Civilinė byla Nr. e2S-203-230/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22681-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.; 3.3.2.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Principalmed 1L“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarties netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikumo civilinėje byloje Nr. eL2-28600-775/2015 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Principalmed 1L“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Vaikams“ dėl teismo įsakymo išdavimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė UAB „Principalmed 1L“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš skolininkės UAB „Vaikams“ už patalpų nuomą 2 606,94 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 130 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kreditorė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, priklausantį skolininkei ir esantį pas ją ar trečiuosius asmenis, o jų nesant – areštuoti pinigines lėšas ar turtines teises 2 736,94 Eur sumai. Nurodė, kad įsiskolinimo suma yra pakankamai didelė, skolininkė vengia sumokėti įsiskolinimą, į raginimus sumokėti nereaguoja, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi kreditorės UAB „Principalmed 1L“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės UAB „Vaikams“ atžvilgiu netenkino. Teismas nurodė, kad pareiškimo suma nelaikytina didele, kadangi skolininkė yra juridinis asmuo, byloje nėra duomenų, kad skolininkė neturi piniginių lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad skolininkės atžvilgiu daugiau bylų dėl piniginių įsiskolinimų priteisimo nėra užvesta. Viešai prieinama informacija patvirtina, kad skolininkė neturi įsiskolinimų Sodrai. Esant šioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad pats skolos nesumokėjimo faktas nesudaro pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Principalmed 1L“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkės nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, priklausančio skolininkei ir esančio pas ją ar trečiuosius asmenis, o jų nesant – piniginių lėšų ar turtinių teisių 2 736,94 Eur sumai areštą. Atskirajame skunde nurodo, jog teismo argumentas, kad pareiškimo suma nelaikytina didele, kadangi skolininkė yra juridinis asmuo, o byloje nėra duomenų, kad ji neturi piniginių lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, yra nepagrįstas, nes VĮ Registrų centras išrašas patvirtina, kad skolininkė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Taip pat nesutinka su teismo motyvu, kad nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes Liteko duomenimis nustatyta, kad skolininkės atžvilgiu daugiau bylų dėl įsiskolinimų nėra užvesta. Teismuose esančių užvestų bylų skaičius negali būti objektyviu įrodymu sprendžiant apie skolininkės finansinę būklę, kadangi apie realią skolininkės finansinę būklę galima sužinoti tik iš finansinės atskaitomybės dokumentų. Šiuo atveju nustatyti realią skolininkės būklę nėra galimybių, nes finansinės atskaitomybės dokumentai nėra teikiami nuo 2012 m. Taip pat paneigtinas teismo argumentas, kad iš viešai prieinamos informacijos matyti, jog skolininkė neturi įsiskolinimų Sodrai, kadangi iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad skolininkė turi 3,20 Eur įsiskolinimą Sodrai. Tai, kad skolininkė nesugeba susimokėti sąlyginai nedidelės 3,20 Eur sumos, pagrįstai leidžia manyti, kad įmonės finansinė padėtis yra ypatingai sudėtinga. Kreditorė sutinka, jog didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tačiau teismas turėjo įvertinti tai, kad 2 736,94 Eur suma pagal skolininkės nuosavybės teise valdomą turtą ir skolininkės turtinę padėtį yra didelė skolininkei (skolininkė neturi nekilnojamojo turto, neteikia finansinės atskaitomybės daugiau nei 3 metus, nutraukė nuomos sutartį ir nebevykdo prekybinės veiklos, nesugeba sumokėti 3 Eur įsiskolinimo Sodrai, grasina išsikelti bankroto bylą).

