VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rositos Patackienėsir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjoapelianto (ieškovo) E. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. N. ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo,pareikštą atsakovui Swedbank P&C Insurance, veikiančiam per Swedbank P&S Insurance AS Lietuvos filialą, trečiasis asmuo – AB Šiaulių bankasir

nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Ieškovaskreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovodraudimo išmoką – 10 928,84 Eur, išlaidas už pakaitinio automobilio nuomą - 900 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2021-01-09 Linksmojoje g. 89, Vilniuje, buvo apvogtas lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo apdraustas 2020-02-20 savanoriško draudimo sutartimi Kasko, draudimo liudijimas Nr. TP11656418, sudaryta ieškovo ir atsakovo Swedbank P&S Insurance, veikiančio per Swedbank P&S Insurance AS Lietuvos filialą (draudiko). Draudimo laikotarpis nuo 2020-02-21 iki 2021-02-20, draudimo suma – 18 500 Eur,išskaita vagystės atveju – 100 Eur.Ieškovas 2021-01-09 (nuo 00:00 val. iki 04:40 val.) automobilį paliko (duomenys neskelbtini); grįžęs prie automobilio pamatė, kad automobilis yra apvogtas. Ieškovas apie įvykį pranešė policijai ir atsakovui. Automobiliui buvo padaryta žala: išdaužtas dešinės pusės priekinių durelių stiklas, pavogta dešinės pusės priekinių durelių vidinė apdaila, vairo ratas, vairuotojo saugos pagalvės, odomentras, LCD monitorius, kondicionavimo sistemos valdymo blokas, oro aušinimo grotelės, pažeista prietaisų panelio laidų pynė.

3. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas 2021-05-14sprendimu atsisakė išmokėti draudimo išmoką ieškovui, nes ieškovas pateikė žinomai melagingą informaciją apie buvimo vietą įvykio metu. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate 1-ajame veiklos skyriuje atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-01-00950-21 ieškovas yra pripažintas nukentėjusiu. Ikiteisminio tyrimo nenustatyta, kad ieškovas buvo susitaręs su vagystės vykdytoju ar vykdytojais dėl automobilio apvogimo ir veikė kartu. 2021-07-26 nutarimu ikiteisminis tyrimas yra sustabdytas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu atlikti visi veiksmai ir išnaudotos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas. Vien klaidingos informacijos pateikimas nėra pakankama sąlyga draudimo išmokai nemokėti. Ieškovui išsamiai nenurodžius savo buvimo vietos įvykio metu, tai neturėjo įtakos nei draudžiamojo įvykio atsiradimo, nei draudiko mokėtinos draudimo išmokos dydžio nustatymui. Ieškovas paliko automobilį nurodytu adresu, nes netoli gyvena. Atsakovo sprendime nurodyta, kad 2021-03-10vyriausiojo tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gavus mobilaus ryšio abonentų, veikusių tarptinklinio ryšio tiekėjų bokštų (celių) veikimo zonose, išklotines, nustatyta, kad 2021-01-0823:20 telefono numeriu 862874500 nupirkta pakuotė „Ežys“, būnant prisijungus prie (duomenys neskelbtini). Vėliau tos pačios rūšies pakuotė įsigyta 2021-01-0901:51, būnant prisijungus prie (duomenys neskelbtini) E. T. pakuotė įsigyta 02:33 būnant prisijungus prie (duomenys neskelbtini). Iš nurodyto numerio 2021-01-09 04:49 skambinta BPC numeriu 112, prisijungus prie (duomenys neskelbtini). Ieškovas „Ežio“ pakuočių nurodytu laiku ir vietose nepirko. Apie įvykį tiek policija, tiek draudikas informuoti operatyviai. Vien faktas, kad ieškovas išsamiai nenurodė savo buvimo vietos, pats savaime negali būti vertinamas kaip turėjęs įtakos draudžiamojo įvykio aplinkybių tyrimui.Ieškovas kreipėsi į transporto priemonių vertinimą atliekančią bendrovę UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“, ataskaitoje nurodyta, kad atkūrimo (remonto) kaštai, nevertinant dalių nusidėvėjimo (naujos detalės) yra 11 028,84 Eur be PVM. Draudimo liudijime Nr. TP11656418 nustatyta, kad įvykus įvykiui, suteikiamas pakaitinis automobilis – 30 Euruž parą. Už automobilio nuomą ieškovas sumokėjo 900 Eur (30 d. x 30 Eur).

