Baudžiamoji byla Nr. 2K-409/2007
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.14.1.
2.2.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gegužės 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
sekretoriaujant J. Morkytei,
dalyvaujant prokurorui D. Stankevičiui,
gynėjui I. Brazlauskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 15 d. nuosprendžio.
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. nuosprendžiu R. S. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio „VW Golf“ vagystės) laisvės atėmimu penkiems mėnesiams ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio „Ford Scorpio“ vagystės) laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės iš dalies sudedant subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie neatliktos bausmės, paskirtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, iš dalies sudedant pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pakeista Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. nuosprendžio dalis dėl automobilio „VW Golf“ pagrobimo. R. S. veika iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė laisvės atėmimas keturiems mėnesiams. Panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. nuosprendžio dalis, kuria R. S. nuteistas dėl automobilio „Ford Scorpio“ vagystės, ir jis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie neatliktos bausmės, paskirtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, iš dalies sudedant pridėta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
R. S. nuteistas už tai, kad 2005 m. sausio 17 d., apie 15 val., Kaune, iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu vaikinu, vardu „Giedrius“, pagrobė svetimą turtą – A. Š. priklausantį dalinai iškomplektuotą automobilį „VW Golf“ be valstybinių numerių, 600 Lt vertės, ir padarė A. Š. 600 Lt turtinę žalą.
Kasaciniu skundu nuteistasis prašo teismą panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m spalio 30 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 15 d. nuosprendį ir bylą nutraukti.
Kasatorius skunde teigia, kad pagal BK 178 straipsnio 1 dalį jis nuteistas nepagrįstai, nes byloje nėra jokių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, nes nei vienas liudytojas, nei nukentėjusysis tiesiogiai nepatvirtino, kad kasatorius pagrobė svetimą dalinai iškomplektuotą automobilį. Jis buvo įsitikinęs, kad šį automobilį įsigijo teisėtai. Liudytojas M. B., kuris pirko dalinai iškomplektuotą automobilį, kaip ir minėti liudytojai, patvirtino tik šio automobilio įsigijimo aplinkybes, tačiau neparodė, ar automobilį kasatorius įsigijo teisėtai ar neteisėtai. Kasatorius taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo vienodais ir nuosekliais liudytojo H. J. parodymais. Jis buvo netoliese ir girdėjo, kaip vienas iš asmenų nuteistajam pasiteiravus, kas yra automobilio savininkas, juo prisistatė ir pasakė, kad automobilis kainuoja 100 Lt.
Kasatorius teigia, kad nukentėjusysis A. Š. neteisingai nurodė, kad pagrobto dalinai iškomplektuoto automobilio vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 600 Lt, nes už tokią sumą galima nusipirkti eksploatuoti tinkamą automobilį. Be to, kasatorius teigia, kad jis A. Š. atlygino padarytą turtinę žalą ir sumokėjo 340 Lt, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai to byloje neužfiksavo.
Kartu kasatorius skunde pažymi, kad A. Š. nepagrįstai buvo byloje pripažintas nukentėjusiuoju, kadangi pagrobtas dalinai iškomplektuotas automobilis buvo registruotas jo motinos L. Š. vardu. Taigi, turtinė žala buvo padaryta ne A. Š., o L. Š.
Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, jo nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikavęs į BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pradėtą baudžiamąjį procesą turėjo nutraukti nesant nukentėjusiojo skundo. Baudžiamasis procesas dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos gali būti pradėtas tik jeigu yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas arba prokuroro reikalavimas, tuo tarpu, kaip matyti iš bylos medžiagos, baudžiamasis procesas buvo pradėtas ne pagal nukentėjusiojo A. Š. ar jo motinos L. Š., o pagal jo draugės Š. K. pareiškimą.
Nuteistojo R. S. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl R. S. padarytos veikos kvalifikavimo.
