuose įstatymuose, ir ypač paveldėjimo. Visa tai patvirtina, kad pareiškėja O. M. sąmoningai neišreiškė valios, nepriėmė palikimo per įstatymo nustatytą terminą, ir taip, sąmoningai atsisakė nuo subjektyvinės teisės į palikimą per įstatymo nustatytą terminą, įgyvendinimo. 

              Atsiliepime taip pat nurodo, kad jų mama (A. P.) dar gyva būdama A. P. užrašė senolių valdytąją dalį šioje nuosavybėje. Pareiškime pateiktos aplinkybės,  kad A. P. tuos tris mėnesius turėjo išvykti dirbti į užsienį ir kt., todėl visa pavesta vykdyti jam, J. P., yra netiesa, kadangi A. P. dirbo užsienyje iki mamos mirties (2018-04-19), o po mamos mirties, per visą tą trijų mėnesių laikotarpį ne daugiau kaip 1-2 savaites buvo išvykęs į užsienį ir vėl grįžo į namus.

             Jis nurodė, kad pareiškėjų pareiškimas iš esmės neteisėtas bei nepagrįstas, todėl pilnai ir visapusiškai atmestinas.

             Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo  J. P. nurodė, kad kai jis kreipėsi į notarą, tai nurodė ir brolį A., ir seserį O. Jis pripažįsta, kad palikimas priklauso jiems visiems, jis sutinka broliui perrašyti 1/3 dalį palikimo. Jis galvojo, kad palikimas bus padalintas „ant trijų“. 2018-07-09 kalbėjosi, kad reikia kreiptis į notarą. Seseriai nesutinka perleisti, nes jis ant jos pyksta. Kai padavė notarui prašymą dėl palikimo, jis suprato, kad jie visi trys įpėdiniai ir jie visi priims palikimą. Jis su broliu A. buvo kaime, paėmė dokumentus ir nuvežė į notaro biurą. Kokiomis dalimis priims palikimą nekalbėjo, tik suprato, kad reikia parašyti pareiškimą. Notarui jis sumokėjo virš 200 Eur. 2018-08-23 jis paskambino broliui ir jam pasakė, kad įvyko kažkokia nesąmonė – visas palikimas liko jam vienam (J. P.). Su seserimi  O., šiuo metu, jam gražiuoju bendrauti neišeina.  O. puikiai išmano įstatymus, tai galėjo pati kreiptis į notarą, ji galėjo viską pasirašyti elektroniniu parašu, be to per tą laikotarpį ji 2-3 kartus važiavo į Vilnių, į Druskininkus. Brolis  A. taipogi buvo grįžęs iš Anglijos ir galėjo kreiptis į notarą, tačiau jis sutinka broliui perrašyti žemę, netgi ir savo dalį atiduoti.   

             Trečiasis asmuo Varėnos rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaras Raimundas Miknevičius pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad šiuo atveju palikimo atsiradimo laikas – (duomenys neskelbtini), todėl visi įpėdiniai turėjo teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos kreiptis pas palikimo atsiradimo notarą ir priimti palikimą. Šia teise pasinaudojo tik suinteresuotas asmuo  J. P., kuris nepažeidė įstatyme numatytų terminų ir jam paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas laikantis įstatymo numatyto termino.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškimo, prie jo pridėtos medžiagos, paaiškinimų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų A. P., O. M. ir suinteresuoto asmens J. P. motina A. P., gimusi (duomenys neskelbtini). Po jos mirties dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi mirusiosios sūnus, suinteresuotas asmuo  J. P.. Kiti paveldėtojai į notarą per įstatymo numatytą terminą, t. y. iki 2018-07-19, nesikreipė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).  Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012). Kaip minėta,  įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti gali pratęsti teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pasibaigus šiam terminui palikimas gali būti priimtas nesikreipiant į teismą tik tuo atveju, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai apie palikimo atsiradimą sužinojo iš karto po palikėjos A. P. mirties.

Pareiškėjai nurodė, kad laiku į notarą nesikreipė dėl to, kad sąžiningai suklydo, nes jie visi – pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo, susitarė, kad paveldės lygiomis dalimis, o pas notarą juos (pareiškėjus) atstovaus suinteresuotas asmuo  J. P., kuris notarui pateiks visus dokumentus ir išreikš jų visų valią priimti palikimą. Byloje pateikti medicininiai dokumentai, iš kurių matosi, kad O. M. serga, ji gyvena (duomenys neskelbtini), A. P. nemažai laiko, iki ir po mamos mirties, praleido Anglijoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kasacinis teismas (2018-05-15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga) yra pasisakęs, dėl kai kurių dažniausiai pasitaikančių priežasčių, kuriais grindžiami įpėdinių prašymai atnaujinti terminą palikimui priimti bei nurodęs, kad gyvenimas užsienyje per se netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis.

