Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-146-2329-11].doc
Bylos nr.: A-146-2329-11
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM 188704927 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl žemės teisinių santykių
Bylos dėl nuosavybės teisių atkūrimo
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Nuosavybės teisių atkūrimas
Kitos su nuosavybės teisių atkūrimu susijusios bylos
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Administracinė byla Nr. A146-2329/2011

              Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01819-2010-5

                                          Procesinio sprendimo kategorija 11.12

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. spalio 28 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

Pareiškėja J. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 1-4), kurį patikslino (b. l. 16-21), ir prašė:

1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. SR-1037-(1.12), Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2010 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 20-196 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, atsakovas) 2010 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 3B-(9.5)-P-372-556;

2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pakeisti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 2.3-591-(41) patvirtintą pretendentų, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, sąrašą (toliau – ir Sąrašas), papildant (įrašant) į šio Sąrašo 8-ąją eiliškumo grupę 8-ju eilės numeriu pareiškėją bei Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 23 d. išvados Nr. 41-2.12-1736 duomenis.

Skunde pareiškėja paaiškino, kad ji pagal 2007 m. gruodžio 6 d. pateiktą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui prašymą, nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į K. M. iki nacionalizacijos turėtą žemę (9 ha) (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone.  Paaiškėjus, kad buvusio savininko žemė jau buvo suteikta kitiems piliečiams ir pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai, dar iki Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 12 d. įsakymo rengti (duomenys neskelbtini)  kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (toliau – ir (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projektas) papildymą pateikė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui rašytinį prašymą suteikti jai neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą toje pačioje (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime, kadangi iš šio žemėtvarkos projekto bei Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialisto (duomenys neskelbtini) seniūnijoje žinojo, jog (duomenys neskelbtini) kaime yra laisvos valstybinės žemės, kurią galima suteikti neatlygintinai už užimtą žemę (duomenys neskelbtini) kaime. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2010 m. vasario 19 d. raštu Nr. SR-1037-(1.12) ją informavo apie tai, jog žemėtvarkos projekto rengimo darbus vykdanti UAB „Krianta“ 2010 m. vasario 5 d. grąžino Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 23 d. išvadą Nr. 41-2.12-1736 (toliau – ir Išvada Nr. 41-2.12-1736), Pareiškėja  nebuvo įrašyta į Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 2.3-591-(41) patvirtintą pretendentų, pageidaujančių gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, sąrašą. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius taip pat informavo, kad savaitraštyje „Vilniaus kraštas“ 2009 m. lapkričio 12 d. buvo paskelbta, jog patvirtintas (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projekto papildymui rengti parinktos teritorijos plotas ir kad, vadovaujantis žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos nuostatomis, per 10 dienų nuo projekto paskelbimo spaudoje, t. y. iki 2009 m. lapkričio 22 d., piliečiai galėjo teikti žemėtvarkos skyriui prašymus ir kitus dokumentus dėl žemės sklypo suteikimo (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje. Šiame rašte taip pat buvo nurodyta, kad  Išvada Nr. 41-2.12-1736 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje buvo gauta 2009 m. lapkričio 30 d., t. y. pavėluotai, todėl į šį (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projekto papildymo etapą nepateko. Nesutikdama su tokiais Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus veiksmais, pareiškėja 2010 m. kovo 20 d. pateikė skundą Vilniaus apskrities viršininkui, kuris 2010 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. 20-196 paliko galioti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus sprendimą net nenagrinėjęs skundo pagrįstumo ir teisėtumo. 2010 m. gegužės 5 d. pareiškėja dėl šių sprendimų pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2010 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 3B-(9.5)-P-1-556 informavo, kad pareiškėjos išvada Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui buvo pateikta praleidus terminą, iki kurio pretendentai, pageidaujantys gauti žemę (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, turėjo įteikti savo prašymus ir išvadas, todėl pretendentė nebuvo įtraukta į minėtą žemėtvarkos projektą. Šiame rašte taip pat  nurodyta, kad galiojantys teisės aktai nenumato galimybių atgaline data įtraukti asmenį į pretendentų, pageidaujančių gauti žemės sklypus, sąrašą, todėl nuosavybės teisių į pareiškėjai priklausančią grąžinti žemę atkūrimo klausimas bus sprendžiamas jai pasirinkus lygiavertį žemės sklypą iš laisvos valstybinės žemės fondo kito (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projekto metu.

Vilniaus apskrities viršininko išvada dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn turėjo būti parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 105 punkte nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad, jai pateikus Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui prašymą gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime, toliau procesas vyko nepriklausomai nuo jos, kaip pretendentės, valios, veiksmų ir aktyvumo. Mano, kad už išvados parengimą laiku yra atsakingi projekto autorius ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos specialistai. Pareiškėjos teigimu, dėl šių specialistų vilkinimo atlikti jiems priklausančius veiksmus (laiku parengti išvadą) ji nepagrįstai nebuvo įtraukta į (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projekto papildymą. Vilniaus apskrities viršininkas išvadą Nr. 41-2-12-1736 pasirašė 2009 m. lapkričio 23 d., t. y. vieną dieną pavėlavęs, o ji užregistruota Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje dar vėliau – 2009 m. lapkričio 30 d.

