Administracinė byla Nr. eAS-507-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00440-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos, Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos tarybos ir I. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Kauno apygardos administraciniame teisme priimtas pareiškėjų Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos, Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos tarybos ir I. K. (toliau – ir pareiškėjai) skundas, kuriuo prašoma:

1) panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2016 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. T-115 „Dėl Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-115);

2) panaikinti Tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. T-114 „Dėl priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiaus Kauno miesto savivaldybės biudžetinėse bendrojo ugdymo mokyklose nustatymo ir pritarimo priešmokyklinio ugdymo grupių ir klasių komplektų skaičiui viešosiose švietimo įstaigose, kuriose savivaldybė yra dalininkė, 2016–2017 mokslo metais“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-114) dalyje dėl klasių nekomplektavimo Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, šio sprendimo 1 priedo 34 poziciją, susijusią su klasių nekomplektavimu Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje.

Pareiškėjai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y.: 1) sustabdyti Sprendimo Nr. T-115 galiojimą iki galutinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; 2) sustabdyti Sprendimo Nr. T-114 1 punkto dalį, nurodytą sprendimo 1 priedo 34 pozicijoje, susijusioje su klasių nekomplektavimu Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, galiojimą; 3) uždrausti atsakovui iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo kliudyti Kauno „Žiburio“ pagrindinei mokyklai 2016–2017 mokslo metams sudaryti klasių komplektus ir komplektuoti klases.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėjų Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos, Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos tarybos ir I. K. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkino iš dalies, t. y. laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, sustabdė Sprendimo Nr. T-115 galiojimą ir Sprendimo Nr. T-114 1 punkto dalies, nurodytos šio sprendimo 1 priedo 34 pozicijoje ir susijusios su klasių nekomplektavimu Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, galiojimą, taip pat įpareigojo Tarybą ir Kauno miesto savivaldybės administraciją skubiai vykdyti nutartį.

Teismas nustatė, jog nesustabdžius Sprendimo Nr. T-115 galiojimo ir Sprendimo Nr. T-114 1 priedo 34 pozicijos galiojimo, neišvengiamai atsirastų tam tikrų pasekmių: Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla būtų reorganizuota prijungiant ją prie Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos ir atitinkamai įregistruojant pakeitimus Juridinių asmenų registre, mokiniai būtų priversti rinktis kitas mokyklas, būtų keičiamos ar nutraukiamos darbo sutartys su mokyklos darbuotojais. Aplinkybę, kad vadovaujantis ginčo aktų nuostatomis jau pradėtas vykdyti Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimas, patvirtina tai, jog Juridinių asmenų registre yra įregistruotos Reorganizavimo sąlygos, mokyklos teisinis statusas – reorganizuojama. Todėl teismui panaikinus ginčijamą sprendimą ir ginčijamo sprendimo dalį, iki jų priėmimo buvusios padėties atkūrimas žymiai pasunkėtų. Teismui atmetus pareiškėjų skundą, reorganizavimas galės būti tęsiamas toliau ir vienintelė problema taptų vėlesnis klasių Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje neformavimas. Teismas vertino, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių – ginčijamo sprendimo ir ginčijamo sprendimo dalies sustabdymo, nagrinėjamu atveju kyla reali grėsmė, kad gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas pareiškėjams palankaus teismo sprendimo, jei toks bus priimtas, įvykdymas.

Teismo nuomone, byloje susiklosčiusiu atveju pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, atsižvelgiant į tai, kokie padariniai gali kilti pareiškėjams, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, ir įvertinant tų padarinių pašalinimo galimybes, taip pat sritį, kurioje susiklosto byloje nagrinėjami teisiniai klausimai, proporcingumo principas ir viešasis interesas nepažeidžiami. Kita vertus, pritaikius prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. laikinai sustabdžius Sprendimą Nr. T-115 ir Sprendimo Nr. T-114 dalį, nėra pagrindo papildomai pritaikyti dar ir kitą reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui kliudyti pareiškėjui 2016-2017 mokslo metams sudaryti klasių komplektus ir komplektuoti klases, kuri vertintina kaip perteklinė. Analogišką praktiką panašaus pobūdžio bylose formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., nutartis administracinėse bylose Nr. AS-1000-492/2015; Nr. AS662-685/2014; Nr. AS525-431/2010; Nr. AS556-524/2010).

II.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarties dalį, kuria teismas nutarė pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinti iš dalies, ir pareiškėjų prašymą atmesti visiškai.

Nurodo, jog Kauno miesto savivaldybės administracija nėra patraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu šioje byloje, tačiau teismas skundžiama nutartimi įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją skubiai vykdyti nutartį. Pažymi, kad pareiškėjai savo prašyme nurodytiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Mano, kad teismas, taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones šioje administracinėje byloje, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei priėmė nepagrįstą teismo nutartį, pažeidžiančią proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principus bei viešąjį interesą.

