Baudžiamoji byla Nr. 2K-381/2013

                                                                                                                              Teisminio proceso Nr. 1-60-1-00441-2011-1

                                                                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

                                                                                                                              1.2.3.2.3;

                                                                                                                              1.2.3.2.8

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

nuteistajam V. P.,

nuteistojo gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo K. R. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 19 d. nuosprendžiu V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3, 8 punktus laisvės atėmimu dvylikai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, nurodytu nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė ir 650 Lt (5 MGL) dydžio bauda. Taip pat iš nuteistojo V. P. nukentėjusiojo K. R. naudai priteista 4800 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 19 d. nuosprendį: V. P. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 8 punktų į 129 straipsnio 1 dalį ir paskyrė nuteistajam devynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrino su Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskyrė galutinę subendrintą devynerių metų laisvės atėmimo bausmę ir 650 Lt (5 MGL) dydžio baudą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Viktoro Aiduko pranešimą, prokurorės, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

              Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu V. P. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2011 m. gruodžio 15 d., apie 20.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju A. R. metu jį puolė ir peiliu sužalojo kaktą, kairės rankos pirštą, padarydamas sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, ir vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam į krūtinės kairę pusę, taip padarė durtinį–pjautinį kiaurinį krūtinės ląstos ir kiaurinį širdies sužalojimą, dėl to nukentėjusysis A. R. 2011 m. gruodžio 15 d., 21.32 val., ligoninėje mirė.

              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio 19 d. nuosprendyje nustatė, kad V. P. ir A. R. buvo šeimos nariai pagal BK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sampratą, nes jie maždaug vienerius metus gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, juos siejo bendri šeimos interesai, siekiai ir reikalai. Be to, šios instancijos teismas nustatė, kad V. P. neturėjo jokios priežasties prieš nukentėjusįjį naudoti fizinį smurtą, sužalojimą peiliu A. R. jis padarė ne dėl asmeninių paskatų, o tik dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių elgesio normų niekinimo, visai be dingsties, todėl konstatavo, kad V. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl menkavertės priežasties, nes nukentėjusysis atsisakė vartoti kartu su juo alkoholį, t. y. dėl chuliganiškų paskatų, puolė A. R. ir jį sužalojo, dėl to šis mirė. Pirmosios instancijos teismas tokią V. P. veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 8 punktus.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, pakeisdama Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalį perkvalifikavo V. P. veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 8 punktų į 129 straipsnio 1 dalį ir paskyrė bausmę.

Teismas nustatė, kad per pakankamai trumpą pusės metų laikotarpį gyvenant kartu tarp V. P. ir A. R. nesusiklostė santykiai, savo turiniu būdingi šeimos nariams. Pats V. P. nesuvokė A. R. kaip savo šeimos nario, su juo dažnai konfliktuodavo,  bendro ūkio, pragyvenimo klausimus sprendė ne su juo, o su savo motina V. R. Pagal nukentėjusiojo K. R. parodymus, jo tėvas A. R. taip pat nesuvokė V. P. kaip savo šeimos nario, nes apie jį net nebuvo pasakojęs.

V. P. ir A. R. dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių tiesiog gyveno viename bute, tačiau tai nėra pagrindas išvadai, kad jie buvo šeimos nariai.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad V. P. smurtą prieš nukentėjusįjį A. R. lėmė ne jo siekis pademonstruoti aiškų žmogaus negerbimą ir elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, o eilinių išgertuvių metu kilęs pyktis, kilęs dėl išgerto alkoholio kiekio ir ne itin gerų nuteistojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykių, t. y. asmeninės priežastys, todėl pirmosios instancijos teismo pateiktą nuteistojo veikos kvalifikavimą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą pripažino netinkamu. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad smurtą prieš A. R. V. P. panaudojo ne viešoje vietoje, o bute, kuriame su savo motina ir nukentėjusiuoju gyveno, jokių kitų asmenų ten nebuvo, niekas šio įvykio nematė ir negalėjo matyti.