BK 178 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto pagrobimą - vagystę. Vagystė – tai neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimant iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. BK 178 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu kaltininkas suvokia, jog grobia kitam asmeniui priklausantį turtą ir veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius – neteisėtą svetimo turto užvaldymą, ir jų nori. Todėl, veikos kvalifikacijai svarbu nustatyti, kad grobdamas svetimą turtą kaltininkas suvokė, jog šis turtas grobimo metu jam yra svetimas. Tuo atveju, jei kaltininkas nesuvokė nusikalstamo savo veiksmų pobūdžio ir pagrįstai manė, kad jis svetimą turtą užvaldė teisėtai, (pirko, gavo dovanų ir pan.), jo veiksmuose nebus BK 178 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties.
Byloje nustatyta, kad automobilį iš jo stovėjimo vietos gyvenamojo namo kieme išgabeno būtent nuteistasis R. S. To neneigia ir pats nuteistasis. Nors nuteistasis kasaciniame skunde teigia, kad automobilio nepagrobė, o už 100 Lt pirko iš asmens, kuris prisistatė teisėtu automobilio savininku, todėl, nuteistojo manymu, jis buvo suklaidintas, šiuos nuteistojo parodymus paneigia teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, todėl teismas pagrįstai šiuos nuteistojo parodymus pripažino jo pasirinkta gynybos taktika siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Nors kasatorius tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad automobilį jis pirko iš asmens, prisistačiusio automobilio savininku, o į UAB „Autranspa“ vyko kartu su asmeniu, vardu „Giedrius“, tuo tarpu liudytojais apklausti UAB „Autranspa“ darbuotojai M. B. ir T. D. parodė, kad į aikštelę buvo atėję ir tralo automobiliui transportuoti prašė du vyriškiai, vienas iš kurių (vyresnis) buvo nuteistasis R. S., o kitas (jaunesnis) - prisistatė automobilio savininku. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis tikrojo automobilio savininko nebuvo matęs ir iš jo automobilio už 100 Lt nepirko. Be to, nukentėjusysis A. Š. kategoriškai patvirtino, kad jis su nuteistuoju dėl automobilio pardavimo nesitarė. Nors liudytojas H. J. parodė, kad tuo metu, kai nuteistasis R. S. tarėsi dėl automobilio pirkimo, jis buvo netoliese ir girdėjo, kaip vienas iš asmenų kasatoriui pasiteiravus, kas yra automobilio savininkas, juo prisistatė ir pasakė, kad automobilis kainuoja 100 Lt, teismas pagrįstai nesivadovavo šiais nuteistąjį teisinančiais parodymais ir juos pripažino neobjektyviais, nes liudytojas H. J. pripažino, kad yra nuteistojo pažįstamas ir pastarasis prašė jo paliudyti, jog už automobilį sumokėjo 100 Lt, nors paties pinigų perdavimo jis nematė.
Taigi, teismai pagrįstai apie nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius sprendė ne tik pagal nuteistojo R. S. parodymus apie turto įsigijimo aplinkybes, bet ir įvertino kitus bylos duomenis, kurie patvirtino, kad nuteistasis suvokė, jog iš stovėjimo vietos be teisėto savininko sutikimo išgabeno dalinai iškomplektuotą automobilį, numatė kad tuo pažeis automobilio savininko nuosavybės teises ir to norėjo.
BK 178 straipsnyje numatytos veikos kvalifikavimui esminę reikšmę turi pagrobto turto vertė. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2005 m. vasario 24 d. apklausos metu A. Š. parodė, kad jis pagrobtą dalinai iškomplektuotą automobilį ketino parduoti į metalo laužą ir gauti 600 Lt., tačiau patikslino, kad apie padarytą žalą jis informuos papildomai, apžiūrėjęs automobilį. 2005 m. kovo 7 d. liudytojo papildomos apklausos metu A. Š. parodė, kad saugojimo aikštelėje rastas automobilis yra tokios pat būklės kaip ir prieš nusikalstamos veikos padarymą, tačiau trūksta šoninių ir galinių langų stiklų, todėl nusikaltimu jam padarytą žalą įvertino 340 Lt, iš kurių – 200 Lt žala dėl automobilio vagystės ir 140 Lt už automobilio saugojimą aikštelėje. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu R. S. padarytą turtinę 340 Lt žalą atlygino, todėl nukentėjusysis A. Š. jokio civilinio ieškinio nereiškė. Šie nukentėjusiojo parodymai buvo perskaityti bylos teisminio nagrinėjimo metu ir jais rėmėsi teismas priimdamas nuosprendį. Tačiau ir pirmos instancijos, ir apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusiajam buvo padaryta 600 Lt dydžio turtinė žala. Tuo tarpu iš nukentėjusiojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo aiškėja, kad dėl automobilio vagystės jam padaryta ne 600 Lt, o 200 Lt turtinė žala.
