Civilinė byla Nr. 2-512/2014
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02783-2013-1
Procesinio sprendimo kategorija: 127.2
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „PCS85“ direktoriaus V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei „PCS85“, civilinėje byloje Nr. B2-1746-258/2014 pagal uždarosios akcinės bendrovės „PCS85“ direktoriaus V. A. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „PCS85“, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Statybos ir rekonstrukcijos darbai“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos verslo vystymo grupė“, uždaroji akcinė bendrovė „SteelTrade“.
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
pareiškėjas prašė iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą pagal 2013 m. lapkričio 29 d. neeilinio visuotinio akcininkų sprendimu patvirtintus restruktūrizavimo plano metmenis, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Stinkoma“ ir patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą – 1 000 Lt (be PVM) atlygį už įmonės administravimą, kitoms išlaidoms nustatant atlygį pagal faktiškai suteiktas paslaugas nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad įmonė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau vykdo veiklą ir atitinka Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 4 straipsnio nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad nors teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė pareiškėjui pradėti restruktūrizavimo procesą, tačiau pareiškėjas šiuo metu disponuoja naujais įrodymais, įrodančiais preliminaraus verslo plano restruktūrizavimo laikotarpiu įgyvendinimą, tuo pačiu ir realią restruktūrizavimo plano įvykdymo galimybę bei pastovių pajamų gavimą tiek šiuo metu, tiek restruktūrizavimo laikotarpiu. Nurodo, kad restruktūrizavus įmonę bus pasiekti visi ĮRĮ nurodyti tikslai, išsaugota įmonės veikla, sumokėtos skolos ir išvengta bankroto bylos. Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 20 d. teismui taip pat pateikė papildomus dokumentus, kurie, pareiškėjo nuomone, pagrindžia realiai vykdomus statybos rangos darbus ir patvirtina, kad įmonė nėra nutraukusi savo veiklos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui. Teismas konstatavo, kad pateikti restruktūrizavimo plano metmenys yra deklaratyvūs, nepagrįsti realiais įrodymais (ĮRĮ str. 7 str. 5 d. 2 p.), o šiame plane nurodytos priemonės negali tinkamai atkurti bendrovės mokumo, normalios veiklos ir išsaugoti bendrovės konkurencingumą rinkoje. Teismas nurodė, kad pareiškėjas dirbtinai siekia sudaryti įspūdį apie būsimą veiklą, užsakymus ir dideles pajamas. Pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktos preliminarios statybos rangos sutartys su O. J. bei UAB „Toleita“, kuriomis grindžiama didžioji dalis įmonės pajamų, yra sąlyginės: statybos darbai vyktų tik tuo atveju, jeigu būtų patvirtintas statybos projektas bei gauti leidimai statybai, tačiau tokių duomenų byloje nėra pateikta. Be to, statybos pagal šias sutartis būtų pradėtos tik po vienerių ir daugiau metų, šiose sutartyse nėra nurodyti nei planuojami vykdyti darbai, nei jų apimtys, o pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, galinčių pagrįsti gana dideles nurodytas darbų kainas. Vertindamas 2013 m. lapkričio 19 d. bei 2013 m. balandžio 16 d. statybos rangos sutartis su UAB „Statybos ir rekonstrukcijos darbai“ ir UAB „Adupra“, nurodė, kad šios įmonės yra susijusios. Statybos darbai pagal statybos rangos sutartį su UAB „Statybos ir rekonstrukcijos darbai“ turėjo būti baigti 2013 m. gruodžio 19 d., todėl realiai neturi jokios įtakos metmenyse nurodytoms pajamoms. Tuo tarpu darbai pagal