Civilinė byla Nr. e2-246-848/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18715-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos:                 2.8.2.;2.5.8.10.;2.5.8.11.;2.5.1.5.;2.10.1.;3.2.3.;3.2.4.;

3.2.6. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 10 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė,

sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei,

dalyvaujant ieškovui A. B., ieškovo atstovui advokatui Dainiui Čičeliui,

        teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankas dėl skolininko (įkaito davėjo) interesų gynimo, pripažįstant kreditoriaus reikalavimus nepagrįstais, palūkanų pagal vykdomąjį įrašą sumažinimo ir vykdomųjų įrašų pakeitimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų notaras Mindaugas Kačergis, antstolis Irmantas Gaidelis.

        Teismas

n u s t a t ė :

        Ieškovas A. B. ieškiniu prašo: 1. Pakeisti Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio (duomenys neskelbtini) atliktus vykdomuosius įrašus, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nurodant, kad A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis: 9 924,77 Eur.; 2. Pakeisti Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio (duomenys neskelbtini) atliktus vykdomuosius įrašus, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nurodant, kad iš A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškotina 1,25 proc. palūkanų, skaičiuotinų nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki visiško vykdomojo įrašo įvykdymo dienos; 3. Priteisti iš atsakovo AB SEB bankas (juridinio asmens kodas 112021238) ieškovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai pastarojo patirtas, su bylos vedimu susijusias išlaidas.

        Ieškovas A. B. (toliau – ieškovas), teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas ir atsakovė akcinė bendrovė SEB bankas (toliau - atsakovė) sudarė Būsto remonto (apdailos) kreditavimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau – Kreditavimo sutartis), kuria atsakovė suteikė ieškovui 37 891,00 Eur (130 504,18 Lt ekvivalentą) vartojimo kreditą būsto remontui. (duomenys neskelbtini) ieškovas ir atsakovė sudarė Susitarimą dėl (duomenys neskelbtini) būsto remonto (apdailos) kreditavimo sutarties Nr.(duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo ir išdėstymo naujoje kredito sutarties redakcijoje (toliau –susitarimas), kuriuo atsakovė papildomai suteikė ieškovui 87 102,96 Eur vartojamąjį kreditą šeimos poreikiams perkamo žemės sklypo tvarkymo, įsigijimo ir projektavimo išlaidoms apmokėti. (duomenys neskelbtini) pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė informavo ieškovą, apie vienašališką Kreditavimo sutarties nutraukimą nuo (duomenys neskelbtini) jei nebus padengta pradelsta skola pagal sutartį. Ieškovui įspėjime nustatytais terminais nepadengus skolos, atsakovė vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį ir būdama Hipotekos kreditore (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notarui Mindaugui Kačergiui dėl vykdomojo įrašo atlikimo, kuriame prašė atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio 76 411,83 Eur negrąžinto kredito, 1 060,26 Eur nesumokėtų palūkanų ir 883,39 Eur delspinigių, viso - 78 355,48 Eur sumos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo išieškotinos sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, notaro atlyginimo už vykdomojo įrašo atlikimą ir kitų su tuo susijusių išlaidų išieškojimo iš ieškovo atsakovės naudai. (duomenys neskelbtini) notaras Mindaugas Kačergis atliko du vykdomuosius įrašus (notarinio registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) tos pačios finansinės prievolės - 78 355,48 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo išieškotinos sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, 172,35 Eur bei 191,15 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų priverstinio išieškojimo iš ieškovo hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus Banko naudai. Vykdydamas atsakovo (duomenys neskelbtini) rašte Nr.(duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus reikalavimus, 15 271,3 Eur suma ieškovas sumažino bendrą įsiskolinimą atsakovei. (duomenys neskelbtini) iš antrųjų varžytinių pardavus ieškovui priklausiusį Bankui įkeistą Žemės sklypą gauta iš pardavimo 58 787,00 Eur suma antstolio Irmanto Gaidelio buvo pervesta atsakovei ir likusios skolos suma, remiantis antstolio (duomenys neskelbtini) išieškotinų sumų paskirstymo patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė tik 9 924,77 Eur, Bankas ir toliau iš ieškovo nepagrįstai siekia išieškoti ne likusią 9 924,77 Eur skolą, o 62 911,83 Eur tariamos skolos bei 7 661,45 Eur priskaičiuotų palūkanų sumas, nors tokio dydžio skolos sumos ieškovas atsakovei nėra skolingas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.874 straipsnio 1 dalį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į CK 6.210 straipsnį, kurio 1 dalyje nurodyta, jog terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.  Tačiau, jei sutartyje šalys susitarė dėl kitokių palūkanų už sutartyje nustatytos piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, tada, nutraukus sutartį, turėtų būti taikomos sutartinės, šalių laisva valia sutartos palūkanos, skaičiuojamos nuo sutarties nutraukimo dienos iki prievolės visiško įvykdymo ir netaikomos CK 6.210 straipsnyje nustatyto dydžio įstatyminės palūkanos. Nagrinėjamu atveju Kreditavimo sutartyje ginčo šalys sutarė, jog jei Bankas nutrauks sutartį joje numatytais atvejais, ieškovas įsipareigojo mokėti atsakovei Specialiojoje dalyje nustatytas palūkanas, galiojusias sutarties nutraukimo dieną už laikotarpį nuo bylos dėl išieškojimo iš įkeisto turto iškėlimo teisme dienos iki teismo nutarties dėl priverstinio skolos išieškojimo įvykdymo (Kreditavimo sutarties 4.17. punktas). Tad Kreditavimo sutarties nutraukimo atveju šalių buvo susitarta dėl sutartinių, o ne CK 6.210 straipsnyje numatytų įstatyminių palūkanų mokėjimo prievolės. Būtent šios, 1,25 procentų  palūkanos, nuo kreipimosi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo iki visiško skolos išieškojimo turėjo būti nurodytos notaro Mindaugo Kačergio (duomenys neskelbtini) išduotuose vykdomuosiuose įrašuose, o ne šiuo metu vykdomuosiuose įrašuose nurodytos ir priverstine tvarka antstolio Irmanto Gaidelio išieškomos 5 procentų įstatyminės palūkanos. Notaro Mindaugo Kačergio (duomenys neskelbtini) išduotuose vykdomuosiuose įrašuose nurodyta išieškotina palūkanų norma turėtų būti teismo sumažinta nuo 5 iki 1,25 procentų ir dėl to teismo turėtų būti pakeisti (duomenys neskelbtini) išduoti notaro Mindaugo Kačergio vykdomieji įrašai (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)).

        Tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų antstolis Irmantas Gaidelis teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas. Antstolis neturi galimybių rezoliucinės dalies lentelėje atlikti pakeitimus. Vykdymo procese priimami patvarkymai yra struktūrizuotos formos ir patvirtinti Teisingumo ministro. Priimant procesinius dokumentus antstolis laikosi teisės aktų reikalavimų. Vykdomosios bylos tvarkomos tiek popierine forma, tiek elektronine forma. Ieškovas savo iniciatyva gali prisijungti prie Antstolių Informacinės sistemos (AIS) ir susipažinti su išieškotinomis sumomis. Vykdomajame įraše padarytas įrašas apie likusią išieškotiną sumą. Nei viena įstatymo nuostata nenustato pareigos keisti vykdomuosius įrašus pasikeitus išieškotinai sumai. Antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis įrašas nėra nei panaikintas, nei nuginčytas, tad yra galiojantis ir vykdytinas. Ieškovo teiginiai dėl kreditavimo sutarties sąlygas pažeidžiančio palūkanų paskaičiavimo ir jų išieškojimo reikalavimo pagal vykdomuosius įrašus, manome, kad jie yra nepagrįsti ir neturėtų būti tenkinami. Vykdymo procese pagal galiojančius ir vykdytinus vykdomuosius įrašus palūkanos apskaičiuotos tinkamai ir išieškomos pagrįstai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kreditavimo sutarties sąlygų reikalavimų pagrįstumo tikrinimas yra išimtinė Teismo diskrecija, tokie reikalavimai nėra susiję su antstolio atliekamais veiksmais vykdymo procese, antstolis dėl jų plačiau pasisakyti negali.

        Tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų antstolis Mindaugas Kačergis teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį informuotas tinkamai, byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

        Teismas,

k o n s t a t u o j a:

        ieškinys tenkintinas iš dalies.

