VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei S. S. dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės 116,59 EUR negrąžinto kredito, 2,22 EUR mokėjimo palūkanas, 10,88 EUR tarpininkavimo mokestį, 1,76 EUR administravimo mokestį, 15,22 proc. dydžio metines procesines palūkanas už negrąžintą 116,59 EUR kredito sumą nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1,76 EUR sutartines palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad šalys 2017 m. balandžio 25 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K515566757, pagal kurią ieškovas atsakovei suteikė 500 EUR kreditą 9 mėnesių laikotarpiui, nustatant dalinius suteiktų kreditų grąžinimus. Atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nemokėjo paimtų kreditų dalinių grąžinimų. Atsakovės skolą ieškovui sudaro: 116,59 EUR negrąžinto kredito, 2,22 EUR mokėjimo palūkanas, 10,88 EUR tarpininkavimo mokestį, 1,76 EUR administravimo mokestį, 1,76 EUR sutartines palūkanas. Taip pat ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovės procesines palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remdamasis šiais faktiniais pagrindais ieškovas prašo patenkinti ieškinyje pareikštus reikalavimus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nuostatas ieškinys laikomas įteiktu praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovei pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus jos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje paliktas 2018 m. gegužės 11 d. Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.

Ieškinys tenkintinas dalyje.

Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimai įteikti 2018 m. birželio 11 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškovas ir atsakovė 2017 m. balandžio 25 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K515566757 (toliau tekste – Sutartis). Pagal šią sutartį ieškovas atsakovei suteikė 500 EUR kreditą, nustatydamas dalinius kredito grąžinimus. Atsakovė įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas bei vykdyti kitus įsipareigojimus (Sutarties 3.1., 3.5.2. bei 5.1. punktai). Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, suteikto kredito pilnai negrąžino. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Atsakovei nevykdant paimto kredito dalinių grąžinimų ir susidarė įsiskolinimas – 116,59EUR. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo prievoles (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 116,59 EUR negrąžintų kreditų (CK 6.63 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnis).

Ieškovas taip pat reikalauja priteisti iš atsakovės 2,22 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų. CK 6.872 straipsnio 1 dalis numato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Atsakovė laiku negrąžino kreditų ir nemokėjo priskaičiuotų palūkanų bei kitų mokėjimų pagal sudarytą sutartį, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos jo prašomos mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos – 2,22 EUR.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1,76 EUR sutarties administravimo mokesčio. Sutarties 5.14 punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau kaip 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Tai reiškia, kad administravimo mokestis šiuo konkrečiu atveju yra mokamas tik atsakovei pažeidus sutarties nuostatas. Todėl darytina išvada, kad jis yra tam tikra netesybų forma, t. y. prievolė mokėti šį mokestį atsiranda tik kaip pažeidimo pasekmė.

Nagrinėjamu atveju už sutarties pažeidimą atsakovei buvo paskaičiuotos kompensuojamosios palūkanos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti kitų netesybų ar nuostolių. Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje imperatyviai nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, ir jokios kitos netesybos ar mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad už sutarties pažeidimą atsakovei pritaikius kompensuojamąsias palūkanas, papildomos netesybos jokia forma nebegali būti priteisiamos, nes tai prieštarautų imperatyviosioms Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti 1,76 EUR sutarties administravimo mokesčio atmestinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 10,85 EUR tarpininkavimo mokesčio. Pažymėtina, kad sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – 47,37 EUR. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punktą tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei (ieškovui) ir kuris apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Sutarties 5.3 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: tai yra Specialiosiose sąlygose numatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Specialiosiose vartojimo kredito sąlygose tarpininkavimo mokesčio procentinis dydis – 1,2 proc.

Pažymėtina, kad iš sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte esančio mokesčio apibrėžimo (sąvokos) nėra aiški tokio mokesčio paskirtis. Nors ieškovas nurodė, kad šis mokestis skaičiuojamas, nes ieškovas teiki tarpusavio skolinimo paslaugą ir dėl to patiria išlaidas, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie patirtas 10,85 EUR išlaidas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad  komisinio (tarpininkavimo) mokesčio sąvoka tapati 1.30 punkte nurodytai administravimo mokesčio sąvokai. Tai yra mokesčiai, mokami ieškovo bendrovei, tačiau vartotojui nenurodyta, už ką jis privalės sumokėti kredito davėjui tokį mokestį. Šalių teisinius santykius reglamentuojančiame Įstatyme numatyta, kad tam tikri asmenys gali teikti vartojimo kredito tarpininko paslaugas ir už tai gauti atitinkamą atlyginimą. Tačiau šiuo atveju ieškovas nurodo, jog veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kreditus teikia savo vardu. Taigi ieškovas neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 23 punkte pateiktos vartojimo kredito tarpininko apibrėžties.