Pareiškėjų prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nėra aiškiai nurodomos aplinkybės, pagrindžiančios reikalavimo užtikrinimo priemonių būtinumą ir ypatingą svarbą. Pareiškėjų teiginiai pagrįsti prielaidomis ir spėjimais, o tai negali būti laikoma tinkamu pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjai savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tenka asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011); asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008; 2011 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-295/2011). Teismas, pritaikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones, remdamasis nemotyvuotu pareiškėjo prašymu neanalizavo, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės nepažeis proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso principų, nors privalėjo tai daryti.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 44 straipsnio 6 dalimi ir nurodo, jog Kauno apygardos administraciniam teismui 2016 m. kovo 29 d. nutartimi sustabdžius Sprendimo Nr. T-115 galiojimą ir Sprendimo Nr. T-114 1 punkto dalies, nurodytos šio sprendimo 1 priedo 34 pozicijoje ir susijusios su klasių nekomplektavimu Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, galiojimą, Kauno miesto savivaldybė negalės iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. reorganizuoti Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos, todėl privalės skirti papildomai lėšų mokyklai išlaikyti, tuo akivaizdžiai bus pažeisti proporcingumo principas bei viešasis interesas, kadangi užpildytose mokyklose jų išlaikymui pakanka mokinio krepšelio lėšų.

Teismas visiškai nepagrįstai laikė, kad byloje susiklosčiusiu atveju pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones proporcingumo principas ir viešasis interesas nepažeidžiami. Atsižvelgus į proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, siekį užtikrinti viešąjį visuomenės interesą, laikytina, jog pareiškėjų nurodytos aplinkybės nesudarė teismui pagrindo taikyti pareiškėjų prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismas, taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones šioje byloje, vieno juridinio asmens interesus iškėlė aukščiau ne tik už šio juridinio asmens steigėjo, bet ir už miesto bendruomenės viešąjį interesą. Dėl taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių nurodytoje mokykloje ir nesant pakankamo mokinių skaičiaus, Kauno miesto savivaldybė turės biudžeto lėšas, skirtas kitoms savivaldybės savarankiškoms funkcijoms vykdyti, skirti Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos išlaikymui. Teismas ignoravo tą aplinkybę, kad Kauno miesto savivaldybė, priimdama ginčijamus sprendimus, veikė ne tik kaip viešojo administravimo subjektas, bet ir kaip civilinių santykių dalyvis – vienintelis nurodytos biudžetinės įstaigos steigėjas, kurio išimtinei kompetencijai tiek pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymą, tiek Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą yra priskirta sprendimų dėl tokių įstaigų reorganizavimo priėmimas. Mano, kad teismas netinkamai išanalizavo bylos aplinkybes, neįvertino, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės yra adekvačios siekiamam tikslui, ar jos nepažeis proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Atskiruoju skundu ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkino iš dalies, t. y. laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, sustabdė Sprendimo Nr. T-115 galiojimą ir Sprendimo Nr. T-114 1 punkto dalies, nurodytos šio sprendimo 1 priedo 34 pozicijoje ir susijusios su klasių nekomplektavimu Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, galiojimą, taip pat įpareigojo Tarybą ir Kauno miesto savivaldybės administraciją skubiai vykdyti nutartį.

Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymu pritaikė ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas).

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010).

Apibendrindama reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto prasmę, teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tuo atveju, jei yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, o atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti tokią pirmosios instancijos teismo nutartį. Taigi būtina tinkamai nustatyti, ar atsakovo pateikti argumentai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių nagrinėjamoje byloje.

Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. T-115 „Dėl Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimo“ ir Tarybos 2016 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. T-114 1 punkto dalį, nurodytą šio sprendimo 1 priedo 34 pozicijoje ir susijusią su klasių nekomplektavimu Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje.

Pareiškėjai prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo motyvuoja tuo, jog nesustabdžius ginčijamo sprendimo ir sprendimo dalies galiojimo Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla būtų reorganizuota, prijungiant ją prie Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos, mokiniai būtų perkeliami į kitas mokyklas, būtų keičiamos ar nutraukiamos darbo sutartys su mokyklos darbuotojais, mokyklos turtas būtų išdalijamas ar perduodamas kitiems asmenims, todėl, teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, būtų sunku arba neįmanoma atkurti iki sprendimo priėmimo buvusią padėtį, nes jau nebūtų sukomplektuotos klasės ir visi esami bei būsimi mokiniai jau mokytųsi kitose mokyklose ir galimybė mokiniams vėl rinktis Kauno „Žiburio“ pagrindinę mokyklą įvestų didelę sumaištį savivaldybės švietimo sistemoje, reikėtų keisti ne tik vienos Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos, bet ir kitų mokyklų mokinių skaičių skirtingose klasėse. Tuo atveju, jeigu teismas atmestų pareiškėjo skundą, numatytas mokyklos reorganizavimas galėtų būti tęsiamas toliau.

