Administracinė byla Nr. A2.6.-267-669-2012
Procesinio sprendimo kategorija 39.2.; 45.4.3.; 52.3.
(S)
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2012 m. balandžio 18 d.
Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaidas Gasiūnas,
Sekretoriaujant G. B.,
dalyvaujant traukiamai administracinėn atsakomybėn E. V., jos atstovui advokatui I. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Plungės m., dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), siuvėja, ištekėjusi, neteista, administracinėmis nuobaudomis nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., ir
n u s t a t ė :
E. V. 2012 m. kovo 25 d., 1800 val., A.Jucio g., Plungės m., vairavo automobilį Mazda 323, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivi, kai jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,44 (+-5%) promilės), tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Kadangi E. V. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas lengvas (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, jos veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str. 1 d., sudėtį.
Teisės pažeidimo padarymą patvirtina: pačios traukiamos administracinėn atsakomybėn E. V. parodymai ikiteisminio tyrimo stadijoje ir teisminio nagrinėjimo metu, kad administraciniame kaltinime nustatytas jos girtumas yra susijęs su prieš tai jos išgertu 0,33 ltr alaus; asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad E. V. patikrinimo metu nustatytas 0,44 prom. girtumas; administracinio teisės pažeidimo protokolas; pranešimas dėl E. V. nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo; tarnybinis pranešimas.
Teisminio nagrinėjimo metu E. V. ir jos atstovas advokatas I. M. išreiškė prašymą taikyti E. V. švelnesnę, nei įstatymas numato nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemonių arba taikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą neskirti piniginės nuobaudos. E. V. paaiškino, kad su sutuoktiniu augina nepilnametį sūnų, kurį reikia vežioti į ugdymo įstaigą, jos ir sutuoktinio darbovietė yra priešingose miesto pusėse. Advokatas prašė atsižvelgti į nedideles traukiamos administracinėn atsakomybėn šeimos pajamas ir tai vertinti, kaip sąlygas taikyti jo atstovaujamosios atžvilgiu ATPK 301 str. Taip pat apeliavo į formuojamą teismo praktiką, kad esant nežymiai viršytam minimalų leistino neblaivumo laipsnį, teismai netaiko teisės vairuoti atėmimo.
ATPK 126 str. 1 d. numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia vairuotojams baudą nuo 1 000 Lt iki 1 500 Lt ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
Pažymėtina, kad ATPK 301 straipsnio nuostatos taikytinos atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, ne kartą yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.
Įvertinus bylos medžiagą, nustatyta, kad tokių aplinkybių E. V. administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta. Pabrėžtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu (Lietuvos vyriausio administracinio teismo biuletenis, Nr. 3(13), 2007, žr., KLAT nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-339-174/2011).
Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
E. V. padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdama lengvo girtumo laipsnio, tokiu elgesiu sukeldama didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Tai, kad E. V. gailisi dėl padaryto pažeidimo, laikytina tik jo atsakomybę švelninančia aplinkybe (ATPK 31 str.), kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų, tačiau jos tikrai nepakanka, jog būtų galima taikyti ATPK 301 str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Taigi ta aplinkybė, jog E. V. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga šeimos poreikių tenkinimui, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 301 str. nuostatas.
Teismas nenustatė E. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 str.).
Teismas vadovaudamasis LR ATPK 301 str., 287 str.1d.1p.,
n u t a r ė :
E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal LR ATPK 126 str. 1 d. ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis ATPK 330 str. 1d. E. V. laikoma netekusi teisės vairuoti transporto priemones nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.
Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą-ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Įrodymą apie sumokėtą baudą privalu pateikti Plungės rajono apylinkės teismui į 3 kabinetą (Vytauto 2, Plungė), priešingu atveju, pasibaigus baudos mokėjimo 40 dienų laikotarpiui, bauda bus išieškoma priverstinai.
Jeigu baudos pažeidėjas negali sumokėti, per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.
Teisėjas (parašas) Vaidas Gasiūnas