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro patikrinimas, ar apylinkės teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė taikyti skolininkės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – skolininkės turto areštą.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Tai reiškia, kad įstatymas suteikia teismui teisę kiekvienu konkrečiu atveju spręsti, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal pareikštą prašymą. CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo bei atsižvelgdamas į abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, tik sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis procese numatytų priemonių. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, kurioms esant teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą (CPK 178 straipsnis). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių taikymo būtinumą. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Nurodymas varžyti kito asmens teises, o taip pat deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės neteikia pagrindo užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismo sprendimas imtis laikinųjų apsaugos priemonių turi būti pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, nes formalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį teismai yra įpareigoti vykdyti.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kreditorė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš skolininkės UAB „Vaikams“ už patalpų nuomą 2 606,94 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 130 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „Vaikams“ kreditorės UAB „Principalmed 1L“ naudai 2 606,94 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos (2 606,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-13) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 130 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2015 m. gruodžio 15 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas skolininkės UAB „Vaikams“ prieštaravimas dėl kreditorės pareiškimo išduoti teismo įsakymą, kuriame ji iš dalies sutiko su kreditorės reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi panaikino 2015 m. lapkričio 13 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-28600-775/2015 dalyje dėl 1 369,43 Eur skolos priteisimo ir šioje dalyje priėmė naują įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „Vaikams“ kreditorės UAB „Principalmed 1L“ naudai 1 369,43 Eur skolą. Kreditorė UAB „Principalmed 1L“ dėl likusios ginčijamos sumos – 1 237,51 Eur – pateikė teismui ieškinį. Taigi likusi ginčijama suma, kurią prašo priteisti kreditorė, sudaro 1 237,51 Eur.

Teismų praktikoje nurodoma, kad didelė ieškinio (priešieškinio) suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-906/2008). Didelė ieškinio suma nėra objektyvus veiksnys, nes vienomis aplinkybėmis ta pati suma gali atrodyti didelė, o kitomis – maža. Tai, ar ieškinio (priešieškinio) suma yra didelė, turi būti vertinama priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, atsižvelgiant į šalių padėtį, byloje pareikštus reikalavimus ir kitą ginčo specifiką, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, taip pat šios įmonės įsipareigojimais, yra didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę būtent reikalaujančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmeniui tenka našta įrodyti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą (CPK 12, 178 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditorės atskirajame skunde nurodomos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad šiuo atveju materialinių teisinių reikalavimų dydis savaime suponuoja grėsmės kreditorės reikalavimų patenkinimui buvimą. Kreditorės pareikštu ieškiniu reikalaujama priteisti skola sudaro tik 1 237,51 Eur + 130 Eur bylinėjimosi išlaidos, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokia suma skolininkei kaip juridiniam asmeniui nelaikytina didele. Nors skolininkė neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, neturi nekilnojamojo turto, tačiau tai nereiškia, kad ūkinę komercinę veiklą vykdanti skolininkė (juridinis asmuo) būtų nepajėgi padengti teismo sprendimo pagrindu iš jos išieškomos sumos. Iš viešai prieinamų Sodros duomenų matyti, kad įmonėje yra 2 apdraustieji asmenys (darbuotojai), kas rodo, jog įmonė veiklą vykdo, bendrovės skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2015 m. gruodžio 30 d. duomenimis sudaro tik nedidelę sumą – 4,84 Eur. VMI prie LR FM duomenimis atsakovė 2016-01-08 dienai turi 5,41 Eur mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, kas taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog įmonės finansinė padėtis yra sunki. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog teismuose esančių užvestų bylų skaičius negali būti objektyviu įrodymu sprendžiant apie skolininkės finansinę būklę, kadangi apie realią skolininkės finansinę būklę galima sužinoti tik iš finansinės atskaitomybės dokumentų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors teismuose užvestų bylų skaičius ir negali parodyti tikrosios įmonės finansinės padėties, tačiau aplinkybė, jog teisme nevyksta jokie piniginiai ginčai skolininkės UAB „Vaikams“ atžvilgiu kartu su kitais byloje esančiais ir viešai prieinamais duomenimis sudaro pagrindą daryti prielaidą, jog įmonės finansinė padėtis nėra bloga. Įrodymų, kad skolininkė turimą turtą slėptų, nevykdytų ūkinės veiklos, kreditorė nepateikė, t. y. kartu nepagrindė, jog egzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonės taikyti – grėsmė materialinio reikalavimo patenkinimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti skolininkės atžvilgiu prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Tuo pačiu pažymėtina, kad pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka to prašančiam asmeniui, todėl tai, kad įstatymas suteikia asmeniui gana platų savo teisių ir interesų gynybos būdų spektrą, nereiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės kiekvienu atveju turi būti taikomos besąlygiškai, be pagrindo atleidžiant prašantįjį nuo jam priskirtos įrodinėjimo pareigos.

Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                        Nijolia Indreikienė