Pareiškėjos teigimu, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą ji turi būti įrašyta į Sąrašą 8-je eiliškumo grupėje. Pretendento numeris grupėje nustatomas pagal apskrities viršininko išvados pateikimo datą. Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 2.3-591-(41) patvirtintoje pretendentų Sąrašo 8-je eiliškumo grupėje yra įrašyti 7 pretendentai. Pretendento Nr. 7 išvada yra pateikta  2008 m. kovo 31 d. Kadangi Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 23 d. išvada Nr. 41-2-12-1736 dėl pareiškėjos pateikta 2009 m. lapkričio 30 d., jos numeris Sąrašo 8-je pretendentų eiliškumo grupėje turėtų būti aštuntas. Pareiškėjos nuomone, Išvados Nr. 41-2.12-1736 įtraukimas į Sąrašą neturės įtakos kitų į šį Sąrašą įtrauktų asmenų teisėms ar pareigoms, nes nesikeičia kitų pretendentų numeris eiliškumo grupėje. Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projekto papildymui rengti parinktos laisvos valstybinės žemės fondo teritorijos plotas yra 1621,47 ha. Visų pretendentų žemės poreikis yra 885,1005 ha. Tokiu būdu visų eiliškumo grupių pretendentams yra galimybė suprojektuoti žemės sklypus, todėl, pareiškėjos manymu, šios bylos išsprendimas jokios įtakos kitų pretendentų teisėms ir pareigoms neturės.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 38-40) ir atsakovo atstovė teismo posėdyje (b. l. 90-92) paaiškino, kad pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 105 punktą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, laikomasi šios tvarkos: žemėtvarkos skyriaus darbuotojai seniūnijose išnagrinėja piliečių prašymus, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ir pagal kiekvieno piliečio pasirinktą atlyginimo būdą per mėnesį parengia nuosavybės teisių atkūrimo bylą; žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos pateikimo apskaičiuoja valstybės išperkamo turto vertę pagal Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką ir, papildęs bylą metodikoje nurodytais dokumentais, pateikia ją apskrities viršininkui; apskrities viršininkas per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos gavimo išnagrinėja byloje esančius dokumentus ir, piliečiui sutikus, priima išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 2 priedas) piliečio pageidaujamoje vietovėje, jeigu pagal Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka apskričių viršininkų administracijų interneto tinklalapiuose skelbiamą informaciją apie laisvą valstybinę žemę ir rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus piliečio pageidaujamoje seniūnijoje yra laisvos valstybinės žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems žemės, miško sklypus ar vandens telkinius; žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas, vadovaudamasis Žemės ūkio ministerijos patvirtinta žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodika, pagal esamus dokumentus, pateiktus piliečių prašymus ir sutikimus parengia žemės reformos žemėtvarkos projektą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos (toliau – ir Projektų rengimo metodika) 22 punktas numato, kad apskrities viršininko įsakymu patvirtinami teritorijos, parinktos žemėtvarkos projektui rengti, plotas ir ribos bei terminas, ne trumpesnis kaip 10 dienų nuo Projektų rengimo metodikos 23.2.1 punkte nustatytos informacijos paskelbimo, per kurį prašymų nepateikę pretendentai, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti arba nuomoti iš valstybės, neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise, gali juos pateikti žemėtvarkos skyriui. Projektų rengimo metodikos 24.2.1 punktas numato, kad žemėtvarkos skyriaus darbuotojai seniūnijose, apskrities viršininkui patvirtinus teritorijos žemėtvarkos projektui rengti ribas, pagal dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą projekto autoriui perduoda nuosavybės teisių atkūrimo bylas, nurodytas Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 103-105 punktuose, ir kitus dokumentus. Projekto autoriui išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn perduodamos tik kartu su prašymais, kuriuose būtų nurodyta konkreti kadastro vietovė (kaimo vietovė), kurioje pageidaujama, kad būtų suprojektuotas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypas ar vandens telkinys, ir kita informacija, reikalinga žemės sklypo projektavimo eiliškumui nustatyti. Projektų rengimo metodikos 28 punktas numato, kad projekto autorius, išnagrinėjęs iš žemėtvarkos skyriaus gautus prašymus ir prie jų pridėtus dokumentus, per 10 darbo dienų nuo šios Metodikos 22.6 punkte nurodyto termino pabaigos parengia pretendentų sąrašą, sugrupuodamas gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą.

Atsakovas paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 2.3-16782-(41) buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projekto papildymui rengti parinktos teritorijos ribos ir plotas, taip pat nustatyta, kad per 10 dienų nuo šio įsakymo paskelbimo spaudoje piliečiai, pageidaujantys (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje gauti žemę, mišką, vandens telkinį nuosavybėn neatlygintinai, gali pateikti prašymus Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui. Apie šio įsakymo priėmimą paskelbta 2009 m. lapkričio 12-18 d. „Vilniaus krašto“ savaitraštyje. Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 2.3-591-(41) patvirtintas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti, gauti nuosavybėn neatlygintinai žemę, pirkti ar nuomoti iš valstybės pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą eiliškumą, sąrašas. Pareiškėja neįtraukta į minėtą Sąrašą, kadangi iki nustatyto termino (t. y. iki 2009 m. lapkričio 22 d.) žemėtvarkos skyriuje nebuvo gautas jos prašymas gauti lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, taip pat nebuvo gauta J. P. vardu parengta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn.