Pagal Vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalį tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų (ne grąžintinų) įmokų. Įvertinus Bendrųjų sąlygų 5.3. punkte numatytą komisinio (tarpininkavimo) mokesčio apskaičiavimo metodą matyti, kad jis neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 253 straipsnio 6 dalyje nurodyto atlyginimo skaičiavimo būdo, juolab neaišku, kokia atsakovei apskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio paskirtis. Pažymėtina ir tai, kad sutarties Bendrųjų sąlygų 5.2 punkte nurodyta, jog vartojimo kredito gavėjas privalo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, sutarties administravimo mokestį ir komisinį mokestį. Tuo tarpu tarpininkavimo mokesčio, kaip mėnesinės kredito grąžinimo įmokos dalies, Sutartyje nenurodyta. Atsakovė, būdama silpnesnioji sutarties šalis, dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos, sudarydama sutartį, turėjo ribotas galimybes tinkamai įvertinti ieškovo pasiūlytas sutarties sąlygas, daryti įtaką jų turiniui. Pažymėtina, kad vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sąlygos yra skaidrios, t.  y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui, ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar neturi visos informacijos, reikalingos apsispręsti – sudaryti sutartį ar ne ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti, negali priimti tinkamo sprendimo. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga skiriama siekiant išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant išlaikyti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą.

Pagal CK 6.2284 straipsnio 9 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, jog ieškovo prašomo priteisti tarpininkavimo mokesčio paskirtis nėra aiški, pripažįsta sutarties sąlygas dėl tarpininkavimo mokesčio atsakovei taikymo nesąžiningomis, todėl negaliojančiomis, o reikalavimą dėl tokio mokesčio priteisimo atmeta kaip nepagrįstą.

Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1,76 EUR materialiąsias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 26 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Kadangi atsakovė laiku neįvykdė savo sutartinių prievolių ieškovui, ieškovui iš atsakovės priteistinos 1,76 EUR materialiosios palūkanos už prievolės įvykdymo termino praleidimą.

Sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško kredito sumokėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinos 15,22 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos kredito dalies (116,59 EUR) nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos, t. y. nuo 2018 m. balandžio 10., iki visiško paskolos grąžinimo (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).

Ieškovui iš atsakovo, praleidusio terminą piniginei prievolei įvykdyti, priteistinos 5 % dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą – 120,57 EUR nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas už ieškinį sumokėjo žyminį mokestį – 15 EUR ir turėjo išlaidų už suteiktas teisines paslaugas - 105 EUR. Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos iš atsakovės. Šiuo atveju teismas patenkino 90 % ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 108 EUR bylinėjimosi išlaidų (120 EUR x 90 %) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija įstatymų numatytos minimalios sumos, todėl jų priteisimo klausimas byloje nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis CPK 93, 96, 142, 153, 279, 285 - 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patenkinti ieškinį dalyje.

Priteisti ieškovo UAB „NEO Finance“ (į. k. 303225546) naudai iš atsakovės S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 116,59 EUR (vieną šimtą šešiolika eurų ir 59 euro centus) negrąžinto kredito, 2,22 EUR (du eurus ir 22 euro centus) mokėjimo palūkanas, 1,76 EUR (vieną eurą ir 76 euro centus) materialiąsias palūkanas, 15,22 % penkiolikos ir dvidešimt dviejų šimtųjų procento) dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito dalies 116,59 EUR (vieno šimto šešiolikos eurų ir 59 euro centų) nuo 2018 m. balandžio 10 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 % (penkių procentų) dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 120,57 EUR (vieno šimto dvidešimties eurų ir 57 euro centų) skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 108 EUR (vieną šimtą aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                      Vaidas Pajeda