Pareiškėjai nurodė ir tai, kad suinteresuotas asmuo  J. P. kreipėsi į notarą ir pateikė jam reikalingus dokumentus  bei informavo pareiškėjus, kad dokumentai notarui pateikti visų jų vardu.  J. P. pareiškėjams paaiškinęs  ir šie sąžiningai manė, kad jiems visai nereikia vykti pas notarą, o paveldėjimo teisės liudijimai jiems bus išsiųsti paštu. 2018 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjai sužinojo, jog valią dėl palikimo priėmimo po A. P. likusio palikimo priėmimo yra išreiškęs tik  suinteresuotas asmuo  J. P. ir paveldėjimo teisės liudijimas yra išduotas tik J. P..

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-295/2011). 

Taigi, visų pirma, būtina įvertinti, ar egzistavo pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kuriomis jie remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą. Kad egzistavo pareiškėjų nurodomos aplinkybės, teismo posėdžio metu patvirtino ir suinteresuotas asmuo  J. P.. Jis patvirtinęs, kad kreipdamasis į notarą ir pateikdamas dokumentus manė, kad notaras sutvarkys dokumentus ir palikimas priklausys jiems visiems trims (pareiškėjams ir jam, suinteresuotam asmeniui). Pas notarą jis vyko kartu su broliu A. P..  Jis pripažįsta, kad palikimas priklauso jiems visiems, jis sutinka broliui perrašyti 1/3 dalį palikimo, o seseriai nesutinka – nes ši jį šmeižia, todėl jis ant jos pyksta. Teismo posėdžio metu  J. P. patvirtinęs ir tai, kad kai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tik tada jis suprato, kad palikimą priėmė jis vienas. Tuomet jis ir skambino broliui A. P. sakydamas, kad gavosi nesąmonė - visas palikimas priklauso jam (J. P.) vienam.

Byloje pateikti dokumentai, pareiškėjų O. M., A. P., suinteresuoto asmens J. P., liudytojo L. P. parodymai, surašyti ir patvirtinti notaro, patvirtina, kad mirus A. P., buvo bendras giminaičių (bylos šalių – pareiškėjų ir suinteresuoto asmens) susitarimas, kad jų mirusios motinos palikimą priims lygiomis dalimis – visi trys pirmos eilės įpėdiniai: O. M.,  J. P. ir A. P..  J. P. pateikdamas pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo bei tame pareiškime nurodydamas kitus įpėdinius – O. M. (savo seserį) ir A. P. (savo brolį), buvo įsitikinęs, kad pareiškimą pateikė ir jų vardu bei apie tai informavo brolį ir seserį. Minėtas aplinkybes patvirtina  ir bylos šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu.

Praleistas terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių. Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjai buvo aktyvūs, paveldėjimo reikalus aptarė po mamos laidotuvių bei visi kartu rengdami „keturnedėlį“. Pareiškėjai reiškė norą priimti palikimą, palikimo priėmimo klausimais jie daug bendravo telefonu su broliu J. P.,  A. P. kartu su broliu J. P. kartu buvo ir notaro biure.

Kaip nurodė pareiškėjai, priežastys dėl kurių prašo atnaujinti praleistą terminą yra iš esmės susiję su jų sąžiningu suklydimu – jie visi buvo aptarę paveldėjimo reikalus, visi kartu pasidalino su laidotuvėmis susijusias išlaidas, laukė, kada notaras atsiųs jiems dokumentus susijusius su paveldėjimo teisėmis, tačiau jų negavo. Iš teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens J. P. paaiškinimo akivaizdu, kad jis taip pat nustebo, kad palikimą priėmė jis vienas, nors manė (teikdamas pareiškimą notarui nurodė visus įpėdinius), kad paveldės visi trys – pareiškėjai ir jis suinteresuotas asmuo šioje byloje. Jis patvirtinęs, kad notarui dokumentus pristatė kartu su broliu A. bei manė, kad po mamos likusį turtą paveldės visi trys, lygiomis dalimis.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą. Šiuo atveju pareiškėjai neženkliai praleido terminą palikimui priimti. A. P. mirė (duomenys neskelbtini), terminas priimti palikimą baigėsi 2018 m. liepos 19 d., pareiškėjų pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teisme gautas 2018 m. rugpjūčio  28 d., t. y. praėjus vos daugiau negu mėnesiui nuo termino pabaigos. Pabrėžtina ir tai, jog aktyvių veiksmų pareiškėjai ėmėsi iš karto, kai tik sužinojo, kad paveldėjimo dokumentai išduoti vieno paveldėtojo, tai yra jų brolio, suinteresuoto asmens šioje byloje vardu. Jie iš karto kreipėsi į advokatą (atkreiptinas dėmesys, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2018-08-22, teisinių paslaugų sutartis su advokatu A. Višnevski sudaryta 2018-08-23), kuris surašė pareiškimą ir jau 2018-08-28 pareiškimas buvo gautas teisme. Pareiškėjai nurodę, tai patvirtino ir suinteresuotas asmuo, jog apie tai, kad paveldėjimo dokumentai išduoti tik J. P. vardu, sužinojo (telefonu) 2018-08-23 iš J. P.. Akivaizdu, kad pareiškėjai, tik sužinojęs kad praleido terminą palikimui priimti, iškart ėmėsi aktyvių veiksmų dėl paveldėto turto priėmimo.

