Civilinė byla Nr. 2S-1247-855/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07746-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija:

3.1.9.1.3.; 3.1.9.5.; 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išieškotojo Ž. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo antstolio Roberto Vasiliausko prašymą dėl baudos skyrimo J. G..

Teismas 

n u s t a t ė : 

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas antstolis Robertas Vasiliauskas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas išspręsti klausimą dėl baudos skyrimo J. G. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. vykdomojo rašto Nr. e2-1364-930/2016 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3418-868/2014 nevykdymo, t. y. dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nevykdymo.

2.       Prašyme nurodė, kad:

2.1.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3418-868/2014 nustatė Ž. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. L. P, gim. (duomenys neskelbtini)tvarką, pagal kurią: Ž. P. pasiima vaikus G. M. P. ir B. L. P. iš jų motinos J. G. gyvenamosios vietos: 1. kas antrą penktadienį 16.00 val. ir grąžina vaikus motinai J. G. tos pačios savaitės sekmadienį 20.00 val.; 2. kiekvieną trečiadienį 16.00 val. ir grąžina vaikus motinai J. G. tos pačios dienos 20.00 val. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės paliko nepakeistą – papildė sprendimo rezoliucinę dalį, nustatydamas vaikų ir tėvo bendravimo pereinamąjį 6 mėnesių laikotarpį, kurio metu tėvas Ž. P. su nepilnamečiais vaikais bendrauja tarpininkaujant šeimos psichologui/psichoterapeutui pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje. Pasibaigus pereinamam laikotarpiui, bendraujama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendime nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka.

2.2.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1364-930/2016 pakartotinai nustatė vaikų ir tėvo bendravimo pereinamąjį 6 mėnesių laikotarpį, nustatydamas, jog ieškovas Ž. P. su vaikais bendrauja tarpininkaujant UAB „Psichologiniai sprendimai“ paskirtam psichologui ar psichoterapeutui, pagal jo sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Ž. P. su vaikais bendrauja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3418-868/2014 nustatyta bendravimo tvarka. Šio sprendimo pagrindu buvo išduotas ir antstolio kontoroje 2017 m. kovo 2 d. vykdomasis raštas Nr. e2-1364-930/2016.

2.3.                      Nurodytų procesinių sprendimų vykdymo metu, 2020 m. vasario 19 d. antstolis gavo išieškotojo Ž. P. pranešimą, kad skolininkė J. G. piktybiškai nevykdo teismo procesinių sprendimų dėl bendravimo su vaikais tvarkos. 2020 m. kovo 5 d. aktais Nr. B-20-179-114 ir Nr. B-20-179-115 antstolio buvo konstatuota, kad 2020 m. vasario 19 d. ir 2020 m. vasario 21 d. išieškotojui Ž. P. nebuvo sudaryta galimybė bendrauti su vaikais pagal vykdomajame dokumente ir 2014 m. balandžio 24 d. sprendime nurodytą bendravimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prašė teismo išspręsti klausimą dėl baudos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 6 ir 7 dalyse skyrimo J. G..

3.       Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Ž. P. atsiliepimu prašė tenkinti pareiškėjo antstolio Roberto Vasiliausko prašymą ir skirti skolininkei J. G. maksimalią 300,00 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną.

3.1.                      Nurodė, kad skolininkė visą laiką nuo procesinių sprendimų priėmimo sistemingai jų nevykdė ir piktybiškai neatvesdavo vaikų bendravimui su tėvu tiek betarpiškai, tiek pereinamuoju laikotarpiu, kai bendravimas turėdavo vykti dalyvaujant paskirtam psichologui. Skolininkė neatidarydavo durų atvykus tėvui, neatsiliepdavo į skambučius bei elektroninius laiškus, nuteikinėja vaikus prieš tėvą. Už procesinių sprendimų nevykdymą skolininkei jau buvo paskirtos trys baudos, paskutinė - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-30512-1045/2017. Skolininkė buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį už piktybišką teismo sprendimo nevykdymą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1478-1011/2019 jai paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-114-930/2019 konstatavo, kad skolininkė netinkamai vykdė motinos valdžią, o Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartyje Nr. e2A-1987-912/2019 nurodė, kad skolininkė piktybiškai nevykdė teismo sprendimo, kuriuo nustatytas vaikų bendravimas su tėvu pereinamuoju laikotarpiu ir tokiu būdu pažeidė vaikų teisę į šeimos ryšius ir kitais būdais netinkamai įgyvendino motinos valdžią. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesėkmingai skatino skolininkę vykdyti teismo sprendimą, tačiau skolininkė atsisako priimti specialistų pagalbą ir neatsižvelgia į rekomendacijas.