UAB „PCS85“ su UAB „Adupra“ sudarytą statybos rangos sutartį turi būti baigti 2014 m. balandžio 30 d., o 2014 metais pagal šią sutartį lėšos, remiantis sutartyje įtvirtinta 30 000 Lt (be PVM) per mėnesį darbų kaina (Sutarties 3.2.2 ir 2.2 punktai), sudarytų tik labai nežymią dalį pajamų, lyginant su restruktūrizavimo metmenyse nurodytomis pajamomis. Be to, iš 2013 m. lapkričio 4 d. ketinimų protokolo tarp AB „Kauno dujotiekio statyba“ ir UAB „PCS85“ matyti, kad AB „Kauno dujotiekio statyba“ laimėjus viešąjį konkursą, UAB „PCS85“ dirbtų kaip subrangovas, tačiau byloje nėra duomenų, kad AB „Kauno dujotiekio statyba“ tokį konkursą yra laimėjęs. Be to, pareiškėjas pridėjo ir UAB „Būsto investicijos“ bei UAB „Adupra“ komercinius pasiūlymus atlikti tam tikrus darbus, tačiau, viena vertus, pareiškėjas nepateikė sutarčių šiems darbams atlikti, nors kaip analogišku atveju yra nurodęs Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr.2-2624/2013, juos galėjo pridėti, kadangi pagal minėtus pasiūlymus darbus buvo galima pradėti dar 2013 m. spalio 21 d. ir 2013 m. gruodžio 15 d., kita vertus, pagal UAB „Būsto investicijos“ komercinį pasiūlymą darbai jau turėjo būti baigti 2013 m. gruodžio 30 d. Taigi toks komercinis pasiūlymas taip pat negali pagrįsti restruktūrizavimo plano metmenyse 2014-2017 m. nurodytų gautinų sumų. Pagal 2012 m. lapkričio 19 d. statybos darbų rangos sutartį tarp VšĮ „Vilniaus Jeruzalės skulptūrų parkas“ ir atsakovo nuo 2013 m. kovo 26 d. pinigai mokami ne atsakovui, o tretiesiems asmenims (remiantis reikalavimo perleidimo sutartimis). Todėl pajamos pagal šią sutartį taip pat neturėtų būti įtraukiamos į gautinas pajamas, nurodytas restruktūrizavimo plano metmenyse. Metmenyse yra ir kitų trūkumų - prieštaringas darbuotojų skaičius, nepateiktas debitorių sąrašas, jų skolų dydžiai ir terminai, dėl ko teismas negali realiai įvertinti ir įmonės gautinų sumų šiuo laikotarpiu. Pareiškėjo pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse numatytoje restruktūrizavimo administravimo išlaidų sąmatoje taip pat nėra nurodyta ir restruktūrizavimo administratoriaus atlyginimo suma. Pareiškėjas metmenyse nenurodė informacijos apie bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, pareiškime nurodytų bylų sąrašas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nėra išsamus, įmonės verslo plane restruktūrizavimo laikotarpiu nėra numatytas nei įmonės veiklos įvairinimas, nei nuostolingos veiklos atsisakymas, ar galimi/planuojami įmonės struktūriniai pertvarkymai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „PCS85“direktorius V. A. (toliau - apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį ir grąžinti ją nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Įmonė teismui pateikė dokumentus, pagrindžiančius realiai būsimus įsipareigojimus su užsakovais, t.y. statybos rangos sutartis, iš kurių dvi, atsižvelgiant į užsakovų pageidavimus, yra preliminarios. Šie dokumentai turi įrodomąją reikšmę ir grindžia ieškovo ketinimus ir tikslus ateityje vystyti statybų veiklą, iš kurios bus gaunamos pajamos.
2. Sąlyginės sutartys yra visiškai normali verslo praktika, kartu vertinant ir tai, jog tariamasi dėl 2016-2017 metais vyksiančių darbų apimties. Tuo tarpu preliminaria sutartimi šalys susitaria dėl pagrindinės sutarties sudarymo, kurioje ir bus nustatyti konkretūs darbai, jų apimtys ir statybų trukmė.
3. Metmenyse yra pateiktas restruktūrizavimo administratoriaus atlyginimo suma, kurią sudaro 1 000 Lt. mėnesinis atlygis.
4. Įmonė yra įvykdžiusi savo 2013 m. planus dėl atsiskaitymo su darbuotojais ir jokių pradelstų įsipareigojimų, susijusių su darbo teisiniais santykiais neturi.