        Ieškovas ieškinyje kelia reikalavimus pakeisti Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio (duomenys neskelbtini) atliktus vykdomuosius įrašus, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nurodant, kad A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis: 9 924,77 Eur bei pakeisti Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio (duomenys neskelbtini) atliktus vykdomuosius įrašus, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nurodant, kad iš A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškotina 1,25 proc. palūkanų, skaičiuotinų nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki visiško vykdomojo įrašo įvykdymo dienos. Ieškovo teigimu atsakovė reikalauja išieškoti jau išieškotą kredito dalį bei nurodė, kad sutarties šalims Kreditavimo sutarties 4,17 punktu susitarus dėl 1,25 procentų kompensuojamųjų palūkanų dydžio, atitinkamai turi būti pakeisti notaro atlikti vykdomieji įrašai. Atsakovės teigimu atsakovė niekada nereikalavo didesnės negu likusi neišieškota kredito suma bei nurodo, kad mažinti palūkanas iš 5 procentų į ieškovo prašomas 1,25 procento dydžio nėra pagrindo, nes 1,25 procento dydžio palūkanos yra ne kompensacinės, o Kredito sutartimi yra sutartos pelno arba mokėjimo palūkanos, kurių bankas iš ieškovo nereikalavo. Tuo pagrindu prašo ieškinį atmesti.

        Dėl skolinio įsipareigojimo dydžio pakeitimo notaro vykdomuosiuose įrašuose. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas ir atsakovė sudarė Būsto remonto (apdailos) kreditavimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), kuria atsakovė suteikė ieškovui 37 891,00 Eur vartojimo kreditą būsto remontui,  paskolos grąžinimo terminas – 2012 m. spalio 3 d. (duomenys neskelbtini) sudarytu hipotekos lakštu atsakovės naudai buvo įkeistas ieškovui asmeninės nuosavybės teisme priklausantis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieškovas ir atsakovė sudarė Susitarimą dėl (duomenys neskelbtini) būsto remonto (apdailos) kreditavimo sutarties Nr.(duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo ir išdėstymo naujoje kredito sutarties redakcijoje, kuriuo atsakovė papildomai suteikė ieškovui 87 102,96 Eur vartojamąjį kreditą šeimos poreikiams perkamo žemės sklypo tvarkymo, įsigijimo ir projektavimo išlaidoms apmokėti, paskolos grąžinimo terminas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) hipotekos lakštu, atsakovei papildomai buvo įkeistas dar vienas ieškovui asmeninės nuosavybės teisme priklausęs turtas  - 800/5184 dalys žemės sklypo iš 0,5184 ha ploto, esančios (duomenys neskelbtini). Kreditavimo sutarties sąlygų tinkamo įvykdymo užtikrinimui buvo sudarytas jungtinės hipotekos sandoris. (duomenys neskelbtini) pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė informavo ieškovą, apie vienašališką Kreditavimo sutarties nutraukimą nuo (duomenys neskelbtini) jei nebus padengta pradelsta skola pagal sutartį. Ieškovui įspėjime nustatytais terminais nepadengus skolos, atsakovė vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį ir būdama Hipotekos kreditore (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notarui Mindaugui Kačergiui dėl vykdomojo įrašo atlikimo, kuriuo prašė atlikti vykdomąjį įrašą ir išieškoti kreditoriaus naudai iš skolininko 78 355,48 Eur sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo išieškotinos sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, notaro atlyginimo už vykdomojo įrašo atlikimą ir kitų su tuo susijusių išlaidų išieškojimo iš ieškovo atsakovės naudai. Prašyme atsakovė nurodė, kad skolininko suma 2015 m. gruodžio 4 d. sudaro 76 411,83 Eur negrąžinto kredito, 1 060,26 Eur nesumokėtų palūkanų ir 883,39 Eur delspinigių. (duomenys neskelbtini) notaras Mindaugas Kačergis atliko du vykdomuosius įrašus hipotekos kreditoriaus (atsakovės) naudai pagal sutartinės hipotekos sandorį:

         - identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), sudarymo data (duomenys neskelbtini) notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis 78 355,48 Eur, papildomai išieškoma 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo išieškotinos sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo bei vykdomojo įrašo atlikimo išlaidos - 191,15 Eur. Taip pat notaras nurodė, kad tai pačiai prievolei užtikrinti sudarytas sutartinės hipotekos lakštas, identifikavimo kodas hipotekos registre (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) išduotas vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini));

        - identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), sudarymo data (duomenys neskelbtini) notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis 78 355,48 Eur, papildomai išieškoma 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo išieškotinos sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo bei vykdomojo įrašo atlikimo išlaidos - 172,35 Eur. Taip pat notaras nurodė, kad tai pačiai prievolei užtikrinti sudarytas sutartinės hipotekos lakštas, identifikavimo kodas hipotekos registre (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) išduotas vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). 