4.       Suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepime nesutiko su pareiškėjo antstolio Roberto Vasiliausko prašymu ir prašė jį atmesti.

4.1.                      Nurodė, kad vaikai yra sulaukę brandos, todėl skolininkė turi galimybę nedalyvauti tėvui atvykus į jų gyvenamąją vietą pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką. Vaikai geba savarankiškai planuoti savo laiką, žino dienas, kai pagal nustatytą tvarką jie turi bendrauti su tėvu, turi raktus nuo namų ir gali savarankiškai atrakinti duris bei pagal savo amžių ir brandą gali spręsti, kada nori bendrauti su tėvu. Dėl šios priežasties, skolininkės dažnai nebūna namuose tėvo lankymosi valandomis. Vaikai gali laisvai bendrauti su tėvu įvairiomis ryšio priemonėmis, tai jiems neuždrausta. Vaikai turi teisę skųstis atitinkamoms institucijoms, jeigu mano, jog skolininkė pažeidžia jų teisę bendrauti su tėvu ar kitų ribojimų, tačiau jie to nedaro. Vaikų asmeniniai telefonai nėra blokuojami, nėra ištrinama juose esanti informacija, todėl nėra pagrindo laikyti, jog skolininkė elgiasi su vaikais netinkamai. Skolininkė teigia, kad išieškotojo teiginiai apie nuteikinėjimą prieš vaikus yra nepagrįsti byloje esančiais įrodymais (psichologų ar psichiatrų pažymomis). Vaikų nenoras bendrauti su tėvu buvo iš dalies nulemtas išieškotojo veiksmų, t. y.: vaikų išmetimas iš namų; visų vaikų asmeninių daiktų užrakinimas ir neatidavimas geranoriškai; prievartiniai išvedimai iš ugdymo įstaigos, namų aplinkos; nuolatinis lankymasis vaikų mokykloje ir jų supriešinimas su klasės draugais; neatsižvelgimas į vaikų užklasinę veiklą ir kt. Skolininkės nuomone, 300,00 Eur baudos skyrimas už kiekvieną pradelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną bus galutinis skolininkės asmens finansinis sužlugdymas, tai pakenks vaikų interesams. Prievarta reikalauti matytis su biologiniu tėvu pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką skolininkė neketina, jeigu vaikai nesijaučia saugūs ir jeigu tai nėra jų laisvas, nepriklausomas asmeninis pasirinkimas.

5.       Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad teismo procesiniais sprendimais nustatyta Ž. P. ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka antstolio nurodytomis dienomis galimai nebuvo vykdoma, tačiau nėra patvirtinta, jog skolininkė kryptingai ir sistemingai siektų pažeidinėti vaikų teises, neleisti vaikams matytis ir bendrauti su tėvu. Priešingai, Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje turimais duomenimis, J. G. rūpinasi savo vaikais ir deda dideles pastangas teisingai ugdyti vaikus. Vilniaus Žvėryno gimnazijos, kurioje mokosi vaikai, direktorės nuomone, būtent išieškotojas turėtų keisti savo netinkamą elgesį, dėl kurio vaikai vengia matytis su tėvu. Išieškotojas sukuria problemas ir į jas įtraukia vaikus, sukelia jiems stresą ir neigiamas emocijas. Pateiktuose vaiko nuomonės išklausymo aktuose nurodyta, kad abu vaikai su tėvu bendrauti nenori. Nuo 2019 m. balandžio 17 d. abiem tėvams ir vaikams taikoma atvejo vadyba, kurios vienas iš tikslų yra padėti tėvui atkurti ryšį su vaikais. Tarnybos nuomone, teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymas be tuo pačiu teismo sprendimu nustatyto pereinamojo laikotarpio galimai neįmanomas, nes vaikai atsisako bendrauti su tėvu, o prievartos taikymas tokio pobūdžio byloje negalimas. Svarbu atsižvelgti ne tik į tai, ar formaliai teismo sprendimas nebuvo vykdomas, bet ir į aplinkybes, lėmusias jo nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Be to, baudos skyrimas galimai pakenktų vaikų interesams, nes jų poreikiai yra tenkinami iš skolininkės lėšų, todėl paskyrus jai baudą, galimai nukentėtų vaikų išlaikymas ir kitų poreikių tenkinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 1 d. nutartimi nutarė atsisakyti tenkinti pareiškėjo antstolio Roberto Vasiliausko prašymą dėl baudos skyrimo.