5. Teismo argumentas, kad metmenyse nėra nurodytas debitorių sąrašas, skolų dydžiai ir terminai, dėl to teismas negali realiai įvertinti įmonės gautinų sumų, neatitinka ĮRĮ 5 straipsnyje metmenims keliamų reikalavimų, nes įstatyme nėra punkto įpareigojančio pateikti debitorių sąrašą, o duomenys apie gautinas sumas jau yra nurodyti verslo plane.
Trečiasis asmuo UAB „SteelTrade“ atsiliepimu į skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Todėl įmonė atitinka Įmonių bankroto įstatyme (ĮBĮ) numatytus nemokumo pagrindus, jai keltina bankroto byla ir nėra jokių objektyvių duomenų, jog iškėlus restruktūrizavimo bylą, bus galimybių atsiskaityti su kreditoriais.
2. Pareiškėjo pateikti restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimų, jie yra deklaratyvūs, formalūs, neatspindintys nei įmonės preliminaraus verslo plano, nei realių priemonių, kuriomis būtų įgyvendintas restruktūrizavimas, nei lėšų šioms priemonėms įgyvendinti.
3. Skolininkas nepagrindė restruktūrizavimo plano įvykdymo galimybės, o teiginiai apie atsiskaitymą su kreditoriais yra deklaratyvaus pobūdžio.
4. Iš pateikto restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad bendrovė yra skolinga darbuotojams, dėl ko yra atskiras pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Byloje sprendžiamas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovui UAB „PCS85“ restruktūrizavimo bylą, pagrįstumas.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Įmonės restruktūrizavimas - visuma ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.). ĮRĮ nustatytos tam tikros sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 str.).
Visgi, siekiant restruktūrizavimo procesu atkurti įmonės mokumą, vien tik šių sąlygų egzistavimo nepakanka. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 str. 1 d.). ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardinta, kas turi būti nurodoma įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse. Be kitos informacijos metmenyse turi būti preliminarus įmonės verslo planas, kuriame privalo būti numatytos ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės. Tuo tarpu teismas turi įsitikinti, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnio sąlygas, o pateikti restruktūrizavimo plano metmenys - ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimus, be to, išsamiai juos įvertinti, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas.
ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki (ĮRĮ 7 str. 5 d.). Tai reiškia, kad spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą teismas kompleksiškai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę būklę bei restruktūrizavimo plano metmenis.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas restruktūrizavimo bylą atsisakė iškelti ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, nes įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad pateikti restruktūrizavimo plano metmenys yra deklaratyvūs, nepagrįsti realiais įrodymais, o šiame plane nurodytos priemonės negali atkurti bendrovės mokumo, normalios veiklos ir išsaugoti bendrovės konkurencingumą rinkoje.
Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, tvirtina, kad įgyvendino visas restruktūrizavimo plano metmenims keliamas sąlygas, metmenų įgyvendinimą pagrindė įrodymais, tuo tarpu teismas, kilus abejonių ar neaiškumų dėl tam tikros pateiktos informacijos realumo ar pagrįstumo, turėjo pareigą veikti aktyviai ir kreiptis į ieškovą dėl papildomų įrodymų pateikimo ar taikyti trūkumų šalinimo institutą. Taigi nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl realių galimybių pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytomis priemonėmis atkurti įmonės mokumą.
Kaip minėta, vien tik formalus įstatymo reikalavimų, keliamų restruktūrizavimo bylos iškėlimui, įgyvendinimas per se nesudaro pagrindo įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas, spręsdamas dėl bylos iškėlimo, patikrina ne vien tai, kaip metmenyse nurodytos priemonės atitinka ĮRĮ nustatytus bendrovės mokumo, veiklos atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais tikslus, tačiau įvertina, ar numatomos priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir tiek sumažinti įsiskolinimus, tiek išsaugoti bendrovės konkurencingumą. Šiuo tikslu teismas turėtų įvertinti restruktūrizavimo plano metmenyse numatytų esminių priemonių turinį ir tai, kaip kiekviena iš šių priemonių galės būti įgyvendinama realiomis sąlygomis ir prisidės prie įmonės veiklos, mokumo atkūrimo, atsiskaitymo su kreditoriais. Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinus apelianto pateiktus dokumentus, restruktūrizavimo plano metmenis ir įmonės finansinę padėtį, neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog restruktūrizavimo tikslai gali būti pasiekti pateiktuose restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytomis priemonėmis.