        Kaip byloje nustatyta (duomenys neskelbtini) tarp ginčo šalių buvo pasirašyta Kreditavimo sutartis, kuri (duomenys neskelbtini) susitarimu buvo iš dalies pakeista ir papildyta, vienos ir tos pačios Kreditavimo sutarties įvykdymo užtikrinimui jungtinės hipotekos sandoriais atsakovei buvo įkeisti du atskiri ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai - butas ir žemės sklypas. Atsakovei (duomenys neskelbtini) vienašališkai nutraukus Kreditavimo sutartį ir (duomenys neskelbtini) pasikreipus į notarą Mindaugą Kačergį dėl vykdomųjų įrašo atlikimo, notaras (duomenys neskelbtini) išdavė kreditoriui du atskirus vykdomuosius įrašus dėl vienos ir tos pačios skolos iš ieškovo išieškojimui. Kiekviename iš vykdomųjų įrašų notaras nurodė tą pačią 78 355,48 Eur skolos sumą bei abiejuose vykdomuosiuose įrašuose pažymėjo, kad abu vykdomieji įrašai išduoti tai pačiai prievolei užtikrinti, ką, beje, savo ieškinyje nurodo ir pats ieškovas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atmestini ieškovo argumentai, kad atsakovė iš ieškovo siekia išsireikalauti negrąžintą kreditą du kartus.

        Taip pat byloje nustatyta, kad pardavus ieškovui priklausantį kreditoriui įkeistą turtą – žemės sklypą ir pačiam ieškovui skolinį įsipareigojimą sumažinus 15 271,3 Eur suma, likusi atsakovei negrąžinta skolos dalis sudaro 9 924,77 Eur. Pažymėtina, kad atsakovei (duomenys neskelbtini) kreipusis į notarą Mindaugą Kačergį, kad šis atliktų vykdomąjį įrašą dėl 78 335,48 Eur išieškojimo, tuo metu būtent tokio dydžio įsiskolinimas ir buvo. Kaip minėta notaras atliko du vykdomuosius įrašus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose aiškiai nurodė, kad vykdomieji įrašai yra išduoti pagal tą pačią prievolę. Tai patvirtina aplinkybę, kad nei bankas, nei notaras nesiekė iš ieškovo išieškoti daugiau, nei jis buvo skolingas pagal Kreditavimo sutartį. Šias aplinkybes teismui bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir atsakovės atstovas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats ieškovas yra teismui pateikęs antstolio (duomenys neskelbtini) priimtą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame aiškiai nurodyta, kad liko išieškoti skolos 9 924,77 Eur, nes (duomenys neskelbtini) buvo išmokėta bankui 52 987,06 Eur skolos + 5 627,59 Eur palūkanų bei 172,35 Eur už vykdomojo įrašo atlikimą.

        Pažymėtina ir tai, kad jokie teisės aktai nenumato, jog išieškojus dalį skolos turėtų būti išduodami nauji notaro vykdomieji įrašai dėl likusios skolos dalies išieškojimo kreditoriaus naudai ar turėtų būti taisomi išduoti pirminiai vykdomieji notaro įrašai.

        Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas pakeisti Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio (duomenys neskelbtini) atliktus vykdomuosius įrašus, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nurodant, kad A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis: 9 924,77 Eur, atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

        Dėl išieškotinų palūkanų dydžio pakeitimo notaro vykdomuosiuose įrašuose. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

        CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

        CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (1 dalis). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 dalis). Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį (3 dalis).

        Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą.

        Taigi, Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už naudojimąsi pinigais (vadinamosios mokėjimo (pelno) palūkanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Nurodytos teisės normos (nutarties 24–27 punktai) leidžia daryti išvadą, kad bendra pinigų suma, kurią privalo sumokėti skolininkas tais atvejais, kai piniginė prievolė neįvykdyta laiku, susideda iš šių sumų: 1) neįvykdytos piniginės prievolės suma; 2) palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi pinigais, (mokėjimo (pelno) palūkanos), kai jos nustatytos sutartyje, pavyzdžiui, paskolos sutartyje, CK 6.872 straipsnis, suma; 3) palūkanų, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo (kompensuojamosios palūkanos, CK 6.261 straipsnis), suma.

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Taip pat praktikoje nurodyta, kad tam, jog būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti nustatytos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos.