Pažymėjo, kad, remiantis Projektų rengimo metodikos 29 punktu, po sąrašo patvirtinimo iki žemėtvarkos projekto patvirtinimo į jį gali būti papildomai įrašomi tik tie prašymus grąžinti natūra žemę, mišką ar vandens telkinį pateikę piliečiai, kuriems teismo sprendimu atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai. Todėl patenkinus pareiškėjos prašymą ir įpareigojus pakeisti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 2.3-591-(41) patvirtintą Sąrašą, papildant 8-ąją eiliškumo grupę 8 numeriu – J. P., atsakovo teigimu, būtų pažeisti teisės aktų reikalavimai, taip pat aukštesnės eiliškumo grupės pretendentų teisės ir teisėti interesai.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimu (b. l. 94-101) pareiškėjos J. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-8409-15/2007) J. P. buvo atnaujintas terminas paduoti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisės atkūrimo į K. M. valdytą iki nacionalizacijos 9 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) valsčiuje, Vilniaus Trakų apskrityje (dabar Vilniaus r.) (b. l. 54-55). Pareiškėja 2007 m. gruodžio 6 d. pateikė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistams (duomenys neskelbtini) seniūnijoje prašymą nustatyti buvusio savininko K. M. turėtos žemės 9 ha plotą pagal administracinį - teritorinį susiskirstymą, buvusį  iki 1940 m. liepos 22 d.(Vilniaus - Trakų apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) kaimas), ir dabartinį (Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimas) (b. l. 75). Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2009 m. lapkričio 18 d. pažymoje Nr. SR-4257-(1.12) nurodė, kad buvusio savininko K. M. 9,00 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, į kurį pretenduoja J. P., priskirtas valstybės išperkamai žemei, kadangi yra užimtas kitų piliečių žeme (b. l. 71). Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. lapkričio 23 d. pasirašė išvadą Nr. 41-2.12-1736 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje nurodė, kad J. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 9 ha žemės, kuri visa priskirta valstybės išperkamai. Išvadoje Nr. 41-2.12-1736 nurodyta, kad ji persiunčiama į (duomenys neskelbtini) seniūniją (b. l. 73).

Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. 2.3-16782-(41) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo  22 d. įsakymu Nr. 3227-41 patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 2.3-10567-(41-58-4) papildyto Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projekto papildymo Vilniaus rajone“ 2.1 punktu patvirtino Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ  projektui rengti parinktos teritorijos ribas ir plotą, iš kurio 1621,47 ha sudaro laisvos valstybinės žemės fondas, kuriame UAB „Krianta“ vykdys žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo darbus; 2.3 punktu patvirtino 2009 m. patikslintą Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės fondo planą ir plotą 1621,47 ha; 3.1-3.2 punktais įsakė UAB „Krianta“ nuo 2009 m. gruodžio 1 d. pradėti vykdyti projektavimo darbus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ir užbaigti šiuos projektavimo darbus iki 2010 m. gegužės 3 d.; 4 punktu nustatė, kad per 10 dienų nuo šio įsakymo paskelbimo Vilniaus rajono spaudoje piliečiai, pageidaujantys (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje gauti žemę, mišką, vandens telkinį nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti (asmeninio ūkio bei po nuosavybės teise priklausančiais pastatais) žemę iš valstybės, gali pateikti prašymus Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui (b. l. 56-57). „Vilniaus krašto“ 2009 m. lapkričio 12-18 d. savaitraštyje buvo paskelbta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 2.3-16782-(41) yra patvirtintas (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ projekto papildymui rengti parinktos teritorijos plotas – 1621,47 ha laisvos valstybinės žemės fondo žemės, esančios visos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijos ribose. Paskelbta, kad pretendentai, pageidaujantys (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projektuojamoje teritorijoje gauti žemę nuosavybėn neatlygintinai, ją (asmeninio ūkio bei nuosavybės teise priklausančių pastatų žemę) pirkti arba nuomoti iš valstybės, neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise, per 10 dienų nuo šio įsakymo paskelbimo gali pateikti prašymus Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui (b. l. 84-85). Vilniaus apskrities viršininkas 2010 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 2.3-591-(41) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. 2.3-16782-(41) dalinio pakeitimo ir piliečių, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį, nuosavybėn neatlygintinai, pirkti žemę iš valstybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Vilniaus rajone, sąrašo patvirtinimo“ 2 punktu patvirtino pridedamą sąrašą piliečių, pageidaujančių įsigyti asmeninio ūkio ir prie nuosavybės teise turimų statinių naudojamą žemę bei gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus laisvos valstybinės žemės fondo teritorijoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone (b. l. 61-62). UAB „Krianta“ 2010 m. vasario 5 d. raštu Nr. SR-2010/02-22(3.15) informavo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, kad Išvada Nr. 41-2.12-1736 dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybė J. P. buvo pateikta pasibaigus laikraštyje paskelbtam priėmimo terminui (b. l. 46). Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2010 m. vasario 19 d. raštu Nr. SR-1037-(1.12) informavo J. P. apie tai, kad ji nebuvo įrašyta į Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 2.3-591-(41) patvirtintą pretendentų, pageidaujančių gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, sąrašą, kadangi Išvada Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje buvo gauta 2009 m. lapkričio 30 d., t. y. pavėluotai, todėl į šį (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo etapą pareiškėja nepateko. Paaiškinta, kad pareiškėja gali laukti iki bus užbaigtas (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas ir bus aišku, ar dar liko laisvos valstybinės žemės, arba gali pasirinkti kitą (duomenys neskelbtini) seniūnijos kadastrinę vietovę (b. l. 47).

Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 105 punktas nustato, jog, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, laikomasi šios tvarkos: žemėtvarkos skyriaus darbuotojai seniūnijose išnagrinėja piliečių prašymus, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ir pagal kiekvieno piliečio pasirinktą atlyginimo būdą per mėnesį parengia nuosavybės teisių atkūrimo bylą; žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos pateikimo apskaičiuoja valstybės išperkamo turto vertę pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką ir papildęs bylą metodikoje nurodytais dokumentais pateikia ją apskrities viršininkui; apskrities viršininkas per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos gavimo išnagrinėja byloje esančius dokumentus ir, piliečiui sutikus, priima išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (šios Tvarkos 2 priedas) piliečio pageidaujamoje vietovėje, jeigu pagal Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka apskričių viršininkų administracijų interneto tinklalapiuose skelbiamą informaciją apie laisvą valstybinę žemę ir rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus piliečio pageidaujamoje seniūnijoje yra laisvos valstybinės žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems žemės, miško sklypus ar vandens telkinius; išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ją priėmęs apskrities viršininkas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo priėmimo turi persiųsti viršininkui tos apskrities, kurios teritorijoje pilietis pageidauja gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį; apskrities viršininkas ne rečiau kaip kartą per mėnesį įvertina gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Jeigu paaiškėja, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą žemės įsigijimo eilę piliečio pateikta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn jo pageidaujamoje seniūnijoje negalės būti tenkinama, žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų privalo piliečiui raštu apie tai pranešti ir pasiūlyti rinktis žemės sklypą kitoje vietoje. Tokiu atveju pilietis žemėtvarkos skyriui, kuriam pateikta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, per 10 darbo dienų pateikia prašymą ir nurodo, kurioje kitoje vietovėje pageidauja gauti lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį; žemėtvarkos skyriui pateiktas piliečio prašymas ir išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn persiunčiami pagal šios tvarkos 29 punkte nustatytą procedūrą; žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas, vadovaudamasis Žemės ūkio ministerijos patvirtinta žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodika, pagal esamus dokumentus, pateiktus piliečių prašymus ir sutikimus parengia žemės reformos žemėtvarkos projektą. Įgyvendinimo tvarkos 29 punktas numato, kad, kai pagal rengiamą žemės reformos žemėtvarkos projektą susumavus laisvos valstybinės žemės plotą paaiškėja, jog piliečiui, pateikusiam prašymą jo pageidaujamoje vietovėje gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, lygiavertį turėtajam, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytą žemės įsigijimo eilę laisvos valstybinės žemės nepakanka, apskrities viršininkas arba jo įgaliotas atstovas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų privalo piliečiui raštu apie tai pranešti ir pasiūlyti rinktis žemės sklypą kitoje vietoje. Tokiu atveju pilietis žemėtvarkos skyriui, kuriam pateikta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, per 10 darbo dienų pateikia prašymą ir nurodo, kurioje kitoje vietovėje pageidauja gauti lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Žemėtvarkos skyrius per 10 darbo dienų šį prašymą ir išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn su lydraščiu persiunčia tam žemėtvarkos skyriui, kurio teritorijoje pilietis pageidauja gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Žemėtvarkos skyrius gali persiųsti išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn į kitą, o ne nurodytą šioje išvadoje seniūniją tik tuo atveju, jeigu pagal Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka apskričių viršininkų administracijų interneto tinklalapiuose skelbiamą informaciją apie laisvą valstybinę žemę ir rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus piliečio pageidaujamoje seniūnijoje jo prašymas negalės būti tenkinamas, kadangi stinga laisvos valstybinės žemės.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 22 punktą apskrities viršininko įsakymu patvirtinami: 22.1. teritorijos, parinktos žemėtvarkos projektui rengti, plotas ir ribos; 22.2. laisvos valstybinės žemės, miško ar vandens telkinio plotas pagal šios Metodikos 1 priede pateiktą formą; 22.3. valstybės išperkamų ir neprivatizuojamų žemės, miškų ir vandens telkinių planų kopijose naujai pažymėtų ar patikslintų valstybės išperkamos žemės, miško ar vandens telkinių sąrašas su jame nurodytais jų plotais; 22.4. žemėtvarkos projekto rengimo pradžios data; 22.5. žemėtvarkos projekto parengimo terminas; 22.6. terminas, ne trumpesnis kaip 10 dienų nuo šios Metodikos 23.2.1 punkte nustatytos informacijos paskelbimo, per kurį prašymų nepateikę pretendentai, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti arba nuomoti iš valstybės, neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise, gali juos pateikti žemėtvarkos skyriui. Projektų rengimo metodikos 23 punktas nustato, kad  apskrities viršininko įsakyme taip pat nurodoma: 23.1. žemėtvarkos projektą rengiančio projekto autoriaus