4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovasnurodė, kad prašė ieškovo pateikti tyrimui reikšmingą informaciją, t. y. tiksliai nurodyti visas ieškovui žinomas su draudžiamuoju įvykiu susijusias aplinkybes. Atsakovas atliko automobilio apžiūrą, iš šių nuotraukų matyti, kad apžiūros metu automobilio šoninis stiklas, kuris, ieškovo teigimu, buvo išdaužtas, buvo pakeistas kitu stiklu, t. y. apžiūros metu visi automobilio stiklai buvo sveiki. Pareiga pateikti visą prašomą informaciją numatyta ir Taisyklėse, o 4.1 straipsnyje nurodyta, kad draudimo išmoka gali būti sumažinama arba nemokama, jei klientas pateikė žinomai melagingą informaciją.

5. Atsakovas teigė, kad ieškovas automobilį nakties metu nutarė palikti nuošalioje vietoje, kuri yra ganėtinai toli nuo ieškovo gyvenamosios vietos. Atsakovui buvo svarbu išsiaiškinti, kokios priežastys nulėmė tokį ieškovo sprendimą. Ieškovas teigė, kad įvykio metu, t. y. 2021-01-09tarp 0:00 ir 4:40 valandų buvo namuose, o tai suponuoja išvadą, jog ieškovas buvo vienas. Tyrimo metu nustatyta, kad 2021-01-08 23:20 val., t. y. maždaug tuo metu, kuomet ieškovas teigia laukęs susitikimo su mergina, kuris turėjo įvykti (duomenys neskelbtini), ieškovo mobilusis telefonas buvo prisijungęs prie mobiliojo ryšio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad 2021-01-094:49 val. iš įvykio vietos skambindamas pagalbos telefonu, ieškovas buvo prisijungęs prie ryšio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Atstumas tarp šių dviejų bokštų yra apie 10 kilometrų ir jį įveikti automobiliu trunka apie 15 minučių. Taip pat buvo nustatyta, kad 2021-01-0901:51 val. ieškovo mobilusis telefonas buvo prisijungęs prie mobiliojo ryšio bokštų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o 2021-01-0902:33 val. ieškovo mobilusis telefonas buvo prisijungęs prie mobiliojo ryšio bokštų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Visi nurodyti bokštai yra Vilniaus Piromonto rajone ir išsidėstę netoli vienas nuo kito. Labiausiai tikėtina, jog 2021-01-09 laikotarpiu nuo 0:00 val. iki 04:40 val. ieškovas naudojosi automobiliu. Kitaip ieškovas nebūtų spėjęs pėsčiomis nueiti iki visų vietų, kuriose užfiksuotas jo buvimas. Slėpdamas informaciją apie buvimo vietą bei nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, ieškovas tiesiogiai apsunkino atsakovo galimybes tiksliai nustatyti ir išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes.Ieškovas netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą ir neteikė visos atsakovo prašomos informacijos. Ieškovas neįrodė, kad turi teisę reikalauti sumokėti draudimo išmoką. Draudimo išmoka turėtų būti mokama naudos gavėjui – AB Šiaulių bankui. Ieškovas taip pat prašo priteisti 900 Eurpakaitinio automobilio nuomos išlaidas. Šis ieškovo reikalavimas nėra pagrįstas tinkamais rašytiniais įrodymais.

6. Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad ieškovasir bankas 2020-02-17sudarė Lizingo sutartį Nr. DV-201-13804, pagal kurią bankas perdavė ieškovui valdyti ir naudoti bankui nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2020-02-21sudarytas ir bankui pateiktas Kasko draudimo liudijimas Nr. TP11658118, kuriame naudos gavėju nurodytas bankas. Bankas prašo, kad ieškovui palankaus sprendimo atveju, sprendime būtų numatyta jo įvykdymo tvarka tokiu būdu, kad ieškovui priteista draudimo išmoka būtų sumokama į naudos gavėjo banko nurodytą sąskaitą. Už tinkamą draudimo sutarties vykdymą ir ginčų su draudiku sprendimą yra atsakingas ieškovas. Bankas dėl ginčo esmės nepasisako ir prašo kilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra.