7.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, pakankamų išvadai, kad skolininkė kryptingai ir sistemingai būtų siekusi pažeidinėti vaikų teises ir siektų neleisti vaikams matytis ir bendrauti su tėvu, tuo tarpu byloje yra duomenų, kad nepilnamečiai vaikai savo noru ir toliau vengia bendrauti su tėvu ir neigiamai atsiliepia apie išieškotoją.

8.       Teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, -  vaikų amžių ir brandą; tai, jog nebuvo tinkamai įvykdytas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1364-930/2016 nustatytas pakartotinas 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis, tėvo ir vaikų ryšys neatstatytas; vaikų motinai jau pritaikytos sankcijos už vykdomojo dokumento nevykdymą; byloje pateikta įrodymų, kad vaikai savo noru vengia bendrauti su tėvu,; nuo teismų nustatytos bendravimo su tėvu tvarkos praėjo reikšmingas laiko tarpas, padarė išvadą, kad nėra pagrindo skirti skolininkei baudą už vykdomojo rašto Nr. e2-1364-930/2016 nevykdymą, kadangi draudžiama priversti vaikus bendrauti su tėvu jiems to nenorint, o juo labiau skatinti vaikus bendrauti su tėvu pritaikant motinai pinigines sankcijas už procesiniais sprendimais nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymą.

9.       Tesimas sutiko su išvadą teikiančios institucijos nuomone, jog pakartotinas baudos paskyrimas skolininkei pablogintų ne tik jos turtinę padėtį, tačiau ir neatitiktų nepilnamečių vaikų, kurie yra išlaikomi skolininkės, interesų, nes tai gali neigiamai paveikti vaikų poreikių tenkinimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Atskiruoju skundu apeliantas (išieškotojas) Ž. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartį ir skirti maksimalią tęstinę baudą skolininkei J. G. už teismo sprendimo nevykdymą.

11.       Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principo, yra nukreipta į tolimesnį minimo principo ignoravimą, kadangi teismas, turėdamas informaciją apie skolininkei taikytas baudžiamąsias ir civilines priemones dėl teismo sprendimo nevykdymo ir kad šios priemonės iki šiol nedaro jokio poveikio, turėjo imtis priemonių, kad teismo nutartis galiausiai būtų vykdoma, nes skolininkė piktybiškai ir sistemingai ne tik nevykdo teismo nutarties, bet ir griauna vaikų identitetą.

11.2.                      Vykdomojoje byloje yra daug informacijos, kuri atskleidžia, kad J. G. kryptingai ir sistemingai pažeidinėja vaikų teises, piktnaudžiauja motinos valdžia griaudama vaikų identitetą, o teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais yra nevykdomas būtent dėl jos kaltės.

11.3.                      Iš pateikto teismui J. G. atsiliepimo galima suprasti, kad didesnės baudos skyrimas turėtų poveikį ir sustabdytų teismo sprendimų nevykdymą, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino.

12.       Atsiliepimų į atskirąjį skunda nebuvo pateikta.

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. 

13.       Prieš vertindamas atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia apelianto (išieškotojo) Ž. P. pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą.