pavadinimas, adresas ir telefonas; 23.2. pavedimas žemėtvarkos skyriui: 23.2.1. vietos spaudoje, apskrities viršininko administracijos interneto tinklalapyje bei seniūnijos, kurioje numatytas žemėtvarkos projekto rengimas, skelbimų lentoje ne vėliau kaip per 5 dienas nuo įsakymo išleidimo dienos paskelbti šios Metodikos 22 ir 23.1 punktuose nurodytą informaciją ir kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės planą; 23.2.2. apie pradedamą rengti žemėtvarkos projektą informuoti Žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 16.1-16.4 punktuose nurodytas institucijas. Projektų rengimo metodikos 24 punkte nustatyta, kad žemėtvarkos skyriaus darbuotojai seniūnijose: 24.1. ne rečiau kaip kartą per mėnesį pagal dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą projekto autoriui perduoda išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ir kartu su šiomis išvadomis pateiktus pretendentų prašymus, kuriuose būtų nurodyta pageidaujama kadastro vietovė; 24.2. apskrities viršininkui patvirtinus teritorijos žemėtvarkos projektui rengti ribas, pagal dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą projekto autoriui perduoda: 24.2.1. nuosavybės teisių atkūrimo bylas, nurodytas Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, 103-105 punktuose, ir kitus dokumentus. Parengtose nuosavybės teisių atkūrimo bylose esančiomis pažymomis arba išvadomis dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai patvirtinama, kad pretendento nuosavybės teisėms atkurti yra visi reikiami dokumentai. Pažymoje nurodoma piliečiui priklausantis žemės, miško ar vandens telkinio plotas, į kurį dar neatkurtos nuosavybės teisės. Kai nuosavybės teisės atkuriamos keliems pretendentams, pažymoje nurodomi visi pretendentai, pažymint jų pageidaujamą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Projekto autoriui išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn perduodamos tik kartu su prašymais, kuriuose būtų nurodyta konkreti kadastro vietovė (kaimo vietovė), kurioje pageidaujama, kad būtų suprojektuotas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypas ar vandens telkinys, ir kita informacija, reikalinga žemės sklypo projektavimo eiliškumui nustatyti. Projektų rengimo metodikos 28 punktas nustato, kad projekto autorius, išnagrinėjęs iš žemėtvarkos skyriaus gautus prašymus ir prie jų pridėtus dokumentus, per 10 darbo dienų nuo šios metodikos 22.6 punkte nurodyto termino pabaigos parengia: 28.1. pretendentų sąrašą, sugrupuodamas gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą; taip pat į sąrašą įtraukiami: 28.1.1. pretendentai, kurie neatvyko dalyvauti projektuojant žemės sklypus arba atsisakė jiems suprojektuotų žemės sklypų rengiant anksčiau patvirtintą žemėtvarkos projektą, jei jie raštu nenurodė, kad pageidauja, jog jų prašymas būtų nagrinėjamas rengiant tos pačios seniūnijos kitos kadastro vietovės žemėtvarkos projektą. Projektų rengimo metodikos 29 punktas nustato, kad projekto autoriaus pasirašytas pretendentų sąrašas ir prie jo pridedama kompiuterinė laikmena pateikiami žemėtvarkos skyriui, kuris, patikrinęs sąrašą ir nustatęs, kad jis parengtas vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, parengia apskrities viršininko įsakymo projektą dėl šio sąrašo patvirtinimo. Pretendentų sąrašo patvirtinimo data turi būti ne vėlesnė kaip žemėtvarkos projekto rengimo pradžios data. Apskrities viršininkui išleidus įsakymą dėl pretendentų sąrašo patvirtinimo, šis sąrašas paskelbiamas seniūnijoje, žemėtvarkos skyriaus skelbimų lentoje ir apskrities viršininko administracijos interneto tinklalapyje. Po sąrašo patvirtinimo iki žemėtvarkos projekto patvirtinimo į jį gali būti papildomai įrašomi tik tie prašymus grąžinti natūra žemę, mišką ar vandens telkinį pateikę piliečiai, kuriems teismo sprendimu atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai. Projektų rengimo metodikos 30 punkte nustatyta, kad tos pačios eilės pretendentų pirmumas eilėje nustatomas pagal išvados dėl žemės, miško ar vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai pateikimo žemėtvarkos skyriui registracijos datą. Projektų rengimo metodikos 31 punktas nustato, kad apskrities viršininko patvirtintas pretendentų, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, sąrašas yra teisinis pagrindas projekto autoriui organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir paminėtą teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas: Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 23 d. išvada Nr. 41-2.12-1736, pagal kurią J. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 9 ha žemės, priimta pasibaigus Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 2.3-16782-(41) nustatytam terminui pateikti prašymus gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, taip pat nesant duomenų, kad J. P. būtų pateikusi prašymą gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai konkrečioje (duomenys neskelbtini) seniūnijos vietovėje, t. y. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, nėra pagrindo teigti, kad ginčijami sprendimai, kuriais atsisakyta ją įrašyti į Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 2.3-591-(41) 2 punktu patvirtintą pretendentų Sąrašą, yra neteisėti ir naikintini, taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pakeisti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 2.3-591-(41) patvirtintą pretendentų Sąrašą, papildant (įrašant) šio  Sąrašo 8 eiliškumo pretendentų grupę 8 numeriu – J. P. bei atitinkamai įtraukiant į šį Sąrašą duomenis iš Išvados Nr. 41-2.12-1736.