Nesutiktina su apelianto argumentais, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus, neišsireikalavo iš apelianto duomenų, galinčių paneigti abejones dėl įmonės mokumo atkūrimo ir/ar nesiaiškino visų restruktūrizavimo bylai reikšmingų aplinkybių. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas gan per trumpą keturių mėnesių laikotarpį restruktūrizavimo bylą inicijuoja jau nebe pirmą kartą. Apeliantui restruktūrizavimo bylą dėl deklaratyvių ir nepagrįstų jokiais įrodymais restruktūrizavimo plano metmenų jau buvo atsisakyta kelti ankstesne Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5196-881/2013, kuri įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. lapkričio 28 d. palikus minėtą nutartį nepakeistą (t. 1, b. l. 165). Naują pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo apeliantas pateikė 2013 m. gruodžio 6 d., t.y. praėjus vos pusantros savaitės nuo atsisakymo ją iškelti nutarties įsiteisėjimo. Nors įstatymas neriboja asmens teisės kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pakartotinai, tačiau nagrinėjamu atveju teismui ir naujai pateikti restruktūrizavimo metmenis pagrindžiantys įrodymai pagrįstai kėlė abejones realiomis įmonės galimybėmis. Juolab, kad pajamų gavimas, kaip ir ankstesnėje restruktūrizavimo byloje, grindžiamas iš esmės tik ketinimų protokolais (t. 1, b. l. 78), šiuo metu vykdomomis sutartimis (t. 1, b.l. 99, 112) ir prieš pat pateikiant teismui naują pareiškimą, t.y. 2013 m. gruodžio 2 d. ir 2013 m. gruodžio 3 d. sudarytomis preliminariosiomis sutartimis, kurios, be kita ko, yra sąlyginės (t. 1, b. l. 105, 109). Iš apelianto metmenyse nurodomo įmonės verslo plano restruktūrizavimo laikotarpiu (t. 1, b. l. 69) matyti, kad iš esmės vienintelė numatoma restruktūrizavimo priemonė restruktūrizavimo laikotarpiu yra ketinimas toliau vykdant veiklą gauti iš jos pajamų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino apelianto pateiktų sutarčių preliminarų, sąlyginį pobūdį bei kitas aplinkybes, turinčias įtakos įmonės planuojamų gauti pajamų realumui pagrįsti. Atskiruoju skundu nėra paneigtos teismo išvados dėl numatomų sudaryti sutarčių įtakos planuojamoms gauti pajamoms, nepateikti jokie įrodymai, leidžiantys apeliacinės instancijos teismui daryti kitokias išvadas. Priešingai, abejonės preliminarių sutarčių įgyvendinimu sukelia ne tik skundžiamoje nutartyje teismo jau aptartas sąlyginis jų pobūdis, sudarymo laikas bei aplinkybės, tačiau ir tai, kad 2013 m. gruodžio 3 d. preliminarus didelės vertės susitarimas (20 mln. sumai) yra sudarytas su fiziniu asmeniu (t. 1, b. l. 105). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo įvertintos statybų rangos 2013 m. lapkričio 19 d. ir 2013 balandžio 16 d. sutartys, sudarytos su UAB „Statybos ir rekonstrukcijos darbai“ ir UAB „Adupra“, labiau pagrindžia šiuo metu apelianto vykdomą veiklą (sutarčių įgyvendinimo terminai- 2013 m. gruodžio 19 d. ir 2014 m. balandžio 30 d.) (t. 1, b.l. 99, 112), beje, kuri vertinant šių sutarčių kainą santykyje su įmonės įsipareigojimais realiai nelabai įtakos pajamų, numatytų restruktūrizavimo laikotarpiu, didinimą ir įmonės galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Tokiu atveju, vertinant restruktūrizavimo plano metmenyse nurodomų priemonių, paremtų išimtinai tolimesnės veiklos vykdymu, restruktūrizavimo plano metmenyse nurodomais ketinimų protokolais ir preliminariomis sąlyginėmis sutartimis paremtus užsakymus, įgyvendinimą realiomis sąlygomis, jų įtaką įmonės mokumo atkūrimui ir atsiskaitymui su kreditoriais, spręsti, kad numatomomis priemonėmis bus pasiekti restruktūrizavimo tikslai, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pakankamo pagrindo.