        Nagrinėjamoje byloje šalys nesutaria, dėl kokių palūkanų mokėjimo buvo susitarta Kredito sutartimi. Ieškovas teigia, kad Kredito sutartimi susitarta dėl 1,25 procentų kompensuojamųjų palūkanų dydžio, t. y. mažesnio, nei įtvirtina įstatymai, o atsakovės nuomone, kompensuojamųjų palūkanų dydis Kredito sutartyje neaptartas, Kredito sutarties bendrojoje dalyje aiškiai nurodyta, kad palūkanos mokamos už naudojimąsi kreditu, todėl taikytina įstatyme nustatyta 5 procentų palūkanų norma.

        Kaip minėta, pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios procesinės palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl, siekiant išspręsti byloje kilusį ginčą, būtina tinkamai išaiškinti Kredito sutarties sąlygas ir juose įtvirtintą šalių valią.

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.         Nagrinėjamu atveju Kredito sutarties šalių valia dėl palūkanų skaičiavimo, nutraukus Kredito sutartį, įtvirtinta Kredito sutarties Specialiosios dalies 4.17 punkte, kuriame nurodyta, jog kredito gavėjas įsipareigoja mokėti Bankui Specialiojoje dalyje nustatytas palūkanas, galiojusias Sutarties nutraukimo dieną, už laikotarpį nuo bylos dėl išieškojimo iš įkeisto turto iškėlimo teisme iki teismo nutarties dėl priverstinio skolos išieškojimo įvykdymo, jei Bankas nutraukia Sutartį joje nustatytais atvejais. Kaip minėta šalys šią sutarties sąlygą aiškina skirtingai.

        Aiškinant ginčijamos sutarties sąlygos turinį pagal lingvistinę jos prasmę, pažymėtina, kad palūkanų rūšis Kredito sutarties Specialiosios dalies 4.17 punkte tiesiogiai nenurodyta. Minėtame 4.17 punkte yra nuoroda į Specialiąją sutarties dalį, kurioje nustatytos tik mokėjimo palūkanos. Tačiau ginčijamų palūkanų mokėjimo laikotarpis – nuo bylos dėl išieškojimo iš įkeisto turto iškėlimo teisme iki teismo nutarties dėl priverstinio skolos išieškojimo įvykdymo – atitinka procesinėms palūkanoms (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), kurių paskirtis yra kompensuojamoji, taikomą terminą. Taigi, ir pagal šį aiškinimo metodą nėra vienareikšmiškai aišku, ar susitarta dėl mokėjimo palūkanų skaičiavimo po to, kai bus kreiptasi į teismą, ar dėl kompensacinių (procesinių) palūkanų mokėjimo, jų dydį susiejant su mokėjimo palūkanų dydžiu sutarties nutraukimo dieną.

        Kaip nurodyta aukščiau, esant abejonėms dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad Vartotojo teisių apsaugos garantijos ir šių teisių gynimo prioritetas įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Viena iš priemonių, skirtų silpnesniajai sutarties šaliai apginti, yra vartotojo teisių apsaugos institutas, kurio normos, nepaneigdamos sutarties laisvės principo, saugo silpnesniąją šalį ir įpareigoja verslininką (prekių pardavėją ar paslaugų teikėją) atsižvelgti į vartotojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutarime, bylos Nr. 3K-P-311/2012, pažymėta, kad, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties apibrėžtimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ar paslaugas perka savo asmeniniams (ne verslo ar profesiniams) poreikiams; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena sutarties šalių – vartotojas.

         Vertinant tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovas yra fizinis asmuo, kuris veikė asmeniniais tikslais, nesiekdamas su jo verslu, prekyba ar profesija susijusių tikslų, o atsakovė teikė finansines paslaugas verslo tikslais už atlygį, tarp šalių sudaryta kredito sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis.