7. Ieškovas pateikė teismui dubliką, nurodė, kad nesutinka su atsakovo nurodytais argumentais. Priešingai nei teigia atsakovas, ieškovas nebuvo nurodęs atsakovui, kad nuo 2021-01-09 tarp 0:00 ir 4:40 valandų buvo namuose. Ieškovas paaiškino, kad grįžęs į namus, išgėrė porą alaus butelių. Vėliau nusprendė važiuoti į miestą nusipirkti maisto iš visą parą veikiančių įstaigų. Apie 01:30 val. ieškovas prie IKI parduotuvės Parko 34A, Vilniuje, įsėdo į pavėžėjo automobilį. Iš nuotraukų,padarytų 2021-01-09 ryte po vagystės,matyti, kad automobilio priekinės dešinės pusės durelių stiklas yra išdaužtas. Vėliau ieškovo iniciatyva buvo įdėtas dešinės pusės durelių stiklas, kad nesnigtų į automobilio vidų. Draudėjas pagal AB Šiaulių banko bendrąsias lizingo sąlygas yra ieškovas. Dėl to nesvarbu, ar AB Šiaulių banko klientas yra turto savininkas ar valdytojas, draudimo išmoka privalo būti išmokėta AB Šiaulių bankoklientui, t.y. ieškovui. Ieškovas nesutiko su atsakovo nurodytu žalos apskaičiavimo metodu ir dydžiu. Teigė, kad nėra pagrindo remtis atsakovo aukciono laimėtojo nurodyta automobilio liekanų verte 14 220 Eur. Virtualioje erdvėje vykusio aukciono laimėtojo nurodyta kaina, neįrodžius aukciono dalyvių galimybės natūroje įvertinti parduodamą daiktą bei nesant pirkėjo prievolės jį įsigyti, negali būti laikoma to daikto rinkos vertės įrodymu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 185 straipsnio 1 dalis). Priešingai, nei teigia atsakovas, ieškovas yra pateikęs automobilio nuomos sutartį, sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą.

8. Atsakovas triplike pakartotinai nurodė, kad ieškovas netinkamai bendradarbiavo su atsakovu, neteikė reikšmingos informacijos ir taip apsunkino įvykio tyrimą. Ieškovas neįrodė turįs teisę reikalauti draudimo išmokos savo naudai. Paaiškino, kad nuotoliniu būdu vykdomi automobilių liekanų pardavimo aukcionai yra rinkoje įprasta praktika.Ieškovas teismui pateikė nuomos sutarties fragmentus, kuriuose nurodytas nuomos terminas nuo 2021-01-1416:00 iki 2021-02-1420:00, t. y. automobilis buvo išnuomotas 31 dieną. Nuomos sutartyje yra nurodyta tik bendra nuomos kaina – 900 Eur, ir nėra išskirta vienos paros kaina, todėl pagal nurodytą nuomos terminą bei bendrą kainą darytina išvada, jog viena para kainavo 29,03 Eur. Taisyklėse nurodyta, kad maksimalus galimas pakaitinio automobilio nuomos terminas yra 30 dienų, todėl maksimali mokėtina draudimo išmoka galėtų būti 870,97 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-06-29 sprendimu ieškinį atmetė.

10. Pirmosios instancijos teismasnustatė,jog 2021-01-09 (duomenys neskelbtini), buvo apvogtas lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis priklauso UABŠiaulių bankui ir pagal Lizingo sutartį Nr. DV-201-13804 perduotas naudoti ir valdyti ieškovui (DOK-99045). Automobilis buvo apdraustas 2020-02-20 savanorišku draudimu (Kasko), draudimo liudijimas Nr. TP11656418, ieškovo ir atsakovo Swedbank P&S Insurance, veikiančio per Swedbank P&S Insurance AS Lietuvos filialą (draudiko) sutartis. Draudimo laikotarpis buvo nuo 2020-02-21 iki 2021-02-20, draudimo suma 18 500Eur, išskaita vagystės atveju – 100 Eur.Apie įvykį ieškovas informavo policiją,Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate 1-ajame veiklos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimasNr. 01-01-00950-21, ieškovas pripažintas nukentėjusiuoju. Bylos duomenimis, 2021-07-26 nutarimu ikiteisminis tyrimas yra sustabdytas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu atlikti visi veiksmai ir išnaudotos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas. Draudikas buvo informuotas apie įvykį, tačiau 2021-05-14 sprendimu žalos byloje TP25207 atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką. Sprendime nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-01-00950-21medžiaga patvirtina, jog ieškovas pateikė žinomai melagingą informaciją apie buvimo vietą įvykio metu. Ieškovas kreipėsi į teismą, patikslinęs reikalavimą, prašė priteisti iš atsakovo ieškovui 10928,84Eur draudimo išmoką, nustatyti sprendimo vykdymo tvarką – priteistą sumą pervesti į AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą. Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas atsiliepimu sutiko, kad ieškovui priteista draudimo išmoka būtų sumokama į naudos gavėjo AB Šiaulių banko nurodytą sąskaitą.

11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, naudos gavėjo paskyrimas draudimo sutartyje neatima draudėjo teisės reikalauti, kad draudikas vykdytų sutartinius įsipareigojimus ir, esant draudžiamajam įvykiui, išmokėtų draudimo išmoką draudėjo paskirtam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad pagal ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas bei draudimo ir lizingo sutarčių sąlygas draudimo išmoką draudikas turi mokėti draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui, tačiau reikalavimo teisę dėl jos išmokėjimo naudos gavėjui turi tiek pats naudos gavėjas, tiek ir draudėjas, kuris yra draudimo sutarties šalis ir kuris vykdė įsipareigojimus pagal šią sutartį.Teismas nurodė, kad ieškovas laikytinas tinkamu ieškovu nagrinėjamoje byloje.