14.       Suinteresuotas asmuo Ž. P. kartu su atskiruoju skundu pateikė 2013 m. birželio 26 d. – rugpjūčio 12 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktus, iš kurių matyti, kad ambulatorinės kompleksinės teismo psichologinės-psichiatrinės ekspertizės nepilnamečiams vaikams B. L. P. ir G. M. P. buvo paskirtos ir atliktos 2012 metais Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-4427-868/2013 dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad šie minėti ekspertizės aktai nėra susiję su šios bylos ginčo objektu, kuriam pagrįsti būtinybė būtų kilusi apeliacinės instancijos teisme, jie neabejotinai galėjo būti pateikti dar nagrinėjant antstolio prašymą pirmosios instancijos teisme, apeliantas nenurodė jokių priežasčių, dėl ko šie dokumentai nebuvo pateikti ankščiau, taip pat ir tai, kokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos aplinkybes jie gali patvirtinti ar paneigti, juos priimti atsisakytina, nevertinant kartu su kitais byloje esančiais įrodymais..

15.       Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas antstolio Roberto Vasiliausko pareiškimas dėl baudos suinteresuotam asmeniui J. G. skyrimo. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas dėl pagrindo skirti/neskirti skolininkei baudą už teismo sprendimo nevykdymą buvimo, šioje byloje susiklosčius faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

16.       CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. CPK 771 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį teismui (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

17.       Iš teismui pateiktos antstolio Roberto Vasiliausko vykdomosios bylos Nr. 0179/17/00671 nustatyta, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1364-930/2016 dėl išieškotojo Ž. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. M. P. ir B. L. P.. Pagal nustatytą tvarką pakartotinai nustatytas 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis, kuomet ieškovas Ž. P. su nepilnamečiais vaikais bendrauja tarpininkaujant UAB „Psichologiniai sprendimai“ paskirtam psichologui ar psichoterapeutui, pagal jo sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje. Atsakovė J. G. įpareigota užtikrinti nepilnamečių vaikų atvykimą paskirto specialisto nurodytu laiku, į jo nurodytą vietą. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ieškovas Ž. P. su nepilnamečiais vaikais bendrauja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu nustatyta tvarka, t. y.: Ž. P. pasiima vaikus G. M. P. ir B. L. P. iš jų motinos J. G. gyvenamosios vietos: 1. kas antrą penktadienį 16.00 val. ir grąžina vaikus motinai J. G. tos pačios savaitės sekmadienį 20.00 val.; 2. kiekvieną trečiadienį 16.00 val. ir grąžina vaikus motinai J. G. tos pačios dienos 20.00 val.

18.       Nagrinėjamu atveju prašymas skirti skolininkei baudą motyvuojamas tuo, kad nepilnamečių vaikų motina J. G. piktybiškai nevykdo teismo sprendimu nustatytos tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos: išieškotojui nesudaromos galimybės bendrauti su vaikais pagal vykdomajame dokumente ir 2014 m. balandžio 24 d. sprendime nurodytą bendravimo tvarką. Tuo tarpu skolininkė J. G. sprendimo bei vykdomojo rašto dėl bendravimo tvarkos nevykdymo esmine priežastimi nurodė tai, kad vaikai yra sulaukę brandos ir patys gali apsispręsti, ar nori bendrauti su tėvu, tačiau patys nenori su juo bendrauti, ir toks nenoras iš dalies nulemtas paties tėvo netinkamų veiksmų.