Šias išvadas pagrindžia ir aukščiau numatytų verslo plano priemonių mokumui atkurti vertinimas atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį: iš 2013 m. lapkričio 25 d. UAB „PCS 85“ balanso matyti, kad įmonės turtą sudaro 2 233 143 Lt vertės turtas, iš kurio materialus turtas - 34 823 Lt, kitas finansinis turtas - 510 000 Lt, per vienerius metus gautinos sumos - 577 122 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos siekia -1 979 537 Lt (t. 1, b. l. 76-77). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas su finansiniais sunkumais susidūręs yra jau netrumpą laiko tarpą, spręstina, kad vien tik numatomų sutarčių vykdymas neužtikrins įmonės mokumo atkūrimo, juo labiau, kai jų realus sudarymas apskritai abejotinas. Iš minėto balanso turinio matyti, kad per vienerius metu gautinos sumos sudaro 577 122 Lt. Restruktūrizavimo plano metmenyse numatomas atsiskaitymas su kreditoriais lėšomis, gautomis susigrąžinus debitorines skolas, tokiu būdu padengiant ne mažiau kaip 50 procentų turimų skolų. Tačiau, kaip pagrįstai yra nurodęs pirmosios instancijos teismas, realiai įvertinti šių atsiskaitymo priemonių su kreditoriais nėra galimybių, nes teismui nėra pateiktas debitorių sąrašas, jų skolų dydžiai bei atsiskaitymo terminai, be to, yra žinoma, kad praktikoje gautinos sumos ne visada reiškia jų realų atgavimą dėl įvairių priežasčių (įmonių bankroto, nesąžiningumo, išieškojimo negalimumo ir pan). Metmenyse darbuotojai įtraukti į kreditorių sąrašą numatant atsiskaitymo su jais terminą 2013 m. gruodžio mėn., tačiau byloje (skirtingai nei teigia apeliantas) nėra įrodymų, pagrindžiančių atsiskaitymą su darbuotojais (t. 1, b. l. 121-122). Be to, minėta, metmenyse turi būti preliminarus įmonės verslo planas, kuriame privalo būti numatytos ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p.). Šiame verslo plane turi būti nurodomos ne tik esamos ar numatomos pardavimų sutartys ir kitos įmonės ateities perspektyvos, tačiau taip pat ir restruktūrizavimo laikotarpiu numatomas nuostolingos veiklos atsisakymas, veiklos įvairinimas; įmonės turimas ar numatomas įsigyti turtas, reikalingas įmonės veiklai; įmonės turtas, kuris bus parduotas ir (ar) perduotas, turto pardavimo ir (ar) perdavimo tvarka, numatomos gauti pajamos ir jų panaudojimas; turtas, kuris bus perkainojamas ar nurašomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, numatomos su tuo susijusios išlaidos ar pajamos; numatomos nutraukti sutartys, sudarytos iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos, ir numatomos tokio nutraukimo pasekmės; numatomi įmonės struktūriniai pertvarkymai, atleidžiamų ar priimamų darbuotojų skaičius ir su tuo susijusios išlaidos; numatomų gauti kreditų dydis ir sąlygos bei kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdai ir kiti finansavimo šaltiniai bei kitos priemonės (ĮRĮ 12 str. 2 d.). Kadangi apie šiuos įstatymo reikalaujamus nurodyti duomenis apelianto pateiktame preliminariame verslo plane informacijos nėra, yra pagrindas spręsti, kad pateikti restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka įstatymo nuostatų reikalavimų (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p.; 12 str. 2 d.) ir nėra pakankami realioms įmonės mokumo atkūrimo galimybėms atskleisti.
Apibendrinant išdėstytą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino numatytas veiklos vykdymo perspektyvas ir pagrįstai atsisakė kelti restruktūrizavimo bylą. Atskirojo skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Alvydas Poškus