Kaip matyti iš pareiškėjų skundžiamo Sprendimo Nr. T-115, juo yra sutinkama, kad Kauno miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla būtų reorganizuojama iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., prijungiant ją prie biudžetinės įstaigos Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos. Minėto sprendimo 3 punktu pavedama Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos ir Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos direktoriams teisės aktų nustatyta tvarka parengti Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimo sąlygų aprašą (3.1 p.); iki 2016 m. kovo 18 d. viešai paskelbti apie 3.1 papunktyje nurodyto reorganizavimo sąlygų aprašo parengimą (3.2 p.); iki 2016 m. kovo 18 d. pranešti raštu apie 3.1 papunktyje nurodyto reorganizavimo sąlygų aprašo parengimą Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos kreditoriams ir įspėti teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos ir Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos darbuotojus apie numatomus darbovietės struktūrinius pertvarkymus, darbo sąlygų pakeitimą ir atleidimą iš darbo (3.4 p.).

Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklų pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-81, 1 priedo Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų 2016–2020 metų priemonių planas patvirtina, jog Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla nurodyta kaip dalyvaujanti reorganizavimo procese, planuojama reorganizavimo pabaiga – 2016 m. rugpjūčio 31 d. (43-44 p.). Juridinių asmenų registre Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos nurodytas teisinis statusas – reorganizuojama, minėtame registre 2016 m. kovo 24 d. buvo įregistruotos reorganizavimo sąlygos.

Iš skundžiamo Sprendimo Nr. T-115 turinio matyti, kad, nesustabdžius jo galiojimo iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. neišvengiamai atsirastų tam tikrų pakeitimų: Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla būtų reorganizuota, prijungiant ją prie biudžetinės įstaigos Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos; mokiniai būtų perkeliami į kitas mokyklas; būtų keičiamos ar nutraukiamos darbo sutartys su mokyklos darbuotojais. Iš Sprendimo Nr. T-114 1 punkto dalies, nurodytos šio sprendimo 1 priedo 34 pozicijoje, matyti, jog klasės Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje nekomplektuojamos, nurodoma, jog ši mokykla reorganizuojama, prijungiant ją prie Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazijos.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą ir panaikinus jų ginčijamus Sprendimą Nr. T-115 ir Sprendimo Nr. T-114 1 punkto dalį, nurodytą šio sprendimo 1 priedo 34 pozicijoje, susijusią su klasių nekomplektavimu Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, iki šio sprendimo buvusios padėties atkūrimas žymiai pasunkėtų. Nesustabdžius jų galiojimo ir priėmus galutinį pareiškėjams palankų teismo sprendimą, tokio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimu, kadangi nesukomplektavus naujų klasių 2016-2017 mokslo metams po teismo sprendimo įsiteisėjimo tai padaryti būtų itin sudėtinga ar net neįmanoma, kaip ir atkurti iki šio ginčo buvusią teisinę padėtį. Tuo atveju, jeigu teismas atmestų pareiškėjų skundą, kaip teisingai nurodo patys pareiškėjai, numatytas mokyklos reorganizavimas galės būti tęsiamas toliau (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-368/2009, 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-431/2010, 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartimis administracinėje byloje Nr. AS556-524/2010 ir kt.).

Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjų ginčijamų aktų turinys bei nustatyti mokyklos reorganizavimo terminai patvirtina aplinkybę, jog nesustabdžius pareiškėjų skundžiamo akto ir skundžiamo akto dalies galiojimo ir Kauno miesto savivaldybės tarybai tęsiant Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimo veiksmus, pareiškėjams palankaus teismo sprendimo vykdymas itin pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. 

Vertinant nagrinėjamą situaciją visuomenės ir asmens interesų derinimo aspektu, darytina išvada, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas, atsižvelgiant į tai, kad Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizavimas pradedamas vykdyti, nebūtų adekvatus siekiamam tikslui, galimai pažeistų mokinių, besimokančių Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, jų tėvų (globėjų), mokytojų teises, šios bendruomenės interesus, o tai galėtų neatitikti ir proporcingumo principo bei viešųjų interesų. Šiuo atveju Kauno miesto savivaldybės interesas iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. reorganizuoti minėtą mokyklą negali būti laikomas svarbesniu nei minėti interesai.

Pažymėtina, jog ABTĮ 71 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismo nutartis užtikrinti reikalavimą skubiai vykdoma. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytas įpareigojimas nutartį vykdyti skubiai, laikytinas pertekliniu, be to, jis skirtas ne tik atsakovui, bet ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, kuri nėra bylos šalis, dėl to yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį šiuo aspektu pakeisti, panaikinant įpareigojimą nutartį vykdyti skubiai.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, tačiau įpareigojimas dėl skubaus nutarties vykdymo laikytinas pertekliniu, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis keistina, panaikinant įpareigojimą dėl skubaus nutarties vykdymo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais,

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį pakeisti ir panaikinti nutarties rezoliucinės dalies antrajame punkte nurodytą įpareigojimą Kauno miesto savivaldybės tarybą ir Kauno miesto savivaldybės administraciją skubiai vykdyti nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                        Audrius Bakaveckas

                                                                                                                 Arūnas Dirvonas

                                                                                                                 Veslava Ruskan