Pagal BK 190 straipsnyje pateiktą turto vertės išaiškinimą, kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos, tokia vagystė laikoma nedidelės vertės turto vagyste ir kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2005 m. vasario 17 d., 1 MGL sudarė 125 Lt, o 3 MGL – 375 Lt. Taigi, nuteistojo R. S. pagrobto dalinai iškomplektuoto automobilio vertė - 200 Lt, viršijo 1 MGL (125 Lt), bet neviršijo 3 MGL (375 Lt), todėl jo nusikalstama veika, atsižvelgiant į pagrobto turto vertę, atitinka BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą vagystės baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Teismai netinkamai nustatė pagrobto turto vertę, dėl to kasatoriui buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Dėl nukentėjusiojo sąvokos
Pagal BPK 28 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nors dalinai iškomplektuotas automobilis buvo registruotas L. Š. vardu, tačiau realiai juo naudojosi ir valdė jos sūnus A. Š. Šiuo atveju, nukentėjusiuoju gali būti pripažįstamas ne tik teisėtas automobilio savininkas, kurio vardu automobilis registruotas, bet ir asmuo, kuris valdo ir naudojasi automobiliu savininkui sutinkant, nes jis dėl nusikalstamos veikos praradęs daiktą netenka daikto jam teikiamos ar galimos suteikti ateityje naudos. A. Š. ketino šį automobilį už 600 Lt priduoti į metalo laužą ir taip gauti turtinės naudos. Nuteistajam neatlygintinai paėmus ir išvežus automobilį iš jo buvimo vietos, A. Š. prarado galimybę šį automobilį atlygintinai priduoti į metalo laužą, todėl nuteistojo nusikalstamais veiksmais jam buvo padaryta turtinė žala. Taigi, A. Š. atitiko BPK 28 straipsnio 1 dalyje nurodytiems nukentėjusiojo požymiams, todėl ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai buvo pripažintas nukentėjusiuoju.
Dėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto
Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą.
Ikiteisminis tyrimas dėl dalinai iškomplektuoto automobilio vagystės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo pradėtas BPK 166 straipsnyje nustatyta bendra tvarka, t. y. gavus liudytojos Š. K. 2005 m. vasario 17 d. pareiškimą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu R. S. nuteisė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, priėmė naują nuosprendį ir nuteistojo veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į BK 178 straipsnio 1 dalį bei paskyrė švelnesnę bausmę. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika įeina į BPK 167 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą, dėl kurių baudžiamasis procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą ar prokuroro reikalavimą.
Nors iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne pagal A. Š., kuriam nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala ir kuris byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju, o pagal jo draugės Š. K. pareiškimą, tačiau nukentėjusysis A. Š. tuo metu dėl padarytos nusikalstamos veikos skundo paduoti negalėjo, nes buvo išvykęs. Tačiau 2005 m. vasario 24 d. apklausos metu A. Š. parodė, kad jam nusikalstama veika buvo padaryta turtinė žala ir jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Nukentėjusiuoju pripažintas A. Š. apklaustas neišreiškė noro nutraukti baudžiamąjį procesą byloje. Todėl pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo laikyti, kad byloje nebuvo nukentėjusiojo skundo ir vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu baudžiamąjį procesą nutraukti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 15 d. nuosprendžius. R. S. nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 4 dalį ir paskirti 40 parų areštą .
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie neatliktos dviejų metų keturių mėnesių ir šešių dienų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, iš dalies pridėti šia nutartimi pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirtą 40 parų arešto bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams penkiems mėnesiams.
Likusią Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 15 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Lidija Liucija Žilienė
Vytautas Piesliakas