 

III.

 

Pareiškėja J. P. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (b. l. 105-110) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais motyvais, kuriuos buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui. Mano, kad pirmos instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad pateikė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui prašymą gauti žemę nuosavybėn neatlygintinai (duomenys neskelbtini) kadastrinėje teritorijoje. Mano, kad atsakovas tyčia nepateikė šio prašymo kopijos pirmos instancijos teismui. Apeliantės nuomone, minėto prašymo turinys ir jo pateikimo data turi esminę reikšmę nagrinėjant šią administracinę bylą. Remiantis Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 105 punktu, būtent pagal rašytinį pretendento prašymą yra rengiami atitinkami dokumentai dėl kompensacijos suteikimo už valstybės išperkama žemę. Teigia, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 23 d. išvada Nr. 41-2.12-1736 negalėjo būti parengta šios institucijos iniciatyva be pareiškėjos raštiško prašymo.

Apeliantė nurodo, kad savo prašyme Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui ji buvo nurodžiusi, jog pageidauja gauti lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime. Išvadoje nerašoma konkreti kadastro vietovė kurioje perduodamas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis žemės sklypas, nurodomas tik seniūnijos arba savivaldybės pavadinimas. Todėl mano, kad yra neteisingas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog nesant duomenų, kad J. P. būtų pateikusi prašymą gauti žemės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, nėra pagrindo pripažinti skundą pagrįstu. Pasak apeliantės,  užtenka vieno prašymo, kuriame prašoma parengti išvadą, nurodant, kurioje vietoje nori gauti neatlygintinai žemės sklypą. Apeliantės manymu, Projektų rengimo metodikos 22.6 punktas numato pareigą per 10 dienų pateikti prašymą tik tiems asmenims, kurie iki atitinkamos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto paskelbimo dienos to nepadarė. Tokia pareiga neprivaloma asmenims, kurie ankščiau išreiškė pageidavimą konkrečioje projektuojamoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 23 d. pasirašyta išvada Nr. 41-2.12-1736 kartu su jos nuosavybės teisių atkūrimo byla buvo ir yra Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriuje. Apeliantė teigia, kad nagrinėjant bylą, jos prašymas turėjo būti išreikalautas iš atsakovo.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 115-118) palaiko argumentus, kuriuos buvo išdėstęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai įvertino surinktų įrodymų visumą ir nusprendė, kad nėra juridinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą, skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl to, ar pagrįstai pareiškėja nebuvo įrašyta į Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 2.3-591-(41) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. 2.3-16782-(41) dalinio pakeitimo ir piliečių, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį, nuosavybėn neatlygintinai, pirkti žemę iš valstybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Vilniaus rajone, sąrašo patvirtinimo“ 2 punktu patvirtintą Sąrašą piliečių, pageidaujančių įsigyti asmeninio ūkio ir prie nuosavybės teise turimų statinių naudojamą žemę bei gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus laisvos valstybinės žemės fondo teritorijoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimui (administracinė byla Nr. I-8409-15/2007), kuriuo J. P. buvo atnaujintas terminas (Atkūrimo įstatymo 10 str.1 ir 4 d.) paduoti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisės atkūrimo į K. M. valdytą iki nacionalizacijos žemę (9 ha), esančią pagal dabartinį administracinį – teritorinį suskirstymą (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, pareiškėja pagal 2007 m. gruodžio 6 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui paduotą prašymą yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į žemę. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad  ši žemė priskirta valstybės išperkamai žemei. Tai, be kita ko, nurodyta Išvadoje Nr.41-2.12-1736 dėl žemės perdavimo  neatlygintinai nuosavybėn. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui argumentų, ji pretenduoja, kai vietoj savininko iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto 9 ha žemės sklypo  atkuriant nuosavybės teises į žemę  jai būtų perduotas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis žemės sklypas. Pareiškėjos nuomone, ji nepagrįstai neįtraukta į Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 2.3-591-(41) patvirtintą pretendentų Sąrašą (8-ąją pretendentų eilę) dėl žemės sklypo suteikimo Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje. Nagrinėdamas pareiškėjos nagrinėjamoje byloje iškeltą ginčą pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar buvo laikomasi pagrindinių procedūrų ir taisyklių dėl pareiškėjos įtraukimo į  piliečių sąrašą  gauti  nuosavybėn neatlygintinai  lygiavertį žemės sklypą  rengiant (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ  projekto papildymą pagal Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. 2.3-16782-(41).

Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad už žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už žemę, taip pat vandens telkinius saugomose teritorijose, kurių susigrąžinti natūra turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, jiems gali būti atlyginama perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės sklypą ar vandens telkinį iš laisvos žemės fondo pagal Žemės reformos įstatyme piliečiams nustatytą žemės, vandens telkinių plotų įsigijimo eiliškumą, taip pat perduodamas nuosavybėn neatlygintinai jo naudojamas lygiavertis žemės sklypas prie nuosavybės teise turimų pastatų, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus.

Minėta, kad pareiškėja prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę padavė 2007 m. gruodžio 6 d., t.y. po to, kai  įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo teismas  atnaujino pareiškėjos praleistus prašymo ir dokumentų atkurti nuosavybės teises  pateikimo terminus (Atkūrimo įstatymo 10 str.1 ir 4 d.). Pažymėtina, kad Atkūrimo įstatymas dėl nuosavybės teisės atkūrimo į kaimo vietovėje esančią žemę asmenims, kuriems teismas atnaujino šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytus praleistus terminus, nenustato jokių atskirų taisyklių. Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujinti šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, žemė grąžinama natūra tik pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai šie piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė iki Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimo dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimui parinktos teritorijos ribų patvirtinimo priėmimo. Toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas. Taigi žemės sklypo formavimas pareiškėjai  perdavimui neatlygintinai nuosavybėn galimas ta tvarka ir eiliškumu, kuris numatytas pagal teisės aktus, reglamentuojančius žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą.

Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (bylai aktuali Vyriausybės 2007 m.rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr.915 redakcija) 28 punkte nurodyta, kad perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, žemės sklypas projektuojamas laisvoje žemėje, o 30 punkte nustatyta, kad  piliečiams perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, lygiaverčius turėtajam, žemės sklypai formuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemę įsigyjančių piliečių eilės ir perduodami pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Taigi žemės sklypai perdavimui nuosavybėn neatlygintinai kaimo vietovėje esančioje žemėje formuojami rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus bei šių projektų papildymus laisvoje valstybinėje žemėje ir laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyto eiliškumo (Atkūrimo įstatymo 4 straipsnis, Žemės reformos įstatymo 4 str. 1 d., 10 str., 19 str. 1 d.), o žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo (plačiąja prasme) procedūras reglamentuoja poįstatyminiai teisės aktai: Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašas (toliau – ir Reformos vykdymo tvarkos aprašas) bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas (toliau – Projektų rengimo tvarkos aprašas), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (bylai aktuali 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr.916 redakcija) bei Žemės  reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje  rengimo metodika (toliau – ir Projektų rengimo metodika), patvirtinta Žemės  ir miškų ūkio  ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu  Nr.207 patvirtina (bylai aktuali 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 3D-438 redakcija).

Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ar jo papildymo darbai atitinkamoje teritorijoje gali būti pradėti priėmus atitinkamus administracinius aktus. Pagal nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos Projektų rengimo metodikos 22 punktą apskrities viršininko įsakymu turėjo būti patvirtinti teritorijos, parinktos žemėtvarkos projektui rengti, plotas ir ribos; laisvos valstybinės žemės, miško ar vandens telkinio plotas pagal šios Metodikos 1 priede pateiktą formą; valstybės išperkamų ir neprivatizuojamų žemės, miškų ir vandens telkinių planų kopijose naujai pažymėtų ar patikslintų valstybės išperkamos žemės, miško ar vandens telkinių sąrašas su jame nurodytais jų plotais; žemėtvarkos projekto rengimo pradžios data; žemėtvarkos projekto parengimo terminas; terminas, ne trumpesnis kaip 10 dienų nuo šios Metodikos 23.2.1 punkte nustatytos informacijos paskelbimo, per kurį prašymų nepateikę pretendentai, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti arba nuomoti iš valstybės, neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise, gali juos pateikti žemėtvarkos skyriui. Dėl nagrinėjamam ginčui aktualios teritorijos, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, yra aktualus Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 23 d. įsakymas Nr. 2.3-16782-(41). Šiuo įsakymu, be kita ko, buvo patvirtintos Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ  projekto papildymui rengti  parinktos teritorijos ribos ir plotas (2.1 p.); žemėtvarkos projekto papildymo rengėjai UAB „Krianta“ įsakyta nuo 2009 m. gruodžio 1 d. pradėti projektavimo darbus ir juos užbaigti iki 2010 m. gegužės 3 d. (3 p.);  nustatytas terminas, kad  piliečiai, pageidaujantys (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje gauti žemę, mišką, vandens telkinį nuosavybėn neatlygintinai, pirkti arba nuomoti (asmeninio ūkio bei po nuosavybės teise priklausančiais pastatais) žemę iš valstybės, gali pateikti prašymus Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui per 10 dienų nuo šio įsakymo paskelbimo Vilniaus rajono spaudoje. Teismas teisingai nustatė, kad 10 dienų prašymų dėl žemės sklypų formavimo minėtoje teritorijoje padavimo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo minėtos informacijos paskelbimo savaitraštyje  „Vilniaus kraštas“ dienos (2009 m. lapkričio 12 d.) ir baigėsi 2009 m. lapkričio 22 d.

           Vienas iš procedūrinių veiksmų, kuriuos pagal minėtus nagrinėjam ginčui aktualios redakcijos teisės aktus pagal kompetenciją  turėjo atlikti apskrities viršininkas – patvirtinti  piliečių, pateikusių prašymus suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte grąžinamus natūra, perduodamus ar suteikiamus nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat asmenų, pateikusių prašymus suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte norimus pirkti valstybinės žemės sklypus ir sugrupuotų pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę, sąrašus (Reformos vykdymo tvarkos aprašo 6 p., Projektų rengimo metodikos 29-30 p.). Projektų rengimo metodikos 28 punktas nustato, kad pretendentų sąrašą parengia projekto autorius, išnagrinėjęs iš žemėtvarkos skyriaus  gautus prašymus ir prie jų pridėtus dokumentus, per 10 darbo dienų nuo šios Metodikos 22.6 punkte nurodyto termino pabaigos. Projektų rengimo metodika (28.1 p.) nustato, kad projekto autorius pretendentų sąrašą parengia, sugrupuodamas gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą. Taigi apskrities viršininko išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai ir piliečio prašymas yra  būtinieji dokumentai, kuriuos projekto autorius turi būti gavęs, atlikdamas jo kompetencijai priskirtą  pretendentų  sąrašų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą  sudarymo funkciją. Metodikos 29 punktas nustato, kad projekto autoriaus pasirašytas pretendentų sąrašas ir prie jo pridedama kompiuterinė laikmena pateikiami žemėtvarkos skyriui, kuris patikrinęs sąrašą ir nustatęs, kad jis parengtas vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, parengia apskrities viršininko įsakymo projektą dėl šio sąrašo patvirtinimo. Pretendentų sąrašo patvirtinimo data turi būti ne vėlesnė kaip žemėtvarkos projekto rengimo pradžios data. Apskrities viršininkui išleidus įsakymą dėl pretendentų sąrašo patvirtinimo, šis sąrašas paskelbiamas seniūnijoje, žemėtvarkos skyriaus skelbimų lentoje, ir apskrities viršininko administracijos interneto tinklalapyje. Projektų rengimo metodikos 29 punkte yra įtvirtinta su Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi susijusi nuostata, kad po sąrašo patvirtinimo iki žemėtvarkos projekto patvirtinimo į jį gali būti papildomai įrašomi tik tie prašymus grąžinti natūra žemę, mišką ar vandens telkinį pateikę piliečiai, kuriems teismo sprendimu atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai. Taigi pagal minėtą teisinį reguliavimą laikotarpiu tarp  pretendentų sąrašų  patvirtinimo ir ŽRŽ projekto patvirtinimo į šiuos sąrašus gali būti įrašomi tik tie piliečiai, kurie patenka į Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje numatytą 1-ąją pretendentų eilę, t.y. tie, kurie teismo sprendimu atnaujinus prašymo ir dokumentų pateikimo terminus yra pretendentai dėl žemės grąžinimo natūra. Pareiškėja pretenduoja gauti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, todėl jai Projektų rengimo metodikos 29 punktas negali būti taikomas.