12. Sprendimą priėmusio teismo vertinimu, atsakovo prašomos informacijos nepateikimas apsunkino atsakovo galimybes išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, patikrinti pateikiamos informacijos teisingumą ir spręsti dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju.Visuma byloje nustatytų faktinių aplinkybių, ieškovo nebendradarbiavimas su atsakovu ir formalus atsisakymasteikti reikalingą informaciją leido teismui abejoti ieškovo nurodytomis įvykio aplinkybėmis, bylos nagrinėjimo metu ieškovo pateiktų paaiškinimų nepagrindė kiti įrodymai, be to, ieškovo teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai patvirtino, kadieškovas neturėjo pagrindo neteikti šios informacijos atsakovui. Vertindamas ieškovo paaiškinimų patikimumą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu, atsakydamas į teismo užduodamus klausimus dėl anksčiau buvusių draudžiamųjų įvykių, ieškovas abstrakčiai nurodė, kad buvo keletas, kurių tiksliai neprisimena. Tačiau, kaip matyti iš 2021-02-11 apklausos protokolo, maždaug prieš metus iš to paties automobilio taip pat buvo pavogtas vairas ir multimedija. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad ieškovas neatskleidė visų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad ieškovas pažeidė draudimo sutarties Taisyklių bendrosios dalies nustatytas pareigas bendradarbiauti, teiktidraudikui visą prašomą informaciją, reikalingą draudžiamojo įvykio tyrimui, kas apsunkino įvykio tyrimą.

13. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad konstatavus, jog draudėjas pateikė ne visą (netikslią, abejotiną) informaciją apie įvykį, dėl ko draudikas turėjo teisę nemokėti draudimo išmokos, draudėjui nepateikus tikrosios informacijos apie įvykį, neįrodžius pareigos atsakovui mokėti draudimo išmoką, jam nekyla pareiga atlyginti ieškovui ir kitą žalos dalį –pakaitinio automobilio nuomos išlaidas. Dėl to reikalavimas priteisti pakaitinio automobilio nuomos išlaidas– 900 Euratmestas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliantas(ieškovas) apeliaciniu skundu prašopanaikinti 2022-06-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimąir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

15. Apeliantasnurodo, kad atsakovas paties ginčo įvykio vertinimo draudžiamuoju pagal šalių sudarytą draudimo sutarti neginčijo. Atsakovas atsisakymą išmokėti draudimo išmoką grindė Taisyklių nuostatų 4.1 straipsniu, kuriame nurodyta, kad draudimo išmoka gali būti sumažinama arba nemokama, jei klientas (draudėjas) pateikė žinomai melagingą informaciją. Pasak atsakovo, ieškovas netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą ir neteikė visos atsakovo prašomos informacijos. Atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad draudėjas (ieškovas) pateikė draudikui klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį ir tai turėjo esminės reikšmės apsunkinus draudikui galimybę išaiškinti apdrausto turto vagystės aplinkybes. Netgi vertinant atsakovo argumentus, kad ieškovas išsamiai nenurodė draudikui savo buvimo vietos, kaip pagrįstus, šios aplinkybėsper se (savaime) nepatvirtina draudžiamojo įvykio atsitikimo ir žalos atsiradimo priežastinio ryšio.

16. Skunde nurodyta, kad ieškovas 2021-01-09 palikęs automobilį (duomenys neskelbtini),nuo 0:00 iki 4:40 valandų prie automobilio ar automobilyje nebuvo, juo nevažiavo. Iš ieškovo pateiktu nuotraukų,kurios buvo padarytos 2021-01-09 ryte po vagystės, matyti, kad automobilis apsnigtas, nėra provėžų ir tai patvirtina, kad šiuo automobiliu nebuvo važiuota. Atsakovas tai paneigiančių įrodymų nepateikė. Nenustatyta, jog ieškovas sąmoningai siekė suklaidinti atsakovą, jam nenurodydamas tikslios savo buvimo vietos ir tai buvo padaryta, siekiant suklaidinti draudiką ir gauti draudimo išmoką. Dėl to Taisyklių 4.1. dalyje nurodytą išimtį neišmokėti draudimo išmokos dėl žinomai melagingos informacijos pateikimo atsakovas taikė formaliai ir nesant tam pagrindo.