19.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

20.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

21.       Kasacinio teismo plėtojamoje praktikoje nurodoma, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

22.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė skirti skolininkei J. G. baudą pagal antstolio prašymą, spręsdamas, kad byloje nėra duomenų, jog skolininkė piktybiškai ir sistemingai siektų pažeisti nepilnamečių vaikų teises ir jų teisėtus interesus ir neleisti vaikams matytis ir bendrauti su vaikų tėvu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kadangi priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, byloje surinkta daugiau nei pakankamai duomenų apie sistemingą ir kryptingą vaikų teisių, susijusių su bendravimu su tėvu, pažeidimą: už procesinių sprendimų dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarkos nevykdymą skolininkei jau buvo paskirtos trys baudos, paskutinė - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-30512-1045/2017 – skolininkei J. G. buvo paskirta 2,00 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną; skolininkė buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 254 straipsnį už piktybišką teismo sprendimo nevykdymą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1478-1011/2019 jai paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-114-930/2019 teismas, be kita ko, konstatavo, kad skolininkė netinkamai įgyvendino motinos valdžią; Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1987-912/2019 nurodė, kad skolininkė piktybiškai nevykdė teismo sprendimo, kuriuo nustatytas vaikų bendravimas su tėvu pereinamuoju laikotarpiu ir tokiu būdu pažeidė vaikų teisę į šeimos ryšius ir kitais būdais netinkamai įgyvendino motinos valdžią. Taip pat vaikų bendravimo su tėvu tvarkos pažeidimą patvirtina antstolio Roberto Vasiliausko 2020 m. kovo 5 d. aktuose Nr. B-20-179-114 ir Nr. B-20-179-115 nustatytos aplinkybės, kad vykdant 2017 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, 2020 m. vasario 19 d. ir 2020 m. vasario 21 d. 16.00 val., t. y. tėvo bendravimo su vaikais numatytu laiku, nebuvo sudaryta galimybė bendrauti su vaikais pagal teismo procesiniuose sprendimuose nurodytą bendravimo tvarką. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad skolininkė J. G., vykdydama teismo sprendimu jai pavestą prievolę, imtųsi aktyvių veiksmų užtikrinant nepilnamečių vaikų buvimą vaikų gyvenamojoje vietoje tuo metu, kai išieškotojas turėjo teisę juos pasiimti. Būdama vis dar nepilnamečių vaikų įstatymine atstove bei asmeniu, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, motina neabejotinai turi pareigą užtikrinti bent vaikų buvimą jų gyvenamojoje vietoje tuo metu, kai tėvui nustatyta teisė su jais bendrauti, ir ši pareiga negali būti, kaip teigia skolininkė, perkeliama patiems nepilnamečiams vaikams vien dėl to, kad jie, motinos nuomone, yra pakankamai subrendę, savarankiški ir pan.

23.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendimo dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuria nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių jo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaikų tėvui bendrauti su vaikais teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečių vaikų interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami.

24.       Nors J. G. nurodo, jog patys vaikai atsisakė bendrauti su tėvu savo valia, tačiau šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad skolininkė vykdytų kooperavimosi pareigą ir būtų dėjusi sąžiningas bei protingas tokioje situacijoje pastangas, siekiant, kad nepilnamečių vaikų ir tėvo bendravimas vyktų teismo sprendime nurodyta tvarka, tačiau šių pastangų nepakako vaikų ir tėvo kontaktui užmegzti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad identiškos situacijos, kai tėvo ir vaikų bendravimas neįvykdavo, motinai motyvuojant tai vaikų nenoru ir pačių vaikų atsisakymu bendrauti su tėvu, buvo jau vykusios ir anksčiau, ir dėl tokių situacijų buvo pateiktas teismo vertinimas, konstatuojant, kad sprendimas galėtų būti pripažintas neįvykdytu ne dėl suinteresuoto asmens J. G. kaltės ir jai negalėtų būti skiriama sankcija už sprendimo neįvykdymą tik tuo atveju, jei byloje surinkti įrodymai patvirtintų, kad nepilnamečiai vaikai atsisakė bendrauti su tėvu nepaisant motinos pastangų, kad jų pozicija buvo savarankiška, kategoriška ir nepakeičiame net ir esant motinos pastangoms, nes priešingu atveju tai sudarytų prielaidas pateisinti teismo sprendimo nevykdymą prisidengiant vaikų nuomone, kuri suformuota vaikų interesus pažeidžiančiu būdu asmens, kuriam tenka pareiga siekti užtikrinti teismo nutarties realų įgyvendinimą (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1652-823/2014)Nagrinėjamos bylos atveju vėl susiklostė identiška situacija, kur vėlgi nėra įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog toks vaikų atsisakymas bendrauti su tėvu nenulemtas paties skolininkės nuteikinėjimo veiksmų ir jog skolininkė ėmėsi visų protingų ir būtinų pastangų, įgyvendino kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigą užtikrinant įsiteisėjusiame ir galiojančiame teismo sprendime jai, kaip nepilnamečių vaikų motinai, numatytų pareigų įgyvendinimą