Kasatorius nukentėjusysis K. R. kasaciniu skundu prašo ištaisyti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. vasario 8 d. nuosprendyje padarytas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas, nes šis teismas neteisingai ir nepagrįstai perkvalifikavo V. P. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 8 punktų į 129 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos apeliacinis teismas, anot kasatoriaus, perkvalifikuodamas nusikalstamą veiką, neteisingai aiškino ir taikė BK 248 straipsnio 2 dalies nuostatas, neišaiškino įtėvio sąvokos, o vieno ar kito asmens atsisakymas pripažinti kitą asmenį šeimos nariu nekeičia ir negali pakeisti to asmens šeiminio statuso. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neteisingai išaiškino kai kurias bylos aplinkybes, reikšmingas BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 8 punktų taikymui, 2011 m. rugsėjo 28 d. priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, aiškiai nenurodė ir nepagrindė, kodėl, teismo manymu, A. R. ir V. P. nebuvo šeimos nariai, nors pats A. R. šiuo metu jau negali nei patvirtinti, nei paneigti V. R. ir V. P. parodymų, neaišku, kokiu pagrindu nuspręsta, kad nuteistasis ir nukentėjusysis nevedė bendro ūkio, nors jie viename bute gyveno apie vienerius metus, turėjo žinoti apie tarpusavio reikalus.

              Kasatorius nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną V. P. ir A. R. nekonfliktavo, jie bendravo, kartu gėrė alų, todėl V. P., esant pakaltinamam ir nesant būtinybės pačiam gintis, jis galėjo nužudyti A. R. tik dėl chuliganiškų paskatų, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas priimtame nuosprendyje. Be to, pats V. P., duodamas parodymus iš karto po jo suėmimo, minėjo, kad supyko ant A. R. dėl to, jog šis nesutiko su juo kartu gerti alaus

              Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasatoriaus nuomone, V. P. dėl chuliganiškų paskatų, nesant jokio asmeninio konflikto, nužudydamas kasatoriaus tėvą – A. R., padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 8 punktuose, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį perkvalifikuodamas V. P. nusikalstamą veiką į BK 129 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusiojo K. R. kasacinis skundas atmestinas.

              Dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo

              Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį (2008 m. birželio 12 d. redakcija).

              Nagrinėjamu aspektu aktualu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija), 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos išaiškinimą, kuriame nurodyta, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu. Taigi nagrinėjamoje byloje svarbu vertinti, ar kartu gyvenusių V. P. ir A. R. santykiai savo turiniu gali būti priskiriami šeimos narių santykiams, ir atitinkamai, ar A. R. nužudymą galima vertinti kaip šeimos nario nužudymą.

              Pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje, kuriame reglamentuojami nusikaltimai teisingumui, ir Lietuvos teismų praktikoje egzistuoja tam tikros sąsajos aiškinant šeimos nario sąvoką bylose dėl nusikaltimų teisingumui bei bylose dėl nusikaltimų asmeniui, kurie padaromi prieš šeimos narius.

              BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o 2 šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad aiškinat ir taikant BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą kvalifikuojančią nusikalstamos veikos sudėtį – artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą, remiamasi BK 248 straipsnyje pateiktu nurodytų sąvokų išaiškinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327/2013 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai iš esmės nustatė tapačias faktines aplinkybes apie V. P. ir A. R. bendrą gyvenimą kartu su V. P. motina ir A. R. sutuoktine – V. R., tačiau skirtingai jas vertino ir padarė priešingas išvadas: pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. P. ir A. R. yra vienos šeimos nariai, o apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad jų nesiejo emociškai glaudūs, šeimos santykiams prilyginami santykiai ir dėl to nevertino jų kaip vienai šeimai priklausančių narių.

Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusysis A. R. tik apie pusmetį gyveno viename bute su savo sutuoktine V. R. ir jos sūnumi, nuteistuoju V. P., nes dalį metų jis praleido tolimajame plaukiojime; toks pusės metų laikotarpis kvalifikuotinas kaip pakankamai trumpas, per kurį tarp V. P. ir A. R. nesusiklostė santykiai, kurie būtų pagrįsti emociniu prieraišumu, tarpusavio atsakomybe, supratingumu, t y. tapatūs šeimos santykiams. Pažymėtina ir tai, kad V. P. – suaugęs, nusikalstamos veikos padarymo metu sulaukęs dvidešimt devynerių metų amžiaus vyras, kuris pats turėjo mažametį sūnų, nors su savo šeima kartu ir negyveno.

Nukentėjusiojo ir nuteistojo santykiai buvo grįsti tik neilgai trukusiu bendru gyvenimu viename bute, alkoholio vartojimu ir ginčais, kuriuos patvirtino byloje parodymus davę kaimynai bei jų abiejų šeimų nariai. Be to, kasatorius, priešingai nei nurodo kasaciniame skunde, teisiamajame posėdyje parodė, jog nukentėjusysis A. R. taip pat nelaikė V. P. savo ir V. R. šeimos nariu, savo sūnui (kasatoriui) apie jį net nebuvo pasakojęs, o nurodė, kad visi sutuoktinės V. R. vaikai yra išvykę gyventi į užsienį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje teismo nustatyta, jog pragyvenimo klausimus V. P. spręsdavo ne su A. R., o su savo motina, kuriai atiduodavo gaunamą pašalpą, ji pirkdavo maisto produktus. Duomenų apie tai, kad A. R. ir V. P. kartu tvarkė bendrą šeimos ūkį, nėra.

Teisėjų kolegija, remdamasi teismų nustatytomis aplinkybėmis daro išvadą, kad vien faktinis gyvenimas viename bute savo esme ir turiniu, nesant duomenų apie susiformavusius artimus ir prieraišius tarpusavio santykius, šiuo atveju tarp suaugusių, pilnamečių vyrų (nukentėjusiojo ir nuteistojo), savaime nereiškia, kad jie yra vienos šeimos nariai BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo prasme, todėl apygardos teismas nepagrįstai V. P. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl BK 129 straipsnio 3 dalies 8 punkto taikymo

BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus nužudymą dėl chuliganiškų paskatų. Tokios paskatos yra veiką kvalifikuojantis požymis.

Teismų praktikoje nužudymas dėl chuliganiškų paskatų – tai nužudymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiama pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2009, 2K-7-156/2010). Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-448/2011, kt.). Teismų praktikoje taip pat laikomasi ir tokios pozicijos, kad nužudymas dėl chuliganiškų paskatų nekvalifikuotinas tais atvejais, kai tai įvyksta tarpusavio asmeninių konfliktų, nesutarimų metu, pavyzdžiui, per išgertuves ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2012, kt.).

Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje argumentuotai pasisakė bei įvertino reikšmingas BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymui veikos padarymo aplinkybes: asmeninius konfliktiškus nukentėjusiojo ir nuteistojo santykius, vos prieš dieną vykusį jų tarpusavio konfliktą, paties nuteistojo parodymus dėl to, kad jis supyko dėl nukentėjusiojo atsisakymo su juo gerti alų, nustumdamas jį nuo kambario durų liepė eiti miegoti, taip pat tai, kad smurtą prieš A. R. V. P. panaudojo ne viešoje vietoje, o bute, kuriame su savo motina ir nukentėjusiuoju gyveno, jame nebuvo jokių kitų pašalinių asmenų, kad nusikalstamos veikos padarymą iš esmės nulėmė menka, bet asmeninių konfliktiškų santykių pagrindu atsiradusi dingstis, paskatinta nukentėjusiojo ir kaltininko didelio kiekio alkoholio suvartojimo, todėl padarė išvadą, kad nenustatyta, jog nuteistasis V. P. nužudė A. R. dėl chuliganiškų paskatų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas V. P. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 8 punktų į 129 straipsnio 1 dalį, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį nukentėjusiojo K. R. kasacinis skundas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiojo K. R. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                                                                         Vytautas Piesliakas

                            Jonas Prapiestis

                            Viktoras Aidukas