17. Apeliantas laikosi pozicijos, kad kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje nenumatyta aukciono taikymo galimybė transporto priemonės likutinei vertei apskaičiuoti, tad darytina išvada, kad aukciono taikymas yra atsakovo ir galimo pirkėjo susitarimo reikalas. Toks susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir iš esmės atitinka sutarčių laisvės principą, t.y. kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Tačiau toks atsakovo ir galimo pirkėjo susitarimas neįpareigoja nukrypti nuo teisės aktais nustatytų draudimo išmokų mokėjimo. Sutarčių uždarumo principas lemia tai, kad šalys negali tarpusavio susitarimu nustatyti teisių bei pareigų tretiesiems asmenims, šiuo atveju ieškovui. Taigi atsakovas aukciono būdu nustatė automobilio liekanų kainą, tačiau ne automobilio likutinę vertę. Dėl to nėra pagrindo remtis atsakovo aukciono laimėtojo nurodyta automobilio liekanų verte 14 220 Eur. Tai, kad aukciono būdu nustatyta automobilio liekanų vertė yra mažesnė, nei UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ apskaičiuota automobilio likutinė vertė, savaime nereiškia, kad vertintojo atlikti skaičiavimai yra neteisingi. Automobilio likutinės vertės apskaičiavimas yra atliktas pagal aktualias teisės aktų nuostatas, todėl jo rezultatai yra objektyvūs ir laikytini atitinkančiais visiško nuostolių atlyginimo principą, kaip tai nustatyta CK 6.251 straipsnyje. Draudimo išmokos dydis 11 028,84 Eur be PVM apskaičiuotas pagal automobilio atkūrimo kaštus, neišskaitant dalių nusidėvėjimo, nes tokios sąlygos yra nustatytos taisyklėse. Išskaita vagystės atveju yra 100 Eur. Dėl to atsakovas privalo išmokėti ieškovui 10928,84 Eur draudimo išmoką (11 028,84 Eur - 100 Eur).

18. Apeliantas pažymi, kad ieškovas nuo 2021-01-14 iki 2021-02-13 iš MB „Autokarieta” buvo išsinuomojęs automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Už automobilio nuomą ieškovas sumokėjo 900 Eur (30 d. x 30 Eur). Atsakovas privalo atlyginti ieškovo turėtas 900 Eur išlaidas už pakaitinio automobilio nuomą.

19. Atsakovas atsiliepime į apeliainį skundą nurodo, kad atsakovas neginčija, jog ieškovas, kaip Draudimo sutarties šalis, turi teisę reikalauti šios sutarties vykdymo ir draudimo išmokos mokėjimo sutartyje nustatyta tvarka ir yra tinkamas ieškovas, tačiau draudimo sutartyje yra nurodyta, jog draudimo išmoka mokama naudos gavėjui. Tai reiškia, jog ieškovas neturi teisės reikalauti draudimo išmokos priteisimo savo naudai. Kitaip tariant, asmuo, turintis materialinį teisinį reikalavimą į draudimo išmoką yra naudos gavėjas AB Šiaulių bankas. Ieškovas, kaip draudimo sutarties šalis turi teisę reikalauti šios reikalavimo teisės patvirtinimo teismo keliu, t. y. reikalauti, jog būtų konstatuota, kad atsakovas turi pareigą sumokėti draudimo išmoką naudos gavėjui. Tuo pačiu, ieškovas neturi materialinio teisinio reikalavimo į draudimo išmoką, todėl negali šios išmokos reikalauti savo naudai. Todėl nors apeliantas ir yra tinkamas ieškovas, tai neatleidžia jo nuo pareigos tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus bei nurodyti, kad ieškinio sumą yra prašoma priteisti reikalavimo teisę turinčio asmens naudai.

20. Atsakovas teigia, kad apeliantas dėsto nepagrįstus argumentus dėl mokėtinos draudimo išmokos dydžio tuo atveju, jei atsakovas būtų įpareigotas ją mokėti. Dėstydamas savo argumentus, apeliantas ignoruoja faktą, jog šalys buvo sudariusios savanoriškojo draudimo sutartį, kurioje nurodyta, kad šiai sutarčiai yra taikomos Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 001 (redakcija nuo 2018-05-25). Būtent taisyklės ir reglamentuoja draudimo išmokos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Tačiau apeliantas taisyklių nuostatas ignoruoja ir mokėtinos draudimo išmokos dydį prašo apskaičiuoti pagal apelianto paties sugalvotą tvarką, o ne taip, kaip yra numatyta taisyklėse.

21. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovas nepagrįstai nurodo, jog teismas turėtų remtis PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytais duomenimis. Sąskaita – faktūra yra tik įforminamos įvykusios ūkinės operacijos, todėl sąskaitoje nurodyti duomenys negali skirtis nuo sandorio, kurio pagrindu sąskaita išrašoma, duomenų. Ieškovas teismui pateikė nuomos sutarties fragmentus (visas sutarties tekstas nėra pateiktas), kuriuose nurodytas nuomos terminas nuo 2021-01-14 16:00 iki 2021-02-14 20:00, t. y. automobilis buvo išnuomotas 31 dieną. Nuomos sutartyje yra nurodyta tik bendra nuomos kaina – 900 Eur, ir nėra išskirta vienos paros kaina, todėl pagal nurodytą nuomos terminą bei bendrą kainą darytina išvada, jog viena para kainavo 29,03 Eur (900 / 31 = 29,03). Taisyklėse nurodyta, kad maksimalus galimas pakaitinio automobilio nuomos terminas yra 30 dienų, todėl maksimali mokėtina draudimo išmoka galėtų būti 870,97 Eur (29,03 x 30 = 870,97).

22. Atsakovas nurodo, jog tuo atveju, jei būtų pagrindas apeliantui mokėti draudimo išmoką, tai ši išmoka turtėtų būti skaičiuojama, remiantis taisyklių nuostatomis ir draudimo išmoka už automobilio apgadinimą negalėtų būti didesnė, nei 6 380 Eur (20 700 – 14 220 – 100 = 6380), o išmoka už pakaitinio automobilio nuomą – ne didesnė, nei 870,97 Eur (29,03 x 30 = 870,97).Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad atsakovas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ieškovui, nes pastarasis pažeidė draudimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

24.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėldraudimo išmokos priteisimo.

25. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovo ieškovui 10 928,84 Eur draudimo išmoką. Baigiamojoje kalboje ieškovas paprašė nustatyti sprendimo vykdymo tvarką: ieškovui priteistą draudimo išmokos sumą sumokėti į naudos gavėjo AB Šiaulių banko sąskaitą. Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas atsiliepimu sutiko, kad ieškovui priteista draudimo išmoka būtų sumokama į naudos gavėjo AB Šiaulių banko nurodytą sąskaitą.

26. Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas.Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesiCPKnuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK13 straipsnis). Dispozityvumo principas reiškia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas kartu reiškia, kad šalys pareiškia reikalavimus ir gali disponuoti pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais bei procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-546/2014; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016, 15 punktas; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-13-421/2019, 43 punktas).

27. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, pats savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo faktinį ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK135straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei faktinio ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais ir įrodymais, kurių šalys teismui nenurodė), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-387/2008). Spręsdamas priteisti šaliai tai, ko ji neprašo, arba priteisdamas daugiau, negu ji prašo, teismas išeitų už bylos nagrinėjimo ribų.

28. Ieškovo nurodytas ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų (teisinio ieškinio pagrindo) nurodymas ieškinyje rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-313/2006).Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-433-378/2015; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-533-681/2016, 15 punktas; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-460-690/2017, 25 punktas).

29. Pirmosios instancijos teismas teigė, kad ieškovas (lizingo gavėjas) turi interesą tikėtis, kad lizingo davėjui (naudos gavėjui) bus išmokėta draudimo išmoka, kuri visiškai ar bent iš dalies padengs dėl daikto sugadinimo atsiradusius nuostolius, ir tokiu būdu sumažins arba visiškai padengs nuostolius, kurie tikėtinai kiltų lizingo gavėjui – ieškovui. Pirmosios instancijos teismasįvertino, kad naudos gavėjo paskyrimas draudimo sutartyje neatima draudėjo teisės reikalauti, kad draudikas vykdytų sutartinius įsipareigojimus ir esant draudžiamajam įvykiui, išmokėtų draudimo išmoką draudėjo paskirtam asmeniui. Sprendime prieita išvada, kad pagal šalių santykius reglamentuojančias teisės normas bei draudimo ir lizingo sutarčių sąlygas draudimo išmoką draudikas turi mokėti draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui, tačiau reikalavimo teisę dėl jos išmokėjimo naudos gavėjui turi tiek pats naudos gavėjas, tiek ir draudėjas, kuris yra draudimo sutarties šalis ir kuris vykdė įsipareigojimus pagal šią sutartį. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovą laikė tinkamu ieškovu nagrinėjamoje byloje.

30. Civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu.Tai reiškia, kad kiekviename procese ginčo teisenoje yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam pareiškiamas reikalavimas).Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių ginčą.Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo, paduodančio ieškinį, pareiga (CPK111straipsnio2dalies2punktas,135straipsnio1dalis).Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK43straipsnio1dalies1punktas).

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas).Taigi ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-7-161/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-239/2014; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-435-701/2015).