        Pagal įprastą kredito sutarčių sudarymo praktiką sutarties bendrosios dalies sąlygas siūlo kreditą teikiantis bankas, be to nustatyta, kad šalių sudaryta Kredito sutartis yra vartojimo sutartis, dėl to neaiški sutarties sąlyga dėl palūkanų nagrinėjamu atveju aiškintina ieškovo, kaip vartotojo ir sutarties sąlygas priėmusios šalies, naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, spręstina, kad Kredito sutarties Bendrosios dalies 4.17 punkte šalys susitarė dėl kompensuojamųjų (procesinių) palūkanų dydžio ir ieškovas turėjo pagrindą manyti bei tikėtis, jog ir Kredito sutarties nutraukimo atveju maksimali palūkanų norma, kurios atsakovė galės ir turės teisę reikalauti, bus ta, kuri apskaičiuojama pagal Kredito sutarties Specialiosios dalies nuostatas Kredito sutarties nutraukimo dieną. Toks aiškinimas neprieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui. CK 6.37 straipsnio normoje nurodyta galimybė nustatyti šalių susitarimu didesnes procesines palūkanas, nei CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtina 5 procentų norma, taip pat ši taisyklė neeliminuoja galimybės sutarties šalims susitarti ir dėl mažesnių nei CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodytų palūkanų, taip pat neriboja galimo šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio. Ta aplinkybė, kad Kredito sutarties sudarymo metu galiojusios normos dėl skolos išieškojimo hipotekos kreditoriaus naudai (CK 4.192–4.196 straipsniai) nustatė skolos išieškojimą teismo tvarka (kreipiantis į hipotekos kreditorių), o pagal dabartinį reglamentavimą tokia skola išieškoma pagal notaro vykdomąjį įrašą, nepaneigia kreditoriaus teisės į kompensuojamosios paskirties palūkanas, taip pat ir už laikotarpį nuo kreipimosi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo iki visiško skolos išieškojimo.

        Pagal CK 4.192 straipsnio 4 dalį notaras patikrina hipotekos kreditoriaus prašyme nurodytų duomenų atitiktį Hipotekos registro duomenims, o už šių duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3 dalis). Hipotekos kreditoriaus ir skolininko (įkaito davėjo) tarpusavio ginčams dėl reikalavimo pagrįstumo taikytina CK 4.1941 straipsnio 6 dalis, nustatanti teisę kreditoriaus veiksmų teisėtumą ginčyti ieškinio teisenos tvarka, o notarų veiksmai dėl vykdomųjų įrašų teisėtumo gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 511 straipsnyje nustatyta tvarka tik dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikties Hipotekos registro duomenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-153-916/2016). Pažymėtina, kad notaro atlikto vykdomojo įrašo keitimas, mažinant palūkanų dydį, nereiškia notaro veiksmų neteisėtumo, atliekant vykdomąjį įrašą, todėl atmestini atsakovės argumentai, jog ieškovas menamai pažeistas teises bando ginti naudodamas ne tuos teisinius instrumentus.

        Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu atsakovo ieškinys dalyje dėl vykdomojo įrašo dėl išieškotinų palūkanų dydžio tenkintinas pakeičiant Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio (duomenys neskelbtini) atliktus vykdomuosius įrašus, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nurodant, kad iš A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškotina 1,25 proc. palūkanų, skaičiuotinų nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki visiško vykdomojo įrašo įvykdymo dienos.

        Teismas nepasisako dėl kitų šalių nurodytų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ir neturinčių įtakos procesinei bylos baigčiai.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

        Ieškovas teisme pareiškė 2 savarankiškus reikalavimus, teismas 1 ieškinio reikalavimų patenkino pilnai, 1 reikalavimą atmetė, taigi, patenkintų ieškovo reikalavimų dalis sudaro 50 procentų ir atmestų – 50 procentų.

        Ieškovas pateikė teismui įrodymus dėl 605 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 113 Eur sumokėto žyminio mokesčio, viso 718 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovės ieškovui priteistina 359 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų tenkintų ieškinio reikalavimų daliai (718 Eur x 50 proc.).

        Valstybė patyrė 14,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškovo reikalavimus patenkinus 50 procentų iš atsakovės valstybei priteistina 7,08 Eur bylinėjimosi išlaidos susijusios su procesinių dokumentų siuntimu patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovo valstybei priteistina 7,08 Eur bylinėjimosi išlaidos susijusios su procesinių dokumentų siuntimu atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355; b. l. 2).

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu,

        n u s p r e n d ž i a :

        Ieškinį tenkinti iš dalies.

        Pakeisti Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio (duomenys neskelbtini) atliktus vykdomuosius įrašus, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nurodant, kad iš A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškotina 1,25 proc. palūkanų, skaičiuotinų nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki visiško vykdomojo įrašo įvykdymo dienos.

        Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

        Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės SEB bankas, juridinio asmens kodas 112021238, buveinės adresas Gedimino per. 12, LT-01103 Vilnius, ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 359 Eur (tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

        Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės SEB bankas, juridinio asmens kodas 112021238, buveinės adresas Gedimino pr. 12, LT-01103 Vilnius, ir ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 7,08 Eur (septynis eurus 08 ct) iš kiekvieno į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (bylinėjimosi išlaidų kodas 5660).

        Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Eglė Kriaučiūnienė