Iš  byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko išvada Nr. 41-2.12- 1736 dėl žemės perdavimo pareiškėjai neatlygintinai nuosavybėn yra priimta vėliau (2009 m. lapkričio 23 d.) nei suėjo terminas (2009 m. lapkričio 22 d.) per kurį piliečiai turėjo pateikti prašymus dėl žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai rengiant (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ  projekto papildymą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja iki nustatytos datos (2009 m. lapkričio 22 d.) pateikė rašytinį prašymą, kad ji pageidauja gauti nuosavybėn  neatlygintinai žemės sklypą rengiant Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 2.3-16782-(41) 4 p.) paskelbtą (duomenys neskelbtini) KVŽRŽ  projekto papildymą. Pažymėtina tai, kad pareiškėja, teigdama, jog ji prašymą dėl žemės sklypo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje pateikė iki Vilniaus apskrities viršininko įsakymo rengti šios kadastrinės vietovės ŽRŽ projekto papildymą priėmimo, nė viename savo skunde (t.y. apskrities viršininkui, pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde) nenurodė net apytikslės tokio veiksmo atlikimo datos. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad pareiškėjos įgaliota atstovė tokio prašymo pateikimo fakto ir datos bei aplinkybių nenurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje. Nagrinėjamoje byloje esančiuose pareiškėjos skunduose yra įvardytos tik dviejų prašymų pateikimo žemėtvarkos skyriui datos, t.y. prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo data (2007 m. gruodžio 7 d.) ir prašymo priimti dokumentus  (teismo sprendimą dėl termino atnaujinimo ir kt.) pateikimo data (2007 m. gruodžio 11 d.). Vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo įpareigojimą dėl įrodymų pateikimo (b.l.37), Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius pateikė teismui nuosavybės teisių atkūrimo bylos  kopiją, taip pat dokumentus, susijusius su 2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 2.3-591-(41) patvirtinto pretendentų sąrašo sudarymu. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra pareiškėjos 2007 m. gruodžio 7 d. ir 11 d. prašymai, t.y. tie prašymai, kurių pateikimo datas pareiškėja įvardija savo skunduose. Kadangi pareiškėja jos nurodytos aplinkybės nepagrindė jokiais įrodymais, atsakovo argumentai, kad pareiškėja iki 2009 m. spalio 22 d. nepateikė žemėtvarkos skyriui prašymo suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, lieka nepaneigti. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas, jei jis su pateiktu skundu nesutinka, turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo nesutikimo su skundu pagrįstumą. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos  pateiktais teismui (ABTĮ 57 str. 4 d.) įrodymais (ABTĮ 57 str.1 ir 2 d.), kuriuos teismas turi betarpiškai ištirti teismo posėdyje (ABTĮ 79 str.) pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas įrodymų taisykles ir jais pagrįsti priimtą sprendimą (ABTĮ 86 str. 2 d., 87 str.4 d.). Sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo bylos aplinkybių nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta, reikalavo pateikti į bylą įrodymus (ABTĮ 81 str.), bylos proceso šalių pateiktus įrodymus  ištyrė teismo posėdyje ir jais pagrindė  teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarytas išvadas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad išvada dėl žemės perdavimo  J. P. neatlygintinai nuosavybėn priimta pasibaigus Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 2.3-16782-(41) nustatytam terminui pateikti prašymus gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, todėl ši išvada remiantis pirmiau aptartu teisiniu reguliavimu negalėjo būti pagrindas įtraukti pareiškėją į Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 2.3-591-(41) patvirtintus pretendentų sąrašus dėl žemės sklypo perdavimo nuosavybėm neatlygintinai rengiant minėtą ŽRŽ projekto papildymą. Pareiškėjos neįtraukimas į  minėtu įsakymu patvirtintą  pretendentų sąrašą jai neužkerta kelio  gauti  nustatyta tvarka žemės sklypą neatlygintinai nuosavybėn rengiant kitą to paties žemėtvarkos projekto papildymą (jei toks bus rengiamas), ar rengiant kitos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad esant pagrindui manyti, jog dėl atitinkamų valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo, vilkinimo ir pan.) asmeniui atsirado žala (CK 6.271 str.), gali būti kreipiamasi į teismą dėl jos atlyginimo.

 

 

Apibendrindama  išdėstytus argumentus teisėjų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

pareiškėjos J. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

Teisėjai                                                                       Laimutis Alechnavičius

 

 

                                                                      Laimė Baltrūnaitė

 

 

                                                                      Anatolijus Baranovas