32. Spręstina, kad ieškovas neturi teisės reikalauti draudimo išmokos priteisimo savo naudai. Asmuo, turintis materialinį teisinį reikalavimą į draudimo išmoką yra naudos gavėjas AB Šiaulių bankas. Ieškovas, kaip draudimo sutarties šalis turi teisę reikalauti šios reikalavimo teisės patvirtinimo teismo keliu, t. y. reikalauti, jog būtų konstatuota, kad atsakovas turi pareigą sumokėti draudimo išmoką naudos gavėjui. Ieškovas neturi materialinio teisinio reikalavimo į draudimo išmoką, todėl negali šios išmokos reikalauti sau. Nagrinėjamos bylos atveju, turėjo būtų pareikštas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo draudimo išmoką AB Šiaulių bankui už apgadintą automobilį, nes ši draudimo išmoka turėjo būti priteista AB Šiaulių bankui. Tokio reikalavimo ieškovas nepareiškė, AB Šiaulių bankas nebuvo įtrauktas į bylą kaip bendraieškis (ieškovas), o trečiajam asmeniui priteisti išmokos negalima, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo ieškovui, nustatant ieškovo pageidaujamą sprendimo įvykdymo tvarką.

33. Ieškovas reikalavo priteisti iš atsakovodraudimo išmoką – 10 928,84 Eur, išlaidas už pakaitinio automobilio nuomą–900 Eur. Pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus atmetė,konstatuodamas, kadbuvo pagrindas pripažinti įrodytą atsakovo teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką Taisyklių 4.1 punkto pagrindu, nes įrodymų visuma patvirtino, jog draudėjas (ieškovas) sąmoningai bei tikslingai nepateikė reikiamos informacijos apie svarbias įvykio aplinkybes, o jo pateikta informacija buvo netiksli ir abejotina (CPK 185 straipsnis).

34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate 1-ajame veiklos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimasNr. 01-01-00950-21, ieškovas pripažintas nukentėjusiuoju. Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl automobilio dalių vagystės, ieškovas buvo apklaustas tris kartus. Iš byloje pateiktų 2021-01-09, 2021-02-11, 2022-03-19 liudytojo apklausos/papildomos apklausos protokolų (DOK-5466, DOK-79556) teismas nustatė, kad ieškovas nurodė įvykio metu buvęsNaujosios Vilnios rajone, kuriame ir gyvena. 2021-01-09 apklausos metu ieškovas nurodė, kad įvykio vietoje automobilį palieka dažnai, duomenų apie planuotą susitikimą su mergina nenurodė. Informaciją apie tai, kad į įvykio vietą atvyko susitikti su mergina, ieškovas nurodė tik vėlesnių apklausų metu. Be to, 2021-02-11 apklausos metu ieškovas nurodė kitokias aplinkybes, nei2021-01-09 apklausos metu, teigdamas, kadautomobilį dažniausiai laiko prie namų, o atvejai, kuomet jis paliekamas kitoje vietoje, yra vienetiniai. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad automobilį paliko ne prie namų, nes prie namų vakare nėra galimybės pastatyti automobilio, be to, tikėjosi dar susitikti su mergina.Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie ieškovo naudojamo mobiliojo telefono buvimo vietą įvykio metu. Kaip matyti iš 2021-03-19 papildomos apklausos protokolo, ieškovas nurodė įvykio metu su savimi turėjęs mobiliuosius telefonus.Tyrimo metu nustatyta, kad 2021-01-08 23:20 val., t. y. maždaug tuo metu, kai ieškovas teigė laukęs susitikimo su mergina, kuris turėjo įvykti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ieškovo mobilusis telefonas buvo prisijungęs prie mobiliojo ryšio bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) (Užupio rajone). Laikotarpiu nuo 2021-01-09 01:51 val. iki 02:33 val. ieškovas buvo vietoje, esančioje netoli (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nes tuo metu ieškovo mobilusis telefonas buvo prisijungęs prie nurodytais adresais esančių ryšio bokštų. Šių aplinkybių ieškovas nenurodė nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nei draudikui. 2021-02-11 apklausos metu ieškovas nurodė, kad pralaukęs merginos apie 30 minučių, jis nuėjo namo į (duomenys neskelbtini), o automobilį paliko stovėti (duomenys neskelbtini). 2021-07-26 nutarime sustabdyti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kadikiteisminio tyrimo metu atliktos ieškovui priklausančių telefonų numerių išklotinės analizės, kuriose nustatyta, kad įvykio metu E. (duomenys neskelbtini), nors apklausoje nurodė atvirkščiai.

35. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo pagrindas pripažinti įrodytą atsakovo teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką Taisyklių 4.1 punkto pagrindu. Spręstina, kad ieškovo buvimo vieta neturėjo įtakos draudžiamajam įvykiui, nes šis įvykis įvyko, nepriklausomai nuo to, kur buvo ieškovas. Išsamūs duomenys apie ieškovo buvimo vietą pateikti ikiteisminio tyrimo metu. Atsižvelgiant į tai, sprendimo dalis, kuria nuspręsta atmesti ieškovo reikalavimą dėl draudimo išmokos dalies, susijusios su pakaitinio automobilio naudojimu dėl to, kad ieškovas pateikė ne visą informaciją draudikui apie ieškovo buvimo vietą draudžiamojo įvykio metu, naikintina.

36. Kadangi draudimo išmokos, susijusios su žalos dėl automobilio apgadinimo ieškovui nėra pagrindo priteisti, tai ieškovuipriteistina draudimo išmokos dalis, atitinkantipakaitinio automobilio nuomos kainą. Ieškovas 2022-05-05 teismui pateikė nuomos sutarties fragmentus (DOK-79695), kuriuose nurodytas nuomos terminas nuo 2021-01-14 16:00 iki 2021-02-14 20:00, t. y. automobilisbuvo išnuomotas 31 dieną. Nuomos sutartyje yra nurodyta bendra nuomos kaina – 900 Eur ir nėra išskirta vienos paros kaina, todėl pagal nurodytą nuomos terminą bei bendrą kainą darytina išvada, jog vienos paros automobilio nuoma kainavo 29,03 Eur (900 / 31 = 29,03). Taisyklių 4.3 punkte nurodyta, kad maksimalus galimas pakaitinio automobilio nuomos terminas yra 30 dienų, todėl maksimali mokėtina draudimo išmoka – 870,97 Eur (29,03 x 30 = 870,97).

37. Apibendrinant tai, kas išdėstyta,darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias draudimo išmokos priteisimą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti jam draudimo išmokos dalį dėl automobilio sugadinimo, nustatant sprendimo vykdymo tvarką: šią draudimo išmokos dalį sumokėti į naudos gavėjo AB Šiaulių banko sąskaitą, paliktina nepakeista. Sprendimo dalis, kuria nuspręsta atmesti ieškovo reikalavimą dėl draudimo išmokos dalies, susijusios su pakaitinio automobilio naudojimu, naikintina, dėl šios ieškovo reikalavimų dalies priimtinas naujas sprendimas:ieškovui iš atsakovo priteisina draudimo išmokos dalis, susijusi su pakaitinio automobilio naudojimu – 870,97 Eur. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 2 266 Eur Eur bylinėjimosi išlaidas (266 Eur už žyminį mokestį ir 2 000 Eur už teisines paslaugas). Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimus ir dėl to nepriteisė bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovas į bylą nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinys patenkintas 7,36 proc. Atsižvelgiant į tai, keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovui iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos 166,78 Eur (2 266 x 7,36 proc.).

39. Apeliantas prašė priteistijam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas pateikė įrodymus, kad už apeliacinį skundą sumokėjo žyminį mokestį – 267Eur, įrodymų apie kitokias bylinėjimosi išlaidas ieškovas nepateikė.Atsižvelgiant į tai, jog apelianto reikalavimai taip pat patenkinti 7,36 proc., ieškovui iš atsakovo priteistinos apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos – 19,65 Eur(267 x 7,36 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330, 331 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-29 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo E. N. reikalavimas priteisti jam draudimo išmokos dalį dėl automobilio sugadinimo, nustatant sprendimo vykdymo tvarką: šią draudimo išmokos dalį sumokėti į naudos gavėjo AB Šiaulių banko sąskaitą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-29 sprendimo dalį, kuria nuspręsta atmesti ieškovo E. N. dėl draudimo išmokos dalies, susijusios su pakaitinio automobilio naudojimu priteisimo ir dėl šios ieškovo reikalavimų dalies priimti naują sprendimą: priteisti ieškovui E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Swedbank P&C Insurance, veikiančio per Swedbank P&S Insurance AS Lietuvos filialą, j. a. k. 302649474, draudimo išmokos dalį, susijusią su pakaitinio automobilio naudojimu – 870,97 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų 97 ct).

Priteisti ieškovui E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Swedbank P&C Insurance, veikiančio per Swedbank P&S Insurance AS Lietuvos filialą, j. a. k. 302649474, bylinėjimosi išlaidas – 166,78 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus 78 ct).

Priteisti E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Swedbank P&C Insurance, veikiančio per Swedbank P&S Insurance AS Lietuvos filialą, j. a. k. 302649474, bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme – 19,65Eur (devyniolika eurų 65 ct).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.