25.       Nors skolininkė nuosekliai tvirtina, kad patys vaikai atsisako bendrauti su tėvu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaiko norai ne visais atvejais sutampa su jo interesais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaikų nenoras bendrauti su tėvu negali būti vertinamas kaip atitinkantis nepilnamečių vaikų interesus. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007).

26.       Pirmosios instancijos teismas, kaip dar vieną argumentą, dėl kurio atsisakoma skirti skolininkei baudą, nurodė, kad nors Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1364-930/2016 nustatytas pakartotinas 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis yra formaliai pasibaigęs, tačiau išieškotojo bendravimas su vaikais, dalyvaujant psichologui, vyko netinkamai, todėl nebuvo atstatytas tėvo ryšys su vaikais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog taip atsitiko būtent dėl skolininkės veiksmų ir kaltės, kas konstatuota tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-30512-1045/2017 dėl baudos jai skyrimo už pereinamojo laikotarpio įpareigojimų sistemingą nevykdymą, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1478-1011/2019. Kaip matyti iš nurodytų procesinių sprendimų, visos pirmosios instancijos teismo konstatuotos pasekmės sąlygotos pačios skolininkės neteisėtų veiksmų.

27.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jeigu skolininkės nuomone, šiuo metu galiojanti nepilnamečių vaikų ir tėvo bendravimo tvarka neatitinka išaugusių ir labiau subrendusių bei savarankiškų vaikų interesų, pasikeitė atitinkamos aplinkybės, susijusios su išieškotojo netinkamu ar pan. elgesiu, ar su pačių vaikų elgesiu bei poreikiais, skolininkė turi teisę kreiptis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo su atskiru ieškiniu, taip gindama savo nepilnamečių vaikų teises bei interesus, bet nespręsti iškilusias problemas per jau įsiteisėjusio sprendimo vykdymo stadiją.

28.       Teismo vertinimu, skolininkė turi prisiimti savo elgesio, neleidžiant išieškotojui bendrauti su jų nepilnamečiais vaikais arba nededant tam pastangų, pasekmes. Nepilnamečių vaikų ir išieškotojo bendravimas yra apsunkintas dėl skolininkės veiksmų, nors skolininkė turėtų siekti ne sumažinti vaikų ir tėvo bendravimą, o kad nenukentėtų vaikų interesai, jį skatinti ir dėti pastangas, kad tas bendravimas būtų maksimalus.

29.       Teismas pažymi, kad bauda skolininkei skirtina ne už tai, kad vaikai atsisako bendrauti su tėvu, tačiau už tai, kad skolininkė, be kita ko, nevykdo iš teismo nutarties kylančios pareigos kooperuotis su nepilnamečių vaikų tėvu ir aktyviais veiksmais skatinti vaikų ir tėvo bendravimą.

30.       Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, patenkinant antstolio 2020 m. kovo 6 d. prašymą skirti J. G. baudą už teismo nutarties nevykdymą.

31.       Sprendžiant dėl J. G. skirtino baudos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi jai jau buvo skirta bauda už analogiškus pažeidimus, susijusius su pereinamuoju vaikų tėvo bendravimo su vaikais laikotarpiu, į anksčiau suinteresuotam asmeniui paskirtos baudos dydį (2,00 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną), konkrečių pažeidimų aplinkybes, į skolininkės turtinę padėtį ir į tai, kad J. G. išlaiko vaikus, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus. Atsižvelgiant į šiuos kriterijus, už teismo nutarties pažeidimą J. G. skirtina 3,00 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną.

32.       Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a :

Apelianto Ž. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo antstolio Roberto Vasiliausko prašymą dėl baudos skyrimo tenkinti.

Skirti J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,00 Eur (trijų eurų 00 ct) baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                Renata Volodko