Pažymėtina ir tai, kad praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių. Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjai sąžiningai klydo, manydami, kad suinteresuoto asmens A. P. kreipimasis į notarą su pareiškimu  dėl palikimo priėmimo, nurodant juos įpėdiniais, ir jie visi priims palikimą lygiomis dalimis. Jie laukė, kada notaras atsiųs jiems dokumentus susijusius su paveldėjimo teisėmis, tačiau jų negavo. Iš suinteresuoto asmens J. P. paaiškinimo teismo posėdžio metu, akivaizdu, kad jis taip pat nustebo, kad palikimą priėmė jis vienas, nors manė (teikdamas pareiškimą notarui nurodė visus įpėdinius), kad paveldės visi trys – pareiškėjai ir jis suinteresuotas asmuo šioje byloje.

Šios teisiškai reikšmingos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjų nurodytos priežastys dėl termino palikimui priimti yra svarbios, jie sąžiningai klydo, manydami, kad suinteresuotas asmuo A. P. atliko visus būtinus veiksmus ir jie visi priims palikimą lygiomis dalimis.  Šiuo atveju laikytina, kad pareiškėjai buvo pakankamai atidūs, sąžiningi, savo teises įgyvendino rūpestingai, po mamos mirties visi kartu aptarė paveldėjimo klausimus, susitarė, kad dokumentus notarui visų vardu pateiks  J. P.. Pareiškėjai po mamos mirties domėjosi jos turtu,  bendravo telefonu su broliu J. P. (tai patvirtina ir telefonų išklotinės), jau po mamos mirties visi kartu rengė „keturnedėlį“. Sužinoję, kad praleido įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, nedelsdami kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti po A. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atnaujinimo.

Kaip jau buvo minėta, Kasacinis teismas pažymėjęs, kad  teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Šiuo  atveju teismas pažymi, kad spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, nenustatė aplinkybių, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens J. P. interesus. Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjai O. M. iškelta bankroto byla, todėl ji privalo realizuoti savo teises dėl paveldėjimo, siekdama užtikrinti kreditorių interesus. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl įrodymų vertinimo, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai dėl svarbių bei objektyvių priežasčių praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Pripažintina, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjai, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipdami į notarą dėl palikimo priėmimo, elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pareiškėjų bei suinteresuoto asmens nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad jie dėl sąžiningo suklydimo nesikreipė į notarą ir dėl suklydimo nespėjo laiku realizuoti savo teisės paveldėti pagal įstatymą. 

Išdėstytų aplinkybių pagrindu bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), pareiškimas tenkinamas,  pareiškėjams atnaujintinas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas priimti palikimą, kuris atsirado po A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) (CPK 578 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. ir 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. e2YT-7011-547/2018 taikyta laikinoji apsaugos priemonė – padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre, kuriuo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žinomas gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, būtų uždrausta perleisti tretiesiems asmenims žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).;  pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).; pastatą - ūkinį pastatą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 1,2200 ha, esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,5000 ha, esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 1,7200 ha, esantį adresu (duomenys neskelbtini), paliktina galioti iki šioje civilinėje byloje priimtos teismo nutarties, kuria pareiškėjams atnaujintas terminas priimti palikimą,  įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 443 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingų interesų turinčių šalių. Dėl to pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidas advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti įstatymas priskiria bylinėjimosi išlaidoms (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

 Pareiškėjų O. M. ir A. P. atstovas advokatas Aleksander Vyšnevski prašo priteisti iš suinteresuoto asmens J. P. bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su Gyventojų registro pažymų rengimu  ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjai iš viso patyrė 862,16 Eur išlaidų, kurias sudaro 113 Eur žyminio mokesčio, 23,16 Eur už Gyventojų registro pažymų rengimą bei 726 Eur už advokato teisines paslaugas. Šiuo atveju pagal pareiškėjų pareiškimą teisme iškelta civilinė byla bei  teismas jų pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tenkina. Iš byloje esančių dokumentų, tame tarpe ir Varėnos rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaro Raimundo Miknevičiaus atsiliepimo, matosi, kad teise priimti palikimą po motinos mirties pasinaudojo tik suinteresuotas asmuo  J. P., kuris nepažeidė įstatyme numatytų terminų bei jam paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas laikantis įstatymo numatyto termino. Tad nors byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, jų interesai priešingi, tačiau šioje byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų nesąžiningai naudojęsis savo procesinėmis teisėmis, nėra, todėl aukščiau minėtos išlaidos iš suinteresuoto asmens J. P. nepriteistinos.

  Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290) sudaro 17,18 Eur, kurios priteistinos lygiomis dalimis (po 5,73 Eur) iš pareiškėjų bei suinteresuoto asmens, valstybės naudai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,

n u t a r i a :

pareiškimą tenkinti.

atnaujinti pareiškėjams O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui pagal įstatymą priimti, atsiradusiam po A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.  

Priteisti iš O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini),  A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą iš kiekvieno po 5,73 Eur (penkis eurus 73 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Dėl sumokėtų sumų valstybės naudai, mokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina atnešti arba atsiųsti paštu į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (Varėna, Aušros g. 15, 111 kab.) arba pateikti per EPP sistemą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